Kraujas - tai gyvybiškai svarbus jungiamasis audinys, sudarytas iš skystos kraujo plazmos (apie 55-60 proc.) ir kraujo ląstelių (apie 40-45 proc.), įskaitant raudonuosius kraujo kūnelius, baltuosius kraujo kūnelius ir kraujo plokšteles (trombocitus). Medicininiai terminai, susiję su krauju, dažnai prasideda nuo žodžių „hemo-“ arba „hemato-“, kilusių iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio kraują. Per kraują organizmas aprūpinamas įvairiomis medžiagomis, o širdies raumens susitraukimai varo kraują kraujotakos sistema per kraujagysles.
Suaugęs žmogus paprastai turi apie 5 litrus kraujo, o tai sudaro 6-7,5 proc. kūno masės. Apie 3,5-4 litrai kraujo nuolat cirkuliuoja kraujagyslėmis. Cirkuliuojančio kraujo kiekio pakitimai vadinami hipervolemija (per didelis kiekis) ir hipovolemija (per mažas kiekis).
Kraujas yra specifinio kvapo, šiek tiek sūrokas ir klampus skystis, kurio vandenilio jonų koncentracija (pH) yra pastovi ir sudaro 7,35-7,45. Net nedidelis nukrypimas nuo šios normos gali pakenkti organizmui. Paprastai kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybės išlieka beveik pastovios. Pokyčiai šiuose rodikliuose gali signalizuoti apie ligą.
Kraujo santykinis tankis yra apie 1,060. Klampumas priklauso nuo plazmoje esančių baltymų kiekio ir kraujo kūnelių koncentracijos. Kadangi kraujo kūnelių santykinis tankis yra didesnis nei plazmos, centrifuguojant jie nusėda mėgintuvėlio dugne, o viršuje susirenka plazma. Taip nustatomas kraujo kūnelių ir plazmos santykis, arba hematokrito vertė (norma - 0,36-0,48 l/l, arba 36-48 proc. bendro kraujo kiekio).
Kraujo spaudimas skirtingais amžiaus tarpsniais
Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių rodiklių, nuolat stebimų medicinoje. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles. Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi organizmo funkcijos.
Vaikų kraujo spaudimas
Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg. Paauglystėje, nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo.
Paauglių kraujo spaudimas
Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis, priklausantis nuo brendimo, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.
Suaugusiųjų kraujo spaudimas
Suaugusiesiems optimalus kraujo spaudimas laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Vis dėlto dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija.
Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas
Senstant kraujo spaudimas linkęs didėti. Dėl arterijų sienelių standumo ir sumažėjusio fizinio aktyvumo kraujagyslių elastingumas mažėja. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimesnis suaugusio žmogaus normoms.
Faktoriai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius
Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai:
- Genetiniai veiksniai ir paveldimumas: Genetika yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą.
- Gyvenimo būdas: Mitybos įpročiai (ypač druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus vartojimas), fizinis aktyvumas ir streso lygis yra nepaprastai svarbūs veiksniai.
- Ligos: Cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius.
Ką reiškia aukštas ir žemas kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimo pokyčiai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)
Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas (sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg). Ši būklė ilgainiui gali pažeisti kraujagysles, širdį ir sukelti infarktą ar insultą.
Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)
Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta (sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - žemesnis nei 60 mmHg). Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi. Simptomai gali būti galvos svaigimas, nuovargis.
Tiek hipertenzija, tiek hipotenzija gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, todėl pastebėjus nuolatinius kraujo spaudimo nukrypimus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti, yra požymių, rodančių, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą:
- Dažnas galvos skausmas (ypač pakaušyje)
- Svaigulys
- Regėjimo pokyčiai
- Dusulys
- Nuovargis
- Silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas (ypač esant žemam spaudimui)
Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose ir, atsižvelgiant į rodmenis, pasiūlyti tinkamiausią gydymą ar gyvenimo būdo pakeitimus.
Kaip namuose išmatuoti kraujospūdį
Kraujo tyrimai ir jų reikšmė
Kraujo tyrimas yra vienas dažniausiai atliekamų tyrimų, svarbus tiek diagnozuojant ligas, tiek profilaktiškai. Paprastai kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo.
Ką atskleidžia kraujo tyrimas?
Bendras kraujo tyrimas leidžia diagnozuoti daugybę įvairiausių ligų. Be įvairių kraujo ląstelių kiekio apskaičiavimo, gydytojai nustato jų formą, dydžius, eritrocitų brandumą. Labai svarbus rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir trombocitų kiekis, atsakingų už kraujo krešėjimą.
Svarbiausi rodmenys iššifruojant kraujo tyrimą
Hemoglobinas (HGB) - baltymas, esantis kraujo eritrocituose, tiekiantis deguonį į visas organizmo ląsteles.
- 1-5 metų vaikams norma yra 11,0 - 14,0 g/dl.
- Kūdikiams normos svyruoja nuo gimimo iki 13,5 mėnesių.
Padidėjęs hemoglobino rodiklis gali signalizuoti dehidrataciją, viduriavimą, vėmimą, nudegimus, įgimtą širdies ydą. Mažas rodiklis rodo anemiją (mažakraujystę).
Eritrocitai - raudonieji kraujo kūneliai, kuriuose yra hemoglobino. Norma 2-6 metų vaikams: 3,7 - 4,9 *1012/l. Rodikliai gali būti padidinti dėl deguonies trūkumo, prakaitavimo, vėmimo, viduriavimo, nudegimų. Mažesni nei norma rodikliai liudija apie geležies, baltymo, B grupės vitaminų trūkumą.
Trombocitai - kraujo elementai, stabdo kraujoplūdį. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml. Jų gali padaugėti sergant uždegiminiais procesais, sumažėti sergant virusinėmis ligomis.
Leukocitai - imuninės sistemos ląstelės, baltieji kraujo kūneliai, apsaugantys nuo virusų ir bakterijų. 2-4 metų vaikams norma: 5 - 15,5 *109/l. Jų padaugėja sergant leukoze arba bakterinėmis infekcijomis, sumažėja sergant virusinėmis ligomis.
Net jei vaiko bendro kraujo tyrimo rezultatai kelia nerimą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Kraujo grupės ir Rh faktorius
Neseniai gimusio vaikelio kraujo grupės nustatymas yra įprastas procesas. Tėvams svarbu žinoti, kad kartu su kraujo grupe gali būti paveldėtos ir tam tikros ligos. Pirmoji kraujo grupė (0) yra pati dažniausia ir tinkama visoms kitoms grupėms. Ketvirtoji (AB) yra pati rečiausia.
Naudinga žinoti ir Rh faktorių. Jei žmogaus faktorius yra Rh +, jo kraujyje yra antigenas. Jei Rh - - jo eritrocitai neturi antigeno. Jei žmogaus kraujas yra Rh -, jam negalima perpilti Rh + kraujo, kadangi tai gali sukelti sveikatos problemas.
Vaikų kraujo ligos
Viena dažniausių vaikų kraujo ligų yra mažakraujystė (anemija). Didesnis budrumas ir dažnesni kraujo tyrimai rekomenduojami vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, alergija, turintiems virškinimo trakto sutrikimų, genetinių ligų ar negalintiems valgyti įvairaus maisto. Tokiems vaikams kraujo tyrimą reikia atlikti mažiausiai du kartus per metus, nes dėl šių patologijų sunkiau pasisavinama geležis.
Mažakraujystė - dažna liga
Pagrindiniai „raudonojo“ kraujo komponentai yra baltymai ir geležis. Geležies organizmas pasiima iš maisto tik tiek, kiek sudaro fiziologinę normą, kurios gali nepakakti vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų. Dėl to reikia stebėti geležies kiekį ir konsultuotis su hematologu.
Sveikiems vaikams geležies atsargos paprastai pakanka iki pusės metų. Vėliau svarbu papildyti geležies atsargas iš maisto. Kai hemoglobino lygis yra žemas, geležies atsargos organizme jau būna išnaudotos.
Anemijos požymiai
Vaikai, kuriems mažėja geležies atsargos, blykšta lėtai ir ramiai, tėvai to gali nepastebėti. Tokie vaikai neturi energijos, yra ramūs, nes toleruoja fizinį krūvį dėl deguonies „bado“ organizme.
Jei sumažėję trombocitų, vaikui greičiau atsiranda mėlynių, bėrimų, gali prasidėti kraujavimas iš nosies. Šias ir kitas kraujo ligas gali provokuoti infekcijos, vaistai, ultravioletiniai spinduliai.
Gera žinia ta, kad kraujo ligos yra kontroliuojamos ir pagydomos. Svarbu laiku kreiptis į medikus ir glaudžiai bendradarbiauti.
Kaip namuose išmatuoti kraujospūdį
Kraujospūdžio matuokliai
Kraujospūdžio matuoklis yra prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Yra mechaniniai, automatiniai ir pusiau automatiniai matuokliai.
Kraujospūdžio matuoklių tipai
- Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai: Dažniausiai naudojami medicinos įstaigose, laikomi tiksliais, bet reikalauja specialių įgūdžių.
- Automatiniai matuokliai: Patogiausi kasdieniam naudojimui, automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Gali būti žasto arba riešo matuokliai. Žasto matuokliai laikomi tikslesniais.
- Pusiau automatiniai matuokliai: Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane.
Renkantis kraujospūdžio matuoklį, svarbu atsižvelgti į naudojimo dažnumą, tikslumą, ekrano aiškumą, papildomas funkcijas ir kainą.
