Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų iššūkių. Tuo metu net ir nedideli sveikatos sutrikimai gali įgauti didesnę reikšmę, o netinkamai parinkti vaistai gali turėti neigiamų pasekmių tiek motinai, tiek besivystančiam vaisiui.
Literatūros duomenimis, daugiau nei 50 proc. moterų nėštumo metu vartoja vaistinius preparatus. Daugumos šių vaistų saugumas nėštumo metu nėra iki galo ištirtas arba jie gali daryti nepalankų poveikį vaisiui. Tačiau tyrimai rodo, kad didelei daliai nėščiųjų trūksta žinių apie vaistų saugumą.
Vaistų poveikis vaisiaus vystymuisi
Nėštumo metu neatsakingai vartojami vaistai gali pakenkti ne tik būsimajai mamai, bet ir besivystančiam kūdikiui. Skiriami keli pagrindiniai vaistų poveikio vaisiui tipai:
- Embriotoksiniai vaistai: neigiamai veikia embrioną, ypač žalingi pirmosiomis savaitėmis po pastojimo.
- Teratogeniniai vaistai: žalingi vaisiui nuo 3 iki 8-10 vystymosi savaitės. Gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi ir sukelti apsigimimus.
- Fetotoksiniai vaistai: kenkia jau subrendusiam ir augančiam vaisiui.
Sudėtinga įvertinti nėštumo metu vartojamų vaistų saugumą ar realią potencialią žalą, nes vaistų vartojimo tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Todėl labai svarbu pasirinkti vaistus, maisto papildus ir žolelių preparatus, kurių poveikis nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui yra žinomas.
Vaistų saugumo kategorijos nėštumo metu
Nors nuo 2015 metų vaistų vartojimo nėštumo metu rizikos kategorijos nėra atnaujinamos, anksčiau JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) naudojo klasifikaciją, kuri padėjo įvertinti potencialią riziką:
- A: Kontroliuojamų klinikinių nėščiųjų tyrimų metu nenustatyta jokio pavojaus vaisiui.
- B: Neįrodytas pavojingumas žmonėms, t. y. arba nenustatyta jokio pavojaus vaisiui gyvūnų tyrimų metu, arba nėra duomenų apie pavojų žmonėms, nors gyvūnų tyrimų metu ir rasta duomenų apie pavojų vaisiui.
- C: Rizika gali būti nekontroliuojama, t. y. trūksta klinikinių žmonių ir gyvūnų tyrimų, arba gyvūnų tyrimų metu nustatytas pavojus vaisiui. Galima skirti, jeigu laukiamas gydymo veiksmingumas yra didesnis už tikėtiną žalą vaisiui.
- D: Klinikinių tyrimų arba klinikinės praktikos metu įrodytas pavojingumas vaisiui. Galima skirti, jeigu laukiamas gydymo veiksmingumas yra didesnis už tikėtiną žalą vaisiui.
- X: Kontraindikuotina nėštumo metu. Klinikinių arba gyvūnų tyrimų metu nustatytas pavojus vaisiui, kurio negali persverti jokia laukiama gydymo nauda.
Dažniausiai vartojami vaistai ir saugumas
Jei moteris jaučia skausmą, leidžiama išgerti paracetamolio tabletę arba šnypščiančias "Efferalgan" tabletes. Karščiuojant ar jaučiant skausmą nėštumo metu saugu vartoti paracetamolį, tačiau dėl ilgesnio jo vartojimo būtina pasitarti su gydytoju. Be specialisto rekomendacijos nereikėtų vartoti ibuprofeno, aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Ibuprofenas laikomas saugiu pirmojoje nėštumo pusėje, tačiau vėlyvesniu nėštumo laikotarpiu jo vartoti nerekomenduojama.
Trumpai leidžiama vartoti okseladiną ("Paxeladin") arba prenoksidiaziną ("Libexin"). Priešuždegiminiai vaistai nėštumo metu taip pat draudžiami.
Astmos gydymas nėštumo metu
Nėščiųjų astma dabar sėkmingai gydoma. Jei prieš pastojant moteris vartojo antiastminius vaistus, gydymas yra tęsiamas. Paprastai nėščiosioms skiriami inhaliaciniai antiastminiai vaistai, kadangi jie pasižymi tik vietiniu veikimu ir beveik nepatenka į kraujotaką. Svarbiausia vengti sisteminio poveikio (patenkančių į kraujotaką) vaistų vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet formuojasi vaisius. Maitinant kūdikį tinka vartoti tuos pačius vaistus kaip ir nėštumo metu.
- Bronchus plečiantys vaistai: Inhaliuojami trumpo veikimo β2 agonistai, pvz., salbutamolis ("Ventolin"), yra saugūs vartoti nėščiosioms. Kai kurie jų yra išbandyti gydant nėščiasias, jų injekcijos kartais naudojamos priešlaikinio gimdymo gydymui. Ilgo poveikio inhaliuojamų β2 agonistų ar peroralinių jų formų poveikis nėščiosioms nėra ištirtas, todėl juos naudoti reikia atsargiai.
- Priešuždegiminiai vaistai: Tarp inhaliacinių kortikosteroidų dažniausiai naudojami flutikazonas ("Flixotide") ir budesonidas yra saugūs.
Folio rūgšties svarba
Neretai pamatai nėštumui pradedami kloti dar tik jį planuojant. Mūsų šalyje dauguma pacienčių jau žino, jog prieš pastojant svarbu, kad organizmui netrūktų vitamino B9, dar kitaip vadinamo folio rūgštimi. Šis mikroelementas turi teigiamos įtakos vaisiaus nervinio vamzdelio susidarymo procesui, saugo vaisiaus nervų sistemą nuo žalingų aplinkos veiksnių ir mažina apsigimimų riziką. Suaktyvėjus vaisiaus bei placentos augimui, reikalingas didesnis folio rūgšties kiekis. Esant jos trūkumui gali sutrikti ląstelių dauginimasis, o tai gali lemti priešlaikinį nėštumo nutrūkimą, placentos atsiskyrimą, mažą naujagimio svorį. Folio rūgštis taip pat mažina preeklampsijos riziką. Jei kankina rytinis pykinimas, šio mikroelemento papildus rekomenduojama vartoti vakarais.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Kiti nėštumo metu aktualūs klausimai
Nuo rytinio pykinimo
Nėščiųjų pykinimas yra gana dažnas negalavimas, ypač pirmąjį trimestrą. Esant pykinimui galima naudoti imbiero turinčius preparatus arba pakramsnoti šviežios šaknies gabaliuką, gerti šio prieskonio arbatą. Mėtiniai ledinukai arba pipirmėčių arbata taip pat gali padėti. Pabudus rekomenduojama iš karto nesikelti, o dar kurį laiką pagulėti, pagurkšnoti vandens, lengvai užkąsti. Kamuojamoms pykinimo nėščiosioms patariama valgyti lengvą, mažiau prieskonių turintį maistą.
Mityba nėštumo metu
Nėštumo metu labai svarbu skirti pakankamai dėmesio mitybai ir pasirūpinti, kad organizmas gautų kuo daugiau reikalingų medžiagų. Nėštumas gali būti puikus metas stiprinti sveikos mitybos įgūdžius. Rekomenduojama sumažinti pridėtinio cukraus, gazuotų gaiviųjų gėrimų, pusfabrikačių kiekį. Taip pat patariama saikingai vartoti miltinius patiekalus, riebų, gruzdintą maistą. Nėščiosioms patartina atsisakyti žalios ar šaltai rūkytos mėsos, nepasterizuotų pieno produktų, termiškai neapdorotos žuvies, moliuskų, austrių. Naudinga vartoti ankštines daržoves, varškę, sūrį, natūralų jogurtą, tinkamai paruoštą žuvį, kokybišką mėsą, kietai virtus kiaušinius, grūdinės kilmės produktus, juodąjį šokoladą, džiovintus vaisius, graikinius riešutus.
Medikamentai - tik pasitarus
Jeigu vargina stiprūs pykinimo priepuoliai ar kankina kiti nemalonūs simptomai, vertėtų pasikonsultuoti su prižiūrinčiu mediku ir tik tada griebtis medikamentų. Nėštumo metu nerekomenduojama užsiimti savigyda. Saugūs nereceptiniai vaistai, galimi vartoti šiuo gyvenimo periodu, pavyzdžiui, preparatai nuo skausmo, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga - paracetamolis. Tačiau bet kuriuo atveju jų nederėtų vartoti savarankiškai ir verčiau pasikonsultuoti su vaistininku ar nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Grožio procedūros ir kosmetika
Nėštumo metu geriau nenaudoti kremų, kuriuose yra sintetinio vitamino A, hormonų, priemonių turinčių daugiau nei 2 proc. salicilo rūgšties. Taip pat patariama kol kas atsisakyti soliariumų, garinių pirčių, karštų vonių. Cheminius plaukų dažus rekomenduojama keisti natūraliais. Patariama atsisakyti rūgštinių ir lazerinių procedūrų. Svarbu odą saugoti nuo saulės spindulių. Patariama atsargiau rinktis ir kvepalus - aštrūs, intensyvus kvapai gali sukelti diskomfortą ir pykinimą.
Vaistažolių vartojimas
Nėščiosioms svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų vaistažolių arbatų ir mišinių sudėtį. Tarp nerekomenduojamų žolelių - čiobrelis, šalavijas, raudonėlis, pelynas, šaltekšnis, sena, rabarbaras, šalpusnis, kraujažolė, sukatžolė bei aviečių lapai.
Dažni nėštumo palydovai
Mėšlungis, kojų tinimas ir rėmuo yra dažni nėštumo palydovai. Mėšlungio prevencijai svarbu gerti daug skysčių, daugiau ilsėtis, rinktis patogią avalynę, subalansuotai maitintis ir vartoti magnio preparatus. Kojų tinimas dažniausiai pasireiškia vakare. Rėmuo dažniau vargina antroje nėštumo pusėje. Simptomus mažinti padeda valgymas dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengimas lankstytis po valgio ir saikingas riebių bei aštrių patiekalų vartojimas. Simptomams malšinti saugūs antacidai - magnio ir kalcio druskų deriniai.
