Menu Close

Naujienos

Kūdikio klubų displazija: nuo rizikos veiksnių iki gydymo

Kūdikio gimimas - didžiulis džiaugsmas jo laukiantiems tėvams ir artimiesiems. Visgi vos grįžus iš ligoninės prasideda naujas ir dažnai daugiau klausimų nei pats nėštumas keliantis gyvenimo etapas. Jis kupinas naujų potyrių ir nors džiaugsmų būna daugiau nei vargų, visgi ir jų pasitaiko, ypač tada, kai mažyliui tenka susidurti su pirmaisiais gydytojais.

Dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių, yra klubų displazija, o vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais. Nors tokios diagnozės nenorėtų išgirsti nė vienas tėvas, visgi svarbu žinoti, kas yra klubų displazija, kokie mitai su ja susiję ir kuo apskritai svarbi pirmoji kūdikio apžiūra gydytojos ortopedo-traumatologo kabinete?

Klubo sąnario displazija - tai sutrikimas, kai klubo sąnarys yra netinkamai išsivystęs ir dėl to praradęs stabilumą. Jeigu medikai ją įtaria, per pirmuosius 2 naujagimio gyvenimo mėnesius reikėtų kreiptis į gydytoją ortopedą ar ortopedą-traumatologą išsamesnės konsultacijos.

Pirmojo gydytojo rekomendacijos svarba

Vos tik gimus kūdikiui ir atslūgus pirmosioms emocijoms, jį apžiūri gydytojas neonatologas. Ši apžiūra be galo svarbi, nes gydytojas gali pastebėti itin reikšmingus ir svarbius dalykus, tokius kaip pėdų ar kitos įgimtos deformacijos, klubų nestabilumas. Tad jei išrašant iš gimdymo namų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą, delsti nereikėtų.

„Pastebėjus tokius ar panašius pakitimus, naujagimio gydymą reikia pradėti kaip galima anksčiau. Būna ir taip, kad pėdų deformacijas pastebima dar prieš gimstant vaikeliui, echoskopijos metu. Tokiu atveju galima iš anksto registruotis į gydytojo ortopedo-traumatologo konsultaciją. Jeigu vaikutis gimė su pėdų deformacijomis, gydytojui pasirodyti reikia per pirmąsias dvi savaites, jeigu įtariamas klubų nestabilumas - per pirmąjį mėnesį po gimimo. Apsilankius pas gydytoją ortopedą-traumatologą, vertinamas kūdikio raumenų ir skeleto sistemos susiformavimas. Paprasčiau kalbant, apžiūrimos pėdutės, kojos, rankos, krūtinė, nugara, kaklas, galvytė. Įvertinama jų forma, proporcijos, sąnarių judesiai“, - teigia gydytoja ortopedė-traumatologė J. Ravinskienė.

Tačiau gydytoja linkusi pradėti nuo klausimo, ar tikrai visus kūdikius turi konsultuoti ortopedas-traumatologas. Pasak jos, visų mažylių konsultuoti nereikia, bet pasitaiko situacijų, kai ortopedo-traumatologo apžiūra būtina. Vienas tokių atvejų - klubų displazija.

Kūdikio klubų apžiūra pas gydytoją

Kas yra klubų displazija?

Gydytoja J. Ravinskienė aiškina: „Klubų displazija - tai įvairaus laipsnio klubo sąnario nestabilumas dėl nepakankamo ar sutrikusio sąnario vystymosi. Šiuo terminu apibrėžiamas labai platus patologijos spektras - nuo nedidelio laipsnio anatominio nepakankamumo iki visiško klubo sąnario išnirimo. Tai dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių. Vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais“, - pastebi J. Ravinskienė.

Klubų displaziją diagnozuoja gydytojas ortopedas-traumatologas ir iškart rekomenduoja optimalų gydymo būdą, kuris priklauso nuo displazijos laipsnio ir kūdikio amžiaus. Pasak gydytojos J. Ravinskienės, laiku pradėjus gydymą ir griežtai laikantis visų rekomendacijų, klubų displazija beveik visada visiškai pagydoma.

Lietuvoje nėra privalomo visuotinio kūdikių tikrinimo dėl klubų displazijos. Visgi šeimos gydytojai, žinodami problemos aktualumą ir įtardami klubų displaziją, daug kūdikių atsiunčia į ortopedo-traumatologo apžiūrą. „Dėl šios priežasties anksti aptinkama ir išgydoma dauguma įgimtos klubų displazijos atvejų. Galime pasidžiaugti, kad kasmet matome vis mažiau užleistų, negydytų atvejų“, - džiaugiasi gydytoja J. Ravinskienė.

Kūdikio klubų sąnario displazija (angl. developmental dysplasia of the hip) yra būklė, kai klubo „rutulio ir gūžduobės“ sąnarys formuojasi nepakankamai stabiliai. Paprastai šlaunikaulio galvutė turi tvirtai laikytis klubo gūžduobėje. Esant displazijai, gūžduobė gali būti per sekli, o galvutė - per laisva. Lengvesniais atvejais tai nestabilumas, sunkesniais - dalinis ar pilnas išnirimas.

Klubo sąnario displazija nėra vienas „taip/ne“ reiškinys. Būklė turi spektrą:

  • Nestabilus klubas - galvutė sąnaryje, bet laikosi per laisvai.
  • Subluksacija - dalinis „išslydimas“ iš gūžduobės.
  • Išnirimas - galvutė yra už gūžduobės ribų.
Praktikoje tai svarbu, nes nuo laipsnio priklauso gydymo taktika ir trukmė. Ankstyvas nestabilumas kartais stabilizuojasi stebint, o ryškesni atvejai reikalauja aktyvesnio ortopedinio gydymo.

Vystomoji klubo sąnario displazija (DDH) - tai būklė, kai naujagimio ar kūdikio klubo sąnarys yra subliuksacija (šlaunikaulio galvutė iš dalies liečiasi su dubeniu) arba dislokacija (šlaunikaulio galvutė nesiliečia su dubeniu). Kūdikių klubo sąnario displazija dažniausiai vienpusė (dvipusė - apie 20 %), dažnumas - 1:1000 gyvų gimusiųjų., šešis kartus dažniau pasitaiko mergaitėms.

Scheminė klubo sąnario displazijos iliustracija

Kodėl atsiranda klubų displazija?

Visgi kaip ir kodėl atsiranda klubų displazija, iki galo nėra aišku, bet svarbu atkreipti dėmesį į kelis rizikos veiksnius, kai ši patologija pasireiškia dažniau. Pasak gydytojos, pagrindinis rizikos veiksnys yra sėdmeninė naujagimio pirmeiga. Jeigu vaikelis gimė sėdmenine pirmeiga, būtina pasirodyti gydytojui ortopedui per pirmąsias porą savaičių po gimimo.

Kitas rizikos veiksnys - jei mama arba močiutė buvo gydyta dėl įgimto klubo sąnario išnirimo. „Sudarius nepalankias sąlygas, net ir sveiki klubai gali vystytis netaisyklingai. Dėl to labai svarbu vaikelį vystyti laisvai, negalima vystyti suglaustomis kojomis, kaip būdavo įprasta anksčiau“, - atkreipia dėmesį gydytoja J. Ravinskienė.

Moksliškai įrodyti klubų displazijos rizikos faktoriai:

  • Kūdikis gimsta sėdmenine pirmeiga.
  • Šeiminė anamnezė. Tai gali būti ir paveldima, 36 proc. tikimybė, jei mama ir ankstesnis vaikas turėjo klubų displaziją.
  • Klubų displazija dažniau pasireiškia pirmagymiams.
  • Dažniau su klubų displazija susiduria mergaitės.
  • Per mažas vandenų kiekis nėštumo metu (oligohidramnionas).
  • Klinikiniai klubo sąnario displazijos požymiai (ribotas klubų sąnarių atvedimas, traškesys, nevienodas kojų ilgis).

Svarbu: klubo displazija gali būti ir be akivaizdžių rizikos veiksnių. Todėl reikalingas ne tik „rizikos grupių“, bet ir visų kūdikių periodinis klubo įvertinimas.

Vaisiaus padėtis yra DDH išsivystymo rizikos veiksnys. Manoma, kad nenormali vaisiaus padėtis gimdoje yra priežastis, dėl kurios atsiranda klubų sąnarių displazija.

Mitas ar tiesa?

Visuomenėje dažnai girdima, kad klubų displazija dažniau pasitaiko mergaitėms, o ne berniukams. Kaip pastebi gydytoja J. Ravinskienė, tai tiesa, nes dažniau nustatoma kairiojo klubo displazija pirmagimei mergaitei: „Net 6 iš 10 kūdikių, kuriems randama klubų displazija, yra pirmagymiai, ir 8 iš 10 yra mergaitės“, - dalinasi patirtimi gydytoja J. Ravinskienė.

Dar vienas dažnas teiginys apie klubų displaziją - jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, yra didelė tikimybė, kad tai nutiks ir antrajam. Kaip pastebi gydytoja J. Ravinskienė: „Jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, tikimybė, kad antras vaikas ją irgi turės, yra apie 6 proc. Jeigu klubų displazija buvo vienam iš tėvų, tikimybė padidėja iki 12 proc.“

Mergaitėms ši patologija diagnozuojama 4-8 kartus dažniau, nei berniukams. Manoma, kad taip yra todėl, kad gimimo metu padaugėja kraujyje cirkuliuojančių hormonų estrogenų ir relaksino.

Klubų displazijos gydymas

Gydytoja J. Ravinskienė atkreipia dėmesį, kad klubų displazija - išgydoma patologija, visgi tam reikia ir tėvų, ir gydytojų dėmesio. Sunkesnės klubų displazijos gydymas gali trukti vidutiniškai tris mėnesius ir ilgiau, kol pasiekiama normali anatomija. Išimtiniais atvejais kūdikius reikia operuoti.

„Gydymo tikslas - gera šlaunikaulio galvos centracija-repozicija į gūžduobę. Tai stimuliuoja taisyklingą tolesnį klubo sąnario vystymąsi. To pasiekti galime sulenkus ir išskėtus klubus. Tokiai padėčiai palaikyti naudojami specialūs įtvarai (Pavliko dirželiai, Freiko pagalvėlė), esant sunkesniems atvejams - gipso įtvarai“, - pastebi gydytoja J. Ravinskienė.

Jeigu nustatoma displazija pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais, rekomenduojamas gydymas - Pavliko diržai. Tai neinvazinis metodas, kuriuo apatinės galūnės išlaikomos abdukcijoje. Pakinktai prižiūrimi maždaug vieną mėnesį. Šio metodo veiksmingumas yra beveik 90 %.

Jeigu naujagimiui ar kūdikiui buvo diagnozuota klubo displazija, o šlaunikaulio galva yra nestabili ir gydytojas paskyrė Freiko pagalvėlę arba Pavliko dirželius, juos nešioti reikia nuolat (t. y. 23-24 val. per parą). Iš pradžių kūdikis bus neramus, muistysis, verks ir kitais būdais demonstruos nepasitenkinimą, tačiau laikui bėgant prie įtvaro pripras. Pratinimas palaipsniui naudos neduos.

Jeigu liga įsisenėjusi, reikės atlikti dubens kaulų operaciją. Kūdikį reguliariai pamankštinkite.

Vaikas, kuriam buvo nustatyta klubų displazija ir pradėtas gydymas, stebimas iki brendimo, daromos rentgenogramos, vertinama, kaip vystosi klubo sąnarys augant. Jeigu klubo sąnarys toliau gerai nesivysto iki 3-iojo gimtadienio, prireikia operacijos, vėliau dažniausiai skiriama ir reabilitacija po klubo sąnario operacijos. Visgi labai svarbu nepamiršti, kad gydymo rezultatas priklauso nuo klubų displazijos laipsnio, amžiaus, kada pradedamas gydymas, ir ypač nuo tėvų bendradarbiavimo su gydytojais bei rekomendacijų laikymosi.

Jei konservatyvus gydymas nepadeda, reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti operaciją. Klubo sąnario displazijos operaciją teikia vaikų ortopedija mūsų centre, sudaro atvira repozicija, t. y. šlaunikaulio galvutės įdėjimas į acetabulumą. Priklausomai nuo anatominio sutrikimo sunkumo, atliekama dubens osteotomija. Kartais, norint pasiekti pakankamą galvutės uždengimą dubenkaulyje, papildomai reikia atlikti šlaunikaulio osteotomiją. Sunkiais atvejais, kai yra didelis išnirimas, atliekamas nedidelis šlaunies sutrumpinimas. Tai tik laikinas sutrumpinimas, kuris neturi įtakos galūnių ilgio skirtumui vėlesniais metais.

Apie kūdikių klubų displaziją iš profesionalo lūpų

Požymiai ir ką daryti tėvams

Kūdikių klubo sąnario displazija: požymiai ir ką daryti tėvams. Požymiai pagal amžių, rizikos veiksniai, kada kreiptis skubiai ir kaip padeda kineziterapija kartu su ortopediniu gydymu. Ankstyvas klubo displazijos nustatymas yra kritiškai svarbus. Kuo anksčiau problema atpažįstama, tuo dažniau galima apsieiti be sudėtingesnių intervencijų.

Požymiai pagal amžių: ką tėvai gali pastebėti

  • 0-3 mėn. Šiuo laikotarpiu dalis kūdikių neturi ryškių išorinių požymių, todėl reguliarios patikros labai svarbios. Viena kojytė sunkiau atvedama į šoną keičiant sauskelnes; asimetriškos šlaunų ar sėdmenų raukšlės; „vienpusis“ judesio modelis (kūdikis vieną pusę naudoja aktyviau). Vienas požymis dar nereiškia klubo displazijos, bet keli kartu yra signalas pasitikrinti.
  • 3-6 mėn. Šiame amžiuje dažnesni signalai: ribota vienos pusės klubo atvedimo amplitudė; aiškesnė kojyčių judesių asimetrija; vienos pusės aktyvumo stoka vartymosi metu; netolygi atrama gulint ant pilvo. Šiame etape gydytojas pagal amžių parenka vaizdinį tyrimą, jei kyla įtarimas.
  • 6-12 mėn. ir vėliau Jei problema nepastebėta anksčiau, didėjant judrumui atsiranda aiškesni funkcijos pokyčiai. Asimetriškas ropojimas; „tempimas“ per vieną pusę pereinant į sėdėjimą ar stojimą; ryški vienos pusės judesių amplitudės stoka; vėlesnė ar netolygi stovėsenos kontrolė. Po 12 mėn., kai vaikas pradeda vaikščioti, gali matytis šlubavimas, „ančių“ eisena ar funkcionaliai trumpesnė viena koja.

Klubų displazijos iš akies nustatyti neįmanoma, būtina atlikti echoskopinį tyrimą. Šiuo metu dažnai tikrina profilaktiškai ir taip pastebima daug displazijos atvejų. Yra ir keli požymiai, kurie gali išduoti, kad kūdikis gimė su klubų displazija - tai riboti klubų judesiai, skirtingas kojų ilgis, nevienodos sėdmenų raukšlės ir traškesys klubo sąnaryje.

Kūdikio klubų sąnario displazija dažniausiai vienpusė (dvipusė - apie 20 %), dažnumas - 1:1000 gyvų gimusiųjų.

Kada būtina kreiptis skubiai

  • !viena kojytė staiga juda ženkliai mažiau;
  • !atsiranda ryškus skausmingumas judinant klubus;
  • !matote staigų funkcijos pablogėjimą (vaikas nebeatlieka anksčiau gebėtų judesių);
  • !pradėjus vaikščioti atsiranda aiškus šlubavimas;
  • !po traumos kūdikis neapkrauna kojos.

Planinei konsultacijai kreipkitės, jei:

  • kartojasi ribotas kojytės atvedimas į šoną;
  • nuolat matote asimetriškas raukšles ir judesio skirtumą;
  • buvo rizikos veiksnių (ypač sėdmeninė padėtis ar šeimos istorija).

Ką reikėtų žinoti prieš pirmąjį apsilankymą pas gydytoją ortopedą-traumatologą? Mažyliai labai jautrūs tėvų emocijoms, jie puikiai jas jaučia ir perima. Tad, pasak gydytojos J. Ravinskienės, prieš pirmąjį apsilankymą pas gydytoją gydytoją-traumatologą visų pirma reikėtų kuo mažiau jaudintis, nes tai mažyliui taip pat sukels papildomo nerimo. „Taip pat būtų gerai, kad vaikelis nebūtų alkanas, pavargęs, verta pagalvoti ir apie aprangą, nes vaikutį reikės nurengti beveik nuogai. Įvairūs raišteliai, sagutės kaip tyčia pinasi susijaudinusių tėvų rankose, tada sunku susikoncentruoti ir girdėti, ką sako gydytojas“, - pataria J. Ravinskienė.

Dar vienas svarbus dalykas - prieš pirmąjį apsilankymą tėvai reikėtų atlikti namų darbus ir prisiminti savo bei savo šeimos istoriją. Jei tėvai, broliai, seserys ar seneliai vaikystėje sirgo ortopedinėmis ligomis, buvo gydyti arba operuoti, tai gali būti svarbus veiksnys, vertinant kūdikio ortopedinę būklę.

Kūdikių klubų sąnarių echoskopija. Moksliškai nustatyta, kad skenuojant visus gimusius kūdikius pasiekiama geriausių rezultatų. Pavyzdžiui, Austrijoje gimę kūdikiai echoskopuojami dėl klubų displazijos. Lietuvoje tokia praktika netaikoma, dažniausiai sprendžiama iš klinikinių požymių ir tik tada kūdikiai nukreipiami ortopedo-traumatologo konsultacijai. Įrodyta, kad taip įvertinama tik 18 procentų populiacijos.

Kada reikėtų patikrinti klubų sąnarius echoskopu? Geriausiai klubų sąnarius echoskopu tikrinti kūdikiams 4-6 savaičių amžiuje. Jeigu po gimdymo pastebėti klinikiniai displazijos simptomai - pasitikrinti reikėtų nedelsiant.

Kūdikių klubų displazija (KKD) yra būklė, kai kūdikio klubo sąnarys nėra tinkamai išsivystęs, dėl to šlaunikaulio galvutė netinkamai priglunda prie klubo sąnario dubens dalies. Tai sukelia sąnario nestabilumą ir padidina išnirimo riziką. Kūdikių klubų displazijos (KKD) priežastys gali būti genetinės ir aplinkos veiksnių kombinacija. Genetiniai veiksniai gali apimti šeimos istoriją - jei šeimoje buvo atvejų su šia problema, padidėja ir rizika kūdikiui. Aplinkos veiksniai gali būti susiję su gimdymo sąlygomis, kūdikio pozicija gimdoje ar netgi gimdymo metu trauma. Dažniausiai KKD simptomai yra sunkiai pastebimi, todėl svarbu, kad situaciją įvertintų patyręs gydytojas.

Ankstyvas nustatymas yra kritiškai svarbus. Kuo anksčiau problema atpažįstama, tuo dažniau galima apsieiti be sudėtingesnių intervencijų. Dėl to tėvams svarbiausia ne „atspėti diagnozę“, o laiku pastebėti signalus ir kreiptis į specialistus.

Kodėl klubo displazijos nereikėtų ignoruoti? Negydoma ar vėlai nustatyta klubo displazija didina ilgalaikių problemų riziką:

  • netaisyklinga eisena;
  • lėtinis judesio disbalansas;
  • ankstyvesnis klubo sąnario dėvėjimasis;
  • skausmai paauglystėje ar suaugus.
Anksti diagnozavus rezultatai paprastai geresni, o invazinių intervencijų poreikis mažesnis. Tai svarbiausias argumentas nelaukti.

Ką tėvai gali daryti namuose iki vizito:

  • laikytis gydytojo ortopedo nurodymų;
  • dažnai keisti kūdikio padėtis dienos metu;
  • skatinti simetrišką žaislų siekimą iš abiejų pusių;
  • įtraukti kokybišką „tummy time“ pagal toleranciją;
  • vengti ilgalaikio pasyvaus buvimo vienoje padėtyje;
  • rinktis „hip-healthy“ vystymą ir nešiojimą (nekoreguoti kojų į tiesią, suspaustą poziciją).

Ko vengti:

  • savavališkai nuimti ar keisti ortopedinę priemonę;
  • daryti atsitiktinius „internetinius“ pratimus be įvertinimo;
  • agresyviai „tempti“ klubus per jėgą;
  • laukti kelis mėnesius be jokio stebėjimo, jei signalai išlieka.

Dažniausiai užduodami klausimai:

  • Ar klubo displazija visada reiškia operaciją? Ne. Anksti nustačius, dažnai pakanka neoperacinių metodų. Operacija svarstoma, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas arba diagnozė vėlyva.
  • Ar kineziterapija gali išgydyti klubo displaziją be ortopedo? Ne visais atvejais. Struktūrinę klubo displaziją diagnozuoja ir gydo ortopedas. Kineziterapija yra svarbi funkcinė pagalba prieš, per ir po ortopedinio gydymo.
  • Ar asimetriškos raukšlės visada reiškia klubo displaziją? Ne. Tai tik vienas iš signalų. Vertinama kartu su klubo judesių amplitudėmis ir kitais klinikiniais požymiais.
  • Kodėl svarbi ankstyva diagnostika? Ankstyvame amžiuje klubo struktūros lengviau koreguojamos, todėl gydymas dažniau būna paprastesnis ir trumpesnis.
  • Ar galima nešioti vaiką nešynėje? Galima, jei nešynė užtikrina „M“ poziciją ir leidžia klubo atvedimą bei sulenkimą, o ne tiesina ir suspaudžia kojas. Esant klubo displazijai, pasirinkimą derinkite su specialistu.
  • Ar vystymas gali pabloginti būklę? Tvirtas vystymas, kai kojos ištiesinamos ir suspaudžiamos, didina riziką. Rekomenduojamas „hip-healthy“ vystymas, leidžiantis kojoms laisvai judėti.
  • Ar klubo displazija sukelia skausmą kūdikystėje? Dažniausiai anksti skausmo nebūna, todėl būklė gali likti nepastebėta be patikros. Dėl to periodinės apžiūros labai svarbios.
  • Kiek dažnai reikia kontrolės? Pagal ortopedo planą ir būklės dinamiką. Kineziterapijoje kontrolė derinama pagal funkcinius tikslus ir raidos etapą.
  • Ar po sėkmingo gydymo problema gali grįžti? Dažniausiai rezultatai geri, bet stebėsena reikalinga iki pilno sąnario brandimo. Ankstyva kontrolė leidžia laiku pamatyti likutinius pokyčius.
  • Kada kreiptis, jei „nesu tikra“? Jei kyla klausimas dėl klubo simetriškos ar judesio kokybės, verta konsultuotis anksčiau. Laukimas be vertinimo dažnai prailgina kelią iki rezultato.

tags: #klubo #displazija #kudikiui