Klubo sąnario displazija, kitaip tariant, neišsivystęs ir dėl to nestabilus klubo sąnarys, yra dažniausia įgimta naujagimių yda. Tai sutrikęs dėl nutrūkusio normalaus sąlyčio tarp gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės klubo sąnario formavimasis. Todėl pirmieji šeši kūdikio gyvenimo mėnesiai yra labai svarbūs dėl to, kad tuo metu vystosi jo klubo sąnariai. Ankstyva šios patologijos diagnostika ir gydymas naujagimystėje bei kūdikystėje gali gerokai sumažinti neįgalumą vyresniame amžiuje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir tarptautinių ortopedijos draugijų duomenimis, ši būklė diagnozuojama 1-2 % visų naujagimių, tačiau kai kuriuose regionuose, ypač kur tradiciškai kūdikiai suvystomi labai ankštai, paplitimas gali siekti iki 4-6 %. Svarbu pabrėžti, kad ankstyva diagnostika leidžia pasiekti daugiau nei 95 % visiško pasveikimo rodiklį be chirurginio gydymo.
Mergaitėms ši patologija diagnozuojama 4-8 kartus dažniau, nei berniukams. Manoma, kad taip yra todėl, kad gimimo metu padaugėja kraujyje cirkuliuojančių hormonų estrogenų ir relaksino. Mergaičių organizmas šiems didinantiems sausgyslių elastingumą hormonams, yra daug jautresnis, nei berniukų. Taip pat svarbus rizikos veiksnys yra šeimyninė anamnezė - jei šeimoje naujagimių tėvai, broliai, ar seserys yra sirgę klubo sąnario displazija, naujagimiui 1,6 karto didesnė tikimybė sirgti šia patologija. Sėdmeninė pirmeiga yra dar vienas svarbus rizikos veiksnys.
Klubo sąnarių displazijos rizikos laikotarpiai yra 12-ta ir 18-ta vaisiaus vystymosi savaitės, taip pat 4-ios paskutinės nėštumo savaitės, kai didelę įtaką daro mechaninės jėgos, veikiančios klubo sąnarį. Kiti rizikos veiksniai apima:
- Pirmas nėštumas ir gimdymas (gimdos sienelių didesnis tonusas).
- Daugiavaisis nėštumas.
- Vyresnis gimdyvės amžius.
- Mažas vaisiaus vandenų kiekis.
- Naujagimis virš 4kg svorio (ypač, jei gimdyvė yra smulkaus sudėjimo, turi siaurą dubenį).
- Po gimimo - standus naujagimio suvystymas ištiestomis kojomis.
Faktoriai, kurie susiję, tačiau neįrodyti kaip turintys įtakos susiformavimui - kreivakaklystė, šleivapėdystė, plagiocefalija (plokščia galvos forma).
Klubo sąnario displazijos diagnostika
Labai svarbus klubo sąnario displazijos diagnostikos metodas yra klinikinis ištyrimas. Jis atliekamas visų naujagimių apžiūros metu. Vertinamas klubų atitraukimas nuo vidurinės plokštumos. Iki 2 mėn. amžiaus klubų sąnariai turėtų atsitraukti iki 90°, vyresnio nei 2 mėn. kūdikio klubai turėtų atsitraukti iki 65°. Ribotas klubų atsitraukimas gali būti dėl klubų displazijos bei dėl padidėjusio raumenų tonuso galūnėse. Taip pat atliekami Barlowo ir Ortolanio testai, kurie leidžia įvertinti, ar klubo sąnarys išniręs, ar jis atsistato. Kartais yra nustatoma šlaunų ar sėdmenų raukšlių asimetrija. Ji būdinga ne tik naujagimiams su klubų displazija ar kita ortopedine patologija, bet ir visiškai sveikiems naujagimiams.
„Klubų displazija - tai patologija, kai klubo sąnario vystymasis atsilieka nuo normos dėl įgimtų sąnario pakitimų ar tam tikrų pogimdyminių sąlygų. Pagrindinė problema - šlaunikaulio galvos nestabilumas sąnario duobėje ir nenormali šlaunikaulio galvos bei sąnarinės duobės forma“, - sako vaikų ortopedas-traumatologas Gintaras Kušleika.
Pagrindiniai požymiai, kuriuos gali pastebėti tėvai ar šeimos gydytojas:
- Ribotas naujagimio kojų atvedimas į šonus per klubų sąnarius.
- Kojų ilgio skirtumas.
- Galima kirkšnių ar sėdmenų raukšlių asimetrija.
- Traškėjimo garsas klubo sąnario srityje.
- Jei vaikas jau pradėjęs vaikščioti - galimas šlubavimas, vienos kojos sutrumpėjimas.
„Kadangi diagnostika ir kūdikių tikrinimas po gimdymo pastarąjį dešimtmetį gerokai pažengė į priekį, vis mažiau displazijos atvejų diagnozuojama jau pradėjusiems vaikščioti vaikams - didžioji dalis pastebima ir išgydoma per pirmąjį gyvenimo pusmetį“, - teigia gydytojas.
Tyrimas, padedantis parinkti gydymą
Jei tik gimusiam ar kelių mėnesių amžiaus kūdikiui įtariama klubų displazija - rekomenduojamas tyrimas. „Pirmo pasirinkimo metodas yra klubų sąnarių echoskopija, kai vertinimas atliekamas pagal pasaulyje dažniausiai naudojamą austrų profesoriaus R. Grafo sukurtą schemą. Patekus į patyrusio radiologo rankas, šis tyrimas leidžia įvertinti klubų sąnarių susiformavimo laipsnį pakankamai tiksliai, kadangi ultragarso pagalba galima matyti ir kremzlines sąnario struktūras, kurių nepavyktų pamatyti atliekant rentgenogramą. Be to, išvengiama jonizuojančios spinduliuotės“, - aiškina G. Kušleika. Tačiau šis tyrimas labai priklauso nuo tyrėjo patirties ir vertinamų atvejų skaičiaus. Ultragarsinį tyrimą galima atlikti nuo gimimo iki 4-6 mėn. Vėliau atliekama klubų rentgenograma, kurioje matavimai taip pat atliekami pagal standartizuotą metodiką.
Šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė formuojasi iš vienos rūšies mezenchiminių ląstelių. Jos viena nuo kitos atsiskiria 7-8 moters nėštumo savaitę. Visiškai sąnarys diferencijuojasi apie 11-ą nėštumo savaitę. Naujagimio gūžduobė sudaryta iš mažos kaulinės dalies ir didelės kremzlinės dalies. Tik 1/3 naujagimio šlaunikaulio galvutės yra gūžduobėje, nes šlaunikaulio galvutė auga daug sparčiau, nei gūžduobė. Maždaug nuo 1 m. pradeda intensyviai augti ir gūžduobė. Tik 3-5 m. Naujagimio gūžduobės ertmė maža. Ji susideda iš kaulinės ir kremzlinės dalies. Kremzlinę dalį sudaro hialininė kremzlė ir aplink gūžduobės kraštus einanti sąnarinė lūpa (labrum acetabule). Sąnarinės lūpos padėtis turi didelę įtaką skiriant panirimą ir išnirimą. Kaulinę dalį sudaro 3 kaulai - sėdynkaulis, klubikaulis ir gaktikaulis.
Rentgenologinis tyrimas. Pirmus du mėnesius, kol šlaunikaulio galvutė yra kremzlinė, šis tyrimas yra ribotas. 4-6 mėn. Klubo sąnario tyrimas echoskopu yra neinvazinis, nekenksmingas. Galima stebėti nesukaulėjusią šlaunikaulio galvutę, gūžduobės kaulinę ir kremzlinę dalis, įvertinti šlaunikaulio galvutės judėjimą gūžduobėje.
Klubo sąnario displazijos gydymas
Gydymo metodo pasirinkimas, pirmąkart nustačius displaziją, pasak G. Kušleikos, priklauso nuo vaiko amžiaus. „Gydymo principas yra suteikti kojoms „varlytės“ padėtį, kurioje šlaunikaulio galva centruojama ir įsistato maksimaliai giliai į gūžduobę, tikintis taisyklingo sąnario susiformavimo. Standartiškai iki 6 mėn. amžiaus taikomas gydymas „Pavliko“ dirželiais ar „Frejka“ pagalvėlėmis 2-3 mėnesių laikotarpiui, retais atvejais - gipsavimas „varlytės“ padėtyje, virš 6 mėn. - gipsavimas, virš 18 mėn. amžiaus - chirurginis gydymas“, - pasakoja ortopedas-traumatologas.
KD gydymo tikslai:
- Atstatyti (laikant koją sulenktą per klubo sąnarį ir pakreiptą į šoną) reikiamą kontaktą tarp šlaunikaulio galvutės ir gūžduobės.
- Išnaudoti klubo sąnario kaulėjimo galimybes.
KD gydymo metodai:
- Ortopedinės pagalvėlės. Jos palaiko per klubo sąnarį sulenktą ir pakreiptą į šoną koją taip, kad šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė turėtų tinkamą kontaktą. Jos dėvimos, kol klinikiniai ir radiologiniai tyrimai sunormalėja.
- Uždaras klubo sąnario atstatymas, taikant bendrąją nejautrą.
- Atviras klubo sąnario atstatymas.
Ortopedas-traumatologas G. Kušleika sako, kad labai dažnai susiduria su tėvų klausimais, kaip reikia nešioti dirželius, pagalvėlę ar kitą įtvarą? Ar galima leisti pasivartyti, pasispardyti? Ar reikia nešioti naktį? „Nustačius displaziją naujagimiui, įtvaras turi būti nešiojamas 23-24 valandas per parą, ypač jei šlaunikaulio galva yra nestabili. Tuo pačiu kūdikis greičiau pripranta prie įtvaro. Natūralu, kad pradėjus nešioti kūdikis tampa neramus. Jei dirželiai ar pagalvėlė bus nuimti ir vaikas bus pratinamas „po truputį“, iš to nieko gero nebus. Vaikas sunkiai pripras ir gydymas bus neefektyvus. Dažniausia gydymo trukmė naujagimiui 6-16 savaičių. Kuo mažesnis amžius, tuo trumpesnis gydymas. Žinoma, gijimui įtakos turi ir displazijos laipsnis“, - aiškina specialistas.
Pasak G. Kušleikos, viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, gydant klubų displaziją - tėvai su kūdikiais pas ortopedus yra nukreipiami per vėlai. „Moksliškai įrodyta, kad didžiausias klubų sąnarių vystymosi potencialas yra maždaug iki 3 mėn. amžiaus, todėl anksti pradėtas gydymas duoda žymiai greitesnį efektą, sukelia mažiau nepatogumo kūdikiui, o tuo pačiu ir tėvams. Idealu, jei esant bent menkiausiam įtarimui, atitinkamai šeimos ligos istorijai, kūdikis po gimdymo iškart būtų nukreiptas klubų echoskopijai ir iki 1 mėn. amžiaus gyd. ortopedo konsultacijai. Šiuo metu nėra vieningos sistemos. Vienas šeimos gydytojas siunčia visus kūdikius ortopedo konsultacijai, o kitas - tik keliančius įtarimą. Jei būtų bent jau atlikta echoskopija iki ortopedo konsultacijos, taip būtų sutaupyta daug brangaus laiko ir ortopedui beliktų paskirti gydymą. Galų gale, jei echoskopija patvirtintų, kad displazijos nėra, šeimos gydytojas galėtų nuraminti tėvus ir galimai nereiktų ir ortopedo konsultacijos“, - sako specialistas.
Klubo sąnario vystymosi displazija
Klubo išnirimas: svarbu atskirti nuo displazijos
Klubo išnirimas (lot. luxatio coxae) yra rimta trauma, kai šlaunikaulio galva (viršutinė šlaunies kaulo dalis) išstumiama iš klubo sąnario gūžduobės (acetabulum), esančios dubens kaule. Klubo sąnarys yra vienas stabiliausių kūno sąnarių dėl stiprių raiščių, raumenų ir gūžduobės, todėl išnirimas dažniausiai įvyksta tik esant didelei trauminei jėgai, pavyzdžiui, autoavarijų ar kritimų metu.
Lietuvoje klubo išnirimas dažniausiai diagnozuojamas po traumų, ypač jaunesniems ir fiziškai aktyviems žmonėms, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, kuriems yra osteoporozė ar kitos sąnarių problemos. Negydomas ar netinkamai gydomas klubo išnirimas gali sukelti rimtas komplikacijas, įskaitant lėtinį skausmą ar sąnario nestabilumą.
Klubo išnirimo simptomai paprastai yra akivaizdūs ir sukelia stiprų diskomfortą: stiprus klubo skausmas, negalėjimas judinti kojos, matoma deformacija ir patinimas.
Klubo išnirimo diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu ir vaizdiniais tyrimais. Rentgeno nuotraukos yra pagrindinis vaizdo gavimo metodas, naudojamas klubo išnirimui patvirtinti.
Gydymas reikalauja skubios intervencijos, siekiant atstatyti sąnarį į teisingą padėtį ir užkirsti kelią komplikacijoms. Pagrindinis klubo išnirimo gydymas yra procedūra, vadinama redukcija, kurios metu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas manipuliuoja šlaunikaulio galvutės grąžinimu į gūžduobę. Trumpalaikės komplikacijos gali būti skausmas, patinimas ir ribotas judrumas. Greitai ir tinkamai gydant, dauguma žmonių gali tikėtis gero pasveikimo po klubo išnirimo.
Nors klubo išnirimą daugiausia sukelia trauma, tam tikri infekciniai sukėlėjai gali sukelti ligas, kurios gali predisponuoti žmones išnirimui. Pavyzdžiui, infekcijos, silpninančios sąnario struktūrą, tokios kaip septinis artritas, gali padidinti išnirimo riziką. Tam tikros genetinės būklės, tokios kaip Ehlerso-Danloso sindromas, gali sukelti sąnarių hipermobilumą, padidindamos išnirimo riziką. Gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip fizinio aktyvumo stoka, nutukimas ir prasta mityba, gali prisidėti prie sąnarių sveikatos. Mityba, kurioje mažai esminių maistinių medžiagų, ypač kalcio ir vitamino D, gali susilpninti kaulus ir sąnarius, todėl jie tampa labiau pažeidžiami.
Kada kreiptis į gydytoją? Jei jaučiate stiprų skausmą, patinimą arba negalite judinti klubo sąnario, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei jaučiate tirpimą, kojos šalimą ar kitus neurologinius simptomus, rodančius galimus nervų ar kraujagyslių pažeidimus. Venkite bandymų patiems atstatyti sąnarį ar vaikščioti su pažeista koja, nes tai gali sukelti rimtas komplikacijas.
Klubo išnirimas gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, ypač jei gydymas uždelstas ar išsivysto komplikacijos. Stiprus skausmas ir judesių ribotumas trukdo vaikščioti, sėdėti ar atlikti paprastas užduotis, tokias kaip apsirengimas ar lipimas laiptais. Po traumos gali prireikti ilgo reabilitacijos laikotarpio, kuris riboja darbingumą ar sportinę veiklą.
Norint valdyti klubo išnirimą, būtina skubi medicininė pagalba, tinkama reabilitacija ir gyvenimo būdo pokyčiai. Bendradarbiavimas su ortopedais, kineziterapeutais ir kitais specialistais padeda atkurti sąnario funkciją. Psichologinė pagalba ar palaikymo grupės gali palengvinti emocinius iššūkius.
Klubo išnirimas yra rimta trauma, kurią būtina skubiai gydyti, siekiant atstatyti sąnarį ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip avaskulinė nekrozė ar lėtinis skausmas. Supratimas apie simptomus, tokius kaip stiprus skausmas, kojos deformacija ar judesių ribotumas, leidžia laiku kreiptis į specialistus. Konservatyvus gydymas, įskaitant uždarą repoziciją ir kineziterapiją, dažnai yra pakankamas, tačiau sunkesniais atvejais reikalinga chirurgija. Prevencinės priemonės, tokios kaip raumenų stiprinimas, traumų vengimas ir sveika mityba, padeda sumažinti išnirimo riziką.
Abejonės gali turėti rimtų pasekmių. Gintaras Kušleika pastebi, kad gana dažnai jauni tėvai, išgąsdinti prieš tai buvusios draugų/giminių vaikų gydymo istorijos, nepasikliauja pirmo specialisto, nustačiusio displaziją ir paskyrusio gydymą, diagnoze. Einama pas antrą, trečią specialistą, kartojamos echoskopijos ar rentgenas. Jei bent vienas iš konsultantų suabejoja pirmine diagnoze, šio gydytojo nuomonė dažniausiai priimama kaip teisinga, nors, teisybės dėlei, tai būna tiesiog palankiausia diagnozė tėvams. G. Kušleikos nuomone, tėvai bijo, kad kūdikis su įtvaru bus neramus, verks, bet retas kuris pasidomi, kas bus, jei jų mažylis nenešios įtvaro. „Kadangi daugumoje atvejų displazija būna be šlaunikaulio išnirimo - vaikui augant, pradžioje gali nesimatyti jokių pakitimų. Tačiau tokiais atvejais sąnarys formuojasi nepilnavertiškas, greičiau dėvisi, didėja osteoartrito tikimybė. O jei besivystant kūdikiui ir pradėjus jam vaikščioti, dėl nepilnai susiformavusio sąnario įvyksta šlaunikaulio išnirimas, kuris pastebimas iš pasikeitusios, lyg anties krypuojančios, eisenos, tuomet gydymas beveik 100 proc. chirurginis“, - aiškina ortopedas.
Taigi reikia kuo anksčiau diagnozuoti sutrikusio klubo sąnario formavimąsi ir pradėti gydyti. Tai turi labai didelę įtaką vaiko sveikatai.
