Klinikinė mirtis po gimdymo, nors ir reta, yra itin pavojinga ir dažnai fatališka komplikacija. Ji gali ištikti nėštumo, gimdymo metu arba iš karto po gimdymo. Ši komplikacija sukelia didelį nerimą tiek medikams, tiek artimiesiems, nes jos pasekmės gali būti tragiškos.
Viena iš tokių retų, bet mirtinų komplikacijų yra embolija vaisiaus vandenimis. Tai būklė, kai vaisiaus vandenys patenka į motinos kraujotaką. Tokie atvejai yra labai reti, tačiau didelė dalis jų baigiasi mirtimi - skaičiuojama, kad net 80% tokių komplikacijų baigiasi fatališkai. Ši komplikacija pasitaiko labai retai, statistika svyruoja nuo 1 iš 8 tūkstančių iki 1 iš 80 tūkstančių gimdyvių.
Embolija vaisiaus vandenimis gali pasireikšti staigiu kvėpavimo ir kraujospūdžio sutrikimu, todėl būtinas nedelsiamas gaivinimas. Deja, net ir ilgai trunkantis gaivinimas ne visada būna sėkmingas - kaip viename iš neseniai įvykusių atvejų Kauno klinikose, gaivinimas truko 50 minučių, tačiau nebuvo jokių gyvybės ženklų.
Nors šiuo metu vyksta išsamūs tyrimai, siekiant nustatyti tikslias šios komplikacijos priežastis, kol kas jos nėra iki galo aiškios. Kai kurie tyrimai rodo, kad embolija vaisiaus vandenimis gali būti susijusi su tokiomis aplinkybėmis kaip vyresnis moters amžius (virš 35 metų), padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis, cezario pjūvio operacija, placentos pirmeiga, priešlaikinis placentos atsidalijimas, gimdos ar gimdos kaklelio plyšimas, taip pat eklampsija. JAV nacionalinis registras taip pat mini, kad didelė dalis pacienčių, kurioms įvyko embolija vaisiaus vandenimis, laukėsi vyriškos lyties vaisiaus, gimdymas buvo skatinamas oksitocinu ir jos turėjo alergijos anamnezę. Tačiau šie duomenys nėra pakankamai statistiškai reikšmingi, kad būtų galima prognozuoti ar numatyti baigtis.
Embolijos vaisiaus vandenimis mechanizmas ir pasekmės
Embolijos vaisiaus vandenimis metu vyksta pokyčiai, panašūs į sisteminio uždegiminio atsako sindromą ar anafilaksinį šoką. Patekus į motinos kraują vaisiaus vandenims ir jame esančioms dalelėms, vystosi uždegiminių mediatorių aktyvacija. Gali pasireikšti įvairios patofiziologinio mechanizmo formos: kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, atoninis masyvus kraujavimas, lydimas diseminuotos intravazalinės koaguliacijos (DIK) sindromo, anafilaksinis šokas arba sustoja širdies veikla.
Vaisiaus ar naujagimio mirtingumas priklauso nuo to, kuriuo metu įvyksta embolija vaisiaus vandenimis. Jei embolija įvyksta gimus naujagimiui, jam pavojus negresia. Embolijai įvykus nėštumo ar gimdymo metu, vaisius dažniausiai žūsta arba turi didelių sveikatos problemų dėl įvykusios smegenų hipoksijos (deguonies stygiaus).
Statistika ir statistikos gerėjimas
Nors atskiri atvejai yra tragiški, bendra nėščiųjų ir gimdyvių mirčių statistika Lietuvoje gerėja. Daugiausia nėščiųjų ir gimdyvių anksčiau miršta dėl nukraujavimo, įvairių infekcijų, nesaugaus nėštumo nutraukimo, aukšto arterinio kraujo spaudimo bei neprogresuojančio gimdymo. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos Mirties priežasčių registro duomenimis, nėščiųjų bei gimdyvių mirčių skaičius nedidėja. 2011 metais mirė dvi, 2012 m. - trys, 2013 m. - dvi, o 2014 m. - 1 moteris. 2009 m. mirčių nebuvo, o 2010-aisiais registruotos dvi mirtys. Nors šių metų statistikos dar nėra, bendra tendencija rodo gerėjimą.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patvirtino, kad Lietuvos gimdyvių ir kūdikių mirčių statistika, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra gera. Ji pabrėžė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninis biuras taip pat akcentuoja labai gerą Lietuvos situaciją ir mažus mirčių skaičius.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Nors tikrieji rizikos veiksniai, lemiantys emboliją vaisiaus vandenimis, nėra iki galo žinomi, literatūros duomenimis, ši komplikacija dažniau ištinka, kai nėščioji yra vyresnė nei 35 metų. Taip pat riziką gali didinti cezario pjūvio operacija, placentos pirmeiga, priešlaikinis placentos atsidalijimas, gimdos ar gimdos kaklelio plyšimas, daug vaisiaus vandenų, eklampsija.
Nors užkirsti kelią negyvam gimdymui (kai kūdikis miršta po 20 nėštumo savaitės) visada neįmanoma, nes daugelis veiksnių yra nekontroliuojami, kai kurios rekomendacijos gali padėti sumažinti riziką. Prieš vėl pastojant, rekomenduojama atlikti patikrinimą. Miegoti rekomenduojama ant šono, o ne ant nugaros.
Gydytojai dažnai stebi moteris, jei jų nėštumo rizika yra didelė. Jei kūdikis miršta prieš gimdymą ar jo metu, tai vadinama negyvagimiu. Nors negyvagimiai gali sukelti didelį nerimą tėvams, maždaug trečdaliu atvejų priežastys lieka nežinomos. Placentos ar virkštelės problemos, infekcijos, didelis kraujospūdis, įgimta negalia ar netinkamas gyvenimo būdas gali sukelti negyvagimius.
Nors ir reta, embolija vaisiaus vandenimis yra viena iš dažniausių nėščiųjų ir gimdyvių mirties priežasčių. Svarbu suprasti, kad gimdymas yra sudėtingas procesas, ir nors medikai daro viską, kad užtikrintų saugumą, kartais pasitaiko neprognozuojamų ir fatališkų komplikacijų.
Kauno klinikų medikai ir ministrė patikino, kad šis atvejis bus objektyviai ir kruopščiai ištirtas. Policija taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo. Svarbu, kad būtų atlikti visi būtini veiksmai, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes ir užtikrinti, kad ateityje būtų išvengta panašių tragedijų.
