Vanduo yra vienas svarbiausių gyvybės elementų, o jo ypač daug yra motinos piene. Tai natūralus ir nepakeičiamas maisto komponentas nuo pat gimimo. Pavyzdžiui, motinos piene vanduo sudaro beveik 90 procentų viso tūrio. Todėl kol kūdikis žindomas ir gauna tik motinos pieną, jam papildomai duoti vandens nereikia. Mamos pienas visiškai patenkina kūdikio vandens poreikį. Dėl to žindomam kūdikiui net ir karštą dieną neverta primygtinai siūlyti vandens. Net ir karščiausiame ir sausiausiame klimate išimtinai žindomi kūdikiai gauna pakankamai skysčių tik iš mamos pieno. Jeigu kūdikiui duodamas vanduo, jis užpildo skrandį ir kuriam laikui nuslopina alkio jausmą, dėl to kūdikis bus nelinkęs žįsti krūties. Vanduo neturi kalorijų, todėl kūdikis neturi iš ko augti.
Naujagimiui, gimusiam karštu metu, pirmomis dienomis visiškai pakanka vandens iš priešpienio. Vandens davimas naujagimystės laikotarpyje gali padidinti naujagimių geltą, trukdyti priaugti svorio ir dėl šių priežasčių gali tekti ilgiau užtrukti ligoninėje. Karštomis dienomis kūdikis dažniausiai nori žįsti dažnai ir po truputį. Tokiu būdu kūdikis dažniau geria liesesnio pienelio ir labiau atsigeria.
Motinos pienas yra tobulas maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis. Motinos piene aptinkama būtiniausių maisto medžiagų - angliavandenių, baltymų ir riebalų, taip pat vandens, patenkinančio mažylio skysčių poreikį. Vanduo, motinos piene sudarydamas apie 88-90 procentų viso tūrio, numalšina kūdikio troškulį net ir karščiausią dieną.
Kada kūdikiui reikia papildomo vandens?
Papildomo vandens poreikis atsiranda tik tada, kai kūdikiui pradedama duoti papildomo tiršto arba kieto maisto, - maždaug nuo 4,5-6 mėnesių. Nuo 6 mėn. kūdikius pradedame primaitinti. Atsiranda poreikis duoti papildomai atsigerti. Kūdikiui atsigėrimas yra vanduo. Jo galima duoti, kai kūdikis nori - jam galima pasiūlyti, bet jokiu būdu nereikia prievarta brukti. Valgymo metu kūdikiui vanduo tiesiog pasiūlomas, o jis pats sprendžia, ar nori gerti.
Kasdienis vandens poreikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių:
- Karštis: Kuo aplinkoje karščiau, tuo organizmas daugiau išgarina vandens. Kai karšta, sumažėja apetitas. Tai natūralu, nes organizmui pirmiausia būtinas vanduo.
- Maisto rūšis: Vandens poreikis priklauso ir nuo vaiko valgomo maisto. Valgant sūriai, rūgščiai, saldžiai, vandens reikia daugiau. Ypač kenkia sūrus maistas, nes druskoje esantis natris organizme sulaiko skysčius. Valgant daug angliavandenių ir riebalų turintį maistą, vandens reikia mažiau, kadangi jų skilimo metu atsipalaiduoja daugiau vandens. Valgant baltymingą maistą, vandens reikia daugiau, nes kuo daugiau baltymų apykaitos produktų, tuo daugiau vandens reikia jiems pašalinti.
- Kūno temperatūra: Kai pakyla temperatūra.
- Fiziologiniai procesai: Kai vemiama ar viduriuojama. Vasarą suvalgius sugedusio nuo aukštesnės aplinkos temperatūros maisto, irgi padidėja vandens ir mineralinių medžiagų poreikis.
Vandens kokybė kūdikių mitybai
Ant kūdikio mitybai tinkamo vandens etiketės turi būti nurodyta, kad jis tinka būtent kūdikiams ir mažiems vaikams. Pirkėjai ne visada gilinasi į etikečių užrašus - visas pilstytas plastikiniuose buteliuose vanduo atrodo gražus, skaidrus. Tačiau jo sudėtis gali visiškai skirtis.
Nors teigiama, kad Lietuvoje vandens kokybė yra gera, „iš krano“ vandenį gali gerti sveiki suaugę žmonės. Kūdikių ir mažų vaikų mitybai toks vanduo ne visada tinkamas. Juk artezinių gręžinių vanduo, net jei jis ir labai kokybiškas, į namus atiteka vamzdynais. Šulinių ar individualių gręžinių vandens kokybė turėtų būti nuolat tikrinama specialiose laboratorijose. Kūdikių maistui ruošti vanduo iš šulinio gali netikti dėl biologinių teršalų, ypač jei netoliese yra gyvūnų ar paukščių laikymo vietos.
Paprastų buitinių vandens valymo būdų gali nepakakti, nes virinant vandenį sunaikinamos ligas sukeliančios bakterijos, kirmėlių kiaušinėliai, tačiau cheminių medžiagų virinimas nepašalina. O jos mažam vaikui gali būti labai kenksmingos, ypač nitratai, kurių neįmanoma pastebėti plika akimi. Buitiniai filtrai nepašalina iš vandens bakterijų. Šie filtrai skirti tik juslinėms vandens savybėms pagerinti: sulaiko geležies perteklių, sugeria nemalonius kvapus, vandenį minkština.
Vanduo, kaip ir visi produktai, genda. Pirkdami vandenį kūdikio mitybai, pažiūrėkite į galiojimo datą. Jei vanduo galioja 2 ir daugiau metų, vadinasi, jis dezinfekuotas - „negyvas“ vanduo, praradęs didžiąją dalį savo teigiamų savybių. Paprastai ilgai galioja importuoti vandenys, o lietuviški - trumpiau.
Kūdikių maistui gaminti netinka ir didelės mineralizacijos vanduo. Tai vargintų ne tik mažylio virškinimo sistemą, kepenis ir inkstus, bet ir išderintų medžiagų apykaitą kiekvienoje kūno ląstelėje. Netinka natūralus mineralinis vanduo, kuriame daug fluoridų. Šiaurės vakarų Lietuvos kai kurių vietovių arteziniame vandenyje (pvz., Palangoje, Kretingoje, Salantuose ir kt.) dėl gamtinių sąlygų fluoridų koncentracija neretai viršija 1,5 mg/l (vietomis - net iki 5 mg/l), ir kyla pavojus susirgti fluoro pertekliaus organizme sukelta liga - fluoroze.
Duodant vaikui gerti turi būti teisingai parinkta vandens temperatūra. Karštą dieną atsigėręs šalto vandens vaikas gali susirgti ūminiu tonzilitu. Be to, šaltas vanduo didina motorinį ir sekrecinį skrandžio aktyvumą, stiprina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius.
Naujas maistas kūdikiui
Motinos pieno sudėtis ir nauda
Nėra abejonių, kad motinos piene gausu maisto medžiagų, kurios ne tik aprūpina kūdikį visomis būtinomis medžiagomis, bet ir apsaugo. Motinos pieno sudėtyje aptinkama būtiniausių maisto medžiagų - angliavandenių, baltymų ir riebalų, taip pat vandens, patenkinančio mažylio skysčių poreikį, ir kt. Motinos piene aptinkamų komponentų sąrašas yra ilgas, be to, nuolat atrandama ir naujų sudedamųjų dalių.
Oligosacharidai (prebiotikai) - tai netirpūs organiniai junginiai, priskiriami angliavandeniams. Baltymai padeda kūdikiui augti ir vystytis. Jie aktyvina vaikelio imuninę sistemą, saugo smegenų neuronus. Motinos pieno sudėtyje aptinkami baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių. Mamos piene šių junginių yra per 20. Motinos pieno sudėtyje aptinkama daugiau nei 40 fermentų. Taip pat piene yra gyvų ląstelių.
Hormonai siunčia informaciją į audinius ir organus bei tokiu būdu padeda jiems veikti tinkamai. Mikro-RNR molekulių grupė nuslopina tam tikrus ląstelės genus ir stabdo jų koduojamų baltymų sintezę. Šios molekulės svarbios formuojantis imuniniam atsakui (puoselėja kūdikio imunitetą).
Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis. Šis tirštas, lipnus skystis dažnai vadinamas „skystuoju auksu“ - ne vien tik dėl gelsvos ar geltonos spalvos, bet ir dėl savo savybių: jis labai svarbus maitinant ir nuo neigiamo poveikio saugant trapius ir pažeidžiamus naujagimius. Pirmąją (pirmąsias) paras po gimdymo išsiskiria vos iki 40-50 ml priešpienio, dažnai - ir dar mažiau. Priešpienyje yra daugiau antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių: jie svarbūs apsaugai nuo infekcijų, kai kūdikis iš beveik sterilios aplinkos patenka į terpę, kurioje gali būti patogeninių mikroorganizmų. Priešpienis tam tikra prasme veikia kaip vidurius laisvinantis maistas, padedantis iš žarnyno greičiau pasišalinti mekonijui - pirmosioms naujagimio išmatoms.
Priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), iš gelsvos į vis baltesnę kinta ir jo spalva. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečiąją gyvenimo parą jau yra maždaug graikinio riešuto dydžio, o vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno. Pereinamajame piene daugiau riebalų, kalorijų ir laktozės (natūralaus cukraus), todėl tai idealus maistas greitai augančiam naujagimiui. Praėjus apie dviem savaitėms nuo gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik atsigertų, bet gautų ir riebesnio, sotesnio pieno.
Motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau įsisavinamas nei mišiniai. Žindomus kūdikius nuo persivalgymo (ir nuo įpročio tai daryti visą gyvenimą) bei nutukimo saugo pats motinos pienas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra ir mažiau saldus, todėl ir kūdikis žinda vis lėčiau ir ne taip energingai.
Pagrindinis moters pieno angliavandenis yra pieno cukrumi vadinama laktozė. Tai yra disacharidas, sudarytas iš dviejų monosacharidų - galaktozės ir gliukozės. Galaktozė reikalinga sintezei galaktolipidų, kurie būtini centrinės nervų sistemos vystymuisi. Bet pirmiausia laktozė yra lengvai ir greitai panaudojamos energijos šaltinis, ypač tinkama smegenų veiklai. Dėsninga, kad kuo didesnės yra žinduolių rūšies smegenys, tuo daugiau laktozės yra piene.
Nors Lietuva nėra karšto klimato zona, mūsų vasaromis vis dažniau pasitaiko palyginti karštų dienų, kurių metu mamoms, o ypač močiutėms, kurios buvo išmokytos visada papildomai girdyti kūdikius, kyla abejonių dėl to, ar mamos pienas tikrai užtikrina pakankamą vandens kiekį žinomam kūdikiui. Iš tiesų kūdikiams, kuriems leidžiama žįsti krūtį taip dažnai, kaip jie nori, ir tiek ilgai, kiek nori, net ir labai karštu oru nereikia duoti vandens atsigerti.
Studijos „G foto“ nuotr. Dortmundo (Vokietija) vaikų mitybos tyrimo instituto duomenimis, 1-4 m. vaikai vidutiniškai per dieną išgeria 650 ml vandens, nors realus poreikis yra 950 ml, o vasarą - net 1300 ml. Taigi karštą vasaros dieną jie išgeria tik apie pusę reikiamo skysčių kiekio.
Maitinančios motinos mityba
Maitinančios motinos mityba yra svarbi ne tik jai pačiai, bet ir kūdikiui, nes su pienu perduodamos visos reikalingos maistinės medžiagos. Nors žindančios moters maisto medžiagų poreikis skiriasi nuo įprastų moters poreikių, tačiau mityba neturi būti labai apribota. Žindanti motina turi laikytis mitybos principų.
- Nors pieno gamybai reikia energijos, tačiau ją organizmas gauna skylant nėštumo metu susikaupusiems riebalams, todėl nėštumo metu priaugęs svoris vėliau sunormalėja.
- Geležies poreikis žindymo metu yra toks pat ar net mažesnis, nei iki nėštumo, nes maitinant krūtimi nebūna mėnesinių. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, ar maitinanti mama neserga mažakraujyste.
- Štai kalcio poreikis yra didesnis žindymo metu. Svarbu, kad nemažėtų šio mineralo motinos organizme. Kalcio šaltinis yra fermentinis sūris, taip pat pienas ir pieno produktai.
- Motinos racionas turėtų būti papildytas B ir C grupės vitaminais, nes laktacijos metu šių vitaminų poreikis padidėja.
Ko reikėtų atsisakyti ar riboti žindymo laikotarpiu:
- Karvės, ožkos pienas, pupelės gali paskatinti dieglių atsiradimą.
- Ridikėliai, česnakai, svogūnai, motinos pienui suteikia nemalonų kvapą ir kūdikis gali jo negerti.
- Alkoholis lengvai iš motinos kraujo pereina į pieną, todėl žindymo laikotarpiu jo reikėtų atsisakyti.
Naujas maistas kūdikiui
