Primaitinimas - tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį, pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Palaipsniui mažylis pereina nuo mamos pieno (ar mišinuko) valgymo iki visiško šių dalykų atsisakymo. Ši kelionė trunka įvairiai: nuo 6 mėn. iki 2 m., o gal ir ilgiau (ypač maitinamiems mamos pienu). Svarbu suprasti, kad pirmasis kietas maistas (vadinamas papildomu maistu) skirtas ne mamos pienui ar mišinukui pakeisti, bet jį papildyti. Tik palaipsniui kūdikio mityba tampa įvairesnė.
Anksčiau vyravo požiūris, kad primaitinimą vertėtų atlikti anksčiau - kai vaikui sukanka 4 mėnesiai. Tačiau kuo jaunesnis kūdikis, tuo prasčiau jo virškinimo sistema yra pasirengusi kitokiam maistui. Be to, primaitinimui skirtame maiste nėra kūdikiui reikiamo maistinių medžiagų kiekio, o esamos įsisavinamos sunkiai. Amerikos Pediatrų draugija rekomenduoja, jog kūdikio primaitinimas kietu maistu turi prasidėti 4 - 6 mėnesių amžiuje. Tokio amžiaus riba yra nustatyta ne šiaip sau. Tai susieta su vaiko vystymusi. Sulaukęs 6 mėn. amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti. Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą.
Kada pradėti primaitinti?
6 mėnesiai yra tik orientacinis amžius. Kiekvienas vaikas yra unikalus, tad verta atsižvelgti į jo svorį, motorinius įgūdžius, liežuvio darbą ir rijimo refleksą. Tėvai, sakydami „pradėsiu primaitinti nuo šešto ar septinto mėnesio“, iš esmės klaidingai suvokia principus. Čia svarbu ne data, o mažylio rodomi ženklai, kad jis jau pasiruošęs valgyti kietą maistą. Tai kūdikis mus „veda“ šiuo susipažinimo su maistu keliu.
Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį.
Iki 4 mėnesių amžiaus kūdikio burnos organai yra pritaikyti išimtinai žindymui. Ant liežuvio patekusį maistą jie mala burnoje ar iš jos išstumia. Jei kūdikis dar tvirtai nesėdi pats, sodinkite jį prie stalo sau ant kelių. Jei būtina - prilaikykite, tačiau taip, kad jis galėtų laisvai judinti rankutes ir plaštakas. Įsitikinkite, kad mažylis sėdi tiesiai ir gali imti maistą rankutėmis - nesukumpęs ir neatsilošęs.
Primaitinimo būdai
Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Labai dažnai primaitinimui vadovauja tėvai. Tačiau yra ir kitokia galimybė - vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau - BLW).
Vaiko vedamas primaitinimas (BLW)
BLW leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykite kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.
Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, BLW turi labai daug privalumų. Kūdikiai pradeda ropoti, vaikščioti ir kalbėti tada, kai yra tam pasirengę. Jei tik mažyliui suteikiamos visos galimybės tobulinti įgūdžius, šie vystymosi etapai neateis nei greičiau, nei vėliau negu pats geriausias laikas konkrečiam vaikui.
Lengviausia apibrėžti, kad BLW vyksta tada, kai situacijos kontrolė yra kūdikio rankose. Jis paima maisto gabaliuką ir pats įsideda į burną (tai leidžia kontroliuoti, ką valgo ir kiek valgo). Laikydamas maistą burnytėje kūdikis tyrinėja juslines maisto savybes, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir tai, ką jis realiai nuryja.
BLW tikrai nereiškia, jog niekuomet nenaudojamas šaukštelis, o kūdikis nevalgo minkšto maisto. Tiesiog mažylis šaukštelį laiko pats ir maistą į savo burnytę įsideda pats. Įsivaizduokite, kiek tam reikia rankučių valdymo įgūdžių ir pirštukų miklumo!
Lietuvoje išleista pirmoji knyga apie didžiulės sėkmės vakaruose sulaukusį BLW (Baby Led Weaning) metodą. Šalį leidinys pasiekė asociacijos „Padedu augti“ dėka. Knygos ambasadorė tapo garsi šalies aktorė Ineta Stasiulytė.
Nuo ko pradėti primaitinimą?
„Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3-4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Įrodyta, kad iki 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Tačiau vaisiai ir daržovės nėra gausiausiai šių medžiagų turintis šaltinis! Kadangi kūdikio skranduko tūris yra visai nedidelis, papildomas kietas maistas turėtų suteikti būtiną reikiamų medžiagų kiekį net ir valgant po nedaug. Nors daržoves valgyti labai sveika, jose nerasite maistinių medžiagų, kurių kūdikis negautų iš mamos pieno. Taigi, daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas (arba nebegers mišinuko).
Atminkite, kad 8 mėn. siekiant užtikrinti mažylio augimą, papildomas maistas turi turėti būtent tų maistinių medžiagų, kurių trūkumas kūdikiui pasireiškia pirmiausia. Įdomu, kad Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Le Leche lyga (organizacija, teikianti įvairiapusę pagalbą, informaciją ir palaikymą klausimais, susijusiais su žindymu ir motinyste) pritaria šiam požiūriui.
Pasirinkimas siūlyti mėsą nuo pirmųjų primaitinimo kartų yra visai logiškas žinant, kad šio amžiaus kūdikio organizmas jau gamina visus reikiamus fermentus, reikalingus mėsai virškinti. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko - visų maistinių medžiagų, kurių atsargas kūdikiui reikia papildyti pirmiausia. Kiaušinių tryniai yra ypač lengvai virškinami, be to, jie yra puikus vitamino D šaltinis.
Jei šeimoje yra buvę ypatingų alergijos atvejų, protinga būtų pirmaisiais kartais produktus duoti atskirtus, taip lengviau identifikuosite galimus alergenus. O didesnį alergijos pavojų keliančius maisto produktus - kiaušinius, pieno produktus, žemės riešutus - siūlykite skirtingu laiku.
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui, 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsa vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu.
Maždaug savaitę siūlomas vieno produkto patiekalas, nepridedant druskos ir cukraus, ir stebima, ar neatsirado nepageidaujamų reakcijų. Jei kūdikis gerai toleruoja šį produktą, jo kiekis palaipsniui didinamas. Tada siūlomas kitas maisto produktas. Jeigu kūdikiui nepatiko naujo produkto skonis ir jis atsisako jį valgyti, būkite kantrūs ir neverskite.
Kokią mėsą pasirinkti?
Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys.
Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Mėsą pradžioje geriau virti atskirame puodelyje. Galite įdėti svogūnų, galbūt česnako ar prieš tai juos pakepti aliejuje, kartu pakepant ir mėsos gabaliukus. Virdamos galite naudoti lauro lapus ar kitus prieskoninius augalus. Mėsą susmulkinkite smulkintuvu su daržovių nuoviru, pirmąjį pusmetį kūdikių mitybai geriau nenaudoti mėsos sultinio.
Taip pat kaip ir daržoves, galite išsivirti ir susismulkinti mėsą ir dalį jos pasidėti kitam maitinimui šaldytuve. Naudojant nemaltą mėsą, galite nusipirkti didesnį kiekį, supjaustyti mažesniais gabaliukais ir mažomis porcijomis užsišaldyti. Pjaustydamos stenkitės pjauti skersai raumenį, kad susmulkinus mėsą smulkintuvu ji būtų mažais plaušeliais. Pjaustant išilgai raumens plaušai būna ilgi ir nelabai smagu juos valgyti.
Artėjant pirmųjų metų pabaigai mėsą galite malti ir gaminti kotletus, mažus mėsos kukuliukus, kepti netikrą zuikį. Tokią mėsą galima leisti valgyti rankomis ir toks pasikeitimas 10-11 mėnesių kūdikiams būna į naudą.
Ko vengti primaitinant kūdikį?
Primaitinant kūdikį reikėtų vengti šių produktų:
- Druskos (kūdikis dar negali jos apdoroti).
- Cukraus.
- Medaus.
- Neskaldytų riešutų.
- Liesų produktų (riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m).
- Perdirbto maisto.
- Kaulingų žuvų (kyla pavojus užspringti).
- Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.
Kalbant apie cukrų, vaikai jį labai mėgsta ir labai greitai pripranta. Kartais tėvai eina lengviausiu keliu ir, norėdami įsiūlyti mažyliui maistą, jį saldina. Tai yra klaida: daugybės tyrimų įrodyta, kad iš cukraus nėra jokios naudos. Netgi priešingai - jis gali paskatinti dantukų ėduonies atsiradimą, silpninti imunitetą, didinti nutukimo ir diabeto riziką.
Nepamirškite, kad karvės pieno ir medaus iki vienerių metų vaikui duoti negalima.
Mitybos režimas ir porcijos
Svarbu ir maitinimosi rėžimas. Laiku pradėtas maitinti kietesniu maistu kūdikis jau 6 - 9 mėnesių amžiuje pradeda suprasti šio proceso prasmę - reaguoja ir atpažįsta įrankius (savo šaukštelį, lėkštutę, puodelį). Tuo metu vaikas jau turėtų laikytis „pusryčių-pietų-vakarienės“ rėžimo, su 2 - 3 užkandžiais tarp jų.
Pirmą kartą mažylis suvalgys vos 1-2 arbatinius šaukštelius „kieto“ maisto. Gali būti ir taip, kad pajutęs burnoje jam neįprastą skonį, kūdikis viską išstums lauk. Neverskite jo - jei mažasis valgytojas atsisako ragauti, vadinasi šiam kartui pietūs baigti. Kas kartą mažyliui košelės duokite vis daugiau ir daugiau.
Pirmą kartą patiekite visai mažą kiekį, pavyzdžiui, 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Maisto ruošimas ir pateikimas
Maisto kūdikiams šildyti nebūtina. Jei visgi nusprendėte tai padaryti, jis turėtų būti drungnas, ne karštas. Mikrobangų krosnele naudokite atsargiai.
„Kietą“ maistą mažylis turi valgyti su šaukštu arba imti pirščiukais: taip jis mokysis stalo etiketo ir lavins įgūdžius.
Kūdikių primaitinimas. Pokalbis su dietologe Barbora Jarašūne | 1 dalis
Pirmąjį tirštesnį maistą gaminkite kuo paprastesnį. Pavyzdžiui, daržovių tyrę ruoškite iš vienos rūšies daržovių, o paskui kas savaitę pridėkite vis kitokių. Kūdikio maistą kruopščiai pertrinkite, nes likęs kietas gabaliukas gali suerzinti mažylį ir jis nebevalgys tirštesnio maisto.
Pediatrai ir vaikų mitybos specialistai primaitinimui pataria ir pramoninės gamybos kūdikiams skirtus maisto produktus. Šio kūdikių maistelio sudėtyje yra įvairių komponentų, kurie dera tarpusavyje, garantuojama cheminė ir mikrobiologinė sauga, ekologiška žaliava. Pramoninės gamybos vaisių, daržovių ir uogų tyrelių pradėkite duoti po 1-2 arbatinius šaukštelius - dalimis per 3 kartus, vėliau šį kiekį padidinsite iki 120 ml per parą. Atidarytą indelį paskui sandariai uždenkite plastikiniu dangteliu, nuplautu virintu vandeniu, laikykite šaldytuve, bet ne ilgiau kaip parą. Kūdikių maisto gamybai taikomi dideli kokybės ir saugumo reikalavimai. Pramoninės gamybos kūdikių maistelio privalumas - įvairios rūšys ir skoniai.
Kultūriniai skirtumai ir individualumas
Tiesa yra ta, kad rekomendacijos skirtingose šalyse yra skirtingos. Jas lemia šalyje vyraujanti maisto kultūra, produktų pasirinkimas ir net sezonas. Skiriasi požiūris ir į prieskonius: Lietuvoje kūdikius stengiamasi maitinti prėsku, jokiais prieskoniais negardintu maistu, o Indijoje sodrūs ir net labai aštrūs prieskoniai yra vaiko kasdienybė jau beveik nuo pirmų jo dienų. Kaip matome, vienos tiesos nėra, ir apsispręsti, nuo ko pradėsite, turite patys. Svarbu stebėti vaiką ir jo reakcijas.
Jūsų sprendimą gali paveikti ir vaiko įgeidžiai: kartais mažylis gali kategoriškai atsisakyti tyrelės ir košės ir iki metų norėti maitintis tik mamos pieneliu. Tęskite žindymą ar maitinimą pieno mišiniais.
Savaime aišku, kiekvienas atvejis yra individualus ir gali būti kelios skirtingos to priežastys. Mamos klausimas: „Mano sūnui 2 metai. Jis visiškai nekramto kieto maisto. Kodėl?“ Tokie valgymo gebėjimai 2 metų amžiaus vaikui jau laikomi sutrikimu.
Vienu kartu - vienas naujas produktas. Kiekvieną naują maisto produktą įveskite kas tris dienas - taip galėsite sekti, ar produktas nesukelia alerginės reakcijos.
Nuo 8 mėnesių galima pereiti prie rupesnio maisto, nes kūdikis jau gali mokytis kramtyti. Nuo pusseptinto mėnesio galite kūdikiui duoti sulčių. Tinkamiausios obuolių, vyšnių, juodųjų serbentų. Jomis girdykite mažylį po valgio, bet saikingai, kad jis suvalgytų užtektinai motinos pieno ir tiršto maisto. Morkų sulčių duokite ne daugiau kaip 50 ml per parą. Prie sulčių pripratęs kūdikis gali paragauti šaukšteliu pagramdyto saldžiarūgščio obuolio, pradėkite nuo pusės arbatinio šaukštelio, duokite po maitinimo vietoj sulčių.
Maitiname su baime ar su meile? Knygos „Kūdikio vadovaujamas primaitinimas“ ambasadorė Lietuvoje aktorė Ineta Stasiulytė pasakoja, kad pagaliau į rankas patekus šios knygos lietuviškam vertimui iš džiaugsmo ji net šoktelėjo į orą. „Nuo šiol atsiras galimybė šiam puikiam metodui plačiau pasklisti Lietuvoje“,- džiaugėsi I. Stasiulytė. Ji entuziastingai vardija kūdikio vadovaujamo primaitinimo pliusus, nes yra praktiškai tai išbandžiusi ir gali palyginti su tradiciniu, kurį taikė augindama pirmagimę Upę. „Tai yra visiškai skirtingi būdai, nes BLW metodas yra sąmoninga, paties vaiko pasirenkama mityba. Aš visai neviriau tyrelių, net nemaitinau Frėjos su šaukštu“, - pasakojo I. Stasiulytė. Ji pastebėjo, kad daugiausiai baimių ir nepasitikėjimo šis būdas kelia dėl to, kad vaikas esą gali užspringti. „Vaikas gali užspringti ir košė - nebūtinai kietu maistu. Todėl mamos bet kuriuo atveju turėtų žinoti, kaip pagelbėti užspringusiam vaikui. Visos baimės kyla tada, kai trūksta informacijos. Reikia išmokti pasitikėti vaiku, jis puikiai atsikosėja, išspjauna tai, ko negali sukramtyti“,- pasakojo I. Stasiulytė.
