Artėjant vienam svarbiausių gyvenimo momentų - kūdikio gimimui - ne viena jauna šeima susiduria su gausybe klausimų. Vienas jų - kiek gimdymas kainuoja? Apie tai prieš gimdymą pagalvoja bene visi būsimi tėveliai.
VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė patikina, kad valstybė pasirūpina, jog Lietuvos moterims už gimdymą mokėti nereikėtų. Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudariusioms įstaigoms už gimdymo metu suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos.
„Jeigu ne Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF), šioms paslaugoms jaunos šeimos išleistų ne vieną tūkstantį litų. Pavyzdžiui, normalus gimdymas ligonių kasoms kainuoja apie 1600 litų, o kai gimdymo metu atliekamas Cezario pjūvis ir yra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų, ligonių kasos už gydymo įstaigos paslaugas sumoka daugiau nei 4,5 tūkstančio litų“, - sako D. Berūkštienė.
Gimdyvėms gydytojo paskirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, jei jų prireikia, išlaidos yra apmokamos iš PSDF biudžeto, išskyrus atvejus, kai moteris savo iniciatyva gydytojui rekomendavus, pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Tokiu atveju ji privalo sveikatos priežiūros įstaigai sumokėti gydytojo skiriamų (ligoninėje turimų) ir jos pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą.
Jei moteris savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas (įskaitant ir tyrimus), medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą ji taip pat sumoka pati Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Cezario pjūvio operacijų statistika ir tvarka Lietuvoje
Nuo 2024 m. sausio įsigaliojo nauja tvarka, suteikianti galimybę gimdyvėms rinktis cezario pjūvio operaciją pagal pageidavimą, t.y. nesant medicininių indikacijų. Iki 2023 m. cezario pjūvio operacijos Lietuvoje buvo atliekamos tik esant indikacijoms, kai gimdymo metu gresia pavojus gimdyvei, naujagimiui arba abiem.
Remiantis VLK kuruojamos duomenų bazės „Sveidra“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje gimdymų gydymo įstaigose buvo priimta kiek mažiau nei 2011 metais: 2011 m. - 28,5 tūkst., o 2012 m. - 27,8 tūkst. gimdymų.
Lyginant Lietuvos miestuose priimamų gimdymų skaičių, Vilniaus apskrityje esančiose 8-iose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su ligonių kasomis, per 2012 m. buvo priimta daugiausiai - 9214. Čia šeimos dažniausiai renkasi Vilniaus miesto klinikinę ligoninę (3873) ir Vilniaus gimdymo namus - 3373.
SAM duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį buvo atlikta 2140 cezario pjūvių operacijų. Tai sudaro 24 proc. visų gimdymų.
Nors galimybė pačiai moteriai pasirinkti mokamą cezario pjūvio operaciją net ir nesant medicininių indikacijų įsigaliojo šių metų sausį, gimdyvės tikina, kad ne visada jų pasirinkimo yra paisoma.
Vilniaus gimdymo namų patirtis ir kainodara
Vilniaus gimdymo namų (VGN) vadovas Bronius Žaliūnas teigia, kad jo įstaiga šiuo metu vienintelė šalyje, kuri teikia tokią paslaugą pagal pageidavimą. „Klinikos gali ir nepildyti tos paslaugos, todėl mes vieninteliai Lietuvoje ją teikiame. Tai yra moterų teisė rinktis. Praeitais metais buvo atlikta 16 cezario pjūvio operacijų, o šiais - 15. Dar keturioms moterims yra nesuėjęs terminas, bet žinome, kad šiais metais tokių cezario pjūvio operacijų bus 19 ir gal net daugiau“, - tikina B. Žaliūnas.
„Pagal ministerijos nustatytą tvarką, už paslaugą nė cento nemoka Ligonių kasa, todėl pacientei reikia pačiai susimokėti. Moteris pirmiausia konsultuojasi su savo akušeriu-ginekologu, kuris jai turi išaiškinti šios operacijos pliusus ir minusus. Paskui moteris turi su įstaiga pasirašyti sutartį, o jau tada kviečiame gydytojų konsiliumą. Tiek akušeris-ginekologas, tiek psichologas kalbasi su moterimi, paaiškina natūralaus gimdymo privalumus, o po to priima sprendimą“, - aiškina B. Žaliūnas.
Šiuo metu intensyviai rengiame tvarką: kokia suma, kodėl ji tokia, už ką mokėti, už ką ne. „Ministro įsakymas patvirtintas 2022 m. spalį. Įstaigos turėjo galimybę per du mėnesius atlikti parengiamuosius darbus, patvirtinti tvarkas“, - sakė I. Šiaulietė Lina.
Kol kas tvarką ir įkainius už pageidaujamą cezario pjūvį nustatė Vilniaus gimdymo namai. Pas juos operacija kainuos 2 tūkst. eurų. Šiaulietei Linai atrodo, kad tokia suma pernelyg didelė.
Pasak Vilniaus gimdymo namų vadovo, daugiausia klausimų kelia neapibrėžtos kainos gairės. „Naujame apraše nurodyta paslaugos kaina, bet jos numatytos trys. Tai kurią mums pritaikyti? Kriterijai paaiškėja, kai moteris išvažiuoja iš stacionaro. Prieš tai galime pasakyti tik kainų ribas, o jos yra nuo 1600 iki 3000 eurų“, - apie problemą kalbėjo B. Žaliūnas.
Trūkumą dėl procedūros kainos ir jos nustatymo tvarkos pastebėjo ir Seimo narė M. Danielė. „Šiandien yra vis dar nustatyta neproporcingai didelė kaina. Moterys sumoka ne už brangesnę procedūrą kaip visais kitais atvejais mūsų sveikatos sistemoje, kad, jeigu nori daugiau nuskausminimo arba geresnės dantų plombos, tai susimoki už tą geresnę dalį.“
SAM atstovė A. Dumšienė į klausimą apie kainų ribas atsakė: „Kainą apskaičiuoja Valstybinė ligonių kasa. Niekada negalime žinoti, kas tos operacijos metu atsitiks, tad įstaiga turi teisę nustatyti pradinę kainą.“
Valstybinėse ligonių kasose šios operacijos kaina svyruoja nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. eurų. Tačiau beveik visos didžiosios Lietuvos ligoninės tikslių kainų dar nenustatė ir patvirtintos tvarkos neturi.
Egzistuoja nedaug medicininių kontrindikacijų cezario pjūviui, t.y. būklių, kuomet cezario pjūvį atlikti pavojinga. Pavyzdžiui, šią paslaugą teikiančiuose „Vilniaus gimdymo namuose“ cezario pjūvio operacijos nėščiosios pageidavimu kaina yra 2000 eurų. Privačiose gydymosi įstaigose cezario operacijos kaina yra gerokai didesnė.
Medicininės ir psichologinės indikacijos bei rizikos
Iki šiol cezario pjūvis buvo atliekamas tik esant pavojui mamos ar kūdikio gyvybei. Taip buvo ir Linos atveju. „Santykinės indikacijos, t. y. „Kaip akušerė niekada nepasakyčiau, kad jums tikrai reikia cezario pjūvio operacijos, nes bijote gimdyti. Vis dėlto, tokiu atveju, jei cezario pjūvio pageidauja pati gimdyvė, jai teks ir susimokėti.“
„Norėjau cezario pjūvio, nes man tai pirmas nėštumas vyresniame amžiuje, buvau po dirbtinio apvaisinimo, turėjau aukštą kraujospūdį, gestacinį diabetą. Man buvo įtarta preeklampsija (sutrikusi organizmo kraujotaka nėštumo metu - LRT), tačiau man atsisakė atlikti cezario pjūvio operaciją. Tačiau pakeitus gydymo įstaigą, dėl medicininių indikacijų Miglei vis dėlto buvo atliktas cezario pjūvis.“
„Surinko anamnezę, tada vyko konsiliumas, kuris truko vos 15 minučių. Manęs paklausė, kodėl aš taip renkuosi, pradžioje tarsi gydytoja bandė švelniai atkalbėti, klausė, ar tikrai nekeisiu sprendimo. Aš tvirtai, bet maloniai laikiausi savo ir nesijaučiau, kad mane spaudžia.“
„Apie galimybę atlikti cezario pjūvio operaciją nėščiosios pageidavimu informuoja nėščiąją prižiūrintis gydytojas akušeris-ginekologas. Informaciją apie gydymo įstaigų teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas galima rasti gydymo įstaigų interneto svetainėse arba gauti informaciją kreipiantis tiesiogiai į įstaigą“, - teigia J. Bernotienė.
Profesorius vardija ir rizikos veiksnius, susijusius su moters sveikata. „Mamai po cezario pjūvio operacijos kito nėštumo metu placenta tvirtinasi rando srityje, tai didina kraujavimo riziką tiek nėštumo metu, tiek atliekant pakartotinę cezario pjūvio operaciją.“
Pasak M. Kliučinsko, indikacijos, dėl kurių gali būti atlikta cezario pjūvio operacija, apima ir psichologines būkles. „Su tokiomis gimdyvėmis kalba mūsų specialistai, psichologai ir jei visai komandai nepavyksta moters perkalbėti, kito kelio nėra. Tai yra santykinės indikacijos, mes įvertiname buvusius nėštumus, jų komplikacijų eigą ir sudėtingumą tiek mamai, tiek naujagimiui.“
„Sukuriamos komandos, kurios nėštumo metu bendrauja su moterimis ir padeda atsakyti į klausimus, kad tos baimės mažėtų. Viena iš priežasčių - nežinomybė. Dažniausiai moteriai atsakant į klausimus, paaiškinant, kad gimdymo metu galima gauti skausmo malšinimą, jos ryžtasi gimdyti natūraliais takais“, - kalba M. Kliučinskas.
„Kita priežastis - praeityje buvusios medicininės intervencijos, kurios paliko blogą patirtį. Pati sudėtingiausia baimė - po lytinės prievartos.“
„Gimimo metu naujagimio krūtinė nėra suspaudžiama ir nepasišalina skysčiai, kurie paprastai nėštumo metu užpildo plaučių ir bronchų ertmes. Dėl to tokiems naujagimiams dažniau gali būti pasunkėjęs kvėpavimas, netgi tais atvejais, kai gimsta išnešiotas naujagimis“, - sako M. Kliučinskas.
Akušerių asociacija prieštarauja, esą atliekant cezario pjūvį kainuoja ir anestezija, ir medicinos priemonės, ir gydytojų komanda būna kone du kartus gausesnė. „Galbūt moterys nemoka skaičiuoti, kurios reikalauja, kad cezario pjūvio operacija kainuotų kelis šimtus eurų. Tai ne kaime atliekamas paršiuko skerdimas“, - stebėjosi V. Staniulevičienė.
Akušerė ginekologė G. Ramonienė išskyrė vienintelį teigiamą cezario pjūvio operacijos aspektą. „Labai gerai, kad tą operaciją galime atlikti, kai nėra saugu pagimdyti naujagimį sveiką natūraliu būdu arba gresia pavojus mamos sveikatai, gyvybei. Tuomet galima pasirinkti kitą būdą - atlikti cezario pjūvio operaciją. Daugiau privalumų neturime“, - teigė G. Ramonienė.
„Gimstančiam vaisiui cezario pjūvio operacija gali būti žalinga tuo, kad tai nėra natūralus gimimo būdas. Gimdymo metu sąrėmiai vaisių brandina, ruošia gyvenimui naujoje aplinkoje, ir per visus biocheminius mechanizmus jo organizmas supranta, kad reikės gimti, išmokti kvėpuoti, adaptuotis prie naujos aplinkos. Yra nustatyta, kad naujagimiai, gimę cezario pjūvio metu, o ir vėliau augantys vaikai turi didesnę riziką alergijoms, nutukimui, netgi pirmojo tipo diabetui, jų blogesnis imunitetas, jiems dažniau pasitaiko infekcijų.“
Paprašyta išvardinti rizikas, kurias gali patirti moteris, V. Staniulevičienė atsakė: „Ne tik galimi įvairiausi pavojai dėl nukraujavimo, bet ir pasikeičia estetinis pilvo vaizdas, būna įvairių vidinių sąaugų, kurios sukelia nemalonių pojūčių. Moteris sunkiau pakelia orų kaitą, jaučia skausmą pjūvio vietoje.“
G. Ramonienė mano, kad priežastimis, kodėl moterys vietoj natūralaus gimdymo renkasi cezario pjūvio operaciją, gali tapti gimdymo baimė arba neigiamos ankstesnių gimdymų patirtys. „Dažnai tai būna susiję su neigiamais buvusių gimdymų įspūdžiais ar komplikacijomis, įvykusiomis gimdymo metu ar po jo, o kai kurios moterys jaučia gimdymo baimę. Visada prieš operaciją pagal moters norą ilgai kalbamės, išsiaiškiname privalumus ir trūkumus, galimas komplikacijas, visada stengiamės suteikti informaciją ir tikimės, kad moteris sutiks bent jau pabandyti gimdyti. Jei suteikus visą informaciją moteris vis tiek pageidauja cezario pjūvio, esant santykinėms indikacijoms, ją atliekame. Kai kurios moterys bijo skausmo, dėl to nenori gimdyti pačios, bet nuskausminimo būdų šiais laikais yra labai efektyvių. Jeigu sutariame, kad padėsime, išgelbėsime nuo skausmo, moterys sutinka“, - sakė G. Ramonienė.
„Privalumų kiekviena moteris gali įvardinti tokių, kuriuos ji pati yra sugalvojusi, bet reikia galvoti ne vien apie šią minutę, o ir kas ateityje bus. Dažniausiai po pirmos cezario pjūvio operacijos tik apie 45-50 proc. moterų gali pačios gimdyti. Dirbdama akušerijoje susidūriau su atvejais, kai moterys, kurioms dėl būtinybės buvo atlikta operacija, antrą vaikutį jau stengiasi pagimdyti pačios“, - kalbėjo V. Staniulevičienė.
Diskusijos ir nuomonės dėl cezario pjūvio pasirinkimo
Dėl kilusių diskusijų ir nesutarimų tarp specialistų vasario pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino Cezario pjūvio tvarkos aprašą. „Šitie sprendimai ir yra labiau politiniai. Medicinos praktikoje mums, dirbantiems gydytojams, tai didelės reikšmės tikrai neturi. Būtent dėl šito įstatymo vyko diskusija, ne visi punktai, kurių pageidavo medikai, buvo įvykdyti.“
„Aprašas buvo atnaujintas po diskusijų su Seimo nariais, nevyriausybinėmis organizacijomis, medikų bendruomene, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovais. Pirminiame variante kilo tam tikrų klausimų ir abejonių, ar tikrai viskas buvo padaryta teisingai“, - interneto dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė A. Dumšienė.
„Kai atsirado įstatymas leisti moterims rinktis, tai tikrai didelio antplūdžio nebuvo. Mes gal ir tikėjomės, kad taip gali nutikti, jog atsiras mažai norinčiųjų gimdyti, bet taip nenutiko, ir dar statistikos neturime, bet nemanau, kad bus stipriai padaugėję“, - teigė Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Gitana Ramonienė.
„Žengtas pirmas geras žingsnis į išskaidrinimą, apskritai tvarkos atsiradimą ir normalų, humanišką paslaugos gavimą moterims, kurios turi tam savų priežasčių. Jos neturi kažkur paslapčia ieškoti gydytojų, kyšininkauti ar nelegaliai elgtis. Jos gali normaliai kaip bet kuris pilietis gauti reikiamą paslaugą“, - sakė M. Danielė.
M. Danielės nuomonei nepritarė kalbinti medikai. Jie teigė, kad cezario pjūvio operacija yra sudėtinga ir pavojinga procedūra, kuria negalima piktnaudžiauti. „Moteris gali rinktis, bet, kalbant apie jų pačių ir jų vaikų gerovę, savaime suprantama, labai gaila, kad pasiekta, jog cezario pjūvio operaciją būtų galima atlikti visoms pageidaujančioms. Aš niekada nepalaikysiu šios nuomonės“, - teigė V. Staniulevičienė.
V. Staniulevičienei antrino ir Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė G. Ramonienė: „Medikų ir akušerių ginekologų bendruomenė tikrai nepritaria cezario pjūvio operacijoms pagal moters norą.“
Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė Violeta Staniulevičienė.
Parlamentarė M. Danielė tikino, kad aprašas buvo rengiamas kartu su sveikatos specialistais. „Pati iniciatyva, tvarka ir jos atsiradimas, diskusijos kilo iš žmonių, iš moterų, kurių iniciatyva ir pastangomis tai atsirado politinėje darbotvarkėje ir ant ministerijos stalo.“
V. Staniulevičienė tvirtino, kad toks sprendimas tapo ne moters gerovės, o politiniu klausimu. „Dažnai prie šitų įsakymų prisideda ne tie žmonės, kurie dirba ir kiekvieną dieną susiduria su tomis situacijomis kaip cezario pjūvio operacijos būtinybė arba noras ją atlikti, bet tie, kurie skaičiuoja pinigus, kaip ligonių kasos“, - sakė V. Staniulevičienė.
Lietuvos akušerių asociacijos prezidentei pritarė ir G. Ramonienė: „Šitie sprendimai ir yra labiau politiniai. Medicinos praktikoje mums, dirbantiems gydytojams, tai didelės reikšmės tikrai neturi. Būtent dėl šito įstatymo vyko diskusija, ne visi punktai, kurių pageidavo medikai, buvo įvykdyti. Kai kuriais atvejais tai yra politikų sprendimas, kurį sunku komentuoti“, - pabrėžė G. Ramonienė.
Pasiteiravus SAM, kiek šiuo metu įstaigų Lietuvoje atlieka cezario pjūvio operacijas pagal gimdyvių pageidavimą, A. Dumšienė negalėjo pateikti tikslių duomenų.
„Aš gerbiu moterų teises. Jeigu yra toks sprendimas, tai turi būti užtikrintas teisių įgyvendinimas, o ne vien įrašyta popieriuje“, - sakė Vilniaus gimdymo namų vadovas B. Žaliūnas.
Pasak B. Žaliūno, mažą skaičių įstaigų, atliekančių procedūrą, gali sąlygoti klausimų kelianti cezario pjūvio operacijos įstatymo tvarka. „Kodėl kitos įstaigos šių paslaugų neteikia, galėtų pačios atsakyti. Bet apraše yra labai daug klaustukų dėl konfliktinių situacijų, dėl mokėjimo kainos, yra klausimų, kaip elgtis, užprogramuotas konfliktas su paciente. Matyt, kitos įstaigos galbūt to nenori“, - svarstė B. Žaliūnas.
M. Danielė vylėsi, kad patobulinus įstatymą tokių įstaigų turėtų atsirasti daugiau. „Dauguma klinikų tvirtino, kad pagal tokią tvarką tikrai negali pasirašyti, nes ši ministro nustatyta tvarka pažeidžia teisės normas. Dabar, kai jau pakoreguota tvarka ir pasirašyta nauja, tikiu, kad cezario pjūvio operacijas bus galima atlikti arčiau namų ir savo ligoninėje“, - kalbėjo M. Danielė.
Seimo narė „laisvietė“ Morgana Danielė.
Vilniaus gimdymo namų vadovas B. Žaliūnas pabrėžė, kad įstatyme vis dar liko darbą sunkinančių trūkumų ir konfliktines situacijas keliančių punktų. „Turime konkretų atvejį, kai į mus kreipėsi moteris elektroniniu paštu, ar mes atliksime pagal pageidavimą cezario pjūvio operaciją, nes pirmas gimdymas buvo baigtas cezario pjūviu. Randas gimdoje po cezario pjūvio operacijos yra tame sąraše, vadinasi, mes negalime atlikti operacijos pagal pageidavimą.“
„Pagrindines konsultacijas dėl paslaugos pasirinkimo turėtų teikti komisija, o ne gydytojas. Moteris, jeigu nori, atvyksta į įstaigą, sudaroma komisija, ir ji sprendžia tuos klausimus. Jeigu sprendimas teigiamas, tada sudarome sutartį. O ne sudarome sutartį ir tada ją nutraukiame, nes komisija nusprendė, kad paslaugos neteiksime. Grynai techninis dalykas ir, man atrodo, nelogiškas“, - pabrėžė B. Žaliūnas.
Apie cezario pjūvio operaciją | Laura Mazalienė
