Sveiki dantys - sveiko organizmo, o dažnai, ir laimingo gyvenimo atspindys, nepaisant amžiaus, lyties, tautybės.
Tačiau mažylio burnoje pasirodę pirmieji “perlai” užduoda daugybę klausimų rūpestingiems tėveliams: ar mažylio burnoje pakankamai dantukų? Ar jie sveiki? Kaip ir kada valyti?
Gal ir sunku patikėti, tačiau sveika šypsena prasideda dar mamos pilvelyje - pieninių dantukų užuomazgos pradeda vystytis šeštąją-septintąją nėštumo savaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda maždaug septintąjį vaisiaus vystymosi mėnesį.
Šie faktai paminėti ne veltui - nepilnavertė ar skurdi, stokojanti vertingų mineralinių medžiagų mityba nėštumo metu, vartojami tam tikri medikamentai ar ligos, žalingi įpročiai, ypač alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas, poilsio trūkumas bei stresas gali turėti įtakos besiformuojančioms dantų užuomazgoms. Ir ne tik joms.
Nėštumo metu keičiasi moters organizmo hormoninis fonas, medžiagų apykaita, taip pat didėja seilių rūgštingumas. Dėl hormoninių pokyčių, ypač jei prasta burnos higiena, prasideda nėštuminis dantenų uždegimas ˗ gingivitas: dantenos paburksta, valant kraujuoja, tampa skausmingos. Dėl sumažėjusios seilių pH vertės bei hormonų pokyčių padidėja ėduonies, ypač „slaptojo“, atsiradimo tikimybė. Dažnas pykinimas ir vėmimas pirmame nėštumo trimestre ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas trečiame trimestre didina dantų emalio erozijos tikimybę.
Ne vienas praktikuojantis gydytojas pasakys, jog didžiulė bėda yra ankstyvuoju ar vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu odontologo kėdėje atsidūrusios moterys, nes taikomas daugybės ir diagnostinių, ir gydymo metodų ribojimas, tenka teikti tik būtiniausią pagalbą, gelbstint nuo skausmų ar infekcijos.
Dažnai tėvai nerimauja - tai kada gi pagaliau pasirodys tas pirmasis dantukas? Ne viena mama, visą naktį supusi apsiseilėjusį ir viskuo nepatenkintą savo rėksniuką, su pavydu žvelgia į draugių vaikučius, jau pasipuošusius baltučiais dantukais. Deja, paguodos gamtoje maža: normalu, kad pirmasis pieninis dantis pasirodo ir trečiąjį gyvenimo mėnesį, ir švenčiant pirmąjį gimtadienį. Laiko intervalas tikrai didelis, ypač prisimenant, jog maža dalis vaikų gimsta jau su vienu kitu pieniniu dantuku ir taip įvaro baimės jauniems tėveliams.
Paprastai mūsų platumoje gyvenantys kūdikiai pirmų dantų sulaukia apie 6-8-ąjį gyvenimo mėnesį. Pirmieji kalasi apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, tačiau jokios patologijos nėra, jei jūsų kūdikio dantų dygimo tvarka bus kitokia - organizmas yra labai individualus.
Apie trečiuosius gyvenimo metus pieninių dantų dygimas baigiasi ir galutinai susiformuoja pieninis sąkandis, kuris karaliauja iki 5-6 metų. Jei trimečiui pypliukui dar nėra išdygę visi 20 pieninių dantų, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju odontologu. Tačiau ir vėl - nepanikuokite.
Jei pieniniai dantys auga netaisyklingai ir nustatoma pieninio sąkandžio patologija, ortodontinis gydymas dažniausiai netaikomas.
Išdygus pieniniams dantukams, atsipalaiduoti neteks, nes pirmasis dantukas pareikalauys ir pirmojo šepetuko. Šepetukas gal kiek per skambus žodis, tačiau fakto, kad valyti reikia jau patį pirmąjį išdygusį dantį, nekeičia.
Nes laiku išdygę pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį ir palaiko taisyklingą žandikaulių padėtį, kas nulemia normalią kramtymo funkciją, veido dalių taisyklingą formavimąsi. Po pieniniais dantimis tūno nuolatinių dantų užuomazgos - neprižiūrimi, pažeisti ėduonies pieniniai dantukai leidžia infekcijai plisti į nuolatinius dantis ir taip gali juos pažeisti.
Tad atsakingų tėvų pareiga - pradėti rūpintis vos tik išdygusiais dantukais. Tą daryti reikėtų kasdien, bent du kartus per parą, pageidautina, prieš naktinį miegą. Dantuką švelniais sukamaisiais judesiais valyti specialiu ant piršto maunamu silikoniniu šepetuku ar tiesiog sudrėkintu švariu marlės (binto, lininės skepetaitės) gabaliuku, apsuktu aplink pirštą.
Išdygus pirmiesiems dantims, reikėtų pradėti naudoti dantų pastą. Nepamirškite, jog mamos pienas taip pat turi pieno cukraus, t.y. laktozės, kuri, esant aktyviai burnos mikroflorai, sukelia dantų ėduonį. Neteisingas ir močiučių patarimas: patepti dantenas medumi, kai dantukai kalasi skausmingai. Medus kenkia dantų audiniams.
Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki septynerių ˗ aštuonerių metų, nes iki to laiko dar nėra galutinai išlavinta smulkioji motorika, dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Ir nors labai lengva patarinėti, bet mėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, tiesiog iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite.
Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki vaiko pirmojo gimtadienio - gal šio vizito pyplys ir neatsimins, sėdės jums ant kelių, greičiausiai net nenorės žiotis, tačiau bus įvertinta dantų būklė, rekomenduota tolesnė dantų priežiūra.
Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, jog aplinka - draugiška bei smagi, procedūros nebaugios, gal namo parsineš net prizą.
Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tiesiog prašosi gydytojo odontologo įsikišimo.
Apie penktuosius-šeštuosius metus ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys - taip ima formuotis mišrus sąkandis. Apie tryliktuosius metus susiformuoja nuolatinių dantų sąkandis.
Labai dažnai tėvai teiraujasi: “Kas yra dantų silantai ir kada jais dengti dantis?“ Gana dažnai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys pasirodo net neiškritus pieniniams centriniams kandžiams.
Šių turėsiančių lydėti iki žilos senatvės dantų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o paviršius porėtas, todėl dantys yra labai lengvai pažeidžiami.
Stengiantis apsaugoti šiuos dantis nuo ėduonies, siekiant palengvinti dantų valymą, vos susiformavus krūminių dantų vagelėms, jie dengiami fluoro turinčiomis skystomis plombinėmis medžiagomis - silantais. Mokslu pagrįsta medicina įrodo silantų naudą, nes jais padengus sveikų nuolatinių krūminių dantų paviršių, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja net 80-90 procentų.
| Amžius | Dantys |
|---|---|
| 6-8 mėnesiai | Apatiniai centriniai kandžiai |
| 8-12 mėnesių | Viršutiniai centriniai kandžiai |
| 12-18 mėnesių | Šoniniai kandžiai (viršutiniai ir apatiniai) |
| 18-24 mėnesiai | Pirmieji krūminiai dantys |
| 2-3 metai | Kandžiai ir krūminiai dantys (visi 20 pieninių dantų) |
| 5-6 metai | Pradeda kristi pieniniai dantys, dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai |
| 6-7 metai | Apatiniai centriniai kandžiai keičiasi nuolatiniais |
| 7-8 metai | Viršutiniai centriniai kandžiai keičiasi nuolatiniais |
