Baltų mitologija ir religija yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių, glaudžiai susijęs su gamtos ciklais ir kosmoso ritmais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip baltų dievai ir deivės buvo gerbiami, kokie yra svarbiausi mitologijos elementai ir kaip senovės tradicijos atsispindi šiuolaikinėse šventėse bei papročiuose.
Saturno Ciklai Ir Metų Totemai
2024-ieji pagal Saturno ciklą yra Lūšies arba Vyturio metai, o metų spalva - raudona. 1928, 1960, 1992 ir 2024 metais gimę nuo pavasario lygiadienio iki kito pavasario lygiadienio yra gimę po GULBĖS totemu. Ankstesni metai taip pat turėjo savo toteminius gyvūnus: 2023-ieji buvo POVO metai, o 2021-ieji - ARKLIO metai.
Baltų Tikėjimo Pagrindai
Romuvos bendruomenė nepripažįsta švento rašto ir dogmų, remiasi baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas. Šio bendro baltų dvasinio paveldo formavimosi pradžia siekia labai tolimą indoeuropietišką praeitį. Bendras baltų religinis centras Romuva su vyriausiu dvasininku Kriviu buvo įsteigtas 521 m. Rikojote.
Pagrindiniai baltų tikėjimo principai:
- Pasaulis yra visuotinai gyvas: Gyvybę suprantame daug plačiau nei tik biologinę gyvybę. Gyva yra saulė, vanduo, medis, gyvas akmuo ir pan. Gyvybę reikia gerbti ir mylėti.
- Darnos principas: Pasaulyje yra darna, bet ji nėra pastovi, todėl ją būtina kurti ir plėtoti.
- Gerbiami Dievai ir Deivės: Yra didieji Dievai - Dievas (Praamžius), Perkūnas, Žemyna, Laima, Saulė.
- Pasaulis yra amžinas: Jis nuolatos kuriamas amžinųjų dieviškų jėgų.
- Svarbiausias dorovės teiginys: Kviečia daryti kitam žmogui ar gyvai būtybei tą, ką norėtum, kad tau būtų daroma.
- Protėvių gerbimas: Už savo buvimą, už kalbą, už tėvynę mes esame dėkingi protėviams.
- Gamta yra šventa: O šventumas yra Pasaulio gyvybės tobuliausia savybė, viską suvienijanti, sutaikanti ir atgaivinanti.
XX amžiaus pradžioje vėl atkuriamos baltų tikėjimo institucijos. 1930 metais įkurta Visuomio Romuva ir bendruomenė. 1967 m. įkurta Ramuva, o 1992 metais oficialiai įregistruota Baltų tikėjimo bendruomenė Romuva.
Prūsų Mitologija Ir Religija
Prūsų mitologija nėra gerai žinoma, nes jų mitų neišliko. Ankstyvieji šaltiniai nėra informatyvūs. Pirmą kartą prūsų dievai buvo įvardyti tik kraštą apkrikštijimus. Bažnyčios dokumentai minėjo senųjų tikėjimų reliktus, prūsų apeigas bei tikėjimus.
Pirmaisiais dievais įvardyti Okopirmas (aukščiausiasis dievas) ir Svaistikas (šviesos dievas). Trečiuoju minėtas Aušautas (sveikatos dievas). Po jų dievų sąraše minėtas Perkūnas. Po jo - žemutinės sferos dievai: Pikulas (pragaro ir sutemų), pokliai (skraidančios dvasios arba velniai). Šaltiniuose minėtas prūsų religinis centras - Romovė, kurioje rezidavo krivis, turėjęs ypatingą religinį autoritetą. Adomas Brėmenietis, P. Dusburgietis ir kiti rašė apie šventąsias giraites, šventuosius vandenis, minėta šventoji ir negęstančioji ugnis, šventieji ažuolai.
Baltų Pasaulio Samprata
Senieji žmonės jautėsi glaudžiai susiję su kosmoso ritmais. Jiems būdingas ciklinis laiko suvokimas: gimimas - augimas - brendimas - nykimas - mirtis - atgimimas. Iš pradžių nebuvo nei dangaus, nei žemės, nei dienos, nei nakties, nei šviesos, nei tamsos. Ugnis, vanduo, žemė, oras yra tie elementai, iš kurių kuriamas kosmosas.
Mitiniame mąstyme labai svarbus centras, nes čia kadaise vyko pasaulio kūrimo aktas. Pasaulis įsivaizduojamas susidedantis iš trijų aukštų (dangaus, žemės, požemio), tarpusavyje sujungtų centrine ašimi. Pasaulio ašį gali žymėti stulpas, medis, kalnas, tiltas, laiptai, lazda, ietis, aukštyn kylantys dūmai, kolona.
Simboliai Ir Motyvai Baltų Kultūroje
Baltų kultūroje gausu simbolių ir motyvų, kurie atspindi jų pasaulėžiūrą ir tikėjimą.
Dievai ir Deivės Pagal Mėnesius
| Mėnesis | Dievas/Deivė | Aprašymas |
|---|---|---|
| Sausis | Dievas (Praamžius), Žemėpatis | Aukščiausiasis dievas, susikaupimo ir apmąstymų metas. Žemės dievas, kuriam dėkojama už derlių ir prašoma apsaugos. |
| Vasaris | Perkūnas, Gabjauja | Griausmų ir audros dievas, svarbus žiemos pabaigoje. Namų židinio ugnies deivė, sauganti namus ir šeimą. |
| Kovas | Saulė, Žemyna | Pavasario lygiadienis - Saulės sugrįžimo ir atgimimo šventė. Žemės deivė, pabundanti pavasarį. |
| Balandis | Laima, Aušrinė | Likimo deivė, nulemianti žmogaus gyvenimą. Aušros deivė, skelbianti naujos dienos pradžią. |
| Gegužė | Žemyna, Austėja | Žemės deivė, kuriai dėkojama už derlių. Bičių deivė, svarbi pavasarį. |
| Birželis | Kupolė, Medeina | Augmenijos deivė, kuriai skirta Joninių šventė. Miško deivė, globojanti gyvūnus ir augalus. |
| Liepa | Vandeniai dievai (Autrimpas, Patrimpas, Bardaitis) | Jūrų, tekančių vandenų ir laivų dievai, svarbūs vasarą. |
| Rugpjūtis | Lauksargis | Laukų dievas, kuriam dėkojama už derlių. |
| Rugsėjis | Žemyna, Pilvytis | Žemės deivė, kuriai dėkojama už derlių. Turto dievas, svarbus derliaus metu. |
| Spalis | Velinas, Šeimos dievai | Mirties ir požemio karalystės dievas, svarbus Vėlinių metu. Garbinami protėviai ir šeimos dievai. |
| Lapkritis | Žemėpatis, Gabjauja | Žemės dievas, kuriam dėkojama už derlių. Namų židinio ugnies deivė. |
| Gruodis | Dievas (Praamžius), Saulė | Aukščiausiasis dievas, svarbus metų pabaigoje. Žiemos saulėgrįža - Saulės atgimimo šventė. |
Šventės Ir Apeigos
Baltų šventės ir apeigos glaudžiai susijusios su gamtos ciklais ir žemės ūkio darbais.
Senovės žmonės jautėsi glaudžiai susiję su kosmoso ritmais. Jiems būdingas ciklinis laiko suvokimas: gimimas - augimas - brendimas - nykimas - mirtis - atgimimas. Iš pradžių nebuvo nei dangaus, nei žemės, nei dienos, nei nakties, nei šviesos, nei tamsos. Ugnis, vanduo, žemė, oras yra tie elementai, iš kurių kuriamas kosmosas.
Mitiniame mąstyme labai svarbus centras, nes čia kadaise vyko pasaulio kūrimo aktas. Pasaulis įsivaizduojamas susidedantis iš trijų aukštų (dangaus, žemės, požemio), tarpusavyje sujungtų centrine ašimi. Pasaulio ašį gali žymėti stulpas, medis, kalnas, tiltas, laiptai, lazda, ietis, aukštyn kylantys dūmai, kolona.
Pavasario Lygiadienis Ir Baltų Atgimimas
Sveikinam visas baltų išlikusias gentis su Saulėgrįža. Saulė įžengė į Avino zodiako ženklą ketvirtadienį Saulei nusileidus. Todėl šiemet lygiadienis prasidės Saulei tekant penktadienį 6:23 Vilniaus laiku. Tai senoji tikroji baltų pavasario ir visko atgimimo šventė, vėliau pervadinta ir pakeista pagal mėnulio pilnaties padėtį, vadinama Velykom.
Pagaliau įvyko teisingumo akimirka, Lietuvoje pripažįstamas baltų tikėjimas patvirtinant tradicinę religinę baltų tikėjimo organizaciją “Romuva”. Nuoširdžiausi sveikinimai romuviams ir kitiems baltų tikėjimo žmonėms. Pasikeitė Lietuvoje valdžia, kur dominavo krikščionys demokratai (politinė srovė, propaguojanti krikščioniškąsias vertybes, tautos vienybės idėją). Kviečiama registruotis į Darnos mokyklos pakopą nuo rugpjūčio 1 d.
Kviečiama Švęsti Ir Pajusti Gamtos Elementus
Baltųjų žynių bendruomenė šventins Perkūno žvakes. Šie metai ypatingi, todėl tegu šiais metais nenutinka nieko bloga, o kas gero neįvyko, tegu prasideda šiemet. Kviečiama pajusti 4 elementų patirtį: Žemę, Orą, Vandenį ir Ugnį. Žemės elementui skirta diena skirta pajausti save per lytėjimą. Oro elementui priskiriama uoslė ir kvapai. Vandens elemento dieną pasireiškia baimės savybė, iš kurios kyla nepasitikėjimas savimi.
