Dauguma nėščiųjų, deja, priverstos taikstytis su išvirkštine vasaros mieste puse: karščiu, užterštu oru, tinstančiomis kojomis, troškuliu bei kitais nemaloniais pojūčiais.
Jeigu vasara tenka pirmajam nėštumo trimestrui, prie viso karščių keliamo diskomforto daugeliui moterų dar prisideda ir toksikozė.
Užsitęsę karščiai tampa grėsme, kai ištinka dehidratacija, kurios vengdamos nėščios moterys turi gerti daugiau skysčių.
Pasak Nėštumo patologijos skyriaus vedėjo akušerio-ginekologo Alvydo Domarko, atsigaivinti vien paprastu vandentiekio vandeniu nepakanka, nes taip dar labiau išplaunami elektrolitai, kurie yra būtini žmogaus organizmui.
Svarbiausi jų - magnis, kalcis, fosforas, chloras, kalcis, natris.
Jie aptinkami kraujyje ir kituose skysčiuose.
Nėščiosios, atvykusios į skyrių dėl tinstančių audinių, vangumo, sutrikusio širdies ritmo, padidėjusio jautrumo, dirglumo yra specialiai tiriamos.
Jei diagnozuojamas elektrolitų disbalansas, nėščiosios guldomos į Nėštumo patologijos skyriaus Dienos stacionarą.
Gydytojai primena, kad karščių metu kūdikio besilaukiančios moterys turi ypač saugotis tiesioginių saulės spindulių, galimo šilumos smūgio, tad daugiau laiko reikia leisti gerai vėdinamose vėsiose patalpose.
„Džiugina, kai nėščiosios vaikšto su mineralinio vandens buteliukais, kai dėvi galvos apdangalus“, - sako akušeris-ginekologas A. Domarkas.
Paplūdimyje kūdikio besilaukiančioms mamoms patariama vengti įdegio, tačiau mėgautis vandens voniomis gydytojas rekomenduoja.
Tik pataria pasidomėti, kad upės, ežero ar jūros vanduo nebūtų užterštas.
Karštame vandenyje galite lengvai perkaisti.
Perkaitimas pirmojo trimestro metu gali paveikti kūdikio vystymąsi.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščiasias ragina vengti tiek per karštų vonių, tiek ir per vėsių vonių, baseinų.
Mirksti vonioje reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių.
Jei maudotės ryte, papildomai galima nusilieti vėsesniu - apie 24-26°C - vandeniu.
Tokia procedūra tonizuos ir atgaivins.
Nėštumo metu galima maudytis vėsesnėse sūkurinėse voniose.
Daugelis nėščiųjų mano, kad ilgiau mirkstant vandenyje per makštį gali patekti infekcija, sukelianti gimdos uždegimą ar kitus negalavimus ir galinti pakenkti vaisiui.
Vonis dažnai praturtinamos įvairiais eteriniais aliejais ar žolelių nuovirais.
Vonioje ypač atsargiai maudytis reikėtų trečiąjį nėštumo trimestrą: nėščioji tampa nerangi, pilvukui padidėjus sunkiau įlipti į vonią ir išlipti iš jos, todėl padidėja traumų paslydus tikimybė.
Jeigu vasara tenka pirmajam nėštumo trimestrui, prie viso karščių keliamo diskomforto daugeliui moterų dar prisideda ir toksikozė.
Todėl gydytojai primygtinai pataria neriboti skysčių vartojimo - būsimoms mamoms negalima jausti troškulio.
Tiesa, rinkdamosi gėrimus jos privalo būti labai atsargios.
Gira, saldūs kompotai, konservuotos sultys ir nektarai sulaiko skysčius organizme, todėl kol kas reikėtų išbraukti juos iš raciono.
Gazuoti gėrimai taip pat turi savų minusų: dažnai jie sukelia dujų kaupimąsi žarnyne, rėmenį, kitus virškinimo sutrikimus.
Nėščiosios gali mėgautis morsais iš pačių įvairiausių šviežių uogų bei šviežiai spaustomis sultimis (tik atminkite: nuo vynuogių sulčių gali imti raižyti skrandį ar pūsti pilvą, o slyvų sultys - gana veiksmingi laisvinamieji).
Geriausia per karščius gerti tik gryną nemineralinį negazuotą vandenį (tik iš patikimo šaltinio!).
Taip pat naudinga gerti arbatą - ypač žaliąją ir žolelių.
Pavyzdžiui, juodųjų serbentų lapų ir mėtų.
Toks gėrimas normalizuoja arterinį kraujo spaudimą, ramina.
O štai nėštumo pabaigoje priešingai - reikia laikytis griežto skysčių vartojimo režimo ir neišgerti jų daugiau kaip pusantro litro per dieną.
Į šį kiekį, beje, įeina ne tik vanduo ar sultys, bet ir sriubos, pienas, net vaisiuose ar daržovėse esantys skysčiai (kaip žinoma, 80 procentų agurkų, pavyzdžiui, sudaro vanduo).
Tinimai ir paburkimai ne tik suteikia nemalonių pojūčių.
Tai dar ir našta, tiesiogine šio žodžio prasme slegianti besilaukiančią moterį.
O jeigu, be tinimo, dar pakyla kraujospūdis, pradeda kamuoti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Tik specialistas gali nustatyti tokios būsenos tikrąją priežastį - ir ne iš akies, o atlikęs nuodugnius tyrimus.
Užsiimti savigyda jokiu būdu negalima.
Taip pat būtina reguliariai svertis, kad laiku būtų pastebėtas staigus ir ženklus svorio padidėjimas (norma laikomi 350-500 g per savaitę).
Jeigu nėščioji ima pernelyg greitai „sunkėti“ (vos ne po kilogramą kasdien) ir tinti, daugeliu atvejų tai būna susiję su skysčių užsilaikymu organizme.
Tokioje situacijoje pagrindinis patarimas būtų visiškai pamiršti apie druską ir laikytis griežto skysčių vartojimo režimo.
Tinimo padės išvengti ir dažnas poilsis.
Ypač gerai pakelti kojas - kad ir ant pagalvėlės.
Būsimoms mamoms galima periodiškai rengti iškrovos dienas, tik būtina atminti, jog jų esmė anaiptol nėra badavimas.
Nėščiosioms iškrovai geriausiai tinka varškė arba vaisiai.
Dažniausia klaida, kurią daro besilaukiančios moterys vasarą, - jos atsisako maisto.
Kai užeina karščiai, visiškai natūralu, jei dingsta apetitas.
Tačiau tokios būklės moteriai badauti kategoriškai draudžiama - juk mažylis nuolat auga ir normaliam vystymuisi jam reikalingi baltymai.
Tad teks valgyti mėsą su daržovėmis (bet ne bulvėmis), ryžiais ir žalumynais.
Juolab kad toks produktų derinys yra lengvai pasisavinamas ir virškinamas.
„O kaipgi ledai?“ - paklaus būsimos mamos.
Jeigu nesergate lėtiniu tonzilitu ir nėra ligos paūmėjimo rizikos, per karščius galima pasimėgauti ledais.
Juolab kad valgant ledus išsiskiria endorfinas - laimės hormonas.
Aišku, kokius produktus nėščiajai galima valgyti, o kokius - ne, geriausiai gali pakonsultuoti gydytojas.
Tegyvuoja siesta!
Per karščius būsimoms mamoms labai naudinga daugiau miegoti.
Variantai čia galimi du: arba eiti miegoti pusvalandžiu anksčiau, arba pasistengti rasti laiko popiečio miegui.
Puiku būtų pradėti puoselėti siestos tradicijas - miegas karščiausiu paros metu padės ištverti sunkiausią paros dalį.
Jei tik yra galimybė, per kaitrą neikite į lauką nuo 12 iki 16 valandos.
Gerai, jei jūsų namuose yra kondicionierius.
Tik nepamirškite, jog kondicionuojamoje patalpoje galima persišaldyti.
Stenkitės būti nuo orą vėsinančio agregato už 2-3 metrų.
Ideali temperatūra nėščiosios kambaryje - 21-22 laipsniai.
Jeigu nėra kondicionieriaus, orą patalpoje reikia drėkinti.
Tam tinka ir pulverizatorius, ir paprastas dubuo su vandeniu.
Užsitęsusi alinančiam karščiui Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Nėštumo patologijos skyriaus dienos stacionare daugėja nėščiųjų dėl organų tinimo - moterims diagnozuojamas elektrolitų disbalansas.
Moters ir vaiko klinikos direktorius akušeris-ginekologas dr. Linas Rovas pastebi, jog ne tik alinantis karštis, bet ir pats nėštumas moters organizmui suteikia didesnio krūvio, ypač apsunkinama kardiovaskulinė sistema - širdies ir kraujagyslių funkcija.
Užsitęsę karščiai tampa grėsme, kai ištinka dehidratacija, kurios vengdamos nėščios moterys turi gerti daugiau skysčių.
Pasak Nėštumo patologijos skyriaus vedėjo akušerio-ginekologo Alvydo Domarko, atsigaivinti vien paprastu vandentiekio vandeniu nepakanka, nes taip dar labiau išplaunami elektrolitai, kurie yra būtini žmogaus organizmui.
Svarbiausi jų - magnis, kalcis, fosforas, chloras, kalcis, natris.
Jie aptinkami kraujyje ir kituose skysčiuose.
Nėščiosios, atvykusios į skyrių dėl tinstančių audinių, vangumo, sutrikusio širdies ritmo, padidėjusio jautrumo, dirglumo yra specialiai tiriamos.
Jei diagnozuojamas elektrolitų disbalansas, nėščiosios guldomos į Nėštumo patologijos skyriaus Dienos stacionarą.
Gydytojai primena, kad karščių metu kūdikio besilaukiančios moterys turi ypač saugotis tiesioginių saulės spindulių, galimo šilumos smūgio, tad daugiau laiko reikia leisti gerai vėdinamose vėsiose patalpose.
„Džiugina, kai nėščiosios vaikšto su mineralinio vandens buteliukais, kai dėvi galvos apdangalus“, - sako akušeris-ginekologas A. Domarkas.
Paplūdimyje kūdikio besilaukiančioms mamoms patariama vengti įdegio, tačiau mėgautis vandens voniomis gydytojas rekomenduoja.
Tik pataria pasidomėti, kad upės, ežero ar jūros vanduo nebūtų užterštas.
Infekcijų pavojai nėštumo metu
Nėštumo metu moters imuninė sistema nusilpsta, jai tampa sunkiau kovoti su įvairiomis infekcijomis.
Kyla didesnė tikimybė užsikrėsti ne tik viršutinių kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis (vadinamaisiais „peršalimais“), bet ir per maistą plintančiomis infekcijomis.
Per nenuplautą ar nepakankamai termiškai apdorotą, netinkamai laikytą maistą gali plisti ne tik gerai žinoma salmoneliozė, bet ir kitos, pavojingesnės infekcijos.
Viena iš tokių infekcijų yra listeriozė, kuri pavojingiausia būtent besilaukiančioms moterims (rizika ja užsikrėsti nėštumo metu yra 14-20 kartų didesnė nei nesilaukiant), naujagimiams ir vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus ar turintiems imunodeficito ligą.
Šia infekcija daugiausiai užsikrečiama per maistą, ji pasireiškia karščiavimu, raumenų, galvos skausmais, net traukuliais.
Įsiminti paprasta: plauti rankas, ir dar kartą plauti rankas ir plauti viską, ką dedame į burną.
Visada, kai galima, patartina rinktis termiškai apdorotą maistą.
Taip galima apsisaugoti nuo listerijų, toksoplazmų, citomegalo viruso - mikrobų.
Jie vaisiui - labai pavojingi ir nėštumo metu, deja, motinai nepasireiškia jokiais simptomais, deja, ir nediagnozuojami jokiais tyrimais.
Gripas
Nėščiajai gripas - pavojingesnis nei kitoms jos amžiaus sveikoms moterims.
Nėštumo metu esantys kvėpavimo ir širdies sistemos pokyčiai - didesnis deguonies poreikis, pasikeitusi plaučių padėtis, dažnesni širdies susitraukimai - ir silpnesnė imuninė sistema nulemia tai, jog nėščiosioms dažniau dėl gripo vystosi sunkios komplikacijos (pneumonija ir kitos ligos).
Tą patvirtina ir mūsų patirtis: iš mūsų klinikoje šiais metais gydytų nuo gripo daugiau nei 10 nėščiųjų trims teko gydytis ir intensyvios terapijos skyriuje.
Vaisiui gripo poveikis yra labiau netiesioginis, - kai, sakysim, karščiuoja ir dūsta besilaukianti mama, blogai jaučiasi ir jos vaikelis...
Šios dienos mokslo žiniomis, gripo virusas nepasižymi tiesioginiu teratogeniniu (t.y. sukeliančiu vaisiaus vystymosi ydas) poveikiu.
Bet visgi jis yra labai pavojingas.
Nes mamos karščiavimas, dusulys, išplitusi antrinė infekcija gali tapti neišnešiotumo, neurologinių ligų ar net vaisiaus žūties priežastimi.
Nėščiajai susirgus gripu, gali prasidėti priešlaikinis gimdymas ar savaiminis persileidimas.
Ypač vaisiui pavojingas motinos karščiavimas.
Dėl jo pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali atsirasti vystymosi ydų, o antroje nėštumo pusėje jis gali pažeisti vaisiaus smegenis ir tapti cerebrinio paralyžiaus ir kitų neurologinių ligų priežastimi.
Tad patarimas nėščiosioms būtų labai paprastas: nebijokite vaistų nuo temperatūros (paracetamolio).
Drąsiai „muškite" temperatūrą, nes ji vaikeliui kenkia labiau nei vaistas...
Pakanka tik simptomų.
Tyrimas ligą patvirtina per daugiau nei 3 dienas.
Be to, jis yra labai brangus.
Skubūs tyrimai dėl gripo nepatikimi ir pasaulyje nenaudojami.
O ir gydymą reikia pradėti kuo greičiau, tad sprendimą skirti vaistus nuo viruso nulemia klinikiniai simptomai.
Virusą naikinantys vaistai dažnai būtini nėščiosioms dėl sunkesnės gripo eigos.
Todėl įtarus gripą negalima delsti, reikia kuo skubiau pradėti gydymą.
Kiekviena moteris, kuri laukiasi ar planuoja tai daryti, turi būti labai atsakinga ir pasiskiepyti.
Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, turėtų vakcinuotis, ypač tos, kurios patenka į padidintos rizikos grupę, pavyzdžiui, serga astma, autoimuninėmis ligomis.
Moksliniai tyrimai įrodo, kad skiepai apsaugo nuo gripo komplikacijų, kurios pavojingiausios pačiai motinai bei jos vaisiui.
Gripo vakcina nekelia pavojaus besilaukiančioms moterims.
Atminkite, nėščiosios, kaip ir pensininkai, yra padidintos rizikos grupėje dėl to, kad jų imunitetas silpnesnis.
Vakcinuotis reiktų kasmet, nes gripo virusas mutuoja, todėl pernykštė vakcina gali būti visiškai nebeveiksminga.
Gera žinia ta, kad žmonės turi kaupiamąjį imunitetą, vieną kartą persirgęs, kitą kartą, vaizdžiai tariant, tos pačios rūšies gripu nebesirgsi.
Dėl gripo komplikacijų nėščiajai gali grėsti įvairiausių širdies ir plaučių ligų komplikacijos.
Gerai tai, kad tokio tipo virusas vaisiui beveik nepakliūva.
Didžiausią poveikį būsimam kūdikiui turi motinos karščiavimas.
Vienas pagrindinių dalykų susirgus gripu - mažinti karštį.
Nuo 37,5 laipsnių derėtų susirūpinti ir save stebėti, pasiekus 38, jau reikėtų mušti temperatūrą.
Būtina gerti gydytojo paskirtus vaistus, antipiretikus ir neleisti karščiui pakilti aukščiau 38 laipsnių.
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tos, kurios sirgdamos gripu sugebėjo reguliuoti karščiavimą vaistais ir nuolat gėrė folio rūgštį, siekdamos užkirsti kelią vaisiaus nervų sistemos defektams, joms ir jų palikuonims gripo pasekmės buvo minimalios.
Susirgus gripu, pirmajame trimestre didelė savaiminio persileidimo rizika, o vėlesniuose trimestruose - priešlaikinio gimdymo grėsmė.
Egzistuoja įvairios nuomonės: jeigu vaisius ir įgyja imunitetą konkrečiam virusui, jis yra labai trumpalaikis.
Kai kuriais duomenimis, kūdikiui motinos įsčiose įgyto imuniteto pakanka maždaug trims jo gyvenimo mėnesiams.
Sunku ką ir bepatarti.
Reikia vengti bent jau tų susibūrimo vietų, kurių galima išvengti.
Bet jeigu tenka lankytis tokiose vietose, svarbu prisiminti tris dalykus: užsikrėtimo riziką stipriai sumažina reguliariai plaunamos rankos (jomis galėjot paliesti duris ar baldus toje vietoje, kur lietė sergantysis).
Antra: dera visada atminti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 2 metrai.
Kiek sąlygos leidžia, tokios atstumo naudinga laikytis.
Trečia apsaugos nuo gripo bei dar kitų ligų priemonė - kaukė.
Ją drąsiai turime dėvėti, kai norime apsaugoti save ar savo gimsiantį vaikelį...
Peršalimas nėštumo metu
Peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomŲ rūpesčių.
Tačiau tam tikrais atvejais peršalimo nėštumo metu pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai.
Karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti.
Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C.
Užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu.
Net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga.
Jei nėštumo metu susiduriate su peršalimu ar kitais sveikatos sutrikimais, neabejokite kreiptis į šeimos gydytoją.
Šeimos medicina yra pirmas žingsnis sveikatos problemoms spręsti.
Peršalimas nėštumo metu gali būti nepatogus, bet dažniausiai nesukelia rimtų pavojų jei laiku imamasi tinkamo gydymo.
Gerkite daug skysčių.
Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas.
Į dubenį karšto vandens įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus ir kurį laiką pakvėpuokite kylančiais garais.
Taip pat gali padėti ir karštas dušas.
Jei skauda gerklę, gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus.
Jei jaučiate galvos skausmą arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio.
Tačiau tai turi būti daroma atsargiai, atidžiai sekant vartojimo instrukciją.
Geriausia, dėl dozės ir vartojimo laiko, pasikonsultuoti su gydytoju.
Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti.
Todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku.
Peršalus nėštumo metu, svarbu pasirinkti saugius ir patikimus gydymo metodus.
Jei ieškote būdų, kaip sustiprinti organizmą ir pagerinti bendrą savijautą, su gydytojo pritarimu galima svarstyti lašelines, kurių sudėtyje yra konkretūs vitaminai ir medikamentai, turintys priešuždegiminių savybių.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti.
Pakankami ilsėkitės.
Sportuokite.
Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą.
Laikykitės subalansuotos mitybos.
Rinkitės sezonui tinkamą aprangą.
Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai.
Dažniau būkite namuose.
Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai.
O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę.
Laikykitės tinkamų higienos priemonių.
Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.
Gerkite daug skysčių.
Tinka vanduo, arbatos, sultys.
Dažnai vaistai, kuriuos esame įpratę vartoti susirgus peršalimu, nėštumo metu nebetinka.
Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju.
Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma.
Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.
Peršalimas nėštumo metu dažniausiai yra nepavojingas, tačiau šiuo laikotarpiu, būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė.
Todėl svarbu laikytis atsargumo ir imtis tinkamų gydymo priemonių, kad nėštumas išliktų saugus.
Nėštumo metu arbata gali palengvinti peršalimo simptomus.
Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos peršalus.
Kai kurių arbatų sudėtyje gali būti medžiagų, turinčių neigiamą poveikį nėštumui.
Be to, svarbu vengti arbatų, kuriose yra daug kofeino, pavyzdžiui, juodos ir žalios arbatų.
Per didelis kofeino kiekis gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ir vaikeliui.
Dažniausiai peršalimo nėštumo metu pasekmės nėra tiesiogiai pavojingas vaisiui, bet gali sukelti nepatogumų.
Peršalimo simptomai, tokie kaip užgulusi nosis, kosulys ir karščiavimas, gali būti nemalonūs būsimai mamai, bet paprastai nesukelia rimtų komplikacijų.
Nėštumo metu kai kurių rūšių antibiotikų vartojimas gali kelti riziką vaisiui.
Todėl yra itin svarbu, kad gydytojas, į kurį kreipėtės, žinotų apie jūsų nėštumą.
Kitos infekcijos
Tokių infekcijų - labai daug, ir jų pavadinimai skamba gąsdinamai: listerijos, toksoplazmos, citomegalo virusas, sifilis, parvovirusas B19, herpes virusas, raudonukė, vėjaraupiai ir kiti.
Saugotis nuo dalies jų padeda tik kruopštus elementarių higienos taisyklių laikymasis.
Saugu
| Produktai | Saugu | Pavojinga |
|---|---|---|
| Mėsa | Pakankamai termiškai apdorota mėsa. Vakuume pakuota dešra ir kiti mėsos gaminiai. | Nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Pjaustyta dešra, kiti mėsos gaminiai, kurie gulėjo vitrinoje, nebuvo supakuoti į vakuuminę pakuotę. Nepasterizuoti paštetai. |
| Žuvis | Termiškai apdorota arba konservuota žuvis ir jūrų gėrybės. | Žalia, nepakankamai apdorota žuvis ir jūrų gėrybės. Rūkyta žuvis. Suši su termiškai neapdorota žuvimi. |
| Pienas ir pieno produktai | Pasterizuotas, virintas, ultraaukštoje temperatūroje (UAT) apdorotas pienas ir iš tokio pieno gaminti sūriai. Kietieji sūriai (fermentinis, parmezano, pekorino, edam, gouda, čederio ir pan.) Mocarela | Minkšti, pelėsiniai, iš nepasterizuoto pieno gamini sūriai, pvz., bri (pranc. brie) kamembero, rikota, feta. Šiuos sūrius galima valgyti, kai jie termiškai apdorojami, pvz., kepiniuose arba kai ant pakuotės pažymėta, kad gaminta iš pasterizuoto pieno. |
| Kiaušiniai | Virti / kepti iki kiaušinio baltymas ir trynys bus kieti | Desertai su nepasterizuotais, žaliais kiaušiniais, pvz., tiramisu. |
| Daržovės ir vaisiai | Nuplauti vaisiai ir daržovės. Termiškai apdoroti, konservuoti vaisiai ir daržovės. | Neplauti vaisiai ir daržovės. Parduotuvėje ruoštos salotos. |
| Maisto produktas | Šaldytuvas, 4 °C ir mažiau | Šaldiklis -18 °C arba mažiau |
|---|---|---|
| Šviežia jautiena, kiauliena, aviena ir kita raudona mėsa | 2-4 dienos | 8-12 mėnesių |
| Šviežia vištiena ir kalakutiena | 2-3 dienos | 6-12 mėnesių |
| Malta mėsa, šviežios dešrelės | 1-2 dienos | 2-3 mėnesių |
| Šviežia liesa žuvis | 3-4 dienos | 6 mėnesių |
| Šviežia riebi žuvis | 3-4 dienos | 2 mėnesių |
| Jūrų gėrybės, krevetės. | 1-2 dienos | 2-3 mėnesių |
Vėjaraupiai
Ši virusinė infekcija taip pat labai paplitusi, nes plinta oro lašeliniu būdu.
Vėjaurapiai pavojingi tuo, kad jais sergantis žmogus gali platinti užkratą dvi dienas, iki jį išberia.
Jeigu nėščioji, tarkime, turi vyresnį vaiką, kurį veda į darželį ar mokyklą, ten jai gresia didelė tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais.
Jų inkubacinis periodas yra 15 dienų, vadinasi, tu užsikrėtei, bet dar to nežinai, o virusas jau dirba savo juodą darbą.
Tos nėščiosios, kurios neturi imuniteto vėjaraupiams (nepersirgo vaikystėje, nėra skiepytos), ypač pažeidžiamos.
Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. moterų, susirgusių šia liga, išsivysto plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi.
Bauginantys faktai!
Vėjaraupiai itin pavojingi naujagimiams, siūlyčiau nekviesti svetimų žmonių apžiūrėti tik gimusio lėliuko.
Citomegalo virusas
Vienas iš „populiaresnių“ virusų, nes apie 60 proc. moterų yra persirgusios ir turi imunitetą.
Šis virusas pasireiškia lengvais peršalimo simptomais, tačiau yra nepaprastai pavojingas nėščiajai, nes, susirgus pirmajame nėštumo trimestre, labai dažnai sukelia persileidimus.
Citomegalo virusas perduodamas per kūno skysčių kontaktą.
Naujagimis gimdamas gali užsikrėsti šiuo virusu.
Jis pavojingas tuo, kad pasireiškia nebūtinai iš karto.
Citomegalo virusas gali netikėtai atkusti per pirmuosius trejus gyvenimo metus ir sukelti klausos pažeidimų.
Raudonukė
Ši viruso sukelta liga pavojinga, nors daugeliui gali praeiti visiškai be simptomų - maždaug 25-50 proc. žmonių.
Ir jie vis tiek yra užkrečiami, o nėščiajai susirgus raudonuke pasekmės gali būti liūdnos, ypač ūmiai užsikrėtus pirmajame nėštumo trimestre.
Užsikrėtus iki 12 savaičių nėštumo, vaisiaus pažeidimo rizika - 50 proc.
Liga perduodama oro lašeliniu būdu, didelė grėsmė ją pasičiupti sukiojantis tarp vaikų.
Mažieji dažniausiai ja lengvai perserga.
Hepatitas - A, B, C
Hepatitas A labiau paplitęs Pietų šalyse, pas mus pasitaiko rečiau, nėštumui nėra labai grėsmingas.
Nuo hepatito B geriausia yra pasiskiepyti, visoms nėščiosioms atliekami šio viruso tyrimai.
Jei susirgimas yra latentinis, jis paprastai nėštumui įtakos neturi, tik reikia nuolat stebėti, kaip funkcionuoja kepenys.
Hepatitas C plinta per kūno skysčius, tad pasistenkite būti atsargesni.
Herpeso virusas
Viena iš penkių moterų yra šio viruso nešiotoja - I tipo (lūpinis), II tipo (genitalinis).
Virusas migruoja į nervinius audinius: jei nėra aktyvus, nėra ir labai pavojingas, tik kartais pasireiškia.
Užsikrėtus šiuo virusu trečiame trimestre, didelė tikimybė gimdant perduoti šią nemalonią „dovanėlę“ savo lėliukui, todėl tokiu atveju patariama gimdyti atliekant cezario pjūvį.
Užsikrėtus bet kokia virusine liga, vaisiui pavojingiausia aukšta motinos temperatūra, nes viruso placenta paprastai nepraleidžia.
Hipertermija veikia vaisių, ypač nėštumo pradžioje.
Aukšta temperatūra nėra blogai pačiai motinai, tai - imuninis atsakas į virusus (jie „iščirškinami“ ir sunaikinami), tačiau negerai vaisiui, kuris nėra motinos kūno dalis.
Nėščiosios neturėtų sirgti, dėl to visais laikais, visose kultūrose jos buvo itin saugomos.
Jos galėdavo neiti į maldos namus ir kitas masinio susibūrimo vietas, nes per ilgus amžius buvo pastebėta, jog tai pavojinga ir motinai, ir jos palikuoniui.
Ši žinia buvo perduodama iš kartos į kartą.
Virusinės peršalimo ligos skirtingais nėštumo trimestrais
I Pirmasis nėštumo semestras (iki 12-13 sav.):
infekcijos gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimimus - veido skaidos trūkumus, hidrocefaliją (kai skystis kaupiasi galvos smegenyse) ir kitus nervų sistemos pažeidimus.
II Antrasis nėštumo semestras (13-27 sav.):
peršalimas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.
III Trečiasis nėštumo semestras (nuo 28 sav.):
persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti vaisiaus vandenų padaugėjimą ar sumažėjimą ir taip stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi, be to, gali nukentėti ir placenta.
Šiame trimestre susirgus virusine liga pavojinga ir pačiai būsimajai mamai.
Kadangi padaugėja kraujo kiekis, persitvarko visa organizmo sistema, dėl to į bet kokią infekciją ji reaguoja daug sunkiau.
Tai gali sukelti komplikacijų, susijusių su pačios nėščiosios sveikata.
Ji sunkiau serga, kyla grėsmė, kad prisimes naujų ligų.
Nėščia moteris jau ir taip apsunkusi nuo paties nėštumo.
Ar tikrai nėščioji su virusais „tvarkosi“ ilgiau?
Su virusais nėščioji kovoja ne ilgiau, o sunkiau.
Moteris savo organizme augina vaisių, o jis yra šioks toks svetimkūnis, todėl, kad jame - ne tik moters genetinė medžiaga.
Kitaip tariant, vaisius - ne visai motinos kūno dalis.
Tam, kad organizmas neatmestų to „svetimkūnio“, būsimos mamos organizme veikia tam tikri apsauginiai mechanizmai, tad nėščios moters imuniniai mechanizmai šiek tiek prislopinti.
Nėščiosios neturėtų sirgti, dėl to visais laikais, visose kultūrose jos buvo itin saugomos.
Jos galėdavo neiti į maldos namus ir kitas masinio susibūrimo vietas, nes per ilgus amžius buvo pastebėta, jog tai pavojinga ir motinai, ir jos palikuoniui.
Ši žinia buvo perduodama iš kartos į kartą.
Yra įvairių nuomonių: jeigu vaisius ir įgyja imunitetą konkrečiam virusui, jis yra labai trumpalaikis.
Kai kuriais duomenimis, kūdikiui motinos įsčiose įgyto imuniteto pakanka maždaug trims jo gyvenimo mėnesiams.
Taip pat žr
Parengė Lina Abromavičienė
