Burnos ertmės sveikata - vienas svarbiausių geros vaiko savijautos veiksnių. Apie vaikų dantų higieną ir sveikatą kalbama nemažai, tačiau vertėtų nepamiršti ir burnos gleivinės pažeidimų, kurie, atrodytų, yra menki, tačiau darantys didžiulę įtaką bendrai vaiko būklei. Skausmingumas, peršėjimas ar niežulys trikdo vaiko mitybą, miego režimą, mažylis neretai tampa irzlus, verksmingas. Kadangi vaikas dėl amžiaus dar nesugeba įvardyti skaudamos vietos, daugelis tėvų, siekdami suprasti, kodėl mažylis jaučiasi prastai, atsisako valgyti, patiria nemažai streso.
Neretai burnos gleivinė vadinama žmogaus bendros sveikatos būklės veidrodžiu, nes jos pakitimai gali būti ne tik pirminiai, vietinių patologinių procesų padarinys, bet ir antriniai - dėl sisteminių būklių, tokių kaip cukrinis diabetas, vitaminų trūkumas. Visi simptomai, pakitimai yra svarbūs ir palyginti lengvai aptinkami, todėl svarbu laiku pastebėti nukrypimą nuo normos ribų, siekiant suteikti veiksmingą gydymą. Šias problemas dažniausiai pastebi vaikų ligų gydytojai, šeimos gydytojai, ausų, nosies ir gerklės gydytojai bei gydytojai odontologai.
Kas yra stomatitas?
Stomatitas yra burnos gleivinės uždegimas. Tai burnos minkštųjų audinių uždegimas. Šios ligos priežasčių labai daug: nuo virusų, bakterijų ar grybelių iki mechaninių, terminių ar cheminių gleivinės pažeidimų, alerginių reakcijų ar kitų ligų komplikacijų. Dauguma burnos ertmėje aptinkamų mikroorganizmų (iš viso jų yra apie 200 rūšių) nesukelia ligų, tačiau nusilpus organizmui - peršalus, pervargus, sergant kitomis ligomis ar pan. Stomatito požymiai priklauso nuo ligos priežasties, formos bei bendros organizmo būklės. Burnoje ši liga pasireiškia įvairiais gleivinės pažeidimais: skruostų, liežuvio, dantenų ir ryklės paraudimu, paburkimu, erozijomis (gleivinės sluoksnio pažeidimais) ir nedidelėmis opelėmis (aftomis), kraujavimu, jautrumu, pūslelėmis, pūlinukais, balkšvomis opomis.
Stomatitas yra dažnas burnos gleivinės uždegiminė būklė, kuri gali sukelti diskomfortą ir skausmą. Tai gali būti sukelta įvairių priežasčių, tokių kaip virusai, bakterijos ar net alergijos. Stomatitas yra burnos gleivinės uždegimas, kuris gali pasireikšti skirtingomis formomis. Vaikams dažniausiai pasitaiko herpetinis stomatitas (sušalimo viruso sukeltas) ir aftinis stomatitas (kai burnoje atsiranda mažos opelės). Stomatito simptomai dažnai išnyksta per 7-10 dienų, tačiau kai kuriais atvejais gali užtrukti ilgiau.
Stomatitas gali būti užkrečiamas, ypač jei jis sukeltas virusų ar bakterijų. Grybelinis stomatitas taip pat gali būti užkrečiamas, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dažnai dalijasi žaislais ar kitais daiktais, kurie gali būti užteršti grybeliu.
Dažniausios stomatito formos vaikams
Beveik 80 proc. visų vaikų stomatitų sukelia herpesvirusai (herpinis stomatitas). Dažniausiai serga vaikai nuo pusės metukų iki penkerių metų. Ši uždegimo forma gali pasireikšti persirgus gripu, plaučių ligomis, kitomis infekcinėmis ligomis. Liga užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant: per seiles, sekretą, odą. Be burnos gleivinės pakitimų, galimi akių, veido odos pažeidimai. Herpiniu stomatitu paprastai susergama staiga. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 1-3 dienas, o liga - apie 7-10 dienų. Skruostų, lūpų, liežuvio, minkštojo gomurio gleivinėje iškyla 1-3mm skersmens susiliejančios pūslelės, kurios po paros plyšta ir susiformuoja skausmingos opos. Dantenos būna raudonos, paburkusios, jautrios, kraujuoja vos prisilietus. Vaikams smarkiai teka seilės, dažnai pakyla temperatūra (daugiau kaip 38,5 °C), gali pasireikšti limfmazgių uždegimas. Daugiau kaip trečdaliui sirgusiųjų pirmine infekcija pasireiškia antrinė herpinė infekcija, kurios populiariausia forma - lūpų pūslelinė.
Aftinis stomatitas yra dažniausia stomatito forma vaikams. Jis pasireiškia mažomis, skausmingomis opos burnos gleivinėje. Neretai vaikus kamuoja ir pasikartojantis aftinis stomatitas - tai nereguliariai, kas savaitę ar mėnesį atsirandančios 4-5mm skersmens seklios opelės pilkai gelsvu dugnu. Jos būna pavienės, dažniausiai 1-3, pažeidžia lūpų, skruostų, ryklės, liežuvio ar poliežuvinės srities gleivinę. Pažeidimai skausmingi, jautrūs valgant bei valant dantis.
Grybelinis stomatitas, dar vadinamas burnos kandidamikoze, yra sukeltas Candida grybelio. Kita dažnai pasitaikanti vaikų stomatito rūšis - kandidozinis stomatitas, dažniausiai sukeltas mieliagrybių genties grybelių - balkšvagrybių. Grybelių - mikroorganizmų, kurių dauguma yra vadinamieji saprofitai (ligų nesukeliantieji) - yra kiekvieno žmogaus organizme (burnoje, odoje, virškinamajame trakte, viršutiniuose kvėpavimo takuose, lyties organuose). Jų galima įkvėpti su dulkėmis, užsikrėsti nesilaikant asmens higienos. Į kūdikio organizmą jų gali patekti per žinduką, naujagimis gali užsikrėsti gimdymo metu. Susilpnėjus organizmo imuninei sistemai, grybeliai suaktyvėja, pradeda gausiai daugintis ir tampa nuodingi. Grybelinio stomatito atsiradimui labai daug įtakos turi virškinamojo trakto, medžiagų apykaitos, endokrininės sistemos sutrikimai, ilgai trunkantis gydymas antibiotikais ar kitais hormoniniais preparatais. Grybelių sukeliamas ligas taip pat skatina geležies, A, B, C grupės vitaminų, folinės rūgšties stygius. Apie 15 proc. sveikų naujagimių jau pirmą savaitę atsiranda baltų apnašų ant paraudusios ir nepakitusios gleivinės. Skiriamos lengva, vidutinio sunkumo ir sunki šios ligos forma. Paraudusioje burnos gleivinėje atsiranda raudonų dėmių su balkšvomis taškinėmis manų kruopų pavidalo apnašomis, kurios per dvi tris dienas susilieja ir tampa į plėvelę panašiomis apnašomis (varškinės, gelsvos, truputį iškilios), kurias lengvai nuėmus matoma ryškiai paraudusi burnos gleivinė. Vėliau apnašų sluoksnis storėja, stangrėja, jį sunku nuvalyti, o nuvalyta vieta dažnai kraujuoja. Esant sunkiai formai pažeidžiama visa burnos gleivinė: minkštasis ir kietasis gomurys, liežuvėlis, tonzilės, skruostų, lūpų gleivinė. Apnašo nuimti neįmanoma. Ligoniai skundžiasi deginimu, perštėjimu, sausumu burnoje, sutrinka skonio pojūtis, padidėja pažandžio limfmazgiai.
Bakterinis stomatitas yra retesnė forma, kuri dažniausiai pasireiškia po burnos traumos ar kitų infekcijų.
Kiek trunka stomatitas vaikams?
Klausimas, kiek trunka stomatitas vaikams, yra labai svarbus tėvams, kurie nori suprasti, kada jų vaikas gali jaustis geriau. Stomatito trukmė vaikams gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo jo tipo ir priežasties. Aftinis stomatitas paprastai praeina per 7-10 dienų be jokio specifinio gydymo. Herpiniu stomatitu paprastai susergama staiga. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 1-3 dienas, o liga - apie 7-10 dienų. Stomatitas paprastai praeina per 1-2 savaites priklausomai nuo jo tipo ir gydymo efektyvumo. Ūminis stomatitas vaikams dažniausiai trunka nuo 7 iki 10 dienų. Lėtinis stomatitas gali trukti kelias savaites ar net mėnesius.
Stomatito simptomai dažnai išnyksta per 7-10 dienų, tačiau kai kuriais atvejais gali užtrukti ilgiau.
Effective Treatment for Gingivostomatitis in Kids: A Pediatrician's Guide #gingivostomatitis
Stomatito simptomai vaikams
Stomatito požymiai priklauso nuo ligos priežasties, formos bei bendros organizmo būklės. Burnoje ši liga pasireiškia įvairiais gleivinės pažeidimais: skruostų, liežuvio, dantenų ir ryklės paraudimu, paburkimu, erozijomis (gleivinės sluoksnio pažeidimais) ir nedidelėmis opelėmis (aftomis), kraujavimu, jautrumu, pūslelėmis, pūlinukais, balkšvomis opomis.
Lengvai pūslelinio stomatito formai būdinga subfebrili kūno temperatūra (37-37,5 °C), prieš pasirodant bėrimo elementams, vaikas gali jausti peršėjimą ar skausmą burnos viduje. Gleivinėje matomi pavieniai ar grupiniai bėrimo elementai(pūslelės, aftos), kurių paprastai, esant šiai ligos formai, būna iki 10. Taip pat gali pasireikšti dantų uždegimas, bėrimo elementų gali atsirasti veido, galūnių odoje bei išoriniuose lytiniuose organuose. Sergančiam vaikui dėl skausmingumo suprastėja apetitas, sutrinka miegas, jis tampa irzlus. Tačiau stipresnės organizmo intoksikacijos nestebima, bendra vaiko būklė yra patenkinama. Ši stomatito forma būdingiausia vaikams iki 3 metų.
Sergant vidutinio sunkumo pūsleliniu stomatitu, išryškėja bendra organizmo intoksikacija bei gleivinės pažeidimai. Gana anksti blogėja vaiko savijauta, pasireiškia silpnumas, irzlumas, suprastėja miego kokybė, vaikas atsisako valgyti. Ligai progresuojant, temperatūra didėja iki febrilios (38-39 °C), atsiranda galvos skausmas, pykinimas, daugėja bėrimo elementų burnos gleivinėje (iki 25-30), jie gali plisti ir palei lūpas ar šalia burnos. Taip pat didėja seilėtekis, atsiranda kraujavimas iš dantenų. Sergant vidutinio sunkumo pūslelinio stomatito forma, gali padidėti pažandžio limfmazgiai, taip pat išryškėja skausmingumas. Neretai kartu pasireiškia ir viršutinių kvėpavimo takų uždegimas.
Pacientų, sergančių sunkia ūminio pūslelinio stomatito forma, nėra daug. Pradžioje liga pasireiškia bendrais simptomais, būdingais infekcinėms ligoms: galvos skausmu, didesniu nuovargiu, silpnumu, sąnarių skausmu. Gali būti ir pykinimo, vėmimo epizodų. Dažnam pacientui išryškėja kaklo ar pažandinių limfmazgių limfadenitas. Ligai įsivyraujant, temperatūra tampa hektinė (39-40 °C), burnos gleivinėje stipriai išryškėja uždegimo požymiai, bėrimo elementai nuolat recidyvuoja, tad jų padaugėja iki 100 ir daugiau. Pūslelės plyšta, susidaro susiliejančios opelės, dideli gleivinės nekrozės plotai. Bėrimas išplinta veido srityje, dažniausiai ties vokais, lūpomis ir nosies sparneliais.
Dažniausiai stomatitas praeina savaime ir nereikalauja medicininės pagalbos, tačiau jei vaiko simptomai nepraeina arba pablogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Diagnostika ir gydymas
Labai svarbu tiksliai nustatyti stomatito rūšį - tai padaryti ir tinkamą gydymą parinkti gali tik gydytojas.
Pūslelinio stomatito diagnozė dažniausiai grindžiama nusiskundimais bei klinikiniu vaizdu, o laboratoriniai tyrimai retai kada reikalingi. Esama metodų, kuriais galima nustatyti ligos sukėlėją. Auksiniu standartu ir jautriausiu tyrimu laikomas virusų kultivavimo metodas, kai virusų kultūros yra auginamos ląstelėse. Šio tyrimo atlikimo galimybės varijuoja priklausomai nuo laboratorijos galimybių. Kiti tyrimai, tokie kaip Tznacko testas, kurio metu matomos daugiabranduolės ląstelės, infekuotos HSV, nustato tik apie 60 proc. infekcijų, o tepinėliai nesuteikia informacijos apie viruso tipą: HSV-1, HSV-2 ar Varicella zoster. Tiesioginė imunofluorescencija šiuo metu dar nėra plačiai taikomas metodas. Taip pat papildomai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, jame dažiausiai matoma leukopenija, kartais neryški leukocitozė, plazmocitozė, tačiau nėra ligai specifinių pakitimų.
Pūslelinio stomatito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Skiriamas tiek vietinis, tiek sisteminis gydymas. Nuo pirmųjų ligos dienų itin svarbus yra vietinis gydymas, kuris malšintų burnos gleivinės skausmą, neleistų rastis pakartotiniams bėrimo elementams bei skatintų burnoje epitelio susidarymą. Tam ypač tinkamos medžiagos, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties (ši rūgštis reikalinga ląstelių regeneracijai), taip pat raminančių medžiagų ar padengiančių susidariusias žaizdas, dėl ko pacientui lengviau valgyti ir kalbėti. Preparatai, vartojami vietiniam gydymui, gali būti įvairios formos.
Sergant vaikui, tėvai neretai būna itin sunerimę, nes vaikas tampa irzlus ir verksmingas, atsisako valgyti. Pacientams, kurių burnos gleivinė pažeista, sunku valgyti bei gerti dėl patiriamo skausmo, todėl simptominiam gydymui itin svarbūs preparatai, kurie malšintų ne tik skausmą, bet ir pykinimą, taip palengvintų bendrą paciento būklę. Skausmui malšinti vaikams rekomenduojama skirti Anaftin® gelio, skysčio ar purškalo. Šis preparatas puikiai tinka siekiant kontroliuoti skausmą, sukeltą tiek mažų burnos gleivinės pažeidimų (stomatitas, ortodontinių plokštelių, netinkamai pritaikytų protezų sukelti pažeidimai), tiek didesnių bei gilesnių (išplitusios aftinės opos), taip pat norint mažinti uždegimą ir palengvinti gleivinės gijimą po ligos. Anaftin® sudėtyje esančios medžiagos, tokios kaip hialurono rūgštis, yra itin svarbios gyjant žaizdoms, nes padengia jas plėvele ir apsaugo nuo mechaninio poveikio, be to, išlaiko drėgmę. Ne ką mažiau naudingi ir tikrieji alavijai (Aloe barbadensis), nuo seno žinomi ir vertinami dėl drėkinamųjų ir gydomųjų savybių. Alavijai gerina deguonies įsisavinimą, pasižymi švelniai dezinfekuojančiu, lengvai anestezuojančiu poveikiu ir tokiu būdu sumažina skausmą bei niežulį.
Taip pat skausmui ir karščiavimui slopinti tinka acetaminofenas (10-15 mg/kg kas 4 val. ) ar ibuprofenas (10 mg/kg kas 6 val.). Vietinės lidokaino (2 proc.) aplikacijos naudingos skausmingumui burnoje mažinti 10-15 min. Pastebėta, kad kai kuriems pacientams vietiniai analgetiniai preparatai gali sukelti komplikacijų. Vaikams, gydomiems stacionare, gali būti skiriami intraveniai analgetikai.
Etiopatogeneziniam pūslelinio stomatito gydymui skiriami acikloviras, valgancikloviras ar famcikloviras. Valgancikloviras ir famcikloviras turi kiek pranašumų prieš aciklovirą, nes pasižymi geresniu bioprieinamumu bei patekimo per žarnyno gleivinę.
Jei stomatito simptomai neišnyksta per kelias dienas arba jei vaikas jaučiasi labai blogai, būtina kreiptis į gydytoją.
Prevencija ir patarimai tėvams
Svarbu atkreipti dėmesį į vaikų burnos higieną, nes tik tai gali padėti išvengti stomatito. Reguliarus dantų valymas, sveika mityba ir imuninės sistemos stiprinimas - gali padėti sumažinti šios ligos riziką.
Kadangi virusų sukeltas pūslelinis stomatitas - itin užkrečiama liga, sergantys vaikai neturėtų bendrauti su sveikaisiais, naudotis tais pačiais daiktais. Sergantiesiems rekomenduojama turėti atskirą rankšluostį, patalynę, indus. Taip pat patartina ne tik užtikrinti sergančio vaiko gerą savijautą, bet ir dezinfekuoti žaislus, daiktus, siekiant sustabdyti infekcijos plitimą.
Specialistai, apžiūrintys sergantį pacientą, turėtų naudoti apsaugines priemones (pirštines, kaukes), dažniau plautis rankas.
Sergančiam vaikui rekomenduojama gulėti lovoje. Maitinti reikėtų neaštriu, nekarštu maistu, o prieš valgant patepti burnos gleivinę anestezuojančiais preparatais, siekiant apsaugoti nuo skausmo. Vaikai, jausdami menkesnį diskomfortą valdydami ir gerdami, sveiksta kur kas greičiau, nes gauna organizmui naudingų bei būtinų maisto medžiagų. Neretai trumpalaikių opų atsiranda suvalgius citrusinių vaisių, tokių kaip citrinos, ananasai, apelsinai, tad jų reikėtų vengti. Po valgio rekomenduojama burną skalauti dezinfekuojamaisiais preparatais, o po to burnos gleivinę patepti gydytojo skirtais preparatais. Svarbu nenumoti ranka į atsiradusius net ir menkiausius pažeidimus, nes kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnė prognozė.
Kadangi vaikas dėl amžiaus dar nesugeba įvardyti skaudamos vietos, daugelis tėvų, siekdami suprasti, kodėl mažylis jaučiasi prastai, atsisako valgyti, patiria nemažai streso.
Jei vaikas atsisako valgyti dėl skausmo, pabandykite duoti jam šaltus gėrimus arba skysčius, tokius kaip ledai ar šiltas sultinys.
Norint išvengti stomatito, svarbu palaikyti gerą burnos higieną, reguliariai valyti dantis ir vengti tiesioginio kontakto su užkrėstais asmenimis.
Reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas odontologą padeda iš anksto pastebėti jautrias vietas ar galimus židininius uždegimus.
tags: #kiek #trunka #stomatitas #vaikams
