Sprendimas ieškoti senelių namų savo artimajam dažniausiai nėra priimamas per vieną dieną. Tai ilgas, emociškai sunkus ir daugybę klausimų keliantis procesas, su kuriuo susiduria tūkstančiai šeimų visoje Lietuvoje. Laikinoji sostinė, būdama vienu didžiausių šalies miestų, siūlo gana platų socialinės globos įstaigų spektrą, tačiau augant visuomenės senėjimo rodikliams, paklausa dažnai viršija pasiūlą. Susidūrus su realybe, artimiesiems tenka balansuoti tarp noro suteikti tėvams ar seneliams kuo oresnį gyvenimą ir finansinių galimybių, kurios ne visada atitinka rinkos kainas.
Globos namų paslaugų tipai ir apmokėjimas
Globos namuose asmenys gali apsigyventi privačiai ir mokėti už paslaugas visą kainą. Jei asmuo yra vienišas ir neturi galimybių pats apsigyventi privačiai, jis turi kreiptis į seniūniją, kur socialinis darbuotojas įvertina socialinių paslaugų ir socialinės globos poreikį, užpildo patvirtintas formas. Visi dokumentai pateikiami savivaldybės specialiųjų poreikių ir socialinių paslaugų skyrimo komisijai. Priklausomai nuo poreikio, globos įstaigose asmeniui gali būti skiriama trumpalaikė socialinė globa (iki 6 mėn. per metus) arba ilgalaikė socialinė globa.
Kai savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš:
- 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos).
- 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos.
- Jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė).
Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos, iš kurios atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Trumpalaikės (6 mėn. per metus) socialinės globos apmokėjimas susidaro taip pat, kaip ir ilgalaikės, tik nėra skaičiuojamas 1 proc. nuo turto vertės.
Asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė.
Vadovaujantis teisės aktais, asmens ir jo artimųjų finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos galimybei gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui ar šeimai yra nustatytas. Asmens socialinės globos poreikis vertinamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu "Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo".
Dokumentų tvarkymas ir apgyvendinimo procesas
Jei norite savo tėvą/motiną/senelį apgyvendinti savivaldybės paskyrimu, tuomet pats asmuo arba jį prižiūrintis asmuo turėtų kreiptis į savo savivaldybės socialinių paslaugų skyrių, ten supildyti reikiamus dokumentus ir sulaukus savivaldybės sprendimo (dažniausiai priimamas per 30 kalendorinių dienų) bei gavus teigiamą savivaldybės sprendimą, bus galima mūsų įstaigoje priimti ir apgyvendinti jūsų tėvą/motiną/senelį.
Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Jei norite apgyvendinti savo tėvą/motiną/senelį tiesioginiu susitarimu su mūsų įstaiga, tam tereikia pasirašyti dvišalę komercinių paslaugų sutartį, pristatyti reikiamus asmens, kuriam reikalinga ilgalaikė socialinė globa, dokumentus (turėti galiojantį asmens dokumentą, medicininius gydytojo išrašus apie vaistus ir ligas), atlikti mokėjimą už pirmą mėnesį ir asmuo bus apgyvendinamas.
Norintys atvykti į globos namus privalo informuoti apie atvykimą iš anksto suderinus atvykimo laiką (ne vėliau kaip 24 val. iki atvykimo).
Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos. Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.
Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.
Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.
Asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė.
Jei senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje.
Reikalingi dokumentai gali apimti:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
- Išrašai iš medicininių dokumentų (ne senesnė nei 3 mėn.).
- Sprendimas dėl dalyvumo lygio, išduotas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ANTAA) (iki 2023 m. gruodžio 31d.).
- Sprendimas dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio (iki 2023 m.).
Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją.
Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.

Gyvenimo sąlygos ir adaptacija
Atsivežti galite tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis. Mėgstamas fotelis, nuotraukos, televizorius ar kiti asmeniniai daiktai padeda senjorui greičiau adaptuotis ir jaustis kaip namuose.
Globos namų personalas yra geranoriškas ir draugiškas, jie tikrai padės adaptuotis Jūsų močiutei globos namuose. Jūsų močiutė bus prižiūrėta, pakalbinta ir įtraukta į aktyvų gyvenimą tiek, kiek leis jos sveikatos būklė.
Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai išsiaiškinant nepatikimo priežastis. Svarbu suprasti, kad persikėlimas į senelių namus yra didelis stresas tiek pačiam senjorui, tiek jo artimiesiems. Jausmai dažnai svyruoja nuo kaltės iki palengvėjimo, nuo baimės iki ramybės. Tai visiškai normalu. Adaptacijos periodas paprastai trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Šiuo laikotarpiu labai svarbus reguliarus lankymas (jei tai leidžia taisyklės ir epidemiologinė situacija) bei atviras bendravimas su įstaigos personalu. Pasitikėjimas, kad jūsų artimuoju rūpinamasi profesionaliai, ateina su laiku, stebint jo būklę ir nuotaiką.

Medicininė priežiūra ir užimtumas
Nors senelių namai nėra ligoninė, juose privalo dirbti bendrosios praktikos slaugytojai. Globos namų personalas suteikia pirmąją pagalbą ir, esant reikalui, nedelsiant kviečia greitąją medicinos pagalbą. Senjoras transportuojamas į vieną iš Kauno ligoninių.
Dauguma Kauno globos namų, tiek privačių, tiek valstybinių, priima asmenis su demencija. Daugelyje įstaigų tai ne tik leidžiama, bet ir skatinama. Asmenims, sergantiems demencija, ypač svarbus užimtumas, bendravimas, geros emocijos. Dėl to daug dėmesio skiriama kasdieniam globotinių užimtumui - organizuojamos veiklos: mankštos, atminties lavinimo treniruotės ir kitos. Muniškių globos namuose be judesio, šviesos, kvapų, muzikos, meno, darbo terapijos užsiėmimų nuolatos vyksta kaniterapijos, arba gydymo su šunimis, užsiėmimai.
Orus gyvenimas neįsivaizduojamas be bendravimo. Geriausi Kauno globos namai siūlo dailės terapiją, muzikos vakarus, mankštas, išvykas į gamtą ar bažnyčią.

Pasirinkimo kriterijai ir kainos
Kad sprendimas būtų teisingas ir vėliau netektų gailėtis, rekomenduojama atlikti namų darbus. Pirmiausia, sudarykite potencialių įstaigų sąrašą. Būtinai susitarkite dėl vizito. Atvykę į senelių namus, atkreipkite dėmesį ne į administracijos kabinetą, o į bendrąsias erdves. Koks ten kvapas? Ar gyventojai atrodo tvarkingi? Ar personalas bendrauja su jais pagarbiai? Paklauskite, kokia yra darbuotojų kaita - dažna darbuotojų kaita gali signalizuoti apie prastas darbo sąlygas, kas tiesiogiai veikia ir paslaugų kokybę.
Globos namų kainos skirtinguose regionuose labai svyruoja - vienur gyvenimas kainuoja apie 900 eurų per mėnesį, kituose gali siekti ir 2700 eurų. Kaina priklauso nuo teikiamų paslaugų: medicininė priežiūra ar slauga (priklausomai nuo poreikių). Natūralu, kad kuo daugiau priežiūros reikia, tuo kaina didesnė. Senjorui, kuriam reikia tik pagalbos buityje, kaina bus mažesnė, nei tam, kuris nebegali judėti savarankiškai ir kuriam reikalinga nuolatinė slauga.
Svarbiausia žinoti, kad senjorui mokėti visos sumos nereikia. Pagal nustatytą tvarką už globą gali būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė. Pavyzdžiui, jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė. Senjorui lieka dalis pajamų asmeninėms išlaidoms, ir tuo pačiu jis gauna visas reikalingas paslaugas globos namuose.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyta, kad po visų atskaitymų žmogui turi likti bent dalis jo pajamų - dažniausiai apie 20 proc. pensijos. Tai yra skirta asmeninėms išlaidoms: smulkiems pirkiniams, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Taigi net ir apsigyvenus globos namuose žmogus išlaiko tam tikrą finansinį savarankiškumą.
Jei turto vertė yra didesnė už savivaldybėje nustatytą normatyvą, gali atsirasti papildomas mokestis - apie 1 proc. nuo viršijančios sumos. Daugeliui šis mokestis netaikomas, todėl turto klausimas dažniau yra mitas, nei reali kliūtis.
Valstybės parama galioja ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją. Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė.
Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai išsiaiškinant nepatikimo priežastis. Sprendimas ieškoti senelių namų savo artimajam dažnai nėra priimamas per vieną dieną. Tai ilgas, emociškai sunkus ir daugybę klausimų keliantis procesas, su kuriuo susiduria tūkstančiai šeimų visoje Lietuvoje. Kauno mieste ir rajone veikiančias globos įstaigas galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: savivaldybės pavaldumo (viešąsias) ir privačias.


