Ovuliacija - tai vienas svarbiausių moters menstruacinio ciklo etapų, kuomet subrendusi kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės ir tampa pasirengusi apvaisinimui. Tai natūralus biologinis procesas, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje ir yra esminis veiksnys moters vaisingumui. Tačiau, nors ovuliacija vyksta kiekvieną mėnesį, daugelis moterų ne visada tiksliai žino, kada ji įvyksta. Kiekviena moteris gali jausti skirtingus ovuliacijos simptomus - kai kurios pastebi aiškius kūno pokyčius, o kitos gali visai nepastebėti jokių požymių. Ovuliaciją gali signalizuoti tokie simptomai kaip pilvo skausmas, padidėjęs lytinis potraukis, krūtų jautrumas ar net emociniai svyravimai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime dažniausius ir rečiau pasitaikančius ovuliacijos simptomus, bei hormonus, kurie yra atsakingi už šį procesą.
Ovuliacijos mechanizmas: kaip ir kada ji vyksta?
Ovuliacija yra sudėtingas, tačiau itin tiksliai organizme reguliuojamas procesas, kuris vyksta kiekvieną menstruacinį ciklą. Paprastai ji įvyksta maždaug 12-16 nuo pirmosios mėnesinių dienos, tačiau tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo moters ciklo ilgio. Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka hormonai - ypač liuteinizuojantis hormonas (LH) ir estrogenai. Ciklo pradžioje didėjantis estrogeno kiekis skatina kiaušialąstės brendimą, o kai šis pasiekia aukščiausią tašką, organizmas staiga išskiria didelį kiekį LH. Tai vadinama „LH šuoliu“, kuris yra pagrindinis signalas, kad per artimiausias 24 valandas įvyks ovuliacija. Kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės, ji patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta spermatozoido. Ši kelionė trunka apie 12-24 valandas - tai laikas, per kurį pastojimas yra labiausiai tikėtinas. Jei kiaušialąstė neapvaisinama, ji suyra ir išsiskiria per makštį menstruacijų metu.
Estrogenas ir progesteronas pagrinde gaminami kiaušidėse (moterų lytinėse liaukose). Estrogenas yra gaminamas folikulų ląstelėse kiaušidėse ir atsakingas už moterų antrinių lytinių požymių vystymąsi bei menstruacinio ciklo reguliavimą. Progesteronas gaminamas geltonkūnyje, kuris susidaro po ovuliacijos. Jis palaiko nėštumą ir pasiruošia gimdos gleivinę galimam apvaisinimui. Be to, mažesniais kiekiais abu hormonai gaminami antinksčiuose ir nėštumo metu - placentoje.
LH (liuteinizuojantis hormonas) ir FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) gaminasi hipofizėje, smegenų dalyje, kuri kontroliuoja hormonų veiklą. LH moterims skatina ovuliaciją, sukelia kiaušialąstės išsiskyrimą iš folikulo. Vyrams jis stimuliuoja testosterono gamybą sėklidėse. FSH moterims skatina folikulų augimą ir kiaušialąstės brendimą kiaušidėse.
Ovuliacija pasižymi išaugusių hormonų folikulino (LH) ir liuteinizuojančio hormono (FSH) lygiu, kurį paskatina pasiektas estrogeno pikas. Ovuliacija įvyksta maždaug ciklo viduryje, apie 14 dienų (normos ribos 12-16 dienų) iki ateinančių mėnesinių, paprastai tai įvyksta apie 28 moters ciklo dieną. Kiekvieno mėnesinių ciklo metu pradeda bręsti folikulai, tačiau paprastai tik vienas iš jų subręsta iki Grafo folikulo stadijos. Šis folikulas sparčiai auga dėl hormonų (folikulino ir liuteinizuojančio hormono) poveikio ir prieš ovuliuodamas yra apie 15 mm skersmens. Ovuliaciją skatina liuteinizuojančio hormono koncentracijos (kurią reguliuoja hipofizė) maksimumas. Folikulas galiausiai plyšta - dėl sienelės spaudimo ir fermentinių procesų.
Dažniausi ovuliacijos simptomai: kaip atpažinti vaisingiausias dienas?
Kai kurios moterys gali iš karto atpažinti artėjančios ovuliacijos požymius, o kitos - nepastebėti jokių akivaizdžių pokyčių. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie signalizuoja, kad organizmas ruošiasi išleisti kiaušialąstę.
Gimdos kaklelio gleivių pokyčiai
Vienas iš pirmųjų ovuliacijos požymių - pasikeitusi gimdos kaklelio gleivių konsistencija. Artėjant ovuliacijai, estrogeno lygis organizme kyla, o tai skatina gleivių gamybą. Jos tampa skaidrios, tamprios ir slidžios - primena žalią kiaušinio baltymą. Tokios gleivės palengvina spermatozoidų judėjimą gimdos link.
Skausmas pilvo apačioje
Kai kurios moterys ovuliacijos metu jaučia lengvą skausmą pilvo apačioje ar spazmus, dažniausiai vienoje pusėje. Jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Šis skausmas atsiranda, kai kiaušidės paleidžia kiaušinėlį.
Bazinės kūno temperatūros pokyčiai
Bazinė kūno temperatūra - tai ramybės būsenoje matuojama kūno temperatūra, kuri ovuliacijos metu pakyla maždaug 0,3-0,6°C. Tai atsitinka dėl progesterono lygio padidėjimo. Ovuliacijos metu galite pajusti, kad jums kiek šilčiau nei paprastai. „Ovuliacijos metu daugumai moterų vos vos pakyla kūno temperatūra, ir tokia ji išlieka iki mėnesinių ciklo pabaigos“, - sako P. Ghodsi.
Padidėjęs lytinis potraukis
Ovuliacijos metu daugelis moterų pastebi padidėjusį lytinį potraukį. Tai susiję su hormonų pokyčiais (estrogeno padidėjimu). „Daugybė tyrimų parodė, kad ovuliacijos metu moterų lytinis potraukis sustiprėja“, - sako P. Ghodsi. Kadangi tai vaisingiausias metas, gamta tokiu būdu padidina tikimybę, kad susilauksite kūdikio.
Krūtų jautrumas ir pilnumo jausmas
Dėl hormoninių svyravimų ovuliacijos metu gali padidėti krūtų jautrumas, jos gali tapti pilnesnės ir kiek skausmingos. Šis simptomas atsiranda dėl didėjančio progesterono kiekio ir gali tęstis iki pat mėnesinių. „Kai kurių moterų krūtys prieš ovuliaciją ir jos metu tampa jautresnės, panašiai kaip prieš mėnesines“, - sako P. Ghodsi.
Emociniai pokyčiai
Hormoniniai svyravimai gali turėti įtakos emocinei būsenai - ovuliacijos metu kai kurios moterys jaučiasi energingesnės, laimingesnės ar net labiau pasitikinčios savimi. Tačiau kai kurioms gali pasireikšti ir priešingas poveikis - didesnis dirglumas ar jautrumas. Dėl mažo progesterono kiekio jūsų organizmas gali nustoti deginti riebalų atsargas energijai gauti, o į kraują gali patekti gliukozės. Progesteronas daro didžiulį poveikį jūsų nuotaikai ir veikia kaip antidepresantas.
Pilvo pūtimas
Dėl estrogeno lygio padidėjimo organizme gali kauptis daugiau skysčių, o tai gali sukelti lengvą pilvo pūtimą. Nors šis simptomas nėra pats ryškiausias, kai kurios moterys pastebi, kad ovuliacijos metu jų drabužiai tampa šiek tiek ankštesni.
Kiti hormonų vaidmenys ir ovuliacijos įtaka
Progesteronas yra moteriškasis lytinis hormonas, kuris priklauso steroidinių hormonų grupei, vadinamai progestagenais. Progesteroną daugiausia išskiria kiaušidėje esantis geltonasis kūnelis antroje menstruacinio ciklo pusėje. Menstruacijų ciklo metu, kai ovuliacijos metu (maždaug 14 dieną) iš kiaušidės išsiskiria kiaušinėlis, kiaušidės folikulo likučiai, gaubiantys besivystantį kiaušinėlį iš struktūros, vadinamos "geltonuoju kūneliu", kuris dėl savo išvaizdos pažodžiui verčiamas kaip "geltonasis kūnelis". Iš jo išsiskiria progesteronas ir, kiek mažiau, estradiolis. Progesteronas paruošia organizmą nėštumui, tuo atvėju jei išsiskyręs kiaušinėlis būtų apvaisintas. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, progesteronas skatina kraujagyslių, aprūpinančių gimdos gleivinę (endometriumą), augimą ir stimuliuoja endometriumo liaukas išskirti maistines medžiagas, kurios maitina ankstyvąjį embrioną. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu progesteroną vis dar gamina geltonasis kūnelis ir jis yra labai svarbus nėštumui palaikyti bei placentai įsitvirtinti. Kai placenta įsitvirtina, maždaug 8-12 nėštumo savaitę ji perima progesterono gamybą, t. y. "liuteo-placentos pokytis". Nėštumo metu progesteronas atlieka svarbų vaidmenį vaisiaus vystymuisi (jis skatina motinos krūtų audinio augimą, užkerta kelią laktacijai ir stiprina dubens sienelių raumenis ruošiantis gimdymui).
Progesterono ir estrogeno santykiai yra simbioziniai, kai vienas iš jų reikalingas tam, kad padėtų kontroliuoti kitą. Jei progesterono nėra arba jo kiekis yra per mažas, gali pasireikšti nereguliarus ir stiprus menstruacinis kraujavimas. Nėštumo metu sumažėjęs progesterono kiekis gali sukelti persileidimą ir ankstyvą gimdymą. Progesteronas atlieka labai svarbų vaidmenį moters cikle, užtikrindamas, kad gimdos gleivinė išliktų 14 ciklo dienų. Taip apvaisintas kiaušinėlis gali įsitvirtinti gimdos sienelėje ir nėštumas gali progresuoti. Jei moteris pastoja, progesterono kiekis padidėja ir palaiko gimdos gleivinę, tačiau jei nėštumas neįvyksta, jo kiekis sumažėja, todėl ši gleivinė pasišalina ir prasideda mėnesinės.
Cinkas turi įtakos daugeliui skirtingų kūno sričių, kurios yra labai svarbios progesterono gamybai, įskaitant kiaušides ir hipofizę. Įrodyta, kad vitaminas B6 padeda gerinti progesterono kiekį, todėl jis yra vienas iš vitaminų, kuriuos dažnai vartoja moterys, bandančios pastoti. Magnis atlieka labai svarbų vaidmenį hormonų reguliavime, todėl yra viena iš maistinių medžiagų, didinančių progesterono kiekį. Jei nesate girdėję apie L-argininą, tikriausiai esate ne vieni, tačiau jis gali būti labai naudingas progesteronui didinti. Ši aminorūgštis randama daug baltymų turinčiuose maisto produktuose ir yra svarbi gaminant azoto rūgštį, kuri padeda kraujotakai.
Nėra žinoma jokių rimtų medicininių pasekmių dėl per didelio progesterono kiekio organizme. Progesterono kiekis natūraliai padidėja nėštumo metu, kaip minėta anksčiau. Didelis progesterono kiekis siejamas su įgimta antinksčių hiperplazija. Progesteroną, vieną arba kartu su estrogenu, moterys vartoja kaip geriamąją kontraceptinę priemonę ("piliulę"). Progesteronas vartojamas pakaitinei hormonų terapijai, siekiant palengvinti moterų menopauzės simptomus.
Vyrų hormonų sistema gerokai paprastesnė - testosteronas fliuktuoja taip, kad ryte pakyla, dienos metu būna jo pikas, o vakare leidžiasi - ir taip pat kiekvieną dieną. Vyrai iš principo gyveną pagal 24 valandų - cirkadinį - ritmą.
Nors dauguma pokyčių susiję su vaisingumu, nes ovuliacijos metu vaisingumas pasiekia piką, kai kurie pokyčiai yra labai netikėti ir skatina tokias mūsų mintis ir elgesį, koks paprastai mums nėra būdingas, pavyzdžiui, tampame drąsesnės, ambicingesnės, labiau linkusios į nuotykius, be to, gali pasikeisti ir mūsų išvaizda ir tai, ką galvojame apie save.
Kembridžo universitete atliktas tyrimas parodė, kad moterų veidas rausviausias būna ovuliacijos metu. Galbūt skruostai labiau nei paprastai parausta nuo ovuliacijos metu pakilusios temperatūros. Vis dėlto šis paraudimas nepastebimas žmogaus akiai, todėl nesijaudinkite.
Dėl rausvesnių skruostų jūs galite atrodyti patrauklesnė potencialiam kandidatui į partnerius. Leidinyje „Hormones and Behavior“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad vyrams buvo patraukliausi veidai tų moterų, kurių organizme vyko ovuliacija. Tai galima paaiškinti iš biologinės perspektyvos - būtent ovuliacijos metu moterys yra vaisingiausios.
Jei susitikinėjate su vyru, ir pastebėjote, kad tam tikru laiku kas mėnesį jo kvapas itin sustiprėja, greičiausiai, kaltas ne jo kvapas, o jūsų uoslė, nes per ovuliaciją ji paaštrėja. Leidinyje „Hormones and Behavior“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad ovuliacijos metu moterys jautriau reaguoja į vyrų feromonus ir jų skleidžiamą kvapą.
Kalifornijos universitete Los Andžele atlikto tyrimo duomenimis, ovuliacijos metu moterų balsas tampa aukštesnis, moteriškesnis. Aukštesnis balsas siejamas su jaunyste ir patrauklumu, galbūt todėl mes nė nepastebėdamos vaisingiausiomis dienomis imame kalbėti tokiu balsu.
Dauguma mūsų sakome, kad mums patinka tik tam tikro tipo vyrai, bet ovuliacijos metu šis diapazonas labai išsiplečia. Teksaso universiteto tyrimas parodė, kad šiuo konkrečiu ciklo metu moterims patinka įvairesni vyrai. Ovuliacijos metu mes mažiau išrankios, mus apskritai traukia vyrai vien jau tuo, kad jie kitos lyties.
Tame pačiame Teksaso universitete atliktame tyrime paaiškėjo, kad ovuliacijos metu moteris domina daugiau vartojimo prekių ir paslaugų.
Toms, kurios naudoja gyvybinių funkcijų ir miego „trackerius” - „Oura ring” ir kitus, gali matyti temperatūros pokyčius ir daryti prielaidą, kad šiuo metu vyksta ovuliacija. Atsiranda moteriškasis testosterono pikas - dėl estrogeno piko ir šio piko turime dar daugiau energijos, padidėja ir lytinis potraukis. Padidėja tolerancija skausmui, sumažėja emociniai poreikiai, tampame nesustabdomos.
Per ovuliaciją dėl vyraujančių hormonų pikų moterys vyrams tampa gražesnės ir labiau patrauklios, skleidžia feromonus.
Jei sergate astma, ko gero pastebėjote, kad prieš ovuliaciją ir jos metu simptomų sumažėja. Tyrimo, kuris buvo paskelbtas leidinyje „American Journal of Respiratory and Critical Care Medicine“, išvadose teigiama, kad ovuliacijos metu sumažėja dusulys, tampa lengviau kvėpuoti.
Viename tyrime, kuris buvo paskelbtas leidinyje „Journal of Marketing Research“, teigiama, kad ovuliacijos metu moterims kyla noras sustiprinti savo socialinį statusą. Tyrėjai davė moterims fiksuotą pinigų sumą, kad jos pasidalintų su kitomis moterimis. Tos moterys, kurioms buvo ovuliacija, su kitomis dalijosi perpus mažiau nei tos, kurioms ovuliacijos nebuvo.
Kitą kartą jus netikėtai ims traukti visai ne jūsų tipo vyriškis, arba paaštrės uoslė, negalvokite, kad jums galvoj negerai - greičiausiai, jums tiesiog prasidėjo ovuliacija.
Ovuliacijos testai ir svarba
Ovuliacijos testai yra patikimas būdas nustatyti vaisingiausias ciklo dienas ir tiksliau suplanuoti nėštumą ar geriau suprasti savo menstruacinį ciklą. Šie testai nustato liuteinizuojančio hormono (LH) lygio šuolį šlapime, kuris įvyksta likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos. Tai reiškia, kad teigiamas testas rodo, jog ovuliacija netrukus įvyks, ir tai yra geriausias metas planuoti lytinius santykius, jei siekiama pastoti. Norint gauti tiksliausius rezultatus, ovuliacijos testus rekomenduojama pradėti naudoti likus kelioms dienoms iki numatomos ovuliacijos, geriausia - kasdien tuo pačiu metu. Testo juostelė panardinama į šlapimo mėginį, o rezultatas vertinamas pagal spalvos intensyvumą - jei testinė linija yra tokia pat ryški arba ryškesnė nei kontrolinė, LH lygis yra aukštas, ir ovuliacija turėtų įvykti per artimiausias 12-36 valandas. O jei ovuliacijos testai nuolat nerodo LH šuolio, tai gali būti ženklas, kad ovuliacija nevyksta - tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškintos priežastys.
Ovuliacijos nustatymas svarbus tiek siekiant pastoti, tiek norint išvengti nėštumo ar tiesiog stebėti savo reprodukcinę sveikatą. LH šuolis įvyksta 12-36 val. Tinkamiausias ovuliacijos nustatymo būdas priklauso nuo jūsų tikslų, ciklo reguliaraus pobūdžio ir gyvenimo būdo. Ovuliacija - tai ne tik biologinis reiškinys, bet ir reprodukcinės, hormoninės bei bendros sveikatos indikatorius. Norint pastoti, laikas lytiniams santykiams yra labai svarbus. Kiaušinėlis gyvuoja tik apie 24 valandas, tačiau spermatozoidai gali išgyventi moters organizme iki 5 parų. Ne visos moterys pasirenka hormoninius kontraceptikus. Svarbu suprasti, kad ovuliacija nebūtinai įvyksta tiksliai tą pačią dieną kiekviename cikle. Ovuliacija nėra tik ženklas, kad moteris gali pastoti. Ovuliacija - tai ne tik žingsnis link galimo nėštumo, bet ir viso moters organizmo sveikatos atspindys. Išmokti ją suprasti - reiškia geriau pažinti save.
Nevaisingumo gydymas: Ovuliacijos stimuliacija - kada ir kaip? | Vaisingumo šaknys #37
Jei ovuliacija nevyksta reguliariai arba visai nepasireiškia, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar sveikatos sutrikimai. Pagrindinės ovuliacijos stokos priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės disfunkcija, per didelis stresas, staigūs svorio pokyčiai arba per intensyvus fizinis aktyvumas. Taip pat kai kurioms moterims ovuliacija gali nevykti po kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo - organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad atstatytų natūralų ciklą. Jei įtariate, kad ovuliacija nevyksta, svarbu atidžiai stebėti savo menstruacinį ciklą, tikrinti kūno siunčiamus signalus ir, esant poreikiui, naudoti ovuliacijos testus. Jeigu ciklas nereguliarus arba mėnesinės visai dingsta, verta kreiptis į ginekologą ar endokrinologą - gydytojas gali rekomenduoti hormoninius tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus diagnostinius metodus, kurie padės išsiaiškinti problemos priežastį.
tags: #kokie #hormonai #sukelia #ovuliacija
