Menu Close

Naujienos

Minimalus darželio auklėtojų koeficientas: viskas, ką reikia žinoti

Nuo 2021 m. įsigaliojo atnaujinta Įstaigos darbo apmokėjimo tvarka, kuri apima ir minimalų darželio auklėtojų koeficientą. Šis pakeitimas yra dalis platesnių švietimo politikos reformų, siekiant padaryti pedagogų profesiją patrauklesnę ir užtikrinti kokybišką ugdymą.

Darbo apmokėjimo sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Darbo apmokėjimo sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigoje reglamentuojama remiantis įvairiais teisės aktais, įskaitant 2026 m. direktoriaus įsakymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus. Ši sistema apima pareiginę algą (pastoviąją ir kintamąją dalis), priemokas ir premijas.

Pareiginė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. Pareiginės algos pastovioji dalis yra pagrindinė atlyginimo dalis, kuri priklauso nuo pareigybės ir nustatytų koeficientų. Premijos skiriamos už pasiektus rezultatus ir gali būti mokamos, kai darbuotojas dirbo didžiąją pirmosios mėnesio pusės dalį.

Priemokos gali būti skiriamos už papildomą darbą, didesnį darbo krūvį ar kitas nustatytas sąlygas. Premijos mokamos už gerus darbo rezultatus ir negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo direktoriaus įsakymu paskirti darbuotojai. Darbo laiko struktūra nurodoma darbo grafike ir pamokų tvarkaraščiuose.

Minimalus darželio auklėtojų koeficientas: pokyčiai ir svarba

Dėl didesnių atlyginimų darželių auklėtojams ir priešmokyklinukų mokytojams į savivaldybes kreipėsi ministras Algirdas Monkevičius. Jis pabrėžė, kad savivaldybių buhalterijoms nereikia daryti jokių specialių skaičiavimų ar taikyti formulių - pakanka dešimtadaliu padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą darželių auklėtojams ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams.

Labai svarbu, kad vasarį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai gautų tokius atlyginimus, kokie ir buvo pažadėti Vyriausybei skiriant papildomas lėšas, kad neįsiveltų netikslumų. Ministerija primena, kad nors ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai mokami iš dviejų šaltinių - valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų - algų didinimą 10 proc. visiškai padengs valstybė. Iš viso darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų algoms didinti Vyriausybė 2019 metams skyrė 13,4 mln. eurų.

Grafikas, iliustruojantis atlyginimų didinimą darželių auklėtojams

Pedagogų poreikio planavimas ir profesijos patrauklumas

Mokytojų poreikio planavimas yra sudėtinė švietimo politikos dalis. Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene. Pedagogo profesija nepatraukli - į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje.

2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuotos problemos, kad pedagogo profesija nėra patraukli ir pedagogų rengimo bei profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. 2020-2024 m. Vyriausybės programoje vienu iš prioritetinių projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai”. Planuojama dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus.

2016-2020 m., įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuotą projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“, buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Šio modelio tikslas - pateikti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui.

Reikalavimai mokytojo kvalifikacijai ir pedagoginė stažuotė

Apie laisvą pareigybę skelbiama pačios ugdymo įstaigos interneto svetainėje. Pretendentai, atitinkantys kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu. Pokalbį stebėti gali trys mokyklos tarybos atstovai.

Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę, gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas.

Schema, iliustruojanti pedagoginės stažuotės procesą

Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus.

Pedagogų darbo laiko struktūra ir atostogos

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.

Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.

Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa.

Infografika: Pedagogų darbo laiko ir atostogų palyginimas

Mokytojų kvalifikacinės kategorijos ir karjeros galimybės

Mokytojas mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.

Mokytojo statusas nereiškia, kad mokytojas, jei išreikš norą, automatiškai gali tapti mokyklos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju. Į šias pareigas yra skelbiamas konkursas.

Darbo sutarties nutraukimas ir išeitinės išmokos

Mokytojus į darbą priima ir atleidžia ugdymo įstaigos vadovas. Jis/ ji vadovaujasi Darbo kodeksu ir Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu. Įprastai pedagogu priimamas dirbti asmuo neterminuotam laikui. Tokiu atveju, darbo sutartis gali būti nutraukiama paties darbuotojo prašymu, sutarus darbuotojui ir darbdaviui, darbdavio iniciatyva.

Jei sutartį nutraukia darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, mokytojas atsisako dirbti pasikeitus jo darbo krūviui, įstaigos vadovas turi pagrįsti sumažėjusį darbo krūvį. Apie darbo sutarties nutraukimą ugdymo įstaigos vadovas turi pranešti pedagogui prieš vieną mėnesį. Jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus - prieš dvi savaites.

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Įvedus etatinį pedagogų darbo užmokesčio apmokėjimo modelį, buvo pasiūlytos išeitinės išmokos vyresniems pedagogams, turintiems atitinkamą darbo stažą. Ši priemonė sutarta su švietimo profesinėmis sąjungomis.

tags: #koks #minimalus #darzelio #aukletoju #koeficientas