Neseniai susilaukusiems naujagimio tėveliams dažnai kyla klausimų, susijusių su mažylio maitinimu. Kūdikio maitinimas kartais gali tapti tikru iššūkiu, ypač jei tai daroma pirmą kartą. Ką tik gimusiam mažyliui ypač svarbus yra motinos pienas, kuriuo jo organizmas aprūpinamas visomis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis geram organizmo vystymuisi.

Motinos pienas pagrindiniu ir nepakeičiamu maisto šaltiniu laikomas kūdikiams iki 12 mėn. Teigiama, kad motinos pienas kūdikius aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis maždaug iki 4-6 mėnesio. Naujagimio virškinimo traktas labai jautrus ir nepajėgus virškinti kitokio maisto. Žindyti naujagimius paprastai pradedama jau pirmąją jų gyvenimo dieną. Pirmą kartą pažindinti kūdikį reikėtų per pirmą valandą po gimimo. Mama ir kūdikis turėtų būti kuo mažiau atskirti vienas nuo kito, kad kūdikis galėtų dažnai žįsti krūtį. Žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą.

Ankstyvas oda prie odos kontaktas turi teigiamą poveikį pirmojo žindymo sėkmei, taip pat žindymo sėkmei 3-ią parą, 1-4 mėnesį po gimimo ir bendrai žindymo trukmei. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motinos, gimdžiusios savo vaikus pasitelkus cezario pjūvio operaciją, turėtų priglausti savo kūdikį ir pažindyti per 30 min. nuo to momento, kai gali reaguoti į aplinką.

Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį. Motinos pieno sudėtis kinta žindymo metu ir paros metu. Krekenas arba priešpienį po kelių parų pakeičia pereinamasis pienas, o šį po 10-14 parų - subrendęs pienas. Krekenose yra daugiau baltymų (imuninių medžiagų), mažiau riebalų.

Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Krekenose yra daugiau mineralinių druskų ir mikroelementų, vitaminų, ypač riebaluose tirpstančių A ir E, imuninių kūnų, lizocimo, fermentų - pepsinogeno, lipazės, tripsino ir amilazės. Krekenos yra kaloringos. Pirmąsias 2-5 paras po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, skirtas naujagimiui išgyventi pirmomis paromis po gimimo bei prisitaikyti prie aplinkos. Priešpienio paskirtis labiau apsauginė nei mitybinė: jis nėra riebus, apie 1,5-2 proc. Moters priešpienyje yra daug naujagimio sveikatą apsaugančių medžiagų, kovojančių su ligų sukėlėjais, su kuriais mama susidūrė gyvenimo kelyje iki gimdymo. Antikūnai padeda įveikti infekcijas, alergijas, padengdami naujagimio vidines žarnyno sieneles ir neleisdami į jas įsiskverbti nepageidaujamoms medžiagoms. Priešpienyje gausu vitaminų, iš kurių ypač svarbus vitaminas A, nes susilpnina bet kokį užkratą.

Motinos pienas kur kas geriau virškinamas nei mišinėliai, jis sumažina vidurių užkietėjimo, pilvo dieglių ir viduriavimo tikimybę. Motinos pienas yra labai svarbus augančioms ir bręstančioms kūdikio smegenims. Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale. Epitelio augimo faktorius skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus. Įvairūs hormonai gerina naujagimio adaptaciją, reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą. Laktoferinas, esantis motinos piene, padeda iš jo įsisavinti geležį, surišdamas geležį, jis slopina patogeninių bakterijų ir Candida grybelių dauginimąsi žarnyne. Nukleotidai stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies įsisavinimą. Antioksidantai apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis faktorius, sekrecinis IgA ir makrofagai saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių infekcijų. Motinos piene yra fermento lipazės, kuri padeda suvirškinti riebalus. Ilgų grandinių polinesočiosios rūgštys užtikrina kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą, turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė ir jie daug geriau įsisavinami nei iš bet kokio kito dirbtinio maisto.

Nėra griežtų taisyklių, kiek kartų per dieną kūdikis turi būti žindomas. Nuo 3-5 dienos: kūdikis pradeda priaugti svorio. Atminkite, kad pasisotęs kūdikis pats baigia žįsti. Naujagimių skrandis labai mažytis, todėl per vieną maitinimą į jį gali tilpti tik nedidelis kiekis pieno. Jie turi būti maitinami reguliariais intervalais visą parą, kad būtų patenkinti jų mitybos poreikiai. Pieno kiekis motinos krūtyse priklauso nuo kūdikėlio apetito, kuris, kaip ir suaugusiųjų, per parą keičiasi. Skirtingu paros metu kinta ir paties pieno riebumas. Naktį ir pirmoje dienos pusėje jis būna riebesnis ir todėl sotesnis, o antroje dienos pusėje ir vakare - jau liesesnis, todėl ryte vaikutis dažniausiai prašo valgyti rečiau, o vakare - dažniau.

Taisyklingas maitinimas - tai svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys. Dauguma žindymo problemų atsiranda dėl mamos nepatyrimo žindyti ir kūdikio žįsti. Žindoma tik pagal kūdikio poreikį. Iš pradžių kas 1,5-2-3val., retais atvejais kas 4 val.; maitinama apie 20-30 min. Prieš duodama krūtį kūdikiui, visada palaukite, kol jis išsižios (perbraukite pirštu per skruostą lūpų link, speneliu perbraukite lūpų kontūrą), tada priglauskite kūdikį prie krūties (o ne kiškite krūtį kūdikiui į burną). Atsipalaiduokite.

Pieno kiekis motinos krūtyse priklauso nuo kūdikėlio apetito, kuris, kaip ir suaugusiųjų, per parą keičiasi. Skirtingu paros metu kinta ir paties pieno riebumas. Naktį ir pirmoje dienos pusėje jis būna riebesnis ir todėl sotesnis, o antroje dienos pusėje ir vakare - jau liesesnis, todėl ryte vaikutis dažniausiai prašo valgyti rečiau, o vakare - dažniau.

Maitinimo normos pagal amžių (mišiniais):

Svarbu prisiminti, kad šios normos yra apytikslės ir kiekvienas kūdikis yra individualus. Stebėkite savo vaiko poreikius ir atitinkamai koreguokite maitinimo kiekį.

Negalinčios išmaitinti savo pienu mamos mažylius pasotina specialiais pieno mišinukais kūdikiams. Pieno mišiniai - mamos pieno alternatyva - dažniausiai pagaminti iš apdirbto karvės pieno. Karvės piene paprastai yra 2-3 kartus daugiau baltymų, nei motinos piene, o nesubrendęs kūdikio virškinamasis traktas apdoroti tokio kiekio baltymų tiesiog nepajėgus ir dažnai netgi negali jo toleruoti, todėl jam būtinas apdorotas ir kiek įmanoma labiau motinos pienui artimas gaminys.

Pieno mišinukų prekybos vietose galima rasti kelių rūšių. Ko gero, populiariausi yra sausi pieno mišiniai - jų galiojimo terminas ilgiausias, jie yra pigiausi, tačiau lyginant su kitomis rūšimis, juos pagaminti reikia daugiausiai laiko. Kita, kiek mažiau populiari, tačiau mamyčių mėgstama pieno mišinių rūšis - vartoti paruošti mišiniai. Jie labai patogūs tiek namuose, tiek išvykus, mat tereikia supilti į buteliuką ir galima mažylį maitinti. Visgi, šie mišinukai brangiausi, o be to, jų galiojimas itin trumpas. Trečioji pieno mišinių rūšis - skysti, koncentruoti pieno mišiniai. Juos paruošti nesudėtinga, - tereikia nurodytomis dalimis skiesti su vandeniu - tinkami vartoti šiek tiek ilgiau, nei prieš tai įvardinti, o kaina mažesnė nei jau paruoštų vartoti, bet didesnė nei sausų mišinių.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mažylis yra alergiškas ar netoleruoja karvės pieno pagrindu pagaminto pieno mišinio. Tokiu atveju gydytojai rekomenduoja sojų pieno, hidrolizuoto ar kitokio pieno mišinius.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės:

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kada reikia pradėti primaitinti mažylį? Nuomonių daug. Vieni teigia, kad pradėti primaitinti reikėtų jau 4 gyvenimo mėnesį, kiti ragina palaukti bent pusmetį nuo gimimo. Vienas atsakymas yra sudėtingas, nes kiekvienas kūdikis yra individualus. Laikas, nuo kada rekomenduojama pradėti primaitinti kūdikį priklauso ir nuo to, kaip jis buvo maitintas iki tol - motinos pienu ar pieno mišiniu. Pradedant primaitinimą labai svarbu yra sudaryti tinkamą jūsų kūdikiui valgiaraštį. Nepradėkite primaitinimo nuo sunkaus, sunkiai virškinamo maisto, ar maisto, kuris dažnai mažyliams iššaukia alerginę reakciją.

4-6 mėn. kūdikiui primaitinimą siūlome pradėti nuo daržovių tyrelės - pirmojo jūsų kūdikio patiekalo valgiaraštyje. Susipažinimas su nauju skoniu turi vykti palaipsniui - pirmą kartą ragaujant užtenka 3-4 lašelių naujo patiekalo. Pabrėžiame, kad košytės turi būti pagamintos naudojant tik vienos rūšies daržoves. Rekomenduojame pradėti nuo košelės iš bulvės, vėliau cukinijos ar moliūgo, morkos, kopūsto. Daržovių košelės gaminamos labai paprastai - išvirus vienos rūšies daržoves jas tereikia sutrinti, įpilti šiek tiek mamos pieno ar pieno mišinio. Jokiu būdu nedėkite druskos, pipirų ar kitų prieskonių.

5-7 mėn. kūdikiui galite po truputį duoti ragauti ir kruopų košių. Kaip ir daržoves, taip ir kruopas, rekomenduojame naudoti vienos rūšies. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo ryšių ar avižų košyčių. Vėliau galite išbandyti grikius, soras, o pripratusiam prie šių naujovių kūdikiui galite pasiūlyti ir keturių ar penkių grūdų košytes. Kaip ir daržovių, taip ir košių nesūdykite, nesaldinkite! Maitindami kūdikius grūdų košėmis atidžiai stebėkite ar jo organizmas toleruoja kviečių, avižų, rugių, miežių baltymus (gliuteną). Netoleravimas gali pasireikšti netinkamu svorio augimu ar kritimu, viduriavimu, pilvuko diegliais, blogu miegu, irzlumu.

Mažylių, sulaukusių 6-7 mėn., racioną galite papildyti vaisiais, vaisių sultimis. Rekomenduojame pradėti nuo vienos rūšies vaisių tyrelės. Pažintį su vaisiais galite pradėti nuo obuolio ar banano, taip pat rinktis morkų, obuolių sultis. Jei kūdikis gerai jaučiasi vėliau galite jam pasiūlyti dviejų ingredientų sultis ar vaisių tyreles.

8-10 mėn. kūdikiui jau galite duoti paragauti mėsos. Pradėti reikėtų nuo mėsytės sultinio. Be abejo, tai neturėtų būti sultinys iš sultinio kubelio. Patariame pabandyti jo pasigaminti pačioms pirmiausia iš veršienos, triušienos ar kalakutienos. Mėsytės sultiniu galite pagardinti daržovių tyreles. O kiek apsipratusiam su nauju skoniu kūdikiui galite pasiūlyti ir pačios mėsytės, kurios pradžioje užteks ir 3 g. Nusprendę į mažylio racioną įtraukti žuvies, pirmiausiai pradėkite nuo pačių naudingiausių - jūrinių žuvų. 8-10 mėn. taip pat galite pažindinti savo mažylį su jogurtu.

10-12 mėn. mažyliai jau pasirengę ragauti daugiau baltymų turinčius produktus - varškę, kiaušinius. Rekomenduojame pažintį su varške pradėti ją ragaujant vieną, be jokių priedų. Į mitybą įtraukiant kiaušinius, pažintį siūlytume pradėti nuo trynio. Sulaukę metukų, mažyliai paprastai gali valgyti beveik viską, ką ir jo tėveliai. Žinoma, reikėtų nepersistengti ir neskubėti, atsižvelgti į vaiko poreikius. Jei 8 mėn. kūdikis atsisako mėsytės - neskubinkite jo ir nemaitinkite per prievartą - išauš ta diena, kai jūsų brangiausias turtas pats ties rankutes į ją.

Geriausi pieno kiekio pakankamumo matai yra trys: šlapinimasis, tuštinimasis ir svorio augimas. Pirmąją savaitę šlapinimosi ir tuštinimosi kiekis didėja ir jau nuo 6-os paros žindomas kūdikis turėtų šlapintis bent 6 kartus per parą (mažiausiai 45 ml per vieną kartą, t. y. trys valgomi šaukštai; galite pasigaminti pavyzdines sauskelns) skaidriu, bekvapiu šlapimu ir tuštintis bet 3-4 kartus per parą iki 45-os gyvenimo paros. Kai kurie kūdikiai gali tuštintis ir rečiau, tačiau tokius būtinai turi apžiūrėti specialistas ir įvertinti, ar su mažyliu tikrai viskas gerai. Po 45-os gyvenimo paros žindomi kūdikiai gali nesituštinti ir iki 10, kartais net daugiau, parų. Jeigu jie jaučiasi gerai, tai laikoma normaliu reiškiniu.

Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Augimo šuoliai. Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.

Žindymo pradžioje pienas yra liesesnis, jame daugiau angliavandenių. Vėliau jis tampa vis riebesnis, o kūdikiui baigiant žįsti atsiranda sotumo jausmas. Tyrimai rodo, kad motinos pieno sudėtis mažai keičiasi ir nepriklauso nuo to, ar mamos valgymo įpročiai yra beveik tinkami ar nelabai tinkami. Vienaip ar kitaip, dalis pieno gamybai reikalingų medžiagų imama iš mamos nėštumo metu ar anksčiau sukauptų atsargų, o jeigu jų nėra, mama pirmiausia turėtų visavertiškai maitintis. Gausesnis ar sotesnis valgymas neturės įtakos pieno gamybai, tačiau neprivalgymas gali turėti įtakos mamos savijautai: badaujanti ar neprivalganti mama greičiau pasijaus išsekusi, o besistengianti valgyti už du mama gali pastebėti, kad jos kilogramai po gimdymo nenustojo augti.

Kartais motinos rūpinasi, ar jų pienas nėra „liesas“. Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Klaidinga nustatyti motino pieno vertę pagal spalvą, o nuogąstavimai, kad „mano pienas per liesas“ ar „motinos pienas yra kaip vanduo“, yra iš esmės klaidingi. Vieno maitinimo metu išsiskiriantis pienas kinta. Iš pradžių išsiskiria skaidrus, liesas pienas, kuriuo kūdikis malšina troškulį. Įpusėjus žindyti piene padaugėja riebalų, jo spalva tampa balta. Baigiant vaikelį maitinti išsiskiria riebiausias pienas, kurio spalva būna balta, švelniai gelsva arba geltona. Tai labai vertingas motinos pienas, kuriuo kūdikis numalšina alkį ir pasisotina.

Maitinimas krūtimi suartina jus su ką tik gimusiu kūdikiu ir suteikia ramių dienos bei nakties valandėlių, kai galite vienas kitą pažinti. Jūsų pienas yra skirtas specialiai kūdikiui. Jame yra visko, ko reikia, kad kūdikis pirmuosius 6 mėnesius augtų sveikas. Jūsų piene yra antikūnų ir imunitetą stiprinančių medžiagų, kurios yra perduodamos kūdikiui ir padeda jam nugalėti infekciją.

Jeigu Jūsų mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio.

Ką daryti, jei kūdikis atsisako valgyti? „Mano vaikas nieko nevalgo“, „Mano vaikas valgo labai mažai“. Tai, ko gero, vieni dažniausių tėvų nusiskundimų kalbant apie vaiko mitybą. Ar vaikas auga sveikas ir jam pakanka vitaminų bei mineralinių medžiagų, parodo jo savijauta bei atliekami profilaktiniai tyrimai. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.

ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę).

Dažniausiai pasitaikančios problemos ir sprendimai:

• Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų.
• Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas.
• Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti. Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių.
• Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos.

Jeigu jums labai skauda spenelius, prieš maitinimą porai minučių galite pamėginti uždėti į medžiagos skiautę suvynioto ledo kompresą. Šaltis slopina jautrumą - taip išvengsite to kojų pirštus suriečiančio skausmo maitinimo pradžioje, kol pradės tekėti pienelis. Pradėkite žindyti nuo tos krūties, kuri yra sveikesnė, vėliau pasiūlykite skausmingesnę - sotesnis kūdikis žįs švelniau. Tarp maitinimų nedarykite ilgų pertraukų! Po maitinimo spenelius galite trumpam įmerkti į fiziologinį druskos tirpalą (pusė arbatinio šaukštelio druskos į 240 ml vandens, kasdien gaminkitės šviežią) ir nusausinti popierine servetėle. Taip pat galima spenelius tepti savo pienu ir leisti jam nudžiūti. Mamos pienas turi antibakterinių savybių ir vitamino E, skatinančio žaizdų gijimą.

Jeigu oda yra labai sausa, po maitinimo galima užtepti labai ploną sluoksnį tepalo, užtikrinančio vidinių odos sluoksnių drėgnumą. Tinkamiausias yra 100 proc. Tarp žindymų stenkitės palikti spenelius kuo ilgiau atvirus - nepridengtus įdėkliukais, liemenėle ar drabužiais. Jeigu reikia vilkėti liemenėlę ar drabužius, rinkitės natūralius medvilninius audinius, taip pat popierinius įdėkliukus, neturinčius plastiko sluoksnio. Plastiko sluoksnis sulaiko drėgmę ir sukuria šiltą drėgną terpę, kurioje mirksta spenelis - taip gali padidėti odos jautrumas ir ji taps pažeidėja.

Jeigu yra įtrūkimų, kurie kraujuoja, susidarė šašai, skausmui malšinti galite uždėti į medžiagos skiautę suvynioto ledo kompresą: 20 min. šaldote spenelius, po to darote 20 min. Jeigu stengdamasi kūdikiui taisyklingai paduoti krūtį ir gydydama spenelius nejaučiate pagerėjimo ar situacija dar blogėja, gali būti, kad į žaizdą įsimetė grybelinė ar bakterinė infekcija. Dėl pienligės spenelius gali perštėti, jie gali būti rožiniai, gali atsirasti baltų dėmių ant spenelio, po žindymo krūtį gali kankinti gilus, badantis skausmas. Karščiavimas, pūlių išsiskyrimas iš spenelio, krūties patinimas yra infekcijos ženklai.

Gamta taip sutvarkė, kad žindymas būtų malonus procesas tiek mamai, tiek kūdikiui. Jo metu išsiskiriantys hormonai skatina atsipalaidavimą, ramybę, mieguistumą, tie patys hormonai veikia ir mūsų, mamų, smegenis bei turi įtakos mūsų, kaip mamų, prioritetams ir sprendimams. Tačiau kai kurios mamos pirmomis dienomis ar savaitėmis, kartais net mėnesiais skundžiasi susiduriančios su sunkumais. Pasitikėkite savimi, jūs viską žinote, tik kartais reikia palaikymo komandos. Sugrįžus namo labai svarbus šeimos gydytojo vizitas, taip pat pirmąjį mėnesį pasidomėkite, kur kreiptis susidūrus su žindymo problemomis. Laikotarpiu po gimdymo kartais aplanko nėštumo melancholija, nebesinori žindyti.

Netaisyklingas apžiojimas - dažniausiai pasitaikanti spenelių skausmo priežastis. Todėl labai svarbu, kad kūdikis taisyklingai apžiotų spenelį. Įsitikinkite, kad jis guli prie pat jūsų kūno, kad jo nosytė yra tiesiai priešais spenelį, ir stebėkite, kad kūdikis pakeltų / atloštų atgal galvą siekdamas apžioti krūtį. Išmėginkite įvairias padėtis. Klasikinė Madonos padėtis, kai laikome kūdikio galvelę alkūnės linkyje, patogesnė, kai žindymo technika įvaldyta, o kūdikis paaugęs. Pirmomis savaitėmis pabandykite prilaikyti kūdikio galvelę iš apačios ranka, esančia priešingoje pusėje, nei krūtis, iš kurios žindote. Pasiguldykite kūdikį ant pagalvėlių iš šono, po pažastimi arba išmėginkite tokią žindymo padėtį: įsitaisykite pusiaugula ant nugaros ant pagalvių taip, kad kiekvienas jūsų kūno lopinėlis būtų patogiai prilaikomas, ir pasiguldykite kūdikį pilvuku ant savo pilvo.

Kaip žinoti, ar kūdikis gauna pakankamai pieno?

• Šlapinimasis: Pirmąją savaitę šlapinimosi kiekis didėja. Nuo 6-os paros žindomas kūdikis turėtų šlapintis bent 6 kartus per parą (mažiausiai 45 ml per vieną kartą) skaidriu, bekvapiu šlapimu.
• Tuštinimasis: Nuo 3-4 paros kūdikis turėtų tuštintis bent 3-4 kartus per parą iki 45-os gyvenimo paros. Kai kurie kūdikiai gali tuštintis ir rečiau, tačiau tokius būtinai turi apžiūrėti specialistas ir įvertinti, ar su mažyliu tikrai viskas gerai. Po 45-os gyvenimo paros žindomi kūdikiai gali nesituštinti ir iki 10, kartais net daugiau, parų. Jeigu jie jaučiasi gerai, tai laikoma normaliu reiškiniu.
• Svorio augimas: Naujagimis natūraliai praranda iki 10% gimimo metu buvusio svorio. Nuo 3-5 dienos kūdikis pradeda priaugti svorio.

tags: #kiek #ml #pieno #reikia #vienos #paroa

• Praktiniai matematikos pavyzdžiai vaikams
• Šviestuvai Globo Xeloo
• Akmenys pagal zodiako ženklą
• Apie 32 savaitę nėštumo
• Bendruomenės indėlis ir gamtos pažinimas darželyje