Kiaušiniai yra vienas dažniausiai vartojamų ir bazinių produktų daugelio žmonių mityboje. Gydytojo dietologo Edvardo Grišino teigimu, dažnam jie yra tarp TOP3 pasirinkimų pusryčiams. Nors kiaušiniai vertinami dėl savo maistinės vertės, jie dažnai apsupti mitų, ypač dėl cholesterolio kiekio ir rekomenduojamo vartojimo būdo.
Kiaušinio maistinė vertė: daugiau nei tik baltymai
Vidutiniškai vienas kiaušinis žmogui gali suteikti apie 70 kcal ir 70 g baltymų. Klaidingai manoma, kad didžiausią baltymų kiekį turi kiaušinio baltymas. Iš tiesų, visos maistinės medžiagos sukauptos trynyje, o tai sudaro 50% visų kiaušinyje esančių baltymų. Be baltymų, kiaušinis gausus seleno, cinko, vitamino D ir Omega-3 riebiųjų rūgščių. Jis taip pat yra cholino šaltinis, kuris svarbus nervinei sistemai, nuotaikos bei atminties kontrolei, o žmogaus raumeninis audinys šią medžiagą naudoja reguliuoti raumenų jėgą. Pakankamas cholino suvartojimas siejamas su žemesniu širdies ir kraujagyslių rizikos rodikliu - homocisteino kiekiu kraujyje, mažesne depresijos, nerimo sutrikimų ir kepenų suriebėjimo rizika.
Vidutiniškai vienas didelis virtas kiaušinis turi apie 70-80 kcal. Tai puikus lengvai įsisavinamų baltymų šaltinis, suteikiantis apie 7 g baltymų. Be kalorijų, kiaušiniai yra vertingų maistinių medžiagų šaltinis: jie aprūpina organizmą selenu, cinku, vitaminais A, D, E ir B12, kurie svarbūs imuninei sistemai, kaulų stiprumui ir nervų sistemos funkcijai. Taip pat kiaušiniuose gausu cholino, svarbaus smegenų veiklai ir kepenų sveikatai.
Pagrindinės maistinės medžiagos viename dideliame kiaušinyje:
| Maistinė medžiaga | Kiekis |
| Kalorijos (kcal) | 70-80 |
| Baltymai (g) | 7 |
| Riebalai (g) | 5 |
| Angliavandeniai (g) | 0.6 |
| Cholino (mg) | 147 |
Kiaušiniai ir cholesterolis: nauja perspektyva
Dėl kiaušiniuose esančio cholesterolio, jie ilgai buvo siejami su padidėjusiu cholesterolio kiekiu organizme, todėl buvo rekomenduojama riboti kiaušinių vartojimą, atsisakyti kiaušinio trynio ir valgyti vien baltymą. Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad maiste esantis cholesterolis nėra tiesiogiai susijęs su vadinamo „blogojo“ cholesterolio padidėjimu kraujotakoje. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas pabrėžia, kad cholesterolį galime rasti visuose gyvūninės kilmės maisto produktuose - taip pat ir baltymų, ir Omega-3 riebiųjų rūgščių. „Tad jeigu pietums ar vakarienei valgome lašišą, lygiai taip pat galime valgyti ir kiaušinį. Šiuo atveju svarbu, kiek apskritai gyvūninės kilmės produktų suvartojame dienos bėgyje, kiek cholesterolio mums leidžia suvartoti individuali širdies ir kraujagyslių, kepenų sveikata“, - pasakoja funkcinės mitybos partneris.
Naujausi tyrimai paneigė mitą, kad kiaušiniai ženkliai didina cholesterolio kiekį kraujyje. Nors kiaušinio trynyje yra cholesterolio, daugumai žmonių saikingas jo vartojimas neturi neigiamos įtakos. Atvirkščiai, kiaušiniai gali padėti didinti „gerojo“ cholesterolio (HDL) kiekį. Svarbu atsižvelgti į bendrą mitybos racioną ir individualią organizmo būklę.
Ką pasako trynio spalva?
Vienas paplitusių mitų apie kiaušinius - jog tamsesnis, intensyvesnės spalvos trynys byloja apie kokybiškesnį produktą, didesnę jo maistinę vertę. Tačiau, pasak gydytojo dietologo, sprendžiant iš kiaušinio trynio spalvos nei apie jo maistinę vertę, nei apie šviežumą neįmanoma nieko pasakyti. „Trynio spalva priklauso nuo to, kokiu pašaru buvo maitinama dedeklė višta. Jeigu vištos mityboje buvo daugiau morkų, apelsino žievelių ar kitų produktų, turtingų karotinoidais, trynys bus sodriai geltonas. Tačiau trynio spalva neatspindinti jokios maistinės kiaušinio savybės“, - pasakoja E. Grišinas ir priduria, kad kiaušinių kokybę, kuriai įtakos turi vištų auginimo sąlygos, jų dieta, parodo ženklinimas.
Kaip suprasti kiaušinių ženklinimą
Europos Sąjungoje priimta ženklinti kiaušinius skaičių bei raidžių deriniu, kurie nusako, kokiomis sąlygomis, kurioje valstybėje buvo auginamos vištos bei kurios valstybinės institucijos atsakingos už vištų laikymo vietos kontrolę. „Šiame vieningame visame ES žymėjime raidės yra dvi: A ir B. Jos žymi fizines produkto charakteristikas. Parduotuvėse dažniausiai rasime A raide paženklintus kiaušinius - reiškia, kad jie yra nesuskilę, neįdaužti, be kraujo priemaišų. Žemesnės - B klasės, kiaušinių mūsų parduotuvėse nesutiksime. Tuo tarpu skaičiai kiaušinių ženklinime parodo, kokiomis sąlygomis auginamos juos padėjusios vištos“, - teigia E. Grišinas.
Ant kiaušinių pakuotės esantis skaičius 0 reiškia, kad vištos buvo augintos pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus - paprastai tai yra brangiausi kiaušiniai parduotuvių lentynose dėl didesnių vištų auginimo sąnaudų. Skaičius 1 žymi laisvai auginamų vištų kiaušinius, skaičius 2 reiškia, kad vištos augintos ant kraiko, o skaičius 3 nurodo, jog vištos augintos narvuose. Prekybos tinklas „Maxima“ yra išsikėlęs tikslą iki 2025 metų atsisakyti narvuose auginamų vištų kiaušinių prekybos.
Kepti ar virti - kas sveikiau?
Gydytojas dietologas E. Grišinas teigia, kad trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra naudingesnis nei iškeptas. Mat toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį. Be to, virto kiaušinio baltymas yra lengviau virškinamas bei pasisavinamas mūsų organizmo. „Skirtingų šaltinių duomenimis, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, netenkama nuo 10 iki 30 proc. jame esančių vitaminų bei antioksidantų. Ypač svarbūs antioksidantai: karotinoidai zeksantinas ir liuteinas. Ilgai šaldytuve stovėjusių arba stipriai apkeptų kiaušinių sudėtyje šių naudingų medžiagų gali sumažėti vos ne per pusę. Be to, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje jame esantis cholesterolis oksiduojasi ir šio proceso metu susidaręs oksisterolis gali būti širdies kraujagyslių ligų pasireiškimo rizikos kaltininku. Taigi - ne kiaušinis kaltas, bet tai, kaip mes elgiamės su šiuo produktu“, - sako funkcinės mitybos partneris E. Grišinas.
Jis pažymi, kad ir virimas, ir kepimas yra tinkami būdai paruošti kiaušinį, tačiau kepti kiaušinius reikėtų lengvai, ne itin aukštoje temperatūroje, su trupučiu alyvuogių aliejaus ar ghee sviesto. „Ir būtina pasirinkti tinkamą garnyrą. Vadinamieji angliški pusryčiai savo maistine verte neprilygsta virtiems arba lengvai pakeptiems kiaušiniams, patiekiamiems su šaukšteliu majonezo, rieke duonos bei šviežiomis daržo salotomis“, - teigia dietologas.
Tobulai virti kiaušiniai
Žalias kiaušinis - kulinarijai, bet ne sveikatai
Pasak E. Grišino, žalių - termiškai neapdorotų, kiaušinių vartojimas turi įdomią priešistorę, susijusią su XX amžiaus fitneso įžymybėmis. „Tikriausiai bene kiekvienas mūsų yra žiūrėjęs filmą apie nenugalimą Rocky Balboa - ruošdamasis bokso kovoms jis gerdavo žalius kiaušinius, siekdamas padidinti raumenų masę. O kaip gi auksinės eros kūno etalonas Arnoldas Shwartzeneggeris, gardinęs žalių kiaušinių kokteilį plakta grietinėle, kad gautų daugiau kalorijų. Vis dėlto, tai buvo ir yra tik mada“, - įsitikinęs gydytojas dietologas.
Funkcinės mitybos partneris pabrėžia, kad termiškai apdorotų kiaušinių baltymų pasisavinimas yra dukart efektyvesnis nei vartojant žalius kiaušinius. Termiškai neapdorotus kiaušinius vartoti, žinoma galima - iš žalių kiaušinių gaminamas majonezas, kokteiliai, įvairūs desertai, tarp kurių ir populiarusis itališkas tiramisu. Tačiau tokiu atveju rekomenduojama rinktis pasterizuotus kiaušinius - jų lukštas apdorotas karščiu, siekiant neutralizuoti salmonelės bakterijas, randamas ant kiaušinių lukštų. Šių bakterijų keliama rizika yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl nesaugu vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius, jeigu jų lukštas buvo pažeistas, įskilęs.
Kiaušinis naudingas ne visiems
Nepaisant visų gerųjų savybių, kiaušiniai gali būti ne tik draugas, bet ir priešas mūsų virškinamajam traktui. Kiaušinio baltymas gali sukelti nemalonias reakcijas žmonėms, kovojantiems su produktų netoleravimu, alergijomis. „Kiaušinio baltymuose esantys glikoproteinai gali sukelti specifinį imuninį atsaką, pasireiškiantį ne tik pilvo pūtimu, nevirškinimo pojūčiu, bet ir bėrimais, atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu ar net astmos požymiais. Todėl žmonės, kovojantys su virškinimo trakto problemomis, neaiškios kilmės bėrimais, turėtų atkreipti dėmesį į savo dietos struktūrą, pamėginti susekti valgomo maisto ir savijautos sąsają, kreiptis į gydytojus alergologus, gastroenterologus, dietologus, siekiant išsiaiškinti negalavimų priežastis“, - pranešime spaudai teigia gydytojas dietologas E. Grišinas.
Taigi, nors kiaušiniai yra maistingas ir vertingas maisto produktas, svarbu juos vartoti saikingai ir atsižvelgti į individualius organizmo poreikius bei galimas reakcijas.
