Kiaušiniai - vieni maistingiausių maisto produktų, galintys konkuruoti su mėsa pagal savo maistinę vertę. Jie yra puikus lengvai virškinamų baltymų šaltinis, turintis visų organizmui reikalingų aminorūgščių. Kiaušinio trynio riebalai yra prisotinti nesočiųjų riebiųjų rūgščių.

Kiaušinio baltyme gausu tokių mineralinių medžiagų kaip natris, siera, chloras ir kalis. Trynyje, be sieros ir kalcio, randama daug fosforo. Be to, tryniuose gausu riebaluose tirpstančių vitaminų. Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų, daugiausia geležies ir cinko, o baltyme jų - apie 2,8 mg. Trynyje taip pat gausu vitaminų A, E, D, tiamino (B1) ir riboflavino (B2).

Vienintelė nepageidautina kiaušinių maistinė savybė - gana didelis cholesterolio kiekis, kurio didesnis kiekis nerekomenduojamas maisto racione. Tačiau kiaušiniuose yra ir aminorūgšties cholino, kuris padeda stabdyti cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių.

Net 96-98 % kiaušinių maistinių medžiagų gerai įsisavinamos. Vienas vištos kiaušinis maistine verte prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir turi apie 350 kJ energijos. Taigi, 25 vištos kiaušiniai prilygsta kilogramui mėsos.

Kiaušinių sudėtis ir maistinė vertė: skirtumai ir kaip pasirinkti

Kiaušiniai yra vienas vertingiausių maisto produktų, kuriame gausu žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Tačiau kaip išsirinkti norimos kokybės kiaušinius? Ar kiaušinių maistinės savybės priklauso nuo lukšto spalvos ar vištų auginimo būdo, pašarų?

Vištos kiaušinio didžiausią dalį sudaro baltymas. Jame gausu visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų (Na, Ca, Fe, P, Cl, S, Hg, Cu ir kt.), B grupės vitaminų. Mineralinių medžiagų trynyje dvigubai daugiau negu baltyme, gausu ir vitaminų - A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kitų. Vištų kiaušiniuose yra cholino - tai svarbi medžiaga, susijusi su atminties funkcijomis.

Vištų kiaušinis yra vienintelis maisto produktas, kurio baltymą žmogaus organizmas įsisavina iki 97-98%. Kiaušinio baltymus ypač mėgsta sportininkai dėl puikaus jų pasisavinamumo, taip pat baltyme esančios medžiagos skatina raumenų ląstelių augimą ir apsaugo nuo raumenų pažaidos, vykstančios sporto metu bei dirbant sunkų fizinį darbą.

Naminiai paukščių - vištų, kalakutų, ančių, žąsų, putpelių kiaušinių sudėtis skiriasi nedaug. Palyginus su vištų kiaušiniais, putpelių kiaušiniai turi daugiau amino rūgščių, geležies, fosforo ir vario, taip pat kai kurių vitaminų, tačiau juose nėra vitaminų D, E, B12. Anties kiaušiniuose daugiau vitamino A, tačiau jie turi daugiau ir riebalų bei mažiau baltymų, lyginant su vištos kiaušiniais.

Kiaušinių sudėčiai įtakos gali turėti lesalo sudėtis, metų laikas bei kiaušinių dėjimo intensyvumas. Vištų lesalų sudėtis labiau daro įtaką kiaušinių trynių sudėčiai, bet visiškai neturi įtakos baltymams.

Tyrimas atliktas tiriant šešių skirtingų laisvai ganomų vištų augintojų parduodamus kiaušinius ir oficialią USDA (Jungtinių valstijų žemės ūkio departamento) informaciją apie standartinių, pramoniniu būdu gaunamų vištų kiaušinių maistinę vertę. Laisvai ganomų vištų kiaušiniai pagal atliktus tyrimus sudėtyje turi:

• 1/3 mažiau cholesterolio
• 1/4 mažiau sočiųjų riebalų
• 2/3 daugiau vitamino A
• 2 kartus daugiau Omega 3
• 3 kartus daugiau vitamino E
• 7 kartus daugiau beta karotino

Ekologiniuose ūkiuose ir laisvai laikomų vištų kiaušinių trynių spalva paprastai būna ryškesnė dėl minėtų karotinoidų - natūralių medžiagų, suteikiančių oranžinę ar raudoną spalvą apelsinams, pomidorams, morkoms ir geltoną spalvą daugelio augalų žiedams. Jų paukščiai gauna su bet kokiais žaliaisiais pašarais, morkomis, kukurūzais. Tačiau vištos gali ir būti lesinamos karotenoidais ir tuomet jų kiaušinių spalva irgi bus ryškesnė. O naminių natūraliai lesinamų paukščių žiemos metu, kai jie negauna žolės trynys gali būti šviesesnis. Taigi mitas, kad kokybišką kiaušinį gali pažinti iš trynio spalvos.

Karotinoidai svarbūs tiek gyvūnų, tiek ir žmonių sveikatai. Plačiausiai žinomas karotinoidas - beta karotinas, organizme paverčiamas vitaminu A. Jo svarba organizmui jau senai žinoma. Pastaraisiais metais buvo pastebėta, kad karotinoidai, kaip antioksidantai, svarbūs užkertant kelią vėžiniams susirgimams, širdies bei akių ligoms.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) išnagrinėjusi mokslinius tyrimus, patvirtino, kad kiaušiniai yra vienas turtingiausių Omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, nes viename kiaušinyje yra 100-150 mg šios rūgšties. Mokslininkų nuomone, norint palaikyti normalią smegenų funkciją ir išsaugoti regėjimą, žmogus per parą turi suvalgyti 2 kiaušinius. Nors kitose rekomendacijose teigiama, kad kiaušinių iki vieno per dieną reikėtų riboti dėl didelio cholesterolio kiekio.

Didelio kiaušinio trynys turi net 200-300 mg cholesterolio. Todėl žmonėms, kurie turi padidintą cholesterolio kiekį kraujyje, rekomenduojama riboti jo suvartojimo kiekius. Bet tai ne visada tiesa, nes su maistu mes gauname mažą kiekį cholesterolio, o didžiausią jo dalį pagamina mūsų kepenys. Jei per dieną vidutiniškai suvartosite vieną kiaušinį, teigiama, kad tai neturės jokios įtakos jūsų cholesterolio kiekiui kraujyje. Įprastai vienu metu mes valgome daugiau nei vieną, tai skaičiuokite vidurkį per savaitę ir matysite kiek suvartojate.

Teigiama, kad geriausiai kiaušinis pasisavina, kai jis yra minkštai virtas. Taip pat puikiai tinka virti be lukšto ar kepti minkštai be riebalų. Geriausia, jei valgomas su daržovėmis, nes tokiu būdu pagerina daržovėse esančių medžiagų pasisavinimą.

Natūralus ir ekologiškas - ar tai tas pats?

Galite apsigauti gražiu „kaimiški kiaušiniai“ pavadinimu. Sodybose augintos vištos gali būti šeriamos ir liaudiškai tariant „kombikormu“. Vargu ar jums pardavėjas papasakos, kaip šeriamos ir kaip laikomos vištos - laisvėje vaikštinėja ar mažam aptvare tupi. Tik ekologiški sertifikuojami ūkiai yra tikrinami, o kiti daro, kaip išmano. Nebent gyvenate kaimynystėje ir matote, kaip laikomos bei kaip šeriamos. Žodį „natūralus“ gali užrašyti bet kas, kas augina vištas ir parduoda jų dedamus kiaušinius. Užrašas „ekologiškas“ duoda kokybės garantiją, nes taip gali žymėti tik sertifikuoti ūkiai, kurie yra reguliariai tikrinami.

Kiaušinių ženklinimas: ką reiškia skaičiai ir raidės?

Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokiais kiaušiniais dažniausiai prekiaujama turgavietėse.

Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka.

I. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:

• 0 - ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).
• 1 - laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).
• 2 - ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).
• 3 - narvuose laikomų vištų kiaušiniai.

II. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos.

Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES valstybių.

III. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

Europos sąjungoje priimta ženklinti kiaušinius skaičių bei raidžių deriniu, kurie nusako, kokiomis sąlygomis, kurioje valstybėje buvo auginamos vištos bei kurios valstybinės institucijos atsakingos už vištų laikymo vietos kontrolę.

Šiame vieningame visame ES žymėjime raidės yra dvi: A ir B. Jos žymi fizines produkto charakteristikas. Parduotuvėse dažniausiai rasime A raide paženklintus kiaušinius - reiškia, kad jie yra nesuskilę, neįdaužti, be kraujo priemaišų. Žemesnės - B klasės, kiaušinių mūsų parduotuvėse nesutiksime. Tuo tarpu skaičiai kiaušinių ženklinime parodo, kokiomis sąlygomis auginamos juos padėjusios vištos.

Kiaušinių dydžio kategorijos

Prieš paskirstant į prekybos vietas, vertinama kiaušinių kokybė, jie rūšiuojami ir pakuojami. Į prekybą gali būti tiekiami tik A klasės kiaušiniai, atitinkantys kokybės reikalavimus: lukštai turi būti nepažeisti, be deformacijų, švarūs, be pašalinių medžiagų ar kvapo.

Rūšiuojant kiaušiniai skirstomi į keturias svorio kategorijas, kurios nurodomos ant kiaušinių pakuočių:

• XL - labai dideli (73 g ir didesni)
• L - dideli (63-73 g)
• M - vidutiniai (53-63 g)
• S - maži (iki 53 g)

Gali būti supakuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniai, tada ant pakuočių nurodoma “skirtingų dydžių kiaušiniai”. Pasirinkimas, kokio dydžio kiaušinius pirkti, kiekvieno vartotojo skonio dalykas. Specialistų teigimu, tiek mažuose, tiek ir pačiuose didžiausiuose kiaušiniuose yra tos pačios maistinės medžiagos ir vitaminai.

Kiaušinių laikymas ir tinkamumo trukmė

Kaip ir kiekvienas produktas, kiaušinis turi subręsti. Specialistų manymu, geriausias skonio savybes kiaušinis įgyja per 5 paras po padėjimo. Kiaušinių tinkamumo vartoti terminas gan ilgas, jie turėtų būti suvartojami per 28 dienas po padėjimo. Geriausia žalius kiaušinius laikyti nuo +5°C iki +18°C, saugoti nuo temperatūros svyravimų, o plauti tik prieš vartojimą. Virtų kiaušinių nepatariama laikyti ilgiau kaip 2 paras, laikant kambario temperatūroje, o šaldytuve - iki 3 parų. Todėl dažant margučius, reikėtų marginti tokį kiekį, kokį planuojama suvartoti per 3 paras.

Prieš vartojimą kiaušinius būtina nuplauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze - žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia salmonella rūšies bakterijos. Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę - švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius.

Perkant reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas - 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C - +18°C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.

Kepti ar virti: kuris būdas sveikesnis?

Trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra naudingesnis nei iškeptas, nes toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį. Be to, virto kiaušinio baltymas yra lengviau virškinamas bei pasisavinamas mūsų organizmo.

Kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, netenkama nuo 10 iki 30 proc. jame esančių vitaminų bei antioksidantų, ypač karotinoidų zeksantino ir liuteino. Ilgai šaldytuve stovėjusių arba stipriai apkeptų kiaušinių sudėtyje šių naudingų medžiagų gali sumažėti vos ne per pusę.

Kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje jame esantis cholesterolis oksiduojasi ir šio proceso metu susidaręs oksisterolis gali būti širdies kraujagyslių ligų pasireiškimo rizikos kaltininku. Taigi - ne kiaušinis kaltas, bet tai, kaip mes elgiamės su šiuo produktu.

Ir virimas, ir kepimas yra tinkami būdai paruošti kiaušinį, tačiau kepti kiaušinius reikėtų lengvai, ne itin aukštoje temperatūroje, su trupučiu alyvuogių aliejaus ar ghee sviesto. Virti arba lengvai pakepti kiaušiniai puikiai dera su šviežiomis daržo salotomis.

Žalias kiaušinis: kulinarijai, bet ne sveikatai

Termiškai apdorotų kiaušinių baltymų pasisavinimas yra dukart efektyvesnis nei vartojant žalius kiaušinius. Termiškai neapdorotus kiaušinius vartoti, žinoma, galima - iš žalių kiaušinių gaminamas majonezas, kokteiliai, įvairūs desertai, tarp kurių ir populiarusis itališkas tiramisu. Tačiau tokiu atveju rekomenduojama rinktis pasterizuotus kiaušinius - jų lukštas apdorotas karščiu, siekiant neutralizuoti salmonelės bakterijas, randamas ant kiaušinių lukštų.

Šių bakterijų keliama rizika yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl nesaugu vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius, jeigu jų lukštas buvo pažeistas, įskilęs.

Kiaušinis naudingas ne visiems

Nepaisant visų gerųjų savybių, kiaušiniai gali būti ne tik draugas, bet ir priešas mūsų virškinamajam traktui. Kiaušinio baltymas gali sukelti nemalonias reakcijas žmonėms, kovojantiems su produktų netoleravimu, alergijomis. Kiaušinio baltymuose esantys glikoproteinai gali sukelti specifinį imuninį atsaką, pasireiškiantį ne tik pilvo pūtimu, nevirškinimo pojūčiu, bet ir bėrimais, atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu ar net astmos požymiais. Todėl žmonės, kovojantys su virškinimo trakto problemomis, neaiškios kilmės bėrimais, turėtų atkreipti dėmesį į savo dietos struktūrą, pamėginti susekti valgomo maisto ir savijautos sąsają, kreiptis į gydytojus alergologus, gastroenterologus, dietologus, siekiant išsiaiškinti negalavimų priežastis.

Kiaušiniai ryte ar vakare: kada geriausia valgyti?

Kiaušiniai - universalus ir maistingas produktas, dažnai įtraukiamas į įvairius patiekalus ir dietas. Tačiau nuomonės apie tai, ar kiaušinius geriau valgyti ryte, ar vakare, skiriasi.

Argumentai už kiaušinių valgymą vakare:

• Baltymų šaltinis: Kiaušiniai yra puikus baltymų šaltinis, o baltymai yra svarbūs raumenų atstatymui ir augimui. Vakare suvartojami baltymai gali padėti organizmui atsinaujinti miego metu.
• Sotumo jausmas: Kiaušiniai yra sotus maistas, todėl juos valgant vakare galima išvengti persivalgymo ir naktinių užkandžių.
• Lengvas paruošimas: Kiaušinius galima greitai ir lengvai paruošti įvairiais būdais - nuo omleto su daržovėmis iki kietai virto kiaušinio su salotomis.

Argumentai prieš kiaušinių valgymą vakare:

• Virškinimo sunkumai: Kai kuriems žmonėms kiaušiniai gali sukelti virškinimo sunkumų, ypač jei jie valgomi prieš pat miegą. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis minkštai virtus kiaušinius arba patiekalus be trynių.
• Cholesterolio kiekis: Nors kiaušiniai nėra tokie pavojingi cholesterolio kiekiui, kaip manyta anksčiau, žmonėms, turintiems didelį cholesterolio kiekį kraujyje, reikėtų riboti jų vartojimą.
• Mitybos disbalansas: Jei kiaušiniai valgomi kiekvieną vakarą, gali atsirasti mitybos disbalansas, nes organizmas negauna pakankamai kitų svarbių maistinių medžiagų.

Mitybos specialistų nuomonės apie tai, kada geriausia valgyti kiaušinius, skiriasi. Vieni teigia, kad kiaušinius geriau valgyti ryte, nes jie suteikia energijos ir sotumo visai dienai. Kiti mano, kad kiaušinius galima valgyti bet kuriuo paros metu, įskaitant ir vakarienę, jei jie įtraukiami į subalansuotą mitybą.

tags: #kiausiniai #maistine #verte

• Kaip stiprinti ryšius per žaidimus
• Cybex vežimėlių inovacijos
• Nuo „Tele Bim-Bam“ iki šiuolaikinio ugdymo
• Ugdymai(si) galimybės Vilniaus "Spindulio" progimnazijoje
• Kaip auginti vaikus be baimių