Nuo 1827 m. Graikijoje švietimą tvarko Švietimo ir religijos ministerija. 1834 m. buvo priimtas pirmasis privalomo pradinio mokslo įstatymas. Nuo 1836 m. pradinių, o nuo 1917 m. vidurinių mokyklų gali lankyti ir mergaitės. 1929 m. įvestas privalomas nemokamas šešiametis pradinis mokslas 6-12 metų vaikams, o 1975 m. - devynmetis mokslas 6-15 metų vaikams. Mokslas valstybinėse mokyklose yra nemokamas.
Ikimokyklinių įstaigų sistemą Graikijoje sudaro valstybiniai ir privatūs vaikų lopšeliai, skirti vaikams iki 3 metų, ir vaikų darželiai 3-6 metų vaikams. Darželiuose veikia parengiamosios klasės 5-6 metų vaikams. Vaikai šešiametę pradinę mokyklą pradeda lankyti nuo 6 metų. Šešiametis vidurinis mokymas suskirstytas į privalomą žemesniąją (trimetė gimnazija) ir aukštesniąją (trimetis licėjus) pakopas. Nuo 1998 m. baigus gimnaziją galima mokytis technikos ir profesinėse mokyklose, kurių mokslas trunka 3 metus. Nuo 1983 m. neįgalieji (4-22 metų) mokosi specialiosiose mokyklose. Nuo 1983 m. aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines (universitetai) ir neuniversitetines (technikos institutai). 2002/2003 m. Graikijoje veikė 20 universitetų (276 900 studentų) ir 14 technikos institutų (165 930 studentų).
Suaugusiųjų švietimo ir papildomo ugdymo sistemą sudaro vadinamosios antrosios galimybės mokyklos, suaugusiųjų švietimo centrai, Atvirasis universitetas (įkurtas 1992 m. Patruose) ir kiti. Aukščiausia mokslo institucija yra Atėnų akademija (įkurta 1926 m.), jungianti Pasteuro (įkurtą 1919 m.), Onkologijos (įkurtą 1938 m.), Atėnų higienos, Balkanistikos institutus, branduolinių tyrimų centrą Dēmokritos (įkurtą 1961 m.), Viduramžių ir naujojo helenizmo tyrimo centrus. Taip pat veikia Nacionalinis archeologijos (įkurtas 1874 m.), Akropolio (1878 m.), Benakio (1931 m.) muziejai, Bizantijos muziejus (1914 m.), Nacionalinė dailės galerija (1900 m.).
Privačiame ikimokykliniame ugdyme svarbus vaidmuo tenka tarptautinei patirčiai. Pavyzdžiui, Graikijoje, Atėnų priemiestyje, veikia privatus darželis-mokykla „Diadrastiko Europaiko“, įsikūręs nuostabiame gamtos kampelyje. Šioje įstaigoje vykdomas gamtosauginis ugdymas, o besiplečiantis miestas yra integruojamas į gamtą. Pavyzdžiui, darželio lopšelio skyriaus viduje auga tikras didžiulis medis, kurį architektai stengėsi išsaugoti projektuodami pastatą. Graikijoje taikoma laisvė gamtosauginiam ugdymui ir improvizacijai. Vizito metu buvo pastebėta, kad nemažą dalį ugdymo proceso graikai organizuoja gryname ore, atsižvelgdami į klimato sąlygas. Taip pat įspūdį paliko išvyka į jūrų vėžlių gelbėjimo stotį, kur buvo demonstruojama, kaip žmogaus paliktos šiukšlės kenkia gyvūnams.
Lietuvos pedagogai, dalyvavę tarptautiniuose projektuose, dalijosi patirtimi su Graikijos kolegomis. Stebėta, kaip Graikijoje taikomas šeimos modelis ugdyme, kai vaikus ugdo ir vyrai, ir moterys. Toks modelis teigiamai veikia vaikų psichologinę sveikatą, socialinių vaidmenų suvokimą ir mokymosi rezultatus. Graikijos darželyje „Paixnidagogeio“ Atėnuose, kurį aplankė „Lauko darželio“ auklėtoja Aurelija Vidmantienė, su vaikais dirbo po lygiai vyrų ir moterų. Jų vaidmenys edukacijoje buvo panašūs, dirbo pasiskirstę sferomis, bet ne pagal lyčių prizmę, neskirstant į vyriškus ir moteriškus užsiėmimus. Tai leidžia geriau pritaikyti įvairius įgūdžius, o vaikai mokosi iš skirtingų suaugusiųjų.
„Labai svarbus vyro auklėtojo vaidmuo, tai vaikams padeda išmokti socialinių vaidmenų įvairovės ir teigiamai veikia jų pasiekimus“, - apie trijų dienų stebėjimo vizitą sako ikimokyklinio ugdymo pedagogė. Žygiai su vaikais, laisvas žaidimas, gamtinių priemonių rinkimas tęstiniams darbeliams mokykloje - tai bendros veiklos, taikomos ir Graikijoje, ir Lietuvoje.
Palyginus Graikijos ir Lietuvos ugdymo lauke patirtį, pastebėta, kad abi šalys turi kiemus su daug iš natūralių medžiagų įrengtų žaidimo erdvių. Abiejose vaikai eina į žygius, skiriama laiko laisvam žaidimui ir patirtiniam ugdymui. Taip pat abiejuose darželiuose labai svarbus vyro auklėtojo vaidmuo: taip galima sukurti stipresnes darbo komandas, sugalvoti vaikams įvairesnių ugdomųjų veiklų, rodyti socialinių modelių įvairovę ir daug geriau padėti auklėtiniams išreikšti savo gebėjimus.
Graikijos ir Lietuvos darželiai bendradarbiauja tarptautiniuose projektuose. Pavyzdžiui, vienas projektas „ETNO vaikams“ leidžia vaikams iš Lietuvos ir Graikijos pažinti vieni kitų folklorą, tautosaką, amatus, aprangos autentiškumą. Tokie tarptautiniai projektai taip pat suteikia galimybę ugdyti vaikų anglų kalbos gebėjimus, pratinti juos prie šios kalbos skambesio gyvenimiškose situacijose.
Tarptautiniai mainai ir bendradarbiavimas tarp Graikijos ir Lietuvos ugdymo įstaigų leidžia pritaikyti naujas ugdymo metodikas, skatinti vaikų socialinę ir emocinę raidą bei plėsti jų akiratį. Graikijos privatus ikimokyklinis ugdymas, nors ir ne visada lengvai prieinamas, siūlo įdomius ir inovatyvius sprendimus, kuriuos verta analizuoti ir pritaikyti.
tags: #graikijoje #privatus #ikimokyklinis #ugdymas
