Nors plaukų slinkimas dažniausiai siejamas su suaugusiais, vis dažniau tėvai pastebi, kad ir jų vaikams plaukai ima retėti ar kuokštais kristi. Tai gali kelti nerimą, tačiau ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą. Vaikų plaukų slinkimas gali būti laikinas, susijęs su mityba, stresu ar netikėtais organizmo pokyčiais. Kai kuriais atvejais vaikų plaukų slinkimas yra visiškai natūralus procesas.
Per pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius įvyksta daugybė permainų, tačiau tėvai dažnai nustemba, kai lovoje randa kuokštą plaukų. Laimei, toks kūdikių plaukų slinkimas yra natūralus procesas ir susirūpinimo kelti neturėtų.
Kodėl kūdikiams slenka plaukai?
Dauguma kūdikių per pirmuosius šešis savo gyvenimo mėnesius netenka dalies ar visų plaukų, kuriuos turėjo gimimo metu. Pagrindinė tokio nuplikimo priežastis - į pagalvę ar čiužinį besitrinanti galvytė. Kai kūdikis išmoksta sėdėti ir pradeda ropoti, galvos trynimosi sumažėja, ir plaukeliai atauga. Taip pat po stipraus karščiavimo, infekcijos ar emocinio šoko plaukai gali imti slinkti dėl vadinamojo telogeno effluvium - laikino plaukų augimo ciklo sutrikimo.
Pirmąjį nėštumo trimestrą vaisiui pradeda augti plaukai. Tiesa, nesvarbu, ar kūdikis gimsta su plonais pūkeliais, ar su gana vešliais plaukais, jie pradės slinkti. Ant suaugusio žmogaus galvos esantys plaukai auga nenuolatos. Kai plaukas nustoja augti, jis taip pat gali nuslinkti. „Po gimimo kūdikio kūne įvyksta dideli hormoniniai pokyčiai, dėl kurių visi jo plaukai tuo pačiu metu gali patekti į ramybės fazę. Gydytojo teigimu, dėl gimdymo kūdikio organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie yra gyvybiškai svarbūs už gimdos ribų. Vienas hormonas, vadinamas kortizoliu, padeda kūdikių plaučiams subręsti ir leidžia jiems pirmą kartą įkvėpti. Jis taip pat padeda kūdikio kūnui gamintis šilumą. Suaugusiesiems kortizolis vaidina svarbų vaidmenį atliekant daugybę fiziologinių funkcijų: nuo medžiagų apykaitos reguliavimo iki „bėk arba kovok“ reakcijos. Dėl streso prasideda kortizolio gamyba. Po gimimo visi kūdikio plaukai nustoja augti, kol atsiranda daugiau energijos išteklių. Įprastai plaukai pradeda slinkti, kai kūdikis būna nuo 8 iki 12 savaičių, o vėl pradėti augti, vaikui sulaukus 3-7 mėnesių.
Kai kurių naujagimių kūneliai būna padengti minkštais plaukeliais, kurie vadinami lanugo. Šie plaukeliai ant vaisiaus kūnelio pasirodo maždaug 4 ar 5 nėštumo mėnesį ir maždaug 6 ar 7 nėštumo mėnesį nuslenka. Tai reiškia, kad dauguma kūdikių gimsta jau be šių plaukų, bet kai kurie pirma laiko gimę naujagimiai dar gali būti jais padengti.
Gana dažnai pasitaiko, kad kelių mėn. kūdikių pakaušis yra nuplikęs. Tai natūralus fiziologinis reiškinys, mat kūdikiai trina pakaušį į pagalvę ar čiužinuką. Tiesa, kartais pakaušio nuplikimas siejamas su vitamino D trūkumu, todėl reikėtų atlikti tyrimus, ar kūdikiui netrūksta šio vitamino. Nusitrynę pakaušio plaukeliai yra vienas akivaizdesnių vitamino D stygiaus simptomų. Vaikui būtina duoti vitamino D papildomai, vien saulės neužtenka net vasarą.

Ką daryti, jei kūdikiui slenka plaukai?
Jei artėjant pirmajam gimtadieniui kūdikis vis dar plikas arba jo galvytę dengia tik švelnūs pūkeliai, neretai tėvai pradeda panikuoti ir ieškoti įvairiausių sprendimo būdų. Pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis jo plaukai stipriai kinta. Kai kurie tėvai nustemba ant čiužinuko pastebėję smulkių plaukelių. Normalu, kad tiek gimusiems su plonais pūkeliais, tiek su vešliais plaukais kūdikiams dalis plaukų neišvengiamai išslenka. Tai reiškia, kad vaikas prisitaiko gyventi už mamos įsčių ribų - organizmui reikia palaikyti begalę kitų gyvybinių funkcijų, o plaukų auginimas tikrai nėra pati svarbiausia jų.
Plikos kūdikių galvytės nereiškia, kad jiems trūksta maistinių medžiagų. Kadangi gimusių naujagimių plaukuotumas labai skiriasi, kai kurie mažiau plaukų turinčių kūdikių tėvai pradeda būgštauti, jog motina nėštumo metu negavo pakankamai maistinių medžiagų ar kad jų vaikui trūksta kalcio. Tačiau tokie būgštavimai yra nepagrįsti, nes kūdikiams iki vienerių metų yra normalu būti beplaikiais. Kūdikio plaukų augimas nebent gali sulėtėti dėl geležies stokos ar kitų ligų, bet jas paprastai išduoda kiti ženklai, o ne reti plaukeliai.
Visų pirma, nelyginkite savo vaiko plaukų su kitų vaikų. Kai kurie kūdikiai gimsta su tamsiais ir tankiais plaukais, kitiems jie užauga pamažu. Šiuo atveju daug naudingiau atsižvelgti į genetinius polinkius, t. y. Genai atsakingi ir už plaukų svogūnėlių skaičių, taigi jų kiekis nekinta nei reguliariai šukuojant, nei plaukus nuskutant, nei atliekant kitas procedūras. Kūdikio mityba ir t. Tiesą sakant - ne. Kaip jau minėta, egzistuoja mitas, kad nuskutus galvą mažyliui vietoje pūkelių greičiau užaugs įprasti plaukai ir jie bus tankesni.
Vaikų plaukų būklė glaudžiai susijusi su mityba. Jei maiste trūksta svarbių maistinių medžiagų, plaukai tampa silpni, sausi ir ima kristi. Tokiais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaiko mityboje netrūktų:
- Geležies
- Cinko
- Baltymų
- B grupės vitaminų ir biotino
Norint išvengti mitybos trūkumų, vaiko valgiaraštyje turėtų būti liesos mėsos, žuvies, kiaušinių, daržovių, vaisių, riešutų ir viso grūdo produktų.
Mechaninis pažeidimas: plaukai gali slinkti, jei jie mechaniškai pažeidžiami (dėl šukų, segtukų, gumyčių, jei vaikas nakčiai guldomas šlapia galva ir pan.).
Pleiskanų luobelis: Jei laiku nepašalinamas pleiskanų luobelis, tai irgi gali būti plaukų slinkimo priežastis. Tai dažniausia kūdikių bėda, kuri pasireiškia pirmais mėnesiais dėl padidėjusios riebalinių liaukų veiklos. Jei pleiskanų luobelis ilgai nešalinamas, gali trukdyti augti vaiko plaukams ir tose vietose išretėti plaukučiai.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors dauguma atvejų, kai kūdikiui slenka plaukai, yra natūralūs, kartais tai gali signalizuoti apie rimtesnę problemą. Jei plaukų slinkimas trunka ilgiau nei kelias savaites, matosi pleiskanojimas, odos paraudimas, randeliai ar plikimo plotai - būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar vaikų dermatologą. Specialistas gali paskirti tyrimus, nustatyti priežastį ir pritaikyti tinkamą gydymą.
Viena iš retesnių, bet rimtesnių plaukų slinkimo priežasčių vaikams yra grybelinis užkratas (tinea capitis). Jis pasitaiko 3-10 m. vaikams. Grybelis pažeidžia stiebą, plaukas nulūžta prie pat odos. Tada matoma išplikimo zona, o joje - juodi taškeliai. Tai nulūžusių plaukų liekanos. Dėl grybelinės ligos galvos plaukuotoje dalyje gali išsivystyti odos uždegimas. Oda parausta, pleiskanoja, gali būti spuogelių ir t. t. Grybelinės ligos užkrečiamos. Grybelis plinta naudojant bendras šukas, pagalves. Todėl ypač darželinukas turėtų turėti savo šukas, miegoti savo lovelėje.
Židininis išplikimas: Galvos plaukuotoje dalyje iš pradžių atsiranda vienas išplikimo židinys, vėliau jų gali būti daugiau, gali susilieti tarpusavyje. Ši būklė dažnai siejama su emociniu stresu, kai vaikas patiria blogų išgyvenimų, serga tam tikromis ligomis (skydliaukės ir pan.), apsinuodijęs metalais. Kartais priežastis nėra nustatoma, kodėl taip nutiko.
Trichotilomanija: Tai būklė, kai vaikas turi įprotį rautis plaukus, ji priskiriama prie nervinių tikų. Vaikas, esant ramybės būsenai (žiūrėdamas televizorių, ruošdamas pamokas arba gulėdamas lovoje, prieš miegą) trina plaukus tarp pirštų, suka juos sau ant piršto ir rauna. Dažnai plaukai išplinka ties smilkiniais, kaktos srityje, pagal plaukų augimo liniją galvos šonuose. Vaikas taip elgiasi patyręs nervinę įtampą, emocinių išgyvenimų, dėl vidinės savigraužos. Ši būklė būdinga vaikams nuo 3-4 m. iki paauglystės.
Jei plaukų folikulai nėra sunaikinami, plaukai neretu atveju atauga. Paprastai gydymas būna gana efektyvus. Jei išplikimas pasireiškia keliuose židiniuose, prognozės yra geros. Vaikų alopecija - sudėtinga būklė, ypač psichologiškai. Nors liga dažnai suvaldoma, su ja susigyventi nėra lengva.
Kerpame plaukus
Galvos masažas gali būti efektyvus. Masažuojant suaktyviname skalpo kraujotaką, plaukai gauna daugiau jiems reikalingų medžiagų, tai paskatina augimą, o plaukai auga stipresni ir sveikesni. Masažui galima naudoti ir papildomą priemonę, pavyzdžiui, plaukų augimą skatinantį serumą. Ši priemonė stimuliuoja plaukų folikulus, paskatina augimą, padeda plaukui sustiprėti ir užtikrina gerą drėkinimą.
Daugeliu atvejų, kai organizmas gauna pakankamai maistinių medžiagų, o vaikas patiria mažiau streso, plaukai vėl pradeda augti.

Nepaisant to, ar šis mitas yra teisingas, kai kurie kūdikiai į šį pasaulį iš tikrųjų ateina su plaukais, o kai kurie gimsta plikagalviai, nors meilė jiems dėl to, žinoma, nesumažėja. Svetainė „Bright Side“ nusprendė pasidomėti, kas lemia, kad vieni kūdikiai gimsta apdovanoti plaukais, o kiti - ne.
Naujagimio plaukai vėliau gali atrodyti visiškai kitaip. Kūdikiai gimsta jau turėdami visus plaukų folikulus, iš kurių vėlesniame gyvenime išaugs jų plaukai. Tačiau naujagimio plaukai (jeigu jis juos turi) kartais gali turėti mažai panašumo į tuos, su kuriais jis vaikščios likusį gyvenimą. Su plaukais gimęs kūdikis kartais po kelių mėnesių gali nuplikti, o žmogutis, gimęs be plaukų, po kurio laiko jau gali džiaugtis tankia kupeta. Vėlesnės žmogaus sruogos gali labai skirtis nuo pirmųjų jo plaukų. Daug įtakos gali turėti genetika. Nors ekspertai nėra 100 proc. tikri, kodėl vieni kūdikiai gimsta su plaukais, o kiti be jų, jie mano, kad didelės įtakos tam gali turėti genai ir DNR.
Jie taip pat manė, kad kūdikių plaukuotumas gali būti susijęs su hormonais, kurie išsiskiria nėštumo metu. Gimdoje būna daug hormonų, taigi tikėtina, kad jie skatina ir vaisiaus plaukuotumą. Tačiau kūdikiui gimus, hormonų kiekiai stipriai sumažėja. Tai sulėtina naujagimio plaukų augimą.

