Šlapimo tyrimas yra vienas iš paprasčiausių ir greičiausių būdų įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą, taip pat išsitirti dėl įvairių sveikatos sutrikimų. Būtent dėl šios priežasties šis laboratorinis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tikrinant sveikatą. Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Šlapimo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų, juos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams. Neatidėliokite rūpesčio savo sveikata.
Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ) - tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos. Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą. Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus. Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami. Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas?
Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Dėl nuosėdų yra atliekamas mikroskopinis tyrimas. Jo metu tiriama nuosėdų sudėtis, kurią gali lemti uždegimas, lėtinės ligos ar ūminis būklės pablogėjimas. Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų ligų simptomai gali būti nejuntami arba, priešingai, juntamus simptomus gali lemti vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai, tam tikros ūminės priežastys. Šlapimo tyrimai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis.
Kokie požymiai rodo, kad reikėtų sunerimti?
Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Kada šlapimas pakeičia spalvą?
Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį.
Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva. Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių. Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Ką reikia žinoti prieš šlapimo tyrimo atlikimą?
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- Tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas.
- Mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje.
- Prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių.
- Tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis.
- Šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad renkant mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su specialistais.
Kaip surinkti šlapimą kūdikiui?
Planuojant surinkti šlapimo mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti vienkartiniu šlapimo indeliu. Šlapimas renkamas į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Vienkartinio šlapimo indelio nereikia plauti ar paruošti kitu būdu. Nepriimtina šlapintis į butelius, stiklainius ir kitas tam neskirtas talpyklas.
Vyresniems vaikams ir suaugusiems tai padaryti nėra sudėtinga. Labai svarbu, kad šlapimo tyrimas renkamas ne į bet kokį indelį, o tik į sterilų vienkartinį indelį, kurį paprastai įsigyjame vaistinėje. Šlapimas renkamas iš vidurinės šlapimo srovės. Tai reiškia, keletą pirmų lašelių nerenkame, o tik po to kišame indelį ir renkame šlapimą.
Kai šlapimo tyrimą reikia atlikti mažiems vaikams arba kūdikiams, kurie dar nemoka kontroliuoti savo šlapinimosi, tai surinkti šlapimą yra sudėtingiau. Tam, kad šlapimo tyrimas būtų surinktas tinkamai, šlapimo surinkimo maišeliai, kuriuos klijuojame ant išorinių lytinių organų, nėra tinkami, kadangi tokiu atveju surinktas šlapimas nėra pakankamai švarus ir tyrimo rezultatai esant pokyčių šlapime vis tiek negalės būti vertinti ir reikės kartoti šlapimo tyrimą.
Todėl geriausia iškart surinkti šlapimą tinkamai - t.y. palikti vaiką be kelnių ir sauskelnių ir gaudyti šlapimo srovę. Tai nėra labai paprasta, tačiau tai yra geriausias šlapimo surinkimo būdas. Galima duoti vaikui daugiau atsigerti.
PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI PACIENTUI, BESIRUOŠIANČIAM ŠLAPIMO TYRIMAMS:
- Prieš tyrimą nusiplaukite muilu rankas ir lytinius organus. Gerai nuplaukite paprastu vandeniu. Nusausinkite išorinius lytinius organus. Muilas dezinfekuoja odos paviršių, todėl mikroorganizmai nepatenka į šlapimo mėginį. Švariai nusiplovus ir nusausinus užtikriname, kad į šlapimo mėginį nepateks priemaišų (net ir vandens).
- Šlapimą tyrimui rekomenduojama surinkti tik į vienkartinius indelius, kuriuos galite įsigyti laboratorijose arba vaistinėse. Taip užtikrinama, kad į surinktą šlapimą nepateks kitos medžiagos, kurios gali keisti šlapimo tyrimo rezultatus. Pvz. riebalų, baltymų likučiai ir kt.
- Tyrimui rekomenduojama surinkti tik rytinį šlapimą. Tyrimui surinkite tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į klozetą. Šlapimo tyrimui atlikti reikia apie 30-50 ml (minimalus kiekis - 10 ml). Taip užtikrinama, kad į surinktą šlapimą nepateks kitos medžiagos, kurios gali keisti šlapimo tyrimo rezultatus. Pvz.: riebalų, baltymų likučiai ir kt.
- Ant indelio užrašykite savo vardą, pavardę, gimimo metus, ėminio surinkimo laiką.
- Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas.
Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, o 2-3 dienos po jų. Tokiame šlapimo tyrime didelė tikimybė aptikti kraujo ląstelių - eritrocitų. Tyrimo rezultatai bus netikslūs, jei šlapimas surinktas su priemaišomis (išmatomis, dezinfekcinėmis priemonėmis, pudra, riebalais). Visos priemaišos, nors ir nepastebimos, gali keisti šlapimo tyrimo rezultatus, todėl labai svarbu teisingai surinkti šlapimo mėginį.
Kūdikiams ant lytinių organų priklijuojamas specialus maišelis - šlapimo rinktuvas, po to užsegamos sauskelnės. Tyrimui tinka vidurinis šlapimas, t. y. Į laboratoriją šlapimo mėginį reikėtų pristatyti per 1 val. Naujagimių ir kūdikių šlapimas renkamas naudojant specialius maišelius (minimalus šlapimo kiekis tyrimui -10 ml). Mažiems vaikams šlapimo ėminį gali padėti surinkti juos prižiūrintys suaugusieji. Vyresni vaikai (jiems paaiškinus) šlapimo ėminį gali surinkti patys.
Kada ir kodėl atliekamas šlapimo tyrimas vaikui?
Šlapimo tyrimas - tai tyrimas, atliekamas iš žmogaus šlapimo, kuris gali būti paskirtas dėl įvairiausių priežasčių - gydytojas gali jį skirti profilaktiškai, įtariant šlapimo organų infekciją, o taip pat tam, kad atmestume įvairias kitas ligas, tokias kaip kepenų, inkstų uždegimines ligas, cukrinį diabetą ir pan. Šlapimo vertinimas akimis: vertinama jo spalva ir skaidrumas. Sveiko žmogaus šlapimas turėtų būti skaidrus ir gelsvas. Vaikų šlapimas tamsėja - tampa geltonas ar tamsiai geltonas tuomet, kai vaikui trūksta skysčių, o taip būna, kai vaikas daug jų netenka - sloguoja, karščiuoja, viduriuoja ar vemia. Esant šioms būklėms labai svarbu užtikrinti pakankamą gaunamų skysčių kiekį - tiek gerti, kad šlapimas būtų šviesus ir jo būtų kuo daugiau. Šlapimo spalva taip pat gali pakisti dėl tam tikrų vaistų vartojimo, taip pat dėl dažančių maisto produktų (morkų, burokėlių, gervuogių ir pan.) Drumstas šlapimas gali būti, jei vartojama daug purinų turinčių maisto produktų (jų ypač gausu gyvulių, žuvų ir paukščių vidaus organuose ir odelėje, sojų pupelėse, aluje, kviečių grūduose).
Kiekybiniai matavimai. Santykinis tankis nusako, ar žmogus pakankamai vartoja skysčių. Jei jis didelis, nustatoma dehidratacija. Taip pat santykinis tankis kinta prie tam tikrų ligų ir būklių, pvz.: karščiuojant. Šlapimo pH kinta priklausomai nuo vartojamo maisto. Jei vartojama daug baltymų ir rūgščių vaisių, šlapimo pH sumažėja, šlapimas rūgštėja, jei maiste gausu citratų, šlapimas pašarmėja - pH didėja. Šlapime gali būti randamos įvairios priemaišos, kurių sveiko žmogaus šlapime neturėtų būti. T.y. kraujo ląstelės (eritrocitai, leukocitai), baltymai, gliukozė, nitritai, ketonai, kepenų fermentai (bilirubinas ir urobilinogenas). Sveiko vaiko šlapime gali būti tik vienas kitas leukocitas, bet jei jų padaugėja, tai jau rodo šlapimo organų infekciją.
Kokie požymiai rodo, kad kūdikis serga inkstų ar šlapimo organų sistemos ligomis?
Negalavimą paprastai išduoda pakitusi šlapimo spalva ir kvapas. Šis tampa aštresnis, nemalonus. Kalbant apie pasikeitusią šlapimo spalvą, sauskelnėse galima rasti geltonų ar rusvų dėmių, kažką panašaus į pūlingąsias išskyras. Kūdikis paprastai būna neramus, riečiasi nuo skausmo, kai šlapinasi. Vyresnis vaikas, žinoma, jau pats gali pasakyti, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis jam būtų nemalonu. Na, o dažniausias požymis, rodantis šlapimo organų sistemos infekciją, - tai pakilusi aukšta temperatūra.
Ar tyrimams tinkamas tik rytinis šlapimas?
Jei tiriame karščiuojančio kūdikio šlapimą, šis gali būti paimtas bet kuriuo paros metu. Tiksliausia būtų vertinti tuoj pat surinktą šviežią šlapimą. Jeigu tirsime rytinį, bet jis bus rinktas į maišelį, priklijuotą kūdikiui iš vakaro, rezultatas vargu ar bus tikslus. Toks šlapimas jau bus nebetinkamas tyrimams.
Interneto diskusijų forumuose kai kurios mamos pataria pirmiausia kūdikį pagirdyti pienu ar arbatėle ir tik paskui „gaudyti” šlapimą. Ar taip nėra iškreipiami tyrimų rezultatai? Ne, tikrai nereikėtų dėl to baimintis. Mažylis, kuris gers daugiau skysčių, be abejo, šlapinsis dažniau. Kūdikio, kuris vemia, viduriuoja ar karščiuoja, organizmas skysčių netenka daugiau nei paprastai. Tuomet jis šlapinasi mažiau, rečiau. Tokiais atvejais netgi būtina kūdikį pagirdyti, kad pirmiausia būtų atnaujinta skysčių pusiausvyra organizme, ir tik tada „gaudyti” šlapimą.
Ar pakanka kūdikį, prieš imant šlapimą, švariai apiplauti vandeniu?
Kūdikio lytiniai organai, prieš jam šlapinantis į maišelį ar indelį, turi būti švarūs, tačiau prausti dezinfekuojamųjų žolelių nuovirais nebūtina. Labai svarbu mažylį apiplauti po tekančio vandens srove, jokiu būdu ne sėdintį vonelėje ar kokiame kitame inde, nes tuomet ant jo lyties organų pateks vėl to paties suteršto vandens. Prausiant kūdikį, ypač mergaitę, labai svarbu kryptis. Tai daryti reikėtų nuo gaktos išangės link. Antraip į lytinį plyšį labai lengvai gali „nukeliauti” įvairių bakterijų. Mergaitėms galima labai atsargiai praskėsti ir apiplauti didžiųjų lytinių lūpų tarpą, kad tarp jų nebūtų išskyrų. Berniukams - plaunant atitraukti apyvarpę.
Kai kurios virtualiosios mamos pataria kūdikiui į sauskelnes pridėti vatos ir paskui iš jos išspausti šlapimą. Toks per vatą perfiltruotas šlapimas absoliučiai nieko vertas. Jei prieš tai jame kas nors ir buvo, tai po tokios „filtro” gausime neaišku ką, bet tikrai ne šlapimo tyrimą.
Kiek ilgai galima laikyti tyrimams paimtą šlapimą, kol bus pristatytas į laboratoriją?
Ilgiau nei pusvalandį esant kambario temperatūrai šlapimo laikyti tikrai nereikėtų. Jei yra galimybė, šlapimas į laboratoriją turėtų būti nuvežtas tuojau pat. Šlapime mikroorganizmai dauginasi itin greitai, todėl indelį su šlapimu rekomenduojame kuo skubiau pristatyti į procedūrų kabinetą.
Kokio kiekio šlapimo pakanka, kad būtų padarytas tyrimas?
Šlapimo pasėliui pakanka nedidelio kiekio šlapimo - vos mililitro ar pusės. Bendrajam tyrimui reikėtų „pagauti” bent 15-20 ml šlapimo (kelių šaukštelių). Tai tikrai nėra daug. Antra vertus, kalbant apie kūdikius, tai nemažai.
Šlapimo surinkimas naudojant U formos maišelį
Ką reiškia tyrimo atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti. Štai pagrindiniai rodikliai:
- SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
- PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
- LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
- NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
- PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
- GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
- BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
- URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.
