Lietuvos knygų leidybos istorijoje nuo XX a. vidurio iki nepriklausomybės atgavimo pradžios svarbią vietą užėmė knygos vaikams ir apie vaikų ugdymą. Šis laikotarpis, apimantis spaudos draudimo pabaigą ir sovietmečiu vykusius pokyčius, atskleidžia besikeičiantį požiūrį į vaikų auginimą, auklėjimą ir švietimą.
Sovietiniu laikotarpiu buvo leidžiamos šviečiamosios serijos „tėvų biblioteka“, „vaikų darželis“ ir pan. Daug ką pasako ir sovietinėje santvarkoje išėjusių leidinių tiražų skaičiai: galime aptikti nuo 10 iki 100 tūkst. egzempliorių tiražu išleistų knygų, todėl nenuostabu, kad tuos pačius leidinius turėjo ko ne kiekviena tėvystei besiruošianti šeima. Nors ir negalime teigti, jog anuomet leidinių buvo pakankamai, tačiau periodiškai išeidavo įvairūs medicininį ir pedagoginį išsilavinimą turinčių specialistų vadovai apie vyro ir moters santykius, šeimos kūrimą, vaikų planavimą santuokoje. Apie krikščionišką auklėjimą kalbėjo kunigai, išleidę ne vieną tokio pobūdžio knygą. Speciali literatūra buvo verčiama iš vokiečių, rusų, anglų, italų kalbų. Buvo leidžiama specializuota periodika, taip pat rengtos teminės skiltys moterims ir buičiai skirtuose žurnaluose.
Žemiau sudarytame chronologine tvarka išrikiuotame sąraše, apimančiame XIX a. pab.-XX a . pab., pateikiama per keturiasdešimt skirtingų pavadinimų lietuvių kalba pasirodžiusių leidinių, saugomų Vrublevskių bibliotekos fonduose. Leidiniai apima laikotarpį nuo spaudos draudimo iki nepriklausomybės atgavimo pradžios, t. y. iki tų lūžinių metų, kai atsivėrė platesnės galimybės leidybai, vertimams, o vietinių autorių neberibojo jokie ideologiniai suvaržymai. Sąrašas baigiasi 1991 m., žyminčiais perėjimą į šiuolaikinę leidybą.
Spaudiniai aprėpia įvairų temų lauką: šeimos planavimas, vedybinis gyvenimas, pasiruošimas gimdymui, kraitelio ruošimas, natūralus maitinimas, darželių kūrimasis, vaikų ir paauglių psichologija, tinkamas auklėjimas, ugdymo sistemos, žaidimai ir t. t. Knygos apima įvairius žanrus ir formas: periodiniai leidiniai, žinynai, dienynai, metodinė ir dalykinė literatūra. Dauguma leidinių papildyti lentelėmis, schemomis, nuotraukomis su pavyzdžiais, iliustratyviais paaiškinimais.
Kaip kito požiūris į moterį? Kaip evoliucionavo jos vaidmuo šeimoje ir visuomenėje? Kokią rolę atliko valstybė ir Bažnyčia? Ši knygų apžvalga - sąrašas leidinių, turėtų būti įdomus sociokultūrinės istorijos; lyčių lygybės istorijos; akušerijos ir ginekologijos istorijos Lietuvoje tyrėjams. Tarp kitko, sąmoningai palikta netaisyta kalba, jau nebevartojami žodžiai, kas šio teksto skaitytojui gali sukelti klausimų, o gal ir šypsenų.
Ankstyvieji leidiniai apie vaikų auginimą ir sveikatą
Knygos 1895 m. Tilžėje Michailovskis (Михайлов, Николай Федорович) išleido nedidelės apimties leidinuką Rodos motinoms apie auginimą žindomų kudikių, kurioje didžiausias dėmesys natūraliam kūdikių žindymui: „Nuo gimimo, iš pirmų dienų tuojaus, sveikiausias pienas kudikiui, tai pienas jo motinos. Tamsūs prasčiokai duoda naujai gimusiam kudikiui, pirmose dienose, čiulpę (žinduką) vietoj kruties, betikėdami motinos pieną ėsant dar tuometu nesveiką kūdikiui“. Knygoje sukritikuotos motinos, kurios ramina kūdikius supimu: „Kožna motina iš prasčiokų buities pripratusi migdyti kudikį supdama jį lopšyje. Kudikį supama netiktai tuomet, kad jis rėkia (verkia), bet ir tuokart, kad jis liovėsi rėkęs tiktai nemiega, guli tylei“. Taip pat rašyta apie vystymą ir skiepijimą nuo raupų (rauplių). Tiesa, skiepų temai skirta tik pusė puslapio.
1901 m. Pitsburge iš anglų kalbos išversta XIX a. amerikiečių moterų teisių gynėjos, daug rašiusios seksualumo tema, įkalintos dėl nepadorių idėjų skleidimo, Idos Craddok (1857-1902) knyga Tikras ženybinis gyvenimas. I. Craddok nusižudė 1902 m., tuoj po šios knygos vertimo pasirodymo. Knygoje rašyta: „vienas dalykas, kurį vyrai ne visuomet pažįsta, yra tas, kad vidutiniszka moteris eina į svodbinę (iš rus. k. pirmos nakties; vedybinė; vestuvinė) lovą toli mažiaus žinanti ko yra laukiama nuo jos, negu vidutiniszkas vyras. Nes, jei net vyras nera niekad turėjęs lytiszko iszmėginimo su moteria pirm savo svodmines nakties, tai jis paprastai žino isz sapnų savo vaikystės labai gerai, kokiais jausmais lytiszkas susineszimas yra“.
1904 m. iš lenkų kalbos išversta anoniminio autoriaus Tilžėje išspausdinta knyga Kūdikių žindymas ir penėjimas, kurioje ir vėl dėmesys kūdikio mitybai: „Jei tiktai motyna yra sveika, privalo pati žindyti savo kūdikį, nes per motynos pieną nėra sveikesnio žindukliui“.
1906 m. iš lenkų kalbos išversta Enrio Wernico knyga Vaikų auklėjimas: lyg šešių metų amžiaus. Čia autorius jau knygos pradžioje rėmėsi garsaus moravų rašytojo Komenskio žodžiais, kad vaiko auklėjimas turi prasidėti nuo pirmų gyvenimo dienų. E. Wernicas sako, kad pirmaisiais šešiais gyvenimo metais vaikas kuo geriausiai gali įgyti pradžią dorumo, tikėjimo, gimdytojų ir artimo meilės; tame amžiuje kuo lengviausia yra pripratinti jį prie tvarkos, švarumo, teisingumo.
1916 m. Lietuvos moterų progresyviojo susivienijimo Amerikoje lėšomis iš anglų kalbos išversta Mrs. Max West knyga Kūdikių priežiūra. Knyga buvo skirta ne siauram inteligenčių ratui, bet plačiajai lietuvių motinų bendruomenei. Ona Vidikienė, išvertusi knygos tekstą, teigė, kad vertimą stengėsi pritaikyti ir adaptuoti taip, kad būtų aiškesnė prasmė lietuvių kalboje. Knygoje gana išsamiai aptartos svarbiausios sąlygos, reikalingos kūdikio vystymuisi (vėdinimas, šviesa, higiena,), aptartos pagrindinės ligos, knygos gale pateikti sunkesnių žodžių paaiškinimai.
1920 m. išleista knyga Be skausmų gimdymas, kurioje ypatingai išaukštintas moters kaip motinos vaidmuo. Itin smerktas nenoras turėti vaikų, vaikžudystė: „žmogus, nemylintis vaikų ir nenorintis jų turėti, yra nepaprastu, neišauklėtu žmogumi, tikriau sakant, išgama, panašiai kaip žmogus, neatjaučiąs muzikos, dailės, arba negalįs atskirti gero nuo blogo. Todėl moteriškės, nenorinčios vaikų turėti yra liguistos, išgamios kūno sąstatos, arba visiškai doriniai sugedusios“. Knygoje taip pat skirtas dėmesys nėščiųjų negalavimams, patarimai atėjus gimdymo laikui.
Pedagoginiai ir psichologiniai aspektai
1921 m. išspausdinta Juozo Gobio knyga Vaiko sielos evoliucija, kurioje kalbėta apie sąmonės išsivystymą, jutimų evoliuciją, atmintį, vaikų fantazijas, dėmesį, jausmus, valią ir intelektą. Autorius tyrinėjęs vaiko ir gyvulių sielą ketverius metus, įterpė savo tyrimus ir pastebėjimus, o knyga bus pravarti pedagogams, kuriems skiriami paidagoginiai receptai.
1923 m. Tilžėje išspausdinta Juozo Gobio knyga Trumpa auklėjimo istoriją, kurioje išskirtas graikų ir romėnų auklėjimas, XIX a. auklėjimas, žvilgsnis į lietuvių mokyklos istoriją. J. Gobis (1895-1970) - tarpukariu dirbo mokytoju, buvo kelių mokyklinių vadovėlių autorius. Rašė ne tik pedagoginėmis, bet ir psichologijos temomis. Svarbesnės knygos: Vaiko sielos evoliucija (1921), Trumpa auklėjimo istorija (1923), Moterų psichikos bruožai (1927) ir pan.
1923 m. iš vokiečių kalbos išversta A. Dannenberg knyga Kūdikis pirmais gyvenimo metais. Šioje knygoje atkreiptas dėmesys į higienos svarbą: „švaros užlaikymas - be galo svarbus faktorius kūdikio gyvenime. Žinduolį geriausia iš ryto būtinai kiekvieną dieną maudyti, dabojant, kad jo maudyklė nuolat būtų švari; ji niekuomet negali būti naudojama kitiems reikalams“. Taip pat pabrėžta natūralaus maitinimo svarba ir reikalingumas: „sveikam ir geram kūdikio maitinimui reikalinga, kad kiekviena motina savo kūdikį penėtų krūtimi. Motynos pienas kūdikį išsaugoja ne tik nuo ligų, bet taip pat suteikia jam pasekmingo išsyvystymo. Yra statistiniai nustatyta, kad nenaturalus vaikų penėjimas, sulyginus juos su vaikais penimais krūtimi, duoda 6-7 sykius didesnį mirtingumą. Todėl kiekviena motina, jei ji be rimto pagrindo atsisako kūdikį penėti krūtimi, yra pati kalta, jei jos vaikas liguistas, silpnutis ir netarpsta“.
1926 m. Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos išverstas Berlyno ir Ciuricho universitetų profesoriaus Fridricho Vilhelmo Forsterio leidinys Jaunuomenės auklėjimas: knygos tėvams, mokytojams ir dvasininkams. Šioje knygoje dėmesys skirtas tokioms temoms, kaip: skaistybė, prostitucija, seksualinė etika ir sveikata, motina ir duktė, motina ir sūnus ir t. t.
1928 m. M. Pečkauskaitė išvertė dar vieną Forsterio knygą Auklėjimas ir auklėjimasis, kurioje autorius kalbėjo apie vyriškumo ir moteriškumo auklėjimą, seksualinę pedagogiką, erotiką ir t. t.
1928 m. Lietuvių katalikų blaivybės draugija išleido dr. Marijos Endziulaitės Gylienės nedidelės apimties leidinuką Kūdikio maitinimas, auginimas ir higiena, kuriame dar kartą pabrėžta natūralaus maitinimo svarba: „kad motinos pienas iš pradžių yra tinkamiausias kūdikio maistas, parodė patyrimas. Natūraliai maitinamų kūdikių svoris kasdien didėja, kūdikiai normaliai auga ir plėtojasi<...>. Nenatūraliai maitinamų kūdikių mirimo skaičius 8 kartus didesnis, negu krūties vaikų. Kad sumažėtų vaikų mirtingumas ir išaugtų sveiki, visų pirma reikia nenutolti nuo gamtos ir teikti kūdikiui tinkamą maistą. Todėl natūralus kūdikio maitinimas yra motinos šventa pareiga“.
1931 m. išleistas nedidelės apimties prof. Štriumpelio (Strümpel, Burkhard) leidinys Nervingumas ir auklėjimas, čia akcentuojama, kad vaiko nervingumas labai priklauso nuo tėvų: „negali būti nė krislelio abejojimo, kad didelio nervingumo atsitikimai vaikų amžiuj pasitaiko daugiausia ten, kur visoj šeimoj pastebimas visuotinis palinkimas į nervingumą ir kitus nervų ir psichikos susirgimus“.
1932 m. išversta Marijos Volkovos knyga Vedybos ir jų higiena. Šioje knygoje svarstyta, ar iš vis reikalingos vedybos. Autorė pateikia vienpatystės pavyzdžių, kalba apie mergaičių ir berniukų auklėjimo skirtumus. Kaip baisų dalyką pabrėžia, jog vis dažniau mergaitės nori patirti gyvenimo malonumus, nenešti jokių atsakomybių ir neturėti vaikų: „normališkai išauklėta mergaitė gerai žinotų, kad vedybų tikslas - šeima ir nieko daugiau, kad lytiniai santykiai tiktai vaikų gimdymui, o ne kūniškam pasimaginimui (žodis parašytas teisingai - aut. pastaba), kad tikroji šeimos gyvenimo laimė ir yra draugiškame sugyvenime su vyru ir sveikuose, protinguose, džiūgaujančiuose vaikuose. Bet mūsų mergaitės nieko nemato, nieko negirdi, nieko nežino. Arba, tikriau sakant, jos viską mato, viską girdi ir viską žino iškreiptame pavidale“.
1934 m. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė knygą Priešmokyklinis vaikų auklėjimas, kurioje daug vietos skirta tikėjimui, dorovei. Autorius sako, kad dabar moterys veržiasi į politiką, visuomeninę veiklą, kai geriausia politika, tinkamiausias visuomenės darbas - vaikų auklėjimas. K. Paltarokas nurodo, jog vaikas 2 tūkst. valandų praleidžia bažnyčioje, 8 tūkst. val. mokykloje, 100 tūkst. val. šeimoje, taigi tėvai dešimtį sykių daugiau laiko turi vaikų auklėjimui.
1937 m. išleista N. F. Althauzeno knyga Sveiki vaikai: kūdikių priežiūra, kurioje aptarta kūdikio priežiūra iki vienerių metų ir metų metų amžiaus vaiko maitinimas, auginimas ir auklėjimas.
1938 m. išleistas Vienos universiteto profesorės dr. Charlotte Bühler trečias knygos Vaikystė ir jaunystė. Sąmonės genezė leidimas (pirmas leidimas - 1928, antras - 1930). Šis gausiais šaltiniais grįstas vadovas apima laikotarpį nuo naujagimystės iki 14-19-ųjų gyvenimo metų. Čia kalbama ir apie vaiko psichologiją, sakoma, kad tikruoju vaikų psichologijos tėvu reiktų laikyti Wilhelmą Preyerį (William Preyer), kuris pirmasis sistemingai ėmė stebėti ir fiksuoti vaiko vystymąsi. Preyeris 1882 m. Leipcige išleido veikalą Vaiko siela (vok. Die Seele des Kindes), kurio pirmasis ir antrasis leidimai saugomi ir Vrublevskių bibliotekos fonduose.
1947 m. išleista Petro Maldeikio knyga Tėvai ir vaikai, kurioje skirtas dėmesys dvasiniam, religiniam, moraliniam, socialiniam auklėjimui. Apie lepinimą kalbėta kaip apie blogiausią auklėjimo pavyzdį. Blogiausia, kai vaikas yra visko centras, visi jo norai ir pretenzijos turi būti patenkinti. Tokiu būdu lepinimas sukuria žmoguje klaidingus santykius su jį supančiu pasauliu, su daiktais ir su žmonėmis.
1950 m. išleista Boriso Archangelskio ir Georgijaus Speranskio knyga Motina ir vaikas: jaunos motinos mokykla, kurioje išaukštintas tuometinei santvarkai įprastas moters kaip motinos vaidmuo. Jaunos moters interesai buvo ginami ir įstatymais: nėštumo ir žindymo laikotarpiu moteris atleidžiama nuo sunkaus ir naktinio darbo, jai suteikiamos 35 dienos atostogų prieš gimdant ir 42 po gimdymo, nenormalaus gimdymo atveju atostogos pratęsiamos iki 56 dienų. Knygos tekstą papildo informatyvios iliustracijos, pvz., pateikiami tinkami nėščios moters aprangos pavyzdžiui, parodoma, kaip taisyklingai vystyti kūdikį, kaip steriliai laikyti buteliukus ir pan.
Šiuolaikinės knygos vaikams
Šiuolaikinės knygos vaikams siūlo įvairias temas ir ugdymo metodus. Pavyzdžiui, knyga „Mūsų planeta - ypatinga!“ kviečia vaikus pažinti pasaulį per keliones ir nuotykius.
Knyga „Ką daryti susidūrus su problema?“ moko vaikus nebijoti kliūčių, o ieškoti galimybių jas įveikti. Pagrindinė veikėja, susidūrusi su problema, supranta, kad ji nėra tokia didelė ir baugi, kaip atrodė iš pradžių, o jos viduje slypėjo galimybė!
Knyga „Mano jausmai. Ką jie reiškia?“ padeda vaikams suprasti savo emocijas. Jausmus verta pažinti, nes tada geriau supranti, kodėl esi nusiminęs ar kodėl iš džiaugsmo leki lyg ant sparnų. Kai tave apima geri jausmai, džiaukis jais! O kai užvaldo ne tokie šviesūs jausmai, tai reiškia, kad turi išspręsti savo bėdas.
„Jūs visi man brangiausi“ pasakoja apie lokių šeimyną ir jų mažylius, kurie nori sužinoti, kurį iš jų tėvai myli labiausiai.
„Gyvūnų enciklopedija mažiesiems“ supažindina vaikus su daugiau nei 200 skirtingų gyvūnų, atsakydama į klausimus, kur jie gyvena, ką valgo, kaip ilsisi ir kaip bendrauja.
„ABC meno kūriniuose“ - tai ne tik abėcėlės pradžiamokslis, bet ir kelionė po klasikinio meno pasaulį, kur daiktai, gyvūnai, augalai atgyja didžių menininkų kūriniuose.
„Visata. Kaip stebėti dangų“ moko vaikus pažinti Visatos sandarą, pradedant nuo Saulės sistemos ir einant tolyn į Visatos gelmes, taip pat kaip patiems stebėti dangų.
„Animalium. Didysis gyvūnų muziejus“ - tai pažintinė knyga, leidžianti pasijusti kaip muziejuje, tyrinėjant tikslius gyvūnų piešinius ir sužinant įdomius faktus apie juos.
„Didysis žodžių fabrikas“ pasakoja istoriją apie šalį, kurioje žodžius reikia pirkti, ir kaip vienas herojus ieško žodžių, kad galėtų atverti širdį.
„Mano tėtis rašo knygą“ - istorija apie berniuką, kurio tėtis yra rašytojas, bet negali rasti įkvėpimo užbaigti pradėtos knygos.
„Ką daryti, kai nieko nesidaro?“ kviečia skaitytojus susipažinti su princese, kuri įsigeidžia stebuklingo paukščio.
Knyga apie Sofiją, kuri vasaras leidžia kaime pas senelius ir pirmą kartą sodins savo daržovių lysvelę.
„Bučkis prieš miegą” - interaktyvi knyga, kurioje vaikas padeda pliušiniams žaisliukams pasiruošti miegoti.
„Raidžių namučiai” - eiliuota ir įgarsinta abėcėlė, padedanti mažiesiems pažinti ir išmokti raides.
TOP 10 perkamiausių 2022 m. knygų vaikams
Knygos, tokios kaip „Gyvūnų namai“, kviečia tyrinėti gyvūnų pasaulį, o „ABC meno kūriniuose“ jungia abėcėlės mokymąsi su meno pažinimu.
„Pasakyk, ką jauti. Emocijų knyga“ padeda vaikams įvardinti ir suprasti savo jausmus, nes nėra „gerų“ ir „blogų“ jausmų, kiekviena emocija yra reikalinga ir prasminga.
Nors šios knygos skiriasi savo turiniu ir forma, visos jos siekia ugdyti vaikų žinias, gebėjimus ir vertybes, padėdamos jiems pažinti pasaulį ir save.
tags: #knyga #skirta #vaiku #darzeliams #musu #maziesiems
