Dienomis jūsų mažylis kuo puikiausia išbūna be sauskelnių, tačiau naktimis viskas klostosi ne taip sklandžiai? Nėra reikalo pernelyg nerimauti, nes dažniausiai šios problemos išaugamos. Kiekvienas vaikas vystosi skirtingai, kai kurie labai greitai išmoksta su tuo susitvarkyti, kitiems tai užtrunka ilgiau. Vėliausiai nuo penktų gyvenimo metų tai pavyksta daugumai - kai užsinori šlapintis, vaikas atsibunda. Tačiau dauguma, ne visi. Iki 10 procentų septynmečių ir apie 5 procentai dešimtmečių kartais naktimis šlapinasi į lovą. Nevalingas šlapinimasis (enurezė) galimas tiek dėl fiziologinių, tiek dėl psichologinių priežasčių. Apie tai galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu vaikas dar niekada ilgesnį laiką naktimis neišbuvo sausas.

Vaiko šlapimo nelaikymas dažnai tėvams kelia daug rūpesčių ir nuogąstavimų. Tėvams svarbu žinoti, kad mažylio dieninis ar naktinis šlapinimasis laikomas natūraliu iki jam sukanka 3 ar 4 metukai. Todėl jeigu 2 metukų vaikas pasišlapina, nėra rimto pagrindo jaudintis. Į kelnaites vaikas gali šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Atitinkamai enurezė vadinama dienine arba naktine. Taip pat enurezė gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė enurezė - kuomet vaikas nuo gimimo be ilgesnės pertraukos šlapinasi naktimis į lovą ir sulaukęs penkerių toliau šlapinasi. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai. Mediciniškai enurezė nustatoma vaikui sulaukus penkerių.

Naktį arba dieną į kelnaites pasišlapina 82 procentai dviejų metukų, 49 procentai - 3 metukų, 26 procentai - 4 metukų vaikų. Nors sulaukę 4 metukų jau 74 procentai vaikų išlieka sausi, tačiau vis tiek šis skaičius yra pakankamai didelis. Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15-20 procentų vaikų. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 procentų vaikų. Taigi skaičiai iš tiesų nėra maži ir rodo, kad enurezė labai paplitusi vaikų liga ir verta apie ją kalbėti.

Šlapių naktų priežastys

Nevalingas šlapinimasis (enurezė) galimas tiek dėl fiziologinių, tiek dėl psichologinių priežasčių. Galimos tokios enurezės priežastys:

Paveldėtas polinkis

Jeigu kuris nors iš tėvų naktimis šlapindavosi į lovą, tuomet net 43 procentais didėja rizika, kad ir vaikui taip bus. Jeigu ta pati problema vaikystėje kankino ir tėtį, ir mamą, tuomet naktinio šlapinimosi rizika vaikui išauga iki 80 procentų. Be paveldėto polinkio tėra tik 15 procentų vaikų, kurie naktimis šlapinasi į lovą. Vaikų naktinis šlapinimas yra paveldimas ir genetika - viena iš pagrindinių vaiko pirminės enurezės išsivystymo priežasčių. Vaikams, kurių nė vienas iš tėvų nesišlapino į lovą, tikimybė susirgti šia liga yra apie 15 procentų. Jeigu vienas iš tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė padidėja iki 44 procentų. Tuo tarpu jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą - yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė.

Ypač gilus miegas

Naktimis į lovą besišlapinančių vaikų tėvai dažnai pasakoja, kad atžalas ypač sunku pakelti. Tai patvirtino ir miego laboratorijose atlikti tyrimai: buvo nustatyta, kad nepaisant pilnos šlapimo pūslės, vaikai nenubunda. Jie paprasčiausiai pramiega kūno siunčiamus signalus. Taip pat vaikas naktį pasišlapinti gali, jeigu labai giliai miega ir dėl slopinimo nejaučia apie šlapino pūslės prisipildymą informuojančių nervinių signalų į smegenis.

Sulėtėjęs nervų vystymasis

Vaikų nervų sistema dar nėra visiškai subrendusi, todėl miego metu jie gali nepastebėti, kad šlapimo pūslė prisipildė. Mažylių šlapimo pūslė išsituština be sąmoningos kontrolės. Normaliu atveju nuo naktinio šlapinimosi apsaugo dvi fiziologinės funkcijos. Pirmoji yra antidiuretinis hormonas, sulėtinantis šlapimo susidarymą naktį. Jo pagalba šlapimo pūslė nepersipildo iki ryto. Antroji funkcija - tai galėjimas atsibusti, kai šlapimo pūslė tampa pilna. Ankstyvame amžiuje už šlapinimosi refleksą būna atsakingos nugaros smegenys. Prisipildžius šlapimo pūslei, siunčiamas signalas nervų sistemai, o ši atpalaiduoja šlapimo pūslės rauką ir vaikas nevalingai pasišlapina. Vaikui augant, už šlapinimosi refleksą tampa atsakingi nervų centrai, esantys smegenų kamiene ir smegenų žievėje. Nuo to laiko, vaikas pats ima kontroliuoti šlapinimąsi. Naktį užsipildžiusi šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas pabunda ir nueina į tualetą. Enurezė pasireiškia, kai komunikacija tarp šlapimo pūslės ir nervų sistemos sutrinka dėl nervų sistemos nebrandumo. Smegenys negauna impulso pabusti arba impulsas yra labai silpnas.

ADHS didina šlapinimosi į lovą tikimybę

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad apie 30 procentų aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (angl. attention deficit hypreactivity disorder, ADHS) turinčių vaikų naktimis šlapinasi į lovą. Kontrolinėje grupėje be šio sutrikimo naktimis šlapimo nelaikė tik apie 10 procentų vaikų. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą turinčių vaikų smegenyse sutrikęs nervinių impulsų perdavimo mechanizmas. Žarnyno ir šlapimo pūslės perduodami signalai nepasiekia smegenų taip, kaip turėtų. Rezultatas - nepaisant pilnos pūslės, vaikai miega toliau. Dauguma pacientų, sergančių šlapimo pūslės disfunkcija, turi padidėjusią riziką sirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromu.

Per maža šlapimo pūslė

Viena vertus, tai gali būti nulemta genetinių priežasčių. Kita vertus, vaikai per mažai geria ir šlapimo pūslė nesitreniruoja. Ji nėra tokia didelė, nes jos nepasiekia didesnis kiekis skysčio. Šlapimo pūslės tūrį galima apskaičiuoti taip: metų skaičių dauginame iš 30 mililitrų. Taigi, į penkerių metų vaiko pūslę gali tilpti 150 mililitrų skysčio. Lygiai tiek, kiek telpa į mažą jogurto indelį. Dažna dieninės enurezės priežastis būna maža funkcinė šlapimo pūslės talpa, kuri prisipildo labai greitai ir smegenys staiga gauna informaciją „noriu šlapintis“.

Antidiuretinio hormono trūkumas

Nors naujagimiai dienomis ir naktimis šlapinasi taip pat dažnai, vėliau naktimis šlapimo išsiskyrimas sulėtėja trečdaliu. Ramybę naktimis garantuoja antidiuretinis hormonas. Vaiko organizmas pirmiausiai turi išmokti išskirti šį hormoną, kuris kontroliuoja vandens balansą organizme.

Klaidingi gėrimo įpročiai

Vaikai, kurie iki pietų geria mažai, o popiet jaučia troškulį, naktimis į lovą šlapinasi dažniau. Todėl reikėtų tris ketvirtadalius skysčių, kurių reikia organizmui per dieną, suvartoti iki 17 valandos. Geriausiai rinktis nesaldžius gėrimus, nes daug cukraus turintys gėrimai kaupiasi organizme ir pasišalina naktį.

Organinės problemos

Šlapinimosi į lovą priežastimi taip pat gali būti šlapimo pūslės uždegimas ar pirmieji diabeto požymiai. Galimas ligas greičiausiai nustatyti gali vaikų gydytojas. Šlapimo nelaikymas dėl šlapimo takų infekcijos, stuburo smegenų patologijos, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, cukrinio ir necukrinio diabeto, epilepsijos ar miego sutrikimų dažniausiai pasitaiko antrinės enurezės atveju.

Psichikos veiksniai

Kai kurie mažyliai į lovą šlapinasi dėl to, kad sielvartauja. Pavyzdžiui, kai skiriasi tėvai, laukia persikraustymas ar miršta senelis. Tačiau tokiu atveju baimintis nereikėtų. Pirminė enurezė paprastai nesivysto vien tik dėl psichologinių problemų. Atlikti tyrimai parodė, kad emocinės ir elgesio problemos yra daugiau pirminės enurezės pasekmė. Tačiau dėl traumuojančių psichologinių dalykų (patiriamo streso) pirminės enurezės epizodai gali padažnėti. Vaikui stresą gali kelti įvairūs įvykiai jo gyvenime. Pavyzdžiui, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, patyčios mokykloje, artimo žmogaus mirtis, tėvų skyrybos. Dėl šios priežasties nėra svarbiausia, kaip dažnai vaikas pasišlapina (kartą per mėnesį, ar kartą per savaitę). Gydyti verta ir anksčiau, jeigu pačiam vaikui tai tampa problema. Vaikai bręsta individualiai - keturmečio psichologinis amžius gali būti didesnis nei penkiamečio, trijų metukų vaiko psichologinis amžius gali būti didesnis už keturių metukų ir pan. Nėra protinga nuovokiam, susirūpinusiam 3 ar 4 metukų vaikui sakyti, kad į pasišlapinimą nereikia kreipti dėmesio, jis kada nors šią problemą išaugs ir kada nors atsibus sausas. Tėvai turi žinoti, kad dėl enurezės dažnai atsiranda žemas savęs vertinimas, vaikas pradeda nenoriai bendrauti su kitais vaikais, atsiskiria nuo grupės, jaučia nuolatinį stresą, baimę apsišlapinti kitiems matant. Dažnai vaikai blogai miega arba baimindamiesi vėl apsišlapinti stengiasi nemiegoti. Apsišlapinęs vaikas patiria gėdą, nusivylimą savimi, tėvų pyktį ir pan. Laisvalaikio užsiėmimai (stovyklos, nakvynės pas draugus, išvykos su palapinėmis) tampa labiau traumuojanti, negu džiuginanti patirtis. Vaikai, kaip žinia, yra negailestingi ir dažnai tyčiojasi iš tų, kurie yra silpnesni. Dėl to vaikas pradeda vengti visų situacijų, kuriose yra bent mažiausia tikimybė, kad kiti pastebės jo problemą ir iš to pasijuoks. Psichologinės pasekmės vaiko savigarbai ir pasitikėjimui tikrai gali būti didelės, todėl ne visada reikia laukti ir tikėtis, kad problemą vaikas „išaugs“.

Ką daryti, jei vaikas šlapinasi į lovą?

Viena iš dieninės enurezės formų yra „juoko“ enurezė (lot. enuresis risoria). Ji pasireiškia tuo, kad vaikas šiek tiek pasišlapina ar pilnai pasišlapina, kai stipriai juokiasi, kosti. Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi ir brendimu. Atliekant medicininius tyrimus gydytojai fiziologinių pakitimų neranda.

Naktinė enurezė kamuoja dvigubai daugiau berniukų, negu mergaičių. Priežastys nėra aiškios. Yra tėvų, kurie vaikus baudžia arba jiems prisišlapinus rodo aiškų nepritarimą, nepasitenkinimą, nes galvoja, kad vaikas yra kaltas. Tėvams svarbu žinoti, kad naktinis šlapinimasis vyksta nevalingai ir čia nėra vaiko kaltės. Klaidinga galvoti ar sakyti, kad šie vaikai yra tinginiai, kurie dėl tingėjimo nenueina į tualetą. Tai ne tik klaidinga, bet ir labai destruktyviai veikia vaiką, nes jis pradeda kaltinti save. Vaikų baudimas, gąsdinimai, nuolatiniai pykčiai tik dar labiau sutrikdo vaiką ir neleidžia jam pasveikti. Priešingai - vaikas šeimoje turi jaustis saugus ir mylimas. Svarbu tinkamai paaiškinti mažyliui apie jo problemą. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galima paaiškinti paprastai, akcentuojant, kad su tokia problema susiduria daug vaikų. Vyresniems vaikams galima papasakoti išsamiau. Vaikui palengvėja, kai sužino, kad čia nėra jo kaltės, o už tai atsakingi organizmo ypatumai. Nupiešus šeimos medį, vaikui galima paaiškinti susirgimo tikimybę ir papasakoti, kaip su tuo susidūrė ir tvarkėsi tėvai bei seneliai.

Ką patartumėte tėvams, kurių vaikas naktį (ar dieną) nelaiko šlapimo?

Pirmas svarbus žingsnis, kaip jau minėjome, suteikti vaikučiui paramą, parodyti supratimą ir paaiškinti, kad šlapinimasis į kelnaites yra laikinas sutrikimas ir šį sutrikimą turi daug vaikų. Jokiu būdu vaiko nebarti ir nebausti. Tai padės sumažinti emocines problemas ir pagerins vaiko vidinę savijautą. Svarbu tą akcentuoti, kadangi šlapinimosi sutrikimas paprastai išsisprendžia su laiku, tačiau su tuo susijusios emocinės problemos gali likti ir tęstis ilgą laiką.

• Dvi valandas prieš miegą vaikui neduoti gerti daug skysčių.
• Kartu su mažyliu tėvams rekomenduojama sudaryti mažylio šlapinimosi kalendorių. Jis padeda ir vaikui, ir medikams. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias - piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi). Stebint kalendorių gerai matosi pagerėjimai, kuriuos matydamas vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo.
• Kadangi naktinis šlapimo nelaikymas gali atsirasti ar pablogėti dėl išgyvenamo streso, svarbu užtikrinti vaiko ramybę.
• Naktį žadinti miegantį vaiką nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti. Pažadintas jis gali nesiorientuoti aplinkoje ir laike, išsigąsti, sutrikti. Tokios priemonės vieniems vaikams padeda, kitiems - ne.

Ar sauskelnės, kurių nešiojimas gerokai nutolina prašymąsi ant puoduko, skatina enurezę?

Pačios sauskelnės tiesiogiai neskatina enurezės. Svarbu žinoti, ar vaikas jaučia, kai prisišlapina į sauskelnes, ar ne. Jeigu nejaučia arba jaučia, bet vis tiek nori jas dėvėti, tai toks vaiko elgesys iš tiesų nutolina prašymąsi ant puoduko ir trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti bei skatina enurezę. Jeigu vaikas jaučia, kad prisišlapino ir prašosi į tualetą („noriu sysiu“), vaiko normaliam šlapimo refleksui formuotis sauskelnės netrukdo. Pirmuoju atveju tėvams patariama tiesiog nustoti dėti sauskelnes ir leisti vaikui pajusti diskomfortą.

Ar enurezė išgydoma?

Enurezė gali būti gydoma vaistais ir šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančiais treniruokliais. Gydymas vaistais gana efektyvus (apie 60-70 proc.), tačiau kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinius poveikius ir nemažai daliai vaikų nutraukus gydymą vaistais, enurezės simptomai atsinaujina. Turi būti parinkti tinkami vaistai ir jų dozė kiekvienu atveju, kad kuo geresnį efektą būtų galima gauti esant mažiausiai šalutinių poveikių rizikai. Reikia prisiminti, kad vaiko organizmas yra labai jautrus ir kartais vaistų netoleruoja. Gydymo laikotarpis paprastai trunka iki 3 mėnesių. Svarbu žinoti, kad nėra garantijos dėl vaistų efektyvumo. Vartojant vaistus, problema gali išnykti, bet nustojus juos vartoti, vėl atsinaujinti.

Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai - drėgmės aliarmai. Jie skirti vaiko šlapinimosi refleksui suformuoti, kai nervų sistema dar nėra pakankamai subrendusi ir nesiunčia nervinio impulso į šlapimo pūslę. Tai nedideli įrenginiai, turintys drėgmei jautrų įklotą, kuris tvirtinamas prie kelnaičių ar pižamos. Vaikui pasišlapinus, pasigirsta garsinis signalas ir/arba vibracija. Šio prietaiso pagalba nustatomas labai tiksli šlapinimosi pradžia ir iš karto duodamas signalas smegenims „noriu šlapintis, reikia pabusti ir nueiti į tualetą“. Vaikas signalą pradžioje išgirsta truputį pasišlapinęs ir gali atsikelti ir nueiti į tualetą. Jeigu vaikas pats neatsikelia, jį pakelti tik išgirdus garsinį signalą turi tėvai. Aparatas naudojamas kas naktį, ir tokiu būdu su laiku smegenys užfiksuoja, kad šlapimo pūslei prisipildžius, atsiranda noras šlapintis. Refleksas formuojasi ne iš karto, pokyčiai pastebimi maždaug po dviejų savaičių, o šlapinti į lovą vaikas nustoja per keletą (paprastai iki 12) savaičių. Vėliau vaikas pradeda atsibusti ir atsikelti kelias sekundes anksčiau už garsinį signalą, nes pradeda jausti šlapino pūslės prisipildymą ir jo smegenys pradeda „žinoti“, kad neatsibudus, šlapimo pūslės raukas atsidarys, pradės bėgti šlapimas ir pasigirs signalas. Specialistai rekomenduoja aparatą naudoti dar keletą savaičių, kai vaikas jau nesišlapina, kad būtų išvengta atkritimo.

Vaikų naktinis šlapinimas yra paveldimas ir genetika - viena iš pagrindinių vaiko pirminės enurezės išsivystymo priežasčių. Vaikams, kurių nė vienas iš tėvų nesišlapino į lovą, tikimybė susirgti šia liga yra apie 15 procentų. Jeigu vienas iš tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė padidėja iki 44 procentų. Tuo tarpu jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą - yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė.

Gydant pacientą, sergantį šlapimo pūslės disfunkcija, turime tiksliai žinoti sukėlusią priežastį. Prieš diagnozuojant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, svarbu diferencijuoti funkcinę patologiją nuo organinės. Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys: šlapinimosi ypatumai, tuštinimosi ypatumai, šeiminė anamnezė, skysčių vartojimas, šlapimo organų sistemos ligų anamnezė, perinatalinė ir neonatalinė anamnezė, neurologinis ir psichologinis išsivystymas, nesutarimai šeimoje, stresas, mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko).

Pediatrų gydomi vaikai dažnai patiria pasikartojančias šlapimo organų sistemos infekcijas ar naktinės enurezės (NE) simptomus (seilėtekis, troškulys) dieną. Jeigu taip nutinka, svarbu apsvarstyti galimą funkcinį šlapinimosi sutrikimą ir ištirti pacientą. Ankstyvoji diagnostika gali užkirsti kelią inkstų pažeidimui, kuris kyla dėl didelio šlapimo pūslės spaudimo. Funkciniai šlapinimosi sutrikimai vaikams pasireiškia, kai organizme nėra neurologinės patologijos bei įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime funkcinius šlapinimosi sutrikimus, kaip juos atpažinti ir diferencijuoti nuo organinės patologijos.

Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys: šlapinimosi ypatumai, tuštinimosi ypatumai, šeiminė anamnezė, skysčių vartojimas, šlapimo organų sistemos ligų anamnezė, perinatalinė ir neonatalinė anamnezė, neurologinis ir psichologinis išsivystymas, nesutarimai šeimoje, stresas, mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko).

Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 val. ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus. Tai suteikia žinių apie funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, neįprastą skysčių vartojimą, poliuriją ir šlapinimosi problemų sunkumą. Dažnas mažo kiekio šlapinimasis parodo nedidelį funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, blogą išsituštinimą. Detruzoriaus nestabilumą ar nevisiškai prisipildančią šlapimo pūslę rodo apatinių kelnaičių drėgnumas ir nelaimingi šlapinimosi atsitikimai. Objektyvaus tyrimo metu apžiūrima apatinė nugaros dalis. Ieškoma nugaros smegenų agenezės. Patologiją gali parodyti apatinėje nugaros dalyje esanti presakralinė duobutė, plaukų lopinėlis, lipoma ar nesimetriškas sėdmenų plyšys. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga. Nustačius neatitikimus, galime įtarti šlapimo pūslės disfunkciją. Tiriant berniukų urologinę sistemą, būtina pacientą apžiūrėti dėl galimos fimozės, o tiriant mergaites, ar nėra sąaugų, trukdančių nutekėti šlapimui. Apžiūrint tarpvietę, reikia įvertinti išangės vietą, odos būklę, išmatas išangėje (jų konsistenciją, kiekį), išangės įtrūkimus, hemorojinius mazgus. Jei įmanoma, reikėtų gyvai įvertinti šlapimo srovę. Nepamiršti įvertinti, ar nėra vaiko seksualinio išnaudojimo požymių. Laboratoriniai tyrimai nesuteikia daug papildomos ir naudingos informacijos diagnozuojant apatinių šlapimo organų sistemos disfunkciją, todėl reikėtų apsiriboti bendruoju šlapimo tyrimu ir šlapimo pasėliu. Jei atlikus šlapimo tyrimą nustatoma leukociturija, reikia atlikti šlapimo pasėlį, nes vaikams, sergantiems šlapimo organų sistemos disfunkcija, dažnai diagnozuojama ir jų infekcija.

Daugeliui kūdikio susilaukusių tėvų kyla visa puokštė klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Dažniausi jų - kiek šlapių sauskelnių normalu kasdien pakeisti ar kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas. Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą ( t. y. Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes. Žindančios mamos dažnai jaučia didesnį nerimą nei mamos, maitinančios naujagimius iš buteliuko pieno mišiniu ar nusitrauktu pienu. Kai duodate buteliuką, lengviau žinoti, ar naujagimis gauna pakankamai pieno. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas. Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien. Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes. 3-5 dienos: trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes. 6 ir vėlesnės dienos: naujagimiui per 24 val. Tačiau jei nuo pat gimimo kūdikis nesiskundžia apetitu ir kas maždaug 3 val. Kaip daugelis žinome, naujagimiai išskiria tik nedidelį kiekį šlapimo, o vienkartinės sauskelnės labai gerai jį sugeria. Tad gali būti sunku atskirti, ar sauskelnės šlapios ir ar jūsų kūdikis pakankamai šlapinasi. Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti gali tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų). Tiek berniukų, tiek mergaičių vystykluose gali būti šiek tiek kraujo, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Pseudomėnesinės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų. Apipjaustymas: po apipjaustymo berniukų vystykluose gali būti šiek tiek kraujo. Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė. Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą. Valykite kūdikio užpakaliuką nuo priekio užpakaliuko link (t. y. Kiekvienas naujagimis yra unikalus, tačiau egzistuoja bendros gairės, padedančios tėvams suprasti, ar jų kūdikis gauna pakankamai maisto ir ar tinkamai funkcionuoja jo organizmas. Viena iš svarbiausių stebėjimo sričių yra kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis. Tai yra tiesioginiai rodikliai, parodantys, kiek maisto kūdikis gauna ir kaip jo organizmas jį apdoroja.Šlapinimosi ir tuštinimosi svarbaKūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis yra požymiai, parodantys, kiek maisto gauna kūdikis. Pakankamas ar gausus šlapinimasis ir tuštinimasis rodo, kad kūdikiui pieno pakanka. Retas, negausus šlapinimasis ir tuštinimas rodo, kad kūdikiui pieno trūksta. Šlapinimasis yra natūralus ir būtinas procesas, padedantis organizmui atsikratyti nereikalingų medžiagų.Šlapinimosi normos ir pokyčiaiNaujagimiai gali šlapintis 8-10 kartų per parą. Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie linkę šlapintis dažniau nei vyresni vaikai. Kiekvienas vaikas bet kuriame amžiuje kasdien šlapinasi skirtingą kartų skaičių. Vaikai neturi būti mokomi sulaikyti šlapimą. Šlapimo kiekis, pašalinamas vieną ar kitą kartą, yra skirtingas ir priklauso nuo vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros (kai daugiau prakaituojama, tada rečiau ir mažiau šlapinamasi). Kai vaikas daugiau prakaituoja, pvz., žaidžia judrius žaidimus ir mažiau atsigeria, jo šlapimas būna koncentruotesnis ir jo būna mažiau. Vyresni nei 3 metų vaikai normaliai šlapinasi 5-6 kartus per dieną.Šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumas ir kiekis keičiasi kūdikiui augant. Pirmąją savaitę šlapimo ir išmatų bus mažiau, jie keis spalvas ir tirštumą. Nuo antros iki šeštos savaitės vyraus vienokis ritmas, po šeštos savaitės šlapinimasis gali suretėti, bet pagausėti. Tuštintis kūdikis taip pat gali pradėti rečiau, nei buvo įprasta iki 6 savaitės. Todėl renkantis žymėjimo lentelę atsižvelkite į savo kūdikio amžių.Naujagimių šlapimo pūslė yra labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas.Pirmosios vaiko išmatos ir šlapimo ypatumaiMekonijus - tai pirmosios vaiko išmatos. Jos būna tąsios, tamsiai žalios spalvos. Mekonijumi vaikas tuštinasi 2-3 paras. Pirmasis pasituštinimas turėtų būti per 48 valandas nuo gimimo. 4-5 dieną būna toks miksas - pereinamosios išmatos ir nuo 6-7 dienos jau būna klasikinės garstyčių spalvos išmatos.Pirmosiomis dienomis dėl medžiagų apykaitos procesų naujagimių šlapime būna daug šlapimo rūgšties. Dėl šlapimo rūgšties kristalų šlapimas nusidažo gelsvai rausvu atspalviu, o ant vystyklo tėvai gali matyti oranžines nuosėdas. Fiziologinė oligurija - per pirmąsias paras naujagimis šlapinasi nelabai daug. Iki šeštos paros turėtų būti tiek pasišlapinimų, kiek vaikui dienų (pavyzdžiui, 2 parų vaikas - 2 pasišlapinimai), o nuo šeštosios paros jau turėtų būti bent po šešis pasišlapinimus per parą.Deskvamacinis vulvovaginitas - dėl iš mamos gautų estrogenų išsiskiriančios balkšvos išskyros iš makšties. Tai dažniausiai įvyksta pirmąją savaitę, baigiasi per 7-10 dienų savaime. Kartais gali būti ir kraujo - tai jau vadinama naujagimių mėnesinėmis, jos gali trukti 1-3 dienas.Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?Jei tėvai nerimauja dėl vaiko šlapinimosi dažnumo, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks fizinį patikrinimą ir užduos klausimų apie vaiko ligos istoriją, mitybą ir šlapinimosi įpročius. Gydytojas taip pat gali užsakyti šlapimo tyrimą, kad patikrintų, ar nėra infekcijos ar kitų problemų.Į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kai vaikas šlapinasi? Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą.Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų. Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos nederėtų numoti ranka, - tai šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas.Šlapimo tyrimų svarbaAr reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Kodėl ir kaip dažnai? Taip. Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė. „Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą”, - sako gydytoja A. Jankauskienė.Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams atlikti?Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.Kaip gauti švarų šlapimo mėginį iš vaiko su sauskelnėmisKo nedaryti, rūpinantis vaiko šlapinimosi įpročiais?Nebarti, nebausti, negėdinti ir nelyginti su kitais vaikais, kurie nėra „šlapukai“. Nedrausti vartoti skysčių antroje dienos pusėje. Neduoti be reikalo sūraus maisto. Nevaryti vaiko prieš miegą 3-4 kartus šlapintis. Nekišti po paklode „specialaus pakloto“. Neapginkluoti vaiko sauskelnėmis. Nežadinti naktį pasišlapinti. Kaip nėra vieno teisingo būdo auklėti vaiką, taip nėra ir vieno tinkamiausio sauskelnių tipo. Natūralu, kad kiekvienam kūdikiui reikia skirtingo tipo sauskelnių.4mama „Sauskelnių mokyklėlėje“ supažindiname tėvėlius su tinkamo sauskelnių tipo pasirinkimo pagrindais, sauskelnių keitimo (užsidėjimo) patarimais ir kita naudinga informacija. Tikimės, kad ši Sauskelnių mokyklėlė padės visoms mamoms ir tėčiams.Kūdikiams sauskelnes reikia keisti kiekvieną kartą, kai tik pastebėjote jog jose jau yra skysčio, jos yra drėgnos (ne iš išorės, bet viduje). Tai bus ne tik maloniau, bet ir sveikiau - išvengsite iššutimų. Naujagimiams pirmosiomis savaitėmis sauskelnes keisite dažniau - mažiausiai penkis kartus po pasišlapinimo ir dukart po rimtesnio reikalo per dieną. Ar mano kūdikis šlapinasi ir tuštinasi pakankamai kartų? Geriausias šlapinimosi ir tuštinimosi rodiklis yra kiek mažylis suvalgo ir ar yra sveikas. Štai, ką reikėtų žinoti:Naujagimiai turėtų „sušlapinti” penkias šešias vienkartines sauskelnias arba šešias-aštuonias medžiagines skaidriu geltonos spalvos šlapimu. Taip pat turėtumėte sulaukti 2-4 kartus garstyčių spalvos išmatų. Jeigu maitinate krūtimi - išmatos gali būti kiek skystesnės.Keturių savaičių kūdikis gali tuštintis kartą per dieną ar net dieną praleisti.Geriau atkreipkite dėmesį ne į dažnumą, bet nuoseklumą.Jei išmatos atrodo vandeningos ar žalsvos - tai gali reikšti viduriavimą.Mažos, akmenuko dydžio kietos išmatos gali reikšti užkietėjimą.Atkreipkite dėmesį į pačias šlapias sauskelnes. Kūdikiui gali trūkti maistinių medžiagų arba skysčių, jei šlapimas yra tamsus arba labai ryškiai geltonos spalvos, dvelkia itin aštriu (kartais žuvies) kvapu, šlapimo kristalai susigėrę į sauskelnę yra rausvi ar raudoni. Dehitratacija pasireiškia ir sausomis lūpomis, neįprastu mieguistumu, apsnūdusiomis akimis, šaltomis rankomis ar pėdomis.Jeigu mažylis karščiuoja ar kitaip serga - sauskelnes keiskite dažniau. Ar turiu pažadinti vaiką vidury nakties norėdama pakeisti sauskelnę?Nebūtina to daryti, jei manote, kad tai netrukdo vaikučio miegui. Jeigu pastebėjote, kad pratekėjo - nepulkite vaikui keisti sauskelnių, jei matote, jog tai nebūtina, o kitą kartą pasirūpinkite apsaugine paklode. Nakčiai rinkitės ilgesnį sugeriamumo laiką turinčias sauskelnes. Pasistenkite jas pakeisti prie pat guldant vaikutį miegoti. Kiekvienas kūdikėlis kitoks - vieni gali išmiegoti šlapi, o kitą bet koks lašiukas išbudina. Kada reikia pratinti prie puoduko?Dar kartą pabrėžiame, kad kiekvienas kūdikis yra skirtingas, kaip ir jo raida, vystymasis.

tags: #kiek #kudikis #turi #slapintis

• Apie Aleksandro Pogrebnojaus ir Salomėjos santuoką
• Socialinė parama vaikų globos namuose
• Kaip atgauti formą po gimdymo
• Kaip lavinti skaitymo įgūdžius ikimokyklinukams
• Kūdikių grikių paruošimas