Nėštumas - ypatinga būsena, tačiau kartu tai didžiulis fizinis ir emocinis pokytis moters organizme, reikalaujantis susikaupimo, jėgų ir ištvermės. Fizinis aktyvumas būsimai mamai yra tinkamiausias būdas sustiprinti sveikatą bei palaikyti gerą savijautą. Fizinis aktyvumas visapusiškai teigiamai veikia mamą - didina bendrą darbingumą, gerina miegą ir emocijas. Nėščiųjų mankšta ne tik sustiprina fiziškai, bet ir harmonizuoja bendrą savijautą. Tai ne tik veiksmingas būdas palaikyti fizinį aktyvumą nėštumo metu, bet ir puiki galimybė sustiprinti emocinę pusiausvyrą bei pasiruošti artėjančiam gimdymui.
Kineziterapija vandenyje - tai unikali galimybė nėščiajai užsiimti mankšta nevarginant savo organizmo, nes vandenyje žmogaus kūnas sveria žymiai mažiau. Būdama vandenyje nėščioji jaučia tik 1/10 dalį savo kūno svorio, todėl gali laisviau judėti ir patogiai jaustis atliekant pratimus. Po baseino pagerėja savijauta, nuotaika, suaktyvėja medžiagų apykaita. Kineziterapija vandenyje - tai puikios emocijos ne ne tik mamai, bet ir būsimam kūdikiui!
Laukiantis kūdikio pasislenka moters kūno pusiausvyros centras - keičiasi laikysena, didelė apkrova tenka nugarai, juntami skausmai, raumenų įtampa ir tampa sunku tiesiog jaustis patogiai. Mankšta baseine padeda sumažinti nugaros, sąnarių ir kojų apkrovą bei mažina patinimus. Vandens aplinka leidžia saugiai atlikti pratimus, skatinančius lankstumą, laikysenos korekciją ir kvėpavimo kontrolę. Dažnai nėščioms moterims būdinga įtampa, nerimas, kuris susijęs su hormonų kaita, taip pat nemiga, nesugebėjimas atsipalaiduoti. Nėščiųjų masažas padeda būsimai mamai jaustis geriau.
Darant pratimus vandenyje, mažiau apkraunamos kojos, atsipalaiduoja raumenys, lengviau atlikti dinaminius pratimus, skirtus dubens ir klubų sąnarių paslankumo gerinimui, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimui. Atliekant pratimus vandenyje gerėja kraujotaka, stimuliuojama žarnyno veikla, didėja dubens dugno elastingumas. Vandenyje išmokstama derinti fizinius pratimus su giliu ritmingu kvėpavimu bei atpalaidavimo pratimais.
Kineziterapijos vandenyje nauda vaisiui
Fizinis aktyvumas gerai veikia ne tik mamą, bet ir nešiojamą vaisių: vaisius gauna daugiau deguonies, gerėja jo medžiagų apykaita, formuojasi teisinga vaisiaus padėtis gimdoje. Dozuotas fizinis krūvis teigiamai veikia vaisių:
- Aktyvina kraujotaką;
- Gerina deguonies pasisavinimą;
- Gerina medžiagų apykaitą;
- Taip pat turi įtakos taisyklingai vaisiaus padėčiai gimdoje.
Reikalavimai ir kontraindikacijos
Vandens temperatūra baseine siekia net 32,5 ºC. Užsiėmimo trukmė - 45min. Galima pasirinkti grupinį arba individualų užsiėmimą. Treniruotes veda kvalifikuota kineziterapeutė.
Prieš pradedant kineziterapinius užsiėmimus rekomenduojama pasitarti su gydytoju akušeriu ginekologu ir įsitikinti, ar nėra kontraindikacijų, dėl kurių negalima fizinė veikla. Absoliučios kontraindikacijos kineziterapijai vandenyje:
- Širdies ligos;
- Nėštumo sukelta hipertenzija;
- Priešlaikinis placentos atitrūkimas;
- Priešlaikinio gimdymo grėsmė;
- Anamnezėje nurodyti pasikartojantys persileidimai (KT netaikoma pirmuoju nėštumo trimestru);
- Gimdos augimo atsilikimas;
- Pastovus kraujavimas iš makšties;
- Placentos pirmeiga;
- Netaisyklinga gimdos kaklelio padėtis;
- Tromboflebitas ar plaučių embolija;
- Ūminė infekcija;
- Bronchinė astma;
- Prieštraukulinė būklė ir traukulių priepuoliai.
Kineziterapijos ypatumai pagal nėštumo laikotarpius
Šiuo laikmečiu merginų ir moterų gyvenimo būdas mažai fiziškai aktyvus. Daugelis jų neužsiiminėja kūno kultūra, nesportuoja. Todėl būna silpni jų pilvo raumenys, kurie nėštumo metu pertempiami ir dėl to galimos netaisyklinės vaisiaus padėtys, hiperlordozė, dėl to skauda juosmens srityje, apatines galūnes. Remiantis nėščios moters organizme vykstančiais pakitimais ir reagavimu į fizinį krūvį, KT metodika tam tikrais nėštumo laikotarpiais yra skirtinga. Lietuvoje šiuo metu kineziterapijos priemonės ir metodika parenkama pagal tris nėštumo laikotarpius: 1-16 savaitės, 17-32 savaitės ir 33-40 savaitės.
1-16 savaitės
Šiuo laikotarpiu organizmas persitvarko, todėl reikia atsargiai dozuoti fizinį krūvį ir parinkti pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio. Ypač atsargiai reikia dirbti laikotarpiais, kurie atitinka menstruacijas. Šiuo laikotarpiu pratimai turi būti nesudėtingi, juos mažiau kartoti ir jų trukmę sutrumpinti 5 -7 minutes. Kai kurie autoriai rekomenduoja pirmųjų trijų mėnesių laikotarpiu menstruacijų dienomis neatlikti fizinių pratimų. Moteris, kuri aktyviai sportuoja, nėštumo metu neturi vengti pratimų, kurie būdingi tai sporto šakai. KT tikslas - ugdyti kūno kultūros įgūdį ir išmokyti taisyklingai atlikti pratimus. Rekomenduojama dubens dugno raumenims lavinti pratimai, Kegelio pratimai. Pilvo raumenims stiprinti pratimai daromi gulint ant nugaros, šono, keturpėsčia. Nerekomenduojami staigūs judesiai, pratimai, dėl kurių didėja vidinis pilvo slėgis (kelti koją, staiga lenktis ir išsilenkti, staiga atsisėsti iš gulimos padėties). Pirmuoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 1-3 km per dieną, keisdama ėjimo greitį 90-100 žingsnių per minutę ir greičiau 110-120 žingsnių per minutę. Vaikščiojant kvėpuoti reikia ritmingai, pavyzdžiui, per 3 žingsnius reikia įkvėpti ir per tiek pat žingsnių - iškvėpti. Rekomenduojama nėščiosioms daugiau laiko praleisti švaraus oro aplinkoje, paplūdimiuose, priimant oro ir vandens vonias. Oras ir vanduo gerina kvėpavimą pro odą ir kūno termoreguliaciją. Ypač tinka jūros vanduo, kuris praturtina nėščiosios organizmą mineralinėmis medžiagomis, ypač jodu. Maudytis galima negiliai ir šiltame vandenyje.
17-32 savaitės
Šiuo laikotarpiu moteris gerai pakelia fizinį krūvį, tačiau nuo 24-25 savaitės, t. y. KT tikslas - sudaryti geras sąlygas vaisiaus raidai, t. y. garantuoti gerą vaisiaus oksigenaciją ir kraujo tiekimą. Nuo 17 iki 23-25 savaitės atlikti bendrojo poveikio pratimus ir pamažu didinti fizinį krūvį. Taip pat reikia skirti daugiau pratimų pilvo ir dubens dugno raumenims treniruoti, didinti mažojo dubens jungčių paslankumą, stuburo lankstumą ir pradėti stiprinti ilguosius nugaros raumenis. Tinka visos pradinės padėtys, tik negalima gulėti ant pilvo. Tikslinga tęsti pratybas valingai atpalaiduojant pilvo, dubens dugno, sėdmenų ir šlaunų raumenis. Darant kvėpavimo pratimus, reikia rekomenduoti kvėpuoti krūtine. Į pagrindinę pratybų dalį įtraukiami specialieji pratimai, skirti pilvo (preso) raumenims, įstrižiesiems pilvo raumenims, dubens diafragmai lavinti. Nuo 26 iki 32 savaitės, t. y. kai didelis krūvis tenka širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, t. y. mažiau kartų pratimą kartoti, daugiau daryti statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų. Pradedant nuo 29-30 nėštumo savaitės, reikia nedaryti pratimų, kurių metu keliamos abi ištiestos kojos. Nuo dvyliktosios nėštumo savaitės didėja veninis kraujospūdis kojų kraujagyslėse. Kadangi sunkiau nuteka kraujas, pabrinksta kojos, kai kurių nėščiųjų išsiplečia venos. Todėl ne daugiau kaip 30% visų pratimų turi būti stovima pagrindinė padėtis. Daugiausia pratimų turi būti atliekama gulint ant nugaros, šono. Tačiau dėl gulimos ant nugaros padėties antrąją nėštumo pusę gali atsirastiposturalinis hipotoninis sindromas (11% atvejų), nes gimda suspaudžia lytinę veną ir nervinį rezginį, dėl to mažėja sistolinis ir minutinis širdies tūriai, krinta kraujo spaudimas. Antruoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 3-5 km per dieną. Nėščios moterys mankštindamosios ritmiškai giliai kvėpuoja krūtine. Pratimai ir pradinės padėtys turi būti tokios, kad atsipalaiduotų nugaros ir pilvo sienelės raumenys. Tinka pratimai pėdos lankui stiprinti (pradinė padėtis sėdima ir gulima). Šiuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimo, pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnarių, dubens ir šlaunies sąnarių ir stuburo bei juosmens paslankumui didinti.
33-40 savaitės
Dvi savaites prieš gimdymą įtraukiami pratimai, kuriuos gimdyvė darys pirmuoju gimdymo etapu. Įvadinėje pratybų dalyje parenkami pratimai kojų ir rankų periferinei kraujotakai intensyvinti, statiniai gilaus kvėpavimo pratimai, dinaminiai kvėpavimo pratimai, judinant rankas ir iš dalies visą kūną (tam tikrų raumenų grupių atpalaidavimo pratimai). Nuo 37 nėštumo savaitės reikia nėščiąją mokyti stangintis, t. y. pratimais ugdyti sąlyginius refleksus, pavyzdžiui, atpalaiduoti raumenis po iškvėpimo (atliekant greito kvėpavimo judesius) arba tais atvejais, kai jaučiami gimdos susitraukimai, juos derinti su kvėpavimu.
Nėštumas ir vandens aerobika
Paslauga teikiama Klaipėdos Affidea klinikoje. Reguliarūs apsilankymai gerina miegą, nuotaiką ir padeda pasiruošti gimdymui.
tags: #kineziterapija #vandenyje #nesciosioms
