Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Toks priimtas sprendimas reiškia, kad kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei tik to pageidautų tėvai (globėjai). Viliamasi, kad šią nuostatą pavyks įgyvendinti palaipsniui - jau nuo 2023 metų visuotinis ikimokyklinis ugdymas bus taikomas keturmečiams, o 2024 metais - ir trimečiams.
Konferencijoje buvo diskutuojama, kuo remdamasi LR Prezidentūra pasiūlė šį Švietimo įstatymo pakeitimą, kaip LR Vyriausybė ruošiasi jį įgyvendinti, su kokiais iššūkiais susidurs savivaldybės ir kokią įtaką šis sprendimas turės ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų ekonominėms, socialinėms ir darbo sąlygoms.
Pranešimą tema „Lygiagrečio starto galimybė kiekvienam vaikui“ perskaitė LR Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Vilma Bačkiūtė. Apie tai, kaip LR Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti minėtą Švietimo įstatymo pakeitimą, kalbėjo LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras profesorius Ramūnas Skaudžius. Probleminius klausimus „Kas aktualu savivaldai pasitinkant visuotinį ikimokyklinį ugdymą?“ kėlė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.
Iš pasisakymų išryškėjo pagrindinės šio sprendimo įgyvendinimo laukiančios problemos. Prognozuojant, kad 2024-2025 m. į ikimokyklinio ugdymo įstaigas būtų atvesta 80 proc. šiandien darželių nelankančių vaikų, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, reikėtų įrengti papildomai 6,5 tūkst. vietų, per 300 grupių.
Pagrindinės ikimokyklinio ugdymo problemos
Ikimokyklinis ugdymas - tai ugdymas, kurio sulaukia vaikai iki penkerių metų. Daug tėvų susiduria su opia problema - vietų trūkumu. Ne vienoje savivaldybėje tenka įrašyti vaiką į eilę dar nuo gimimo (jei tai įmanoma) arba rinktis itin toli įsikūrusį darželį, nes kitu atveju galima likti be ugdymo įstaigos apskritai. Grupių trūkumas ypač matomas tarp lopšelinukų - 1-3 metų amžiaus vaikų. Su darželinukų grupėmis, kuriose ugdomi 3-5 metų vaikai, problema kiek mažesnė. Tačiau net ir čia pasitaiko perpildytų grupių atvejų, kai pagal higienos normas tą pačią grupę lanko daugiau mažamečių nei turėtų.
Jau buvo pritarta Švietimo įstatymo pataisoms, pagal kurias ikimokyklinis ugdymas taps privalomu. Tačiau skubant įteisinti priverstinį ugdymą buvo užmiršta pirmiausiai tam pasiruošti. Neaišku kiek biudžeto lėšų, naujų pedagogų, kurių ir taip trūksta, prireiks, jog darželiai būtų pasirengę priimti tiek daug papildomų vaikų.
Kita opi problema - itin didelės vaikų grupės. Dažniausiai vienai darželio auklėtojai tenka dvidešimt vaikų (lopšelio grupėje šiek tiek mažiau), kuriuos 10-12 valandų ji prižiūri sulaukdama pagalbos tik iš vienos auklėtojos padėjėjos. Nuo tokio didelio krūvio auklėtojos ne tik būna išsekusios, bet ir sunkiai gali skirti pakankamai dėmesio kiekvieno vaiko individualiems poreikiams. Kadangi viena auklėtoja fiziškai nespėja atsižvelgti į visus vaikus atskirai, taip mažėja lėtesnių vaikų galimybės pasivyti savo draugus. Be to, dėl didelio triukšmo perpildytose grupėse pavargsta ne tik auklėtojos, bet ir patys vaikai.
Kai kuriais atvejais savivaldybės bando teisintis, jog vaikai dažnai serga, todėl darželiuose vienu metu tikrai nebūna visų tam tikroje perpildytoje grupėje užregistruotų mažamečių.
Daugybė vaikų susiduria su kalbos, psichologinėmis ar kitomis problemomis, tačiau darželiai negali jiems suteikti reikiamos pagalbos dėl specialistų trūkumo. Nors bėgant metams padaugėjo vaikų, kuriems yra reikalinga sisteminga logopedų, psichologų ar specialiųjų pedagogų pagalba, tačiau darželiuose arba jų išvis nėra, arba yra nepakankamai, jog užtikrintų tinkamą dėmesį. Nuo to kenčia visi kalbos sutrikimų, psichologinių problemų, raidos sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų ir pan.
Be to, pasitaiko, jog ikimokyklinukus ugdo pedagogai, kurie baigė kūno kultūros, geografijos, dailės ar kokias nors kitas pedagogines studijas, tačiau jų kvalifikacija anaiptol ne ikimokyklinio ugdymo pedagogika. Kai kuriais atvejais darbuotojai išvis nėra baigę jokių pedagoginių studijų ir gali pasigirti visiškai su ikimokyklinukų pedagogika nesusijusiais diplomais - politikos, inžinerijos ar pan. Jie tiesiog įdarbinami po to, kai pateikia pažymėjimus apie išklausytus 40 val.
Šios problemos iškelia svarbius klausimus - kas ugdo mažiausius Lietuvos piliečius ir kaip užtikrinti, jog netrūktų reikiamų specialistų? Deja, kol kas nei atlyginimai, nei reikalingos studijos, regis, nevilioja jaunų žmonių, todėl ši problema veikiausiai tik dar labiau gilės.
Deja, tačiau net ir vykdant reguliarius įstaigų patikrinimus, vis tiek randama daugybė pažeidimų. Darželiai dažnai prasilenkia su Lietuvos higienos normos HN 75:2016 reikalavimais ar apskritai neturi galiojančio leidimo-higienos paso (LHP). Be to, pasitaiko, jog kai kuriose ugdymo įstaigose randama pažeidimų maisto tvarkymo skyriuose. Pavyzdžiui, maistas ruošiamas nesaugiai, patiekalai gaminami nesilaikant valgiaraščių nurodymų, receptūrų ir technologinių aprašymų. Dažnu atveju darželių žaidimo aikštelės taip pat sulaukia specialistų dėmesio. Jos nėra reguliariai prižiūrimos ir remontuojamos, todėl jose stovinti įranga gali neatitikti reikalavimų ar būti nesaugi.
Nepaisant to, jog vyksta reguliarūs patikrinimai, tačiau nusižengimai dažnu atveju taip lengvai nepašalinami, nes darželiams tam trūksta lėšų. Pavyzdžiui, iš savivaldybės pakankamai lėšų negaunantis darželis tikrai staiga nepakeis stogo ar langų. Tačiau visgi raginame tėvus patiems atidžiai stebėti ar ikimokyklinis ugdymas organizuojamas pagal visas taisykles bei saugiai. Verta atkreipti dėmesį ne tik į grupių dydį ar žaidimų aikšteles, bet ir į smulkesnes problemas. Pavyzdžiui, ar langai yra su atidarymo ribotuvais, ar nereikalaujama, jog tėvai skalbtų patalynę savo namuose, ar į darželį nenešamas maistas iš namų ir pan.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, siekdama išsiaiškinti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir atsižvelgdama į įstaigoje gautus pareiškėjų (tėvų) skundus, paklausimus, prašymus, kuriuose išsakomi nusiskundimai dėl vaikų maitinimo ugdymo įstaigose, ilgų eilių, siekiant patekti į ugdymo įstaigą, ir kt. problemas, atliko tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011 metais Lietuvoje buvo 647 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomi 97 929 vaikai. Didžioji dalis vaikų yra ugdomi miestuose - 87 380 (miestuose ugdymo įstaigų yra 521), kaimuose ugdomi 10 549 vaikai (kaimuose ugdymo įstaigų yra 126). Miesto ir kaimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra 5 423 grupės, vietų skaičius - 94 764.
Minėti statistiniai duomenys atskleidė, kad ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų, nei realiai yra vietų. Daugelyje ugdymo įstaigų, ypač didžiuosiuose miestuose, grupėse yra daugiau vaikų, nei leidžia higienos normos reikalavimai. Atliekant tyrimą iš Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, savivaldybių administracijų, visuomenės sveikatos centrų ir teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų surinkta informacija atskleidė ir šias problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose: Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta lopšelio amžiaus vaikų grupių. Šiuo metu Lietuvoje yra 1109 lopšelio grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigose (2010 m. buvo 1085 lopšelio grupės), tačiau esamų grupių nepakanka - dažniausiai jose viršijamas leistinas pagal vaikų amžių vaikų skaičius grupėje. Trūksta vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams - nuo 3 metų, ypatingai Vilniuje ir Kaune. Trūkstant vietų, į grupes priimama daugiau vaikų nei leidžia higienos norma. Šį faktą prisipažįsta ir pačios ugdymo įstaigos bei pritaria, kad nuo to nukenčia ugdymo proceso kokybė; grupėse būna didelis triukšmas, vaikai ir auklėtojas pavargsta, trūksta individualaus darbo su vaikais. Daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų ypatingai trūksta arba visai nėra psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Tai akcentavo ir pačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, pažymėdamos, kad pastaruoju metu padaugėjo vaikų, turinčių kalbos vystymosi sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų, psichologinių problemų ir pan., ir kuriems reikalinga sisteminga logopedo, psichologo ar specialiojo pedagogo pagalba. Dauguma vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse ir norinčių lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, susiduria su pavėžėjimo problema. Dažniausiai, jeigu tokių vaikų nepaveža tėvai (bedarbiai, neturi transporto priemonės ir pan.), jų vaikai neturi galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Visuomenės sveikatos centrai, siekdami kontroliuoti, kaip yra laikomasi Lietuvos higienos normos 75:2010 reikalavimų, atlikdami patikrinimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, per 2011 metus dažniausiai nustatė patalpų ir teritorijų įrengimo reikalavimų pažeidimus, taip pat gana dažnai nustatoma, kad sąrašinis vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupėse viršija higienos normos leistiną skaičių. Kai kuriose ugdymo įstaigose buvo nustatyta, kad vaikų maitinimas organizuotas nesilaikant su visuomenės sveikatos centru suderinto valgiaraščio patiekalų ir produktų asortimento. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurios ugdymo įstaigos savo veiklą tęsia neturėdamos visuomenės sveikatos centrų išduoto leidimo-higienos paso. Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos randa daug pažeidimų ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriuose - maisto ruošimas nesaugus, vaikų maitinimas organizuojamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, patiekalai gaminamai nesivadovaujant perspektyviniais valgiaraščiais, nesilaikoma receptūrų ir technologinių aprašymų, vaikų maitinimui naudojami neleistini produktai, maisto paruošimas neatitinka vaiko amžiaus ypatumų bei sveikos mitybos principų ir taisyklių.
Apie atskleistas problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaiko teisių apsaugos kontrolierė informavo miestų/rajonų savivaldybių administracijų direktorius ir prašė jų imtis visų įmanomų priemonių minėtoms problemoms spręsti.
Mokytojų trūkumas ir darbo sąlygos
Mokslo metų pradžioje Lietuvoje vis dar trūko daugiau nei 450 įvairių specialybių pedagogų. Didžiausias stygius fiksuotas tarp galinčių mokyti matematikos ir lietuvių kalbos, trūko ir chemijos bei fizikos specialistų. Ne mažiau sudėtinga padėtis ir ikimokykliniame ugdyme. Čia praėjusiais metais fiksuotas daugiau nei 1000 specialistų trūkumas. Visgi, problema aktuali ne tik mūsų šalyje, su panašia situacija susiduria Prancūzija, Vengrija, Ispanija ir kitos Europos šalys.
Siekiant užpildyti mokytojų spragą Lietuvoje inicijuojama programa, skatinanti pedagogus įgyti dalykinių žinių. Anot Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), vienerių ar dvejų metų studijas užbaigę pedagogai galės dirbti mokyklose, kuriose mokytojų trūkumas didžiausias. „Pedagogai kviečiami teikti paraiškas ir nemokamai įgyti papildomų specializacijų bei dalykinių kompetencijų aukštosiose mokyklose. Tai puiki galimybė mokytojams praplėsti savo žinias ir dirbti šių dalykų mokytojais savo mokyklose ar ten, kur susiduriama su didesniu mokytojų poreikiu“, - sakė ŠMSM.
Pedagogai gali rinktis iš plataus sąrašo modulių: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, istorijos, pilietinio ugdymo, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, matematikos, informatikos, gamtos mokslų, technologijų, filosofijos ir etikos, psichologijos, dailės, verslumo.
Artėjant naujiems mokslo metams šalies mokyklose trūksta 650-ies pedagogų. Prienų „Žiburio...“
Vis dėlto, nepadarytų darbų dar labai daug. „Tačiau pradėti reikia nuo paties svarbiausio ir esminio - požiūrio keitimo į švietimo sistemą. Kol politikai ir visuomenė savo galvose nuoširdžiai nepradės tikėti ir suvokti, kad švietimo sistema nuo pirmų žingsnių ankstyvajame ugdyme lemia žmogaus ateities galimybes, tol jokie įstatymai situacijos nepakeis. Vis dėlto aš tikiu, kad mes galime nesusimauti dirbdami kartu“, - sakė vienas iš pranešėjų.
Per paskutinius penkerius metus buvo priimti keli svarbūs sprendimai, gana ženkliai pagerinę ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ekonomines darbo sąlygas: ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo užmokestis buvo sulygintas su bendrojo ugdymo mokytojų (šiuo aspektu Lietuva tapo viena iš lyderių visoje ES), pradėti įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo krūvio sandaros pokyčiai, kai kasmet viena kontaktinė valanda keičiama nekontaktine, kol 2024 m. etatą sudarys 30 kontaktinių ir 6 nekontaktinės valandos. Dar vienas susitarimas - pasiekti, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. bendrojo šalies darbo užmokesčio.
Apibendrinus Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų keliamas problemas, ryškėja štai toks vaizdas: „Daugybę metų neatsiranda politinės valios ikimokyklinį ugdymą savivaldybėms padaryti deleguota funkcija, skiriant pilną finansavimą, o ne taip, kaip dabar yra savarankiška savivaldybių funkcija su „hibridiniu“ finansavimo modeliu“.
Darbo organizavimo ir specialistų trūkumo problemos
Ikimokyklinių įstaigų darbuotojai nurodo netinkamus darbo organizavimo pavyzdžius: įstaigose taikoma suminė darbo laiko apskaita, kuri yra nustatoma į procesą neįtraukiant profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovų. Mokytojos didelę laiko dalį dirba viršydamos maksimalų 36 val. savaitės darbo valandų skaičių, ne retais atvejais dirbdamos vien tik kontaktines valandas; neatsižvelgiant į šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, reikalaujama nekontaktines valandas dirbti įstaigose, kuriose dažnai nėra tam sudarytų net tinkamų darbo sąlygų; nekontaktinių valandų netinkamas skyrimas, ypatingai vasaros laikotarpiu; grupėse dirba tik vienas pedagogas, kuris neturi galimybės pasinaudoti jam priklausančiomis pertraukomis, kadangi priešingu atveju nebus užtikrinamas vaikų saugumas; nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui ir padidinus nekontaktinių valandų skaičių iki 4, didelėje dalyje įstaigų vadovai niekaip nespėjo pasiruošti įstatymo įsigaliojimui ir rugsėjo mėn.
Pedagogų nuomone, reikėtų peržvelgti ydingą mokytojų etato struktūrą, daugiau laiko skirti nekontaktiniams darbams atlikti. Keičiantis laikmečiui ir reikalavimams, būtina išspręsti mokytojų padėjėjų klausimą: mokytojų padėjėjos („auklytės“) turi daug daugiau funkcijų nei mokytojų padėjėjos, padedančios dirbti mokytojoms su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (dažniausiai jos grupėse dirba su vienu dviem vaikasi).
Kita bėda, kuri tampa vis aktualesnė, tai pagalbos mokiniui specialistų trūkumas: įstaigose labai trūksta logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų. Dažnai nutinka taip, kad, nesant specialistų, mokytojos paliekamos dirbti be jokios pagalbos.
„Nerimą kelia tai, kad socialinis dialogas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra daug prastesnis nei bendrojo ugdymo įstaigose, o jų vadovai dažnai socialinį dialogą imituoja sukurdami kišenines darbo tarybas, ignoruodami teisės aktų nuostatas dėl informavimo - konsultavimosi procedūrų, priiminėjant lokalinius teisės aktus, keldami perdėtus dokumentavimo reikalavimus („lentalizacija“).
Ikimokyklinio ugdymo principai ir programos
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp jų paminėtini:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus dizaino ir žaismės kontekstai
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ikimokyklinio ugdymo pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vertybinė nuostata. Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai.
- A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Vertybinė nuostata. Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai.
- B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
