Dauguma nėščiųjų, deja, priverstos taikstytis su išvirkštine vasaros mieste puse: karščiu, užterštu oru, tinstančiomis kojomis, troškuliu bei kitais nemaloniais pojūčiais.
Jautriausi karščiams yra vyresni žmonės, maži vaikai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač širdies, vartojantys vaistus, nutukę, sportininkai ir dirbantys lauke.
Karštomis vasaros dienomis paprastai pakyla ir atmosferos slėgis, sumažėja oro drėgmė, daugiau prakaituojame. Gausiai prakaituodami netenkame ir mikroelementų, todėl sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Sutirštėja kraujas, gali susiformuoti kraujo krešuliai, kurie užkemša širdies ir smegenų kraujagysles.
Perkaitimo simptomai: pykinimas, vėmimas, nuovargis, silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis ir skausmas. Šilumos smūgis gali ištikti staiga, be jokių išankstinių simptomų.
Pirmoji pagalba ištikus šilumos smūgiui - atvėsinti perkaitusį žmogų. Paguldykite arba nuveskite į šešėlį, kur vėsiau, atsagstykite, nurenkite drabužius, ant kūno uždėkite vėsiu vandeniu sudrėkintus rankšluosčius, ant pažastų ir kirkšnių padėkite ledo paketėlius. Jei žmogus gali gerti, duokite šalto vandens arba kitų gėrimų be alkoholio ir kofeino. Stebėkite kūno temperatūrą ir aušinkite, kol ji nukris iki 38,3-38,8 °C.
Sveikam žmogui karštą vasaros dieną patariama išgerti daugiau kaip 3 l skysčių (maždaug 1 stiklinę kas valandą). Sergantieji širdies kraujagyslių ligomis turėtų mažiau vartoti druskos ir skysčių. Tai itin svarbu sergantiems širdies nepakankamumu. Mat jiems gausūs skysčiai didina širdies krūvį, kurį sunku įveikti dėl to, kad šių ligonių nusilpęs širdies raumuo. Kiek galima suvartoti skysčių karštomis dienomis, kiekvienam reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.
Kaip karštis veikia nėščiąsias?
Nėščiosios organizme skysčių padaugėja, vien kraujo teka trimis litrais daugiau. Net 80 proc. būsimų mamų kūnas paburksta (pėdos, čiurnos, blauzdos, šiek tiek rankos), ypač nėštumui perkopus į trečią trimestrą.
Vasarą nuo šilumos kūnas gali dar labiau pabrinkti. Jei skysčių nedaug susikaupia, tai nieko bloga. Bet, būna, jų apykaita sutrinka, todėl organizme susilaiko. Kūnas ir veidas staiga, per kelias paras, paburksta. Tai gali būti dėl nepakankamai gerai dirbančių inkstų ar kitų vidaus organų, pavyzdžiui, sutrikus širdies veiklai. Per nėštumą visas kūnas staiga sutinsta dažniausiai dėl sunkios nėštumo ligos - preeklampsijos. Moteris turėtų skubiai kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją ir atlikti šlapimo tyrimą, kad būtų patikslinta diagnozė, nes kyla pavojus ir mamai, ir vaikeliui.
Nėščiajai jokiu būdu negalima skysčių gerti mažiau, vartoti šlapimą išsiskirti skatinančių vaistažolių ar net vaistų. Skysčių vartojant per mažai, tirštėja kraujas, kyla trombų rizika. Be to, gali sutrikti kiekvienai kūno ląstelei reikiamų elektrolitų (tam tikrų mikroelementų) pusiausvyra.
Net ir pabrinkusi nėščioji, jei yra sveika ir gydytojas nepataria kitaip, skysčių gali gerti tiek, kiek nori. Bet ne mažiau kaip 1,5-2 l per parą, skaičiuojant visus skysčius, net ir sriubą. Stambesnės kūno sandaros moteris gerti gali šiek tiek gausiau, o daug vaisių ir daržovių valganti - mažiau, nes kai kuriuose jų yra net apie 80 proc. vandens.
Labai tinka gerti mineralinis vanduo be angliarūgštės. Gaivina vyšnių, serbentų, bruknių gėrimas, nestipri žalioji arbata, nesaldžios sultys, paprasčiausias geriamasis vanduo, pagardintas citrinos ar agurko griežinėliu.
Per didelis karštis gali sukelti nerimą, nuovargį, galvos skausmą, sutrikdyti miegą.
Kaip įveikti karštį nėštumo metu?
Jeigu vasara tenka pirmajam nėštumo trimestrui, prie viso karščių keliamo diskomforto daugeliui moterų dar prisideda ir toksikozė. Todėl gydytojai primygtinai pataria neriboti skysčių vartojimo - būsimoms mamoms negalima jausti troškulio.
Tiesa, rinkdamosi gėrimus jos privalo būti labai atsargios. Gira, saldūs kompotai, konservuotos sultys ir nektarai sulaiko skysčius organizme, todėl kol kas reikėtų išbraukti juos iš raciono. Gazuoti gėrimai taip pat turi savų minusų: dažnai jie sukelia dujų kaupimąsi žarnyne, rėmenį, kitus virškinimo sutrikimus.
Nėščiosios gali mėgautis morsais iš pačių įvairiausių šviežių uogų bei šviežiai spaustomis sultimis (tik atminkite: nuo vynuogių sulčių gali imti raižyti skrandį ar pūsti pilvą, o slyvų sultys - gana veiksmingi laisvinamieji).
Geriausia per karščius gerti tik gryną nemineralinį negazuotą vandenį (tik iš patikimo šaltinio!). Taip pat naudinga gerti arbatą - ypač žaliąją ir žolelių. Pavyzdžiui, juodųjų serbentų lapų ir mėtų. Toks gėrimas normalizuoja arterinį kraujo spaudimą, ramina.
O štai nėštumo pabaigoje priešingai - reikia laikytis griežto skysčių vartojimo režimo ir neišgerti jų daugiau kaip pusantro litro per dieną. Į šį kiekį, beje, įeina ne tik vanduo ar sultys, bet ir sriubos, pienas, net vaisiuose ar daržovėse esantys skysčiai (kaip žinoma, 80 procentų agurkų, pavyzdžiui, sudaro vanduo).
Tinimai ir paburkimai ne tik suteikia nemalonių pojūčių. Tai dar ir našta, tiesiogine šio žodžio prasme slegianti besilaukiančią moterį. O jeigu, be tinimo, dar pakyla kraujospūdis, pradeda kamuoti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti tokios būsenos tikrąją priežastį - ir ne iš akies, o atlikęs nuodugnius tyrimus. Užsiimti savigyda jokiu būdu negalima.
Taip pat būtina reguliariai svertis, kad laiku būtų pastebėtas staigus ir ženklus svorio padidėjimas (norma laikomi 350-500 g per savaitę). Jeigu nėščioji ima pernelyg greitai „sunkėti“ (vos ne po kilogramą kasdien) ir tinti, daugeliu atvejjų tai būna susiję su skysčių užsilaikymu organizme. Tokioje situacijoje pagrindinis patarimas būtų visiškai pamiršti apie druską ir laikytis griežto skysčių vartojimo režimo.
Tinimo padės išvengti ir dažnas poilsis. Ypač gerai pakelti kojas - kad ir ant pagalvėlės.
Būsimoms mamoms galima periodiškai rengti iškrovos dienas, tik būtina atminti, jog jų esmė anaiptol nėra badavimas. Nėščiosioms iškrovai geriausiai tinka varškė arba vaisiai.
Dažniausia klaida, kurią daro besilaukiančios moterys vasarą, - jos atsisako maisto. Kai užeina karščiai, visiškai natūralu, jei dingsta apetitas. Tačiau tokios būklės moteriai badauti kategoriškai draudžiama - juk mažylis nuolat auga ir normaliam vystymuisi jam reikalingi baltymai. Tad teks valgyti mėsą su daržovėmis (bet ne bulvėmis), ryžiais ir žalumynais. Juolab kad toks produktų derinys yra lengvai pasisavinamas ir virškinamas.
„O kaipgi ledai?“ - paklaus būsimos mamos. Jeigu nesergate lėtiniu tonzilitu ir nėra ligos paūmėjimo rizikos, per karščius galima pasimėgauti ledais. Juolab kad valgant ledus išsiskiria endorfinas - laimės hormonas. Aišku, kokius produktus nėščiajai galima valgyti, o kokius - ne, geriausiai gali pakonsultuoti gydytojas.
Tegyvuoja siesta! Per karščius būsimoms mamoms labai naudinga daugiau miegoti. Variantai čia galimi du: arba eiti miegoti pusvalandžiu anksčiau, arba pasistengti rasti laiko popiečio miegui. Puiku būtų pradėti puoselėti siestos tradicijas - miegas karščiausiu paros metu padės ištverti sunkiausią paros dalį.
Jei tik yra galimybė, per kaitrą neikite į lauką nuo 12 iki 16 valandos. Gerai, jei jūsų namuose yra kondicionierius. Tik nepamirškite, jog kondicionuojamoje patalpoje galima persišaldyti. Stenkitės būti nuo orą vėsinančio agregato už 2-3 metrų. Ideali temperatūra nėščiosios kambaryje - 21-22 laipsniai. Jeigu nėra kondicionieriaus, orą patalpoje reikia drėkinti. Tam tinka ir pulverizatorius, ir paprastas dubuo su vandeniu.
Karštis gali tapti rizika ir darbovietėse, viešajame transporte ar gatvėje.
Karštis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, jei nesilaikoma saugumo priemonių.
Ypač dirbantiems kompiuteriu, reikėtų kas 45 min. daryti 10 min. pertraukėles bei mažinti darbo intensyvumą. Taip pat gerti daug vėsių skysčių - daugiau kaip 3 l per dieną (1 stiklinę kas valandą). Anksti ryte išvėdinkite patalpas. Jei turite oro kondicionierius, pasirinkite optimalią temperatūrą - iki 23 °C. Nepamirškite, kad aplinkos ir vidaus temperatūra turėtų skirtis tik 5 laipsniais. Labiau šaldydami orą, galite peršalti (atsiras kosulys, gerklės skausmas, gali užkimti balsas). Ypač pavojingi sveikatai staigūs temperatūros pokyčiai - kai įkaitę patenkate į šaltą aplinką.
1. Gerkite daug skysčių - vandenį (mineralizuotą) ar vaisių (slyvų), daržovių (pomidorų) sultis, kuriose daugiau kalio.
2. 3. 4. 5. 6. 7. Karštą dieną nebūkite masinio susibūrimo vietose.
Vasarą nėščiajai kyla daug naujų klausimų ir naujų iššūkių. Ypač, jei vasara pasitaiko tokia karšta, kaip ši.
Svarbiausia taisyklė - troškulio kęsti negalima.
Karščio poveikis organizmui ir galimos komplikacijos
Vyresnio amžiaus žmonių organizmo kompensacinės galimybės sutrinka, nes jie dažniausiai serga lėtinėmis ligomis, vartoja įvairius dehidrataciją sukeliančius vaistus. Jautresni karščiams ne tik turintys antsvorio, bet ir per mažo svorio suaugusieji.
Minėjau, kad didžiausias pavojus gresia sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Per karščius dažnai ištinka insultas arba infarktas. Sunkiai karštį pakelia sergantys širdies nepakankamumu, aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Paprastai jiems ribojamas skysčių ir druskų kiekis maiste. Dėl karštyje padidėjusio prakaitavimo netenkama įvairių mikroelementų. Vartojant raminamuosius, diuretikus (šlapimą varančius vaistus), kraujospūdį mažinančius vaistus, sunkiau atvėsinti kūną. Būtina nuolat stebėti arterinį kraujo spaudimą, visada turėti greitai kraujospūdį mažinančių vaistų. Šeimos gydytojas patars kiekvienam pagal jo vartojamus vaistus ir sveikatos būklę ir t.
Karštis gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir rimtesnių sveikatos problemų.
Šilumos perteklių šalina karštyje išsiplėtę ir priplūdę kraujo odos kapiliarai. Dar labiau kylant temperatūrai, oda pradeda prakaituoti: garuodamas vanduo sunaudoja šilumos perteklių ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Be to, kai oro temperatūra aukštesnė nei odos, pakyla vidinė kūno temperatūra. Pvz., labai drėgnu oru prakaitas mažiau garuoja, todėl organizmui sunku atvėsti. Jeigu trūks skysčių, gausiai prakaituodami patirsime dehidrataciją. Tuomet kūno temperatūra pakils labai greitai.
Žmogaus kūno temperatūros reguliavimas | Fiziologija | Biologija | FuseSchool
Kūdikiai ir vaikai labai jautrūs karščiui. Mažų vaikų organizmo termoreguliacija dar nėra susiformavusi. Ji tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Be to, mažų vaikų temperatūra priklauso ir nuo aplinkos temperatūros: taigi karštyje vaiko temperatūra gali būti didesnė nei 37 °C. Kūdikis greičiau įkaista dar ir dėl to, kad jo kūno paviršius didesnis nei kūno masė. Be to, kūdikis nejaučia troškulio. Labai karštu oru nuo hipertermijos (kūno temperatūra per 37 °C) kasmet pasaulyje miršta šimtai žmonių.
Kūdikiai ir maži vaikai kartais paliekami užrakinti automobilyje. Jie gali greitai nukentėti, nes temperatūra užrakintame automobilyje greitai pakyla iki pavojingo lygio. Todėl tėvai turi elgtis atsakingai.
Poilsiaudami prie vandens su vaikais tėvai dažnai jau pirmomis dienomis ištisai mėgaujasi saule, nors reikėtų pratintis po keliolika minučių. Nedera kaitintis aktyviausios saulės valandomis (nuo 11-16 val.), nes gali nudegti oda. Tėvai turi prisiminti, kad mažas vaikas nejaučia troškulio, todėl neprašo gerti. Kūdikiai apskritai neturėtų būti saulėje. Mat apsauginė nuo saulės odos funkcija susiformuoja tik nuo 13 metų. Tad ir didesnis vaikas paplūdimyje arba kieme turėtų būti su galvos apdangalu. Nepridengtas vietas reikėtų tepti apsauginiu kremu keletą kartų per dieną, nes vaikui žaidžiant ir pliuškenantis vandenyje apsauginė plėvelė nusitrina.
Pirmoji pagalba vaikui tokia kaip ir suaugusiajam: reikia nunešti į vėsesnę vietą, nurengti drabužius, uždėti ant kūno vėsius drėgnus rankšluosčius arba paklodes. Jei vaikas gali gerti, duoti vėsaus vandens. Svarbu stebėti kūno temperatūrą ir vėsinti, kol ji ims kristi.
Karštis gali sukelti insultą ar infarktą, ypač žmonėms su širdies ir kraujagyslių problemomis.
Karštis gali sukelti šilumos smūgį, ypač jei organizmas dehidratuoja.
Sumažėjęs skysčių kiekis organizme ir padidėjusi kraujo klampa gali sukelti kraujo krešulių susidarymą.
Nėščiosios turėtų vengti ilgai būti karštoje aplinkoje, ypač vidurdienį.
Karštis gali pabloginti esamas sveikatos problemas, tokias kaip širdies nepakankamumas ar aukštas kraujospūdis.
Patarimai, kaip saugiai pergyventi karščius
Karščio poveikis nėštumui gali būti nemalonus, tačiau tinkamai pasiruošus ir laikantis rekomendacijų, galima jaustis geriau.
Mityba ir skysčiai
- Gerkite daug skysčių: vandenį, nesaldintas sultis, arbatas. Venkite saldžių, gazuotų gėrimų.
- Nevartokite per daug druskos, nes ji sulaiko skysčius organizme.
- Valgykite lengvą, subalansuotą maistą.
- Jei dingsta apetitas, stenkitės valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau.
Fizinė veikla ir poilsis
- Venkite fizinio krūvio karščiausiomis paros valandomis (nuo 12 iki 16 val.).
- Daugiau ilsėkitės, jei įmanoma, numigti dieną.
- Pakelkite kojas, kad sumažintumėte tinimą.
- Venkite ilgai stovėti ar sėdėti vienoje pozoje.
Aplinka
- Būkite vėsesnėse patalpose, jei įmanoma, naudokite oro kondicionierių.
- Vėdinkite patalpas ryte ir vakare.
- Jei nėra kondicionieriaus, drėkinkite orą (pvz., purkštuvu su vandeniu).
- Venkite tiesioginių saulės spindulių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite staigų svorio padidėjimą, stiprų tinimą, galvos skausmą, pykinimą, vėmimą ar kitus nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Nėštumas - ypatingas laikas, ir rūpinimasis savimi, ypač karštomis dienomis, yra labai svarbus.
Atminkite, kad kiekviena moteris ir nėštumas yra individualus, todėl svarbiausia klausyti savo kūno ir, kilus abejonėms, visada pasitarti su gydytoju.
