Liepos 6-oji - ypatinga Lietuvai ir jos gyventojams diena. Tai Valstybės diena, minima karaliaus Mindaugo karūnavimo proga. Prieš beveik aštuonis šimtus metų, 1253 m. liepos 6 d., kunigaikštis Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi Vilniaus katedroje, tapdamas pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi. Ši data simboliškai žymi Lietuvos valstybės gimimą, nors pats valstybės kūrimo procesas buvo ilgas ir sudėtingas.
Ši diena primena mums ilgaamžes Lietuvos valstybės gyvavimo tradicijas. Valstybės diena - puiki proga vaikams papasakoti apie tai, kas yra valstybė, kokie jos požymiai, kuo valstybė svarbi mūsų gyvenime ir kuo mes svarbūs savo valstybei. Vaikams derėtų paaiškinti, jog valstybės nėra savaime atsiradęs dalykas, jos yra kuriamos, kaip buvo kuriama ir Mindaugo Lietuva.
Valstybės gimimo istorija
Labai seniai, prieš beveik aštuonis šimtus metų, mūsų valstybės Lietuvos dar nebuvo. Lietuvių protėviai - skirtingos baltų gentys - gyveno susiskirstę atskiromis žemėmis. Jas valdė vyresnieji, vadinami kunigaikščiais. Kunigaikščiai ne visada tarpusavyje gerai sutarė, neretai dėl turtų ar valdžios kildavo karai. Tačiau tarpusavio vaidus ir karus reikėjo pamiršti, kai baltų kaimynystėje įsikūrė labai žiaurūs ir galingi svetimšaliai priešai - kryžiuočiai ir kalavijuočiai. Jie plėšė turtus, degino namus, žudė žmones.
Būdami susiskaldę ir nevieningi kunigaikščiai negalėjo atremti šių priešų. Vienas labai sumanus ir drąsus lietuvių kunigaikštis Mindaugas suprato, kad tik viena stipri valstybė, o ne atskiros žemės, padės apsiginti nuo kraugeriškų priešų. Tik vieningumu galima pasiekti pergalę. Mindaugui buvo nelengva įtvirtinti savo valdžią ir tapti vieninteliu Lietuvos valdovu. Ne visi genčių vyresnieji norėjo jam paklusti. Teko griebtis ir žiaurumo, ir klastos. Tačiau laikais, kai gyveno Mindaugas, tai buvo įprasta. Galiausiai valdovui pavyko suvienyti visas žemes. Lietuvos valstybė buvo sukurta.
Didžiausias Mindaugo nuopelnas Lietuvai, kad visus mažus kunigaikščius, kurių Mindaugo politinės valdžios pradžioje 1220 m., pavyko suvienyti. Kaip visos Lietuvos valdovas Mindaugas pirmą kartą minimas apie 1245 m. 1251 m. pradžioje Mindaugas priėmė katalikybę ir sudarė taiką su ordino magistru Andreasu von Stirlandu. Popiežiaus Inocento IV remiamas Mindaugas 1253 m. liepą buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi.
Istorijos dr. Lietuvos karalius Mindaugas gimė apie 1200 m., mirė, tai yra, buvo nužudytas, 1263 m. rugsėjo 12 d. Archeologinių ir istorinių šaltinių trūkumas apsunkina tikslių duomenų apie Mindaugo epochą nustatymą. Daugiau apie Mindaugą buvo rašoma vėlesniuose amžiuose, todėl istorikai gretindami ir lygindami šiuos šaltinius bando nustatyti, kas gi Lietuvoje vyko XIII a. Vienas pagrindinių šaltinių yra „Eiliuotoji Livonijos kronika“, o antrasis - Voluinės arba Ipatijaus metraštis.

Valstybės dienos tradicijos
Mindaugo karūnavimo diena buvo minima dar tarpukario Lietuvoje. Sovietmečiu šią gražią šventimo tradiciją buvome priversti užmiršti, ir tik 1990 m. Mindaugo karūnavimo diena vėl buvo paskelbta valstybine švente. Lietuvos Respublikos Seimas 1990 m. spalio 25 d. įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją paskelbė Valstybės švente.
Nuo 1991-ųjų, kai pirmą kartą buvo surengtas Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos minėjimas, formuojasi šventimo tradicijos. Šiandien Valstybės diena išsiskiria mažesniu oficialių renginių skaičiu ir kasmet populiarėjančiais su Lietuvos istorija, kultūra susijusiais viešais renginiais, kurie rengiami įvairiose Lietuvos vietose ir užsienyje.
Viena gražiausių ir unikaliausių tradicijų, susijusių su Mindauginėmis, yra lygiai 21 valandą viso pasaulio lietuviams, nesvarbu kur jie tuo metu bebūtų, giedoti „Tautišką giesmę“. Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Jachtos „Ambersail“ buriuotojai, plaukę į „Tūkstantmečio odisėją“ aplink pasaulį, pakvietė liepos 6 d. visus lietuvius sugiedoti himną. Nuo 2019 m. liepos 6-osios šventės pavadinimas buvo papildytas, suteikiant dar vieną intenciją įprasminant pasaulio lietuvių vienybę.

Valstybės dieną visoje Lietuvoje vyksta gausybė įvairių renginių. Pavyzdžiui, Gyvosios archeologijos dienose senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje arba Kultūros nakties Vilniaus senamiestyje renginiuose visad būna gausu lankytojų. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, tradiciškai iškeliama Vyčio Kryžiaus ordino vėliava. Vilniečiai kasmet organizuoja tradicinį bėgimą, skirtą Valstybės dienai ir Žalgirio mūšio metinėms paminėti. Kaune jau tradicija tapo per Mindaugines rengti tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“.
Istorinės datos ir svarstymai
Mindaugo karūnavimo data, kaip ir daugelis kitų faktų apie Mindaugą, nėra tiksliai žinoma - šaltiniuose tai neužfiksuota. Tačiau 1990 m. nusprendus Mindaugo karūnavimo dieną laikyti Valstybės švente, reikėjo datos. Vytauto Didžiojo universiteto istorijos katedros docentas Rūstis Kamuntavičius teigia, kad tuometinis Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius, remdamasis savo tyrinėjimais ir tradiciniais krikščionių karalių karūnavimo papročiais, pasiūlė du variantus: liepos 6 arba 13 dieną. Jis nebuvo užtikrintas savo spėjimu, tačiau Seimas pasiūlymą priėmė ir nubalsavo už liepos 6-ąją.
Karūnavimo vieta taip pat nėra niekur užfiksuota - nežinia ar tai nutiko Vilniuje, ar Kernavėje, ar Vorutoje, ar kažkur kitur. Istorikai nelabai tiki versija, kad karūnavimas galėjo vykti Naugarduke, dabartinės Baltarusijos mieste. Taip pat manoma, kad iškilminga ceremonija galėjo vykti Kernavėje. Dauguma istorikų mano, kad karūnavimas galėjo vykti pirmojoje Vilniaus katedroje, tačiau įrodymų trūkumas neleidžia pasakyti kur ji stovėjo - ir ar išvis stovėjo.
VDU istoriko teigimu, baltarusiai turi mitą, kad Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke, ir šis mitas, kad tai buvo pirmoji LDK sostinė, gyvuoja iki šiol. Tačiau R. Kamuntavičius pabrėžia, kad miesto pavadinimas - Navahrudak - yra slaviškas.
Minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną tradiciškai skambėjo Tautiška giesmė
Mindaugo asmenybė ir valdymas
Šaltiniai nėra tokie dėkingi ir nesuteikia mums tokios informacijos, iš kurios galėtume konkrečiai pasakyti, kaip Mindaugas mąstė, ką iš tiesų galvojo, kaip priimdavo sprendimus. Manytina, kad Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“ pakankamai teisingai rekonstruoja tai, koks galėjo būti mūsų valdovas. Šį kūrinį rašydamas autorius rėmėsi istoriniais šaltiniais.
Mindaugui atėjus į valdžią, jis ėmė vienyti ne tik tuometines Lietuvos žemes, bet ir aplinkines teritorijas. Priešams tai nepatiko, dėl to jie jį vaizdavo kaip žiaurų, niūrų, kietą, bet ir išmintingą žmogų. Greičiausiai jo charakterio savybės ir turėjo būti tokios, nes kitaip jam nebūtų pavykę padaryti to, ką jis padarė. Esmė ta, kad lietuviai tuo metu jau keliavo link savo valstybės sukūrimo, o Mindaugui viskas taip supuolė - ir, matyt, jo charakterio savybės taip lėmė, kad sugebėjo tapti ne tik Lietuvos žemių valdovu, bet ir Lietuvos valstybės įkūrėju.
Viena svarbiausių Mindaugo savybių turėjo būti įžvalgumas, gebėjimas mąstyti strategiškai, greitai orientuotis situacijose ir išnaudoti pasitaikiusias galimybes. Jis sugebėjo užmegzti kontaktą su Livonijos ordino krašto magistru Adriumi fon Štirlandu tam, kad priimtų krikštą. Norint tapti krikščionių karaliumi, legitimuoti savo valdžią ne tik gentainių akivaizdoje, bet ir tarptautiniu mastu, tai yra labai svarbus žingsnis.
Šiuolaikiškai kalbant, karalius Mindaugas įvedė Lietuvą į Europos Sąjungą. Tuo metu jau buvo įsigaliojusi tradicija, kad tik bažnyčios palaiminimą turintis ir krikščionybę priėmęs valdovas yra teisėtas valstybės valdovas.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| Apie 1200 m. | Manoma, Mindaugas gimė. |
| 1219 m. | Mindaugas minimas kaip vienas iš penkių vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių sutartyje su Voluinės kunigaikščiais. |
| Apie 1245 m. | Pirmą kartą minimas kaip visos Lietuvos valdovas. |
| 1251 m. | Mindaugas priėmė katalikybę ir sudarė taiką su Livonijos ordinu. |
| 1253 m. liepos 6 d. | Mindaugas ir Morta karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene. |
| 1261 m. | Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu. |
| 1263 m. rudenį | Mindaugas ir jo sūnūs nužudyti. |

Nors katalikiška Lietuvos karalystė gyvavo vos 10 metų, svarbiausias karaliaus Mindaugo karinės, politinės ir diplomatinės veiklos laimėjimas - suvienyta Lietuvos valstybė - išliko, nepaisant istorinių išbandymų. 1990 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos politikams rūpėjo panašūs iššūkiai - nuvesti Lietuvą į Europą ir įtvirtinti jos tarptautinį pripažinimą.

