Kasdien sukate galvą, ką pagaminti savo mažyliui, kad jis gautų visas reikalingas medžiagas ir vitaminus? Dauguma tėvelių tvirtina, kad būtent vaikų mityba yra vienas iš didžiausių kasdienių galvosūkių.
Pasak gydytojos-dietologės Linos Barauskienės, užtenka žinoti kelias pagrindines taisykles, kurios ne tik palengvins šį procesą, bet ir užtikrins, kad jūsų mažylis gautų visavertį maistą, pakankamai skysčių ir net pats mielai sėstųsi prie pusryčių ar vakarienės stalo.
Primaitinimo pradžia: kada ir kaip pradėti?
Reikėtų vadovautis sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijų, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką. Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Dar svarbu paminėti, kad žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė. Nuo 6 mėn. vaikui pradeda trūkti vitamino D, geležies, kitų maistinių medžiagų, todėl uždelsti su primaitinimu taip pat nederėtų. Primaitinimą rekomenduojama pradėti nuo daržovių, lygiagrečiai gali atsirasti grūdai. Kruopas pradėti skanauti patariama nuo ryžių, daržoves - nuo bulvių, vėliau reikėtų ragauti kitų tuo sezonu augančių ir geriausia pačių užaugintų daržovių. Nereikėtų delsti ir su mėsos įvedimu, nes geležies atsargos mažylio organizme nuo šešto mėnesio greitai senka.
Pirmieji maisto produktai: daržovės, vaisiai, grūdai
Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.
Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčius grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn.
Mėsa, žuvis ir kiaušiniai
Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams. Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją.
Specialistė mamoms pataria, kada ir nuo ko reikėtų pradėti kūdikio primaitinimą, ar duoti mažyliui vandens, kada kepti pirmąjį omletą ir apkepą. Vienas iš pagrindinių dalykų, prie kurio tėvai turėtų įpratinti savo vaiką - dienos rėžimas. Kūdikis nuo pat gimimo natūraliai išalksta kas kelias valandas, o jam paaugus, pusryčiai, pietūs ir vakarienė turėtų būti patiekiami taip pat tuo pačiu metu. Pagrindinių valgymų maistas turi būti šiltas, o tarp jų mažylis turėtų 2-3 kartus užkandžiauti (priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai). „Žinoma, ne visada tėveliai galės valgyti kartu su savo mažyliu, bet nesunku kartu prisėsti prie stalo, suvalgyti vaisių, riešutų ar atsigerti arbatos. Svarbu, kad vaikas matytų teigiamą pavyzdį“, - pataria L. Vaiko organizmui reikalingi skysčiai. Duoti atsigerti mažyliui reikėtų kiekvieno valgymo metu. Tik neduokite sulčių ar kito saldaus gėrimo likus valandai ar mažiau iki valgymo, nes vaiko apetitas sumažės.
Svarbiausi principai: druska, cukrus, riebalai ir prieskoniai
6 mėn. Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais.
Druska
Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Nuo metų rekomenduočiau druskos kiekį didinti labai nedaug, o jai skirtą rekomendaciją viršyti griežtai draudžiama.
Cukrus
Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų). Taip, kaip būdavo ankščiau: tortas tik per gimtadienį. Jokiu būdu negalima vaikų papirkinėti, skatinti nei saldumynais nei kitu maistu. Iki metų maisto saldinti ir saldumynų reikėtų neduoti visai. Nuo metų rekomenduočiau namie gamintus gardėsius.
Aliejus, sviestas
Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą! Riebalų į vaiko racioną rekomenduojama įtraukti jau nuo 6-7 mėnesių amžiaus, kai pradedamas papildomas primaitinimas šalia žindymo arba mišinukų. Augalinis aliejus puikiai tinka įmaišyti ruošiant kruopų ar daržovių tyreles. Specialistai atkreipia dėmesį, kad aliejus yra vertingas mono- ir polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-9, omega-3 ir omega-6 šaltinis. Šios medžiagos yra būtinos žmogaus organizmui, tačiau pats organizmas jų pasigaminti negali, todėl svarbu užtikrinti reikiamą kiekį su valgomu maistu. Šiandien vis dažniau atkreipimas dėmesys į rapsų aliejų, kuriame yra būtinų organizmui Omega 3, omega 6 ir omega 9 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tačiau L.Viniarskaitė pabrėžia, kad riebalai, taip pat ir aliejai, kokie geri bebūtų, taip pat turi savo rekomenduojamas paros normas, ir jų viršyti nederėtų. Sviestu tyreles galima gardinti nuo 7 mėn. Tinka ir aliejus. Šiuos reikėtų derinti įvairius, vieną kartą dėti šaukštelį pvz. alyvuogių, kitą kartą - sėmenų ar kokio kito aliejaus. Skirtingi riebalai pasižymi skirtingomis naudingomis ir nenaudingomis sąvybėmis, Todėl būtina juos keisti. Pariebinus tyrelę organizmas geriau įsisavins maisto medžiagas, riebaluose tirpius vitaminus, bus užtikrintas tam tikras riebalų poreikis ir kiekis. Sviestas vaikams taip pat būtinas. Bet sviestas, o ne riebalų mišinys. Tad, riebalų įvairovė labai svarbi.
Prieskoninės žolelės
Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską. Visos pas mus augančios žolelės galimos nuo 8 mėn.: petražolės, krapai, bazilikai, kalendra.
Kiti prieskoniai
Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą. Druska, prieskonių mišiniai nerekomenduojami visai. Druskos pakanka produktuose, ja skaninti maistą rekomenduočiau kuo vėliau, neanksčiau kaip nuo metukų.
Vengtini produktai ir gėrimai
Anot gydytojos-dietologės Linos Barauskienės, dažniausiai tėveliai mitybos klaidas daro dėl dviejų priežasčių: nežinojimo arba nusileidžia vaikų kaprizams. Pavyzdžiui, vietoj vandens duoda atsigerti sulčių ar kitų saldintų gėrimų, nes mažylis kitaip visai negeria, o sausainius ar traškučius pateisina tuo, kad vaikas liks alkanas.
„Žinoma, visiškai neišvengsime netinkamo maisto, tačiau gruzdintas, riebaluose virtas ar keptas maistas vaikui nėra naudingas ir netgi draudžiamas. Taip, jis gauna reikiamas kalorijas, tačiau negauna jokių vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, o gauna ligas sukeliančias medžiagas (kancerogenus). Tokie produktai, kaip sūrūs ar saldūs, riebaluose gaminti valgiai, greito vartojimas maistas taip pat netinka tokio amžiaus vaikams. Reikia nepamiršti, kad vaikas nėra suaugęs, visas jam duodamas maistas, turėtų būti gaminamas atskirai”, - teigia gydytoja-dietologė.
Vaikams taip pat nerekomenduojami ir įvairūs užkandžiai, sausainiai, tortai, pyragai bei kiti saldumynai. Atsakingai reiktų rinktis ir gėrimus. Glotnučiuose, sultyse, vaisvandeniuose yra per daug cukraus. Vengti reiktų ne tik kavos, bet ir arbatos, kitų gėrimų, kuriuose yra kofeino. Taip pat žr. „Vengtini produktai sumažina vaiko apetitą, tada jis nebevalgo tinkamo maisto, trukdo pasisavinti naudingoms maisto medžiagoms, labai kenkia augantiems dantukams. Be to, per gausus netinkamo maisto vartojimas gali lemti vaiko nutukimą ir su juo susijusias ligas”, - primena L. Barauskienė.
Anot gydytojos-dietologės Linos Barauskienės, dažniausiai tėveliai netinkamai maitina vaiką dėl dviejų priežasčių: nežino arba nusileidžia vaikų kaprizams. „Visiškai vaikui netinkamas gruzdintas, riebaluose virtas ar keptas maistas. Iš jo mažylis gauna reikiamas kalorijas, tačiau negauna jokių vitaminų ir kitų naudingų medžiagų - tik ligas sukeliančius kancerogenus. Sūrūs ar saldūs, riebaluose gaminti valgiai, greitas maistas taip pat netinka mažiems vaikams. Vaikams taip pat nepatariama valgyti sausainių, tortų, pyragų bei kiti saldumynų. Atsakingai rinkitės ir gėrimus: glotnučiuose, sultyse, vaisvandeniuose yra per daug cukraus. „ Šie nesveiki produktai sumažina vaiko apetitą, tada jis nebevalgo naudingo maisto, be to, pakenkia augantiems dantukams. Dėl netinkamo maisto vaikas gali nutukti ir susirgti įvairiomis ligomis“, - primena L. Barauskienė.
Valgymo režimas ir dienos racionas
Vienas iš pagrindinių dalykų, ką kiekvienas tėvelis turėtų skiepyti savo vaikui - tai dienos režimas. Kaip nuo pat gimimo kiekvienas kūdikis išalksta kas kelias valandas, taip, ir jam paaugus, pusryčiai, pietūs ir vakarienė turėtų būti patiekiami tuo pačiu metu. Šių trijų valgymų metu maistas turi būti šiltas. Tarp pagrindinių valgymų mažylis turėtų 2-3 kartus užkandžiauti (priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai). Gydytoja-dietologė pastebi, kad vaikai daug labiau linkę paisyti savo režimo, jei tėveliai rodo pavyzdį ir valgo kartu su vaiku.
„Žinoma, ne visi tėveliai turi galimybę kiekvieną kartą valgyti kartu su savo mažyliu, juk suaugusiojo ritmas visai kitoks. Tačiau visada galima kartu prisėsti prie stalo, suvalgyti vaisių, riešutų ar atsigerti arbatos. Svarbu, kad vaikas matytų teigiamą pavyzdį”, - pataria L. Barauskienė.
Svarbu nepamiršti ir skysčių, kurie taip reikalingi vaiko organizmui. Duoti atsigerti mažyliui reikėtų kiekvieno valgymo metu. Jeigu norite, kad mažylio apetitas nesumažėtų ir jis valgytų jūsų pagamintą maistą, neduokite sulčių ar kito saldaus gėrimo likus valandai ar mažiau iki valgymo. Apskritai saldinti gėrimai turėtų būti duodami tik retomis išimtimis.
Dienos racione - visa paletė produktų. Kalbant apie dienos racioną, galioja paprasta taisyklė: 5+5+3+2. Ji reiškia, kad per dieną 1-3 metų vaikas turi suvalgyti penkias porcijas bulvių ir grūdinių produktų (duona, grūdų trapučiai, bulvių košė), penkias porcijas daržovių ir vaisių (obuoliai, kriaušės, slyvos, bananai, brokoliai, morkos), tris porcijas pieno produktų (pieno mišinukai, nesaldus jogurtas, sūris) ir dvi porcijas daug baltymų turinčio maisto (pupelės, žirneliai, lęšiai, vištienos krūtinėlė, liesos jautienos faršas, veršiena, kiaušiniai, žuvis).
„Pavyzdžiui, pilnam grūdinių produktų dienos racionui galima rinktis 2 riekes duonos, 2 ryžių trapučius ir 3-5 valgomus šaukštus sausų pusryčių be cukraus. Pieno produktų dienos racionas apima 250 ml mamos pieno arba pieno mišinuko, 200 g nesaldaus jogurto ir 45 g ne kieto, nesaldaus sūrio arba grūdėtos varškės. Kiekvienas tėvelis gali rinktis, priklausomai nuo to, kokį maistą jo vaikas mėgsta, tačiau būtina išlaikyti šias proporcijas ir stengtis kartais paįvairinti maisto meniu”, - teigia gydytoja-dietologė.
| Produktų grupė | Porcijos per dieną | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Bulvių ir grūdinių produktų | 5 | Duona, grūdų trapučiai, bulvių košė, sausi pusryčiai be cukraus |
| Daržovių ir vaisių | 5 | Obuoliai, kriaušės, slyvos, bananai, brokoliai, morkos |
| Pieno produktų | 3 | Pieno mišinukai, nesaldus jogurtas, sūris, varškė |
| Baltymų turinčio maisto | 2 | Pupelės, žirneliai, lęšiai, vištienos krūtinėlė, liesos jautienos faršas, veršiena, kiaušiniai, žuvis |
Maisto ruošimas ir patiekimas
Pasak gydytojos, nemažiau svarbus ir maisto patiekimas. Mažyliai viską vertina per prizmę, ar tai įdomu, ar nuobodu, tad sukūrus savotišką ritualą su vaikiškais indais, įrankiais, maisto gaminimu ir patiekimu tikrai susilauksite daugiau susidomėjimo.
„Pasirūpinkite, kad vaikai turėtų savo mažą lėkštelę bei tinkamo dydžio įrankius, maistą patiekite mažomis porcijomis. Stenkitės neversti vaiko ragauti maisto, kurio jis nenori, tegul vaikai patys nusprendžia, kiek nori valgyti. Nepamirškite, kad mažylis taip susipažįsta su skirtingais maisto produktais. Būdami kantrūs ir rodydami teigiamą pavyzdį padėsime ir jam greičiau išmokti sveikos mitybos įpročių.
Vienas iš pagrindinių dalykų, ką kiekvienas tėvelis turėtų skiepyti savo vaikui - tai dienos režimas. Kaip nuo pat gimimo kiekvienas kūdikis išalksta kas kelias valandas, taip, ir jam paaugus, pusryčiai, pietūs ir vakarienė turėtų būti patiekiami tuo pačiu metu. Šių trijų valgymų metu maistas turi būti šiltas. Tarp pagrindinių valgymų mažylis turėtų 2-3 kartus užkandžiauti (priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai). Gydytoja-dietologė pastebi, kad vaikai daug labiau linkę paisyti savo režimo, jei tėveliai rodo pavyzdį ir valgo kartu su vaiku.
„Žinoma, ne visi tėveliai turi galimybę kiekvieną kartą valgyti kartu su savo mažyliu, juk suaugusiojo ritmas visai kitoks. Tačiau visada galima kartu prisėsti prie stalo, suvalgyti vaisių, riešutų ar atsigerti arbatos. Svarbu, kad vaikas matytų teigiamą pavyzdį”, - pataria L. Barauskienė.
Svarbu nepamiršti ir skysčių, kurie taip reikalingi vaiko organizmui. Duoti atsigerti mažyliui reikėtų kiekvieno valgymo metu. Jeigu norite, kad mažylio apetitas nesumažėtų ir jis valgytų jūsų pagamintą maistą, neduokite sulčių ar kito saldaus gėrimo likus valandai ar mažiau iki valgymo. Apskritai saldinti gėrimai turėtų būti duodami tik retomis išimtimis.
Ankstesnės kartos patarimai „neišsidirbinėti“ ir duoti vaikams tą patį maistą kaip ir suaugusiems, gali būti žalingi. Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė pabrėžia, kad ne anksčiau nei nuo metukų (priklausomai nuo vaiko organizmo brandos ir pasiruošimo) rekomenduojama vaiką pratinti prie suaugusiųjų valgomo maisto. Kai dėl kepto maisto, jo mažyliams rekomenduojama neskubėti duoti, ne anksčiau nei nuo pusantrų- dviejų metų. Turint galvoje, kad ir suaugusiems kepimas, kaip terminis maisto apdorojimo būdas, neturi būti kasdienis, tai galioja ir vaikų mityboje. L.Viniarskaitė įsitikinusi, kad jei vaikai retkarčiais paragauja kepto maisto, dar nereiškia, kad jiems gresia nutukimas ar širdies ligos. „Keptas blynas galėtų būti duodamas vaikui nuo vienerių metų, bet svarbu, kad jis nebūtų suskrudęs, „pritvinkęs” riebalų. Sukeptas maistas blogina vaiko virškinimą ir gali sukelti skrandžio ligas, virškinimo problemas. Jeigu mes kalbame apie keptuvėje keptą mėsą ar žuvį, vaikui šio maisto reikėtų duoti kiek vėliau, nuo dvejų ar trejų metų.
Kaip greitai paruošti vegetariškus kepsnelius pagal Ritos Šilenskienės receptą!!!!
Maisto ruošimas iš anksto
Būsimoms mamytėms ruošiantis svarbiausiam gyvenimo susitikimui kyla minčių pasiruošti šiek tiek maisto. Vieni kūdikėliai gimę daug miega ir mamos turi laiko sau bei sveikai mitybai. Tuo tarpu kiti reikalauja 24/7 dėmesio, todėl mama neturi laiko niekam kitam. Maisto gamybai tokiu atveju nėra nei laiko, nei noro, valgoma tai, kas papuola po ranka. Dažnai jauni tėveliai juokauja, kad jau mintinai žino prekybos centrų pusgaminių asortimentą. Svarbu, kad pirmaisiais mėnesiais, kai gyvenimas teka visai kitu ritmu, nereikėtų sukti galvos apie tokias smulkmenas kaip “pasibaigė aliejus”, “nebėra druskos”, “neturiu jokių kruopų net išsivirti greitai”. Iš esmės labai gerai apgalvoti bakalėjos prekių papildymą savo namams, tiesiog dėl to, kad visko, ką mėgsti ir dažnai naudoji, būtų po ranka ir nepritrūktų. Tai padės be streso greitai pasigaminti kažką sveiko ir skanaus.
Maistas šaldiklyje galioja maždaug 3 mėnesius, tad geriausia būtų pradėti ruoštis paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Esant dideliam norui, viską galima padaryti per kelias dienas. Gamindama vakarienę, kurioje naudojami produktai tinkami šaldymui, pagaminti jos daugiau ir dalį suporcijavus užšaldyti. Tą patį padaryti ir verdant sultinį, kepant duoną. Šaldomas maistas turi būti pilnai atšalęs. Pagamintą patiekalą palaikyti kambario temperatūroje, kol visiškai atvėsta. Šaldant pavienius produktus, tokius kaip keksiukai ar energijos rutuliukai, svarbu pasirūpinti, kad jie nesuliptų į vieną krūvą. Pirmiausia paruoštus gaminius išdėlioti į didelę skardą ar lėkštę, kad tarpusavyje nesiliestų ir palaikyti šaldiklyje keletą valandų. Tik tuomet, kai jie jau užšalę, perkelti į indelį ar maišelį, kuriame jie gali liestis tarpusavyje.
Ne visus produktus galima šaldyti. Kai kurie atšildyti praranda gerą tekstūrą ar skonį (pavyzdžiui, bulvės, kopūstai, pieno produktai nėra tinkami šaldymui). Jei abejojate, google visada rasite atsakymą. Galvojant apie maisto pasiruošimą prieš atkeliaujant kūdikiui, dėmesį skyriau ne tik šaldiklio, bet ir spintelių papildymui. Man atrodo svarbu, kad pirmaisiais mėnesiais, kai gyvenimas teka visai kitu ritmu, nereikėtų sukti galvos apie tokias smulkmenas kaip “pasibaigė aliejus”, “nebėra druskos”, “neturiu jokių kruopų net išsivirti greitai”. Iš esmės labai gerai apgalvojau bakalėjos prekių papildymą savo namams, tiesiog dėl to, kad visko, ką mėgstu ir dažnai naudoju, būtų po ranka ir nepritrūktų. Žinau, kad tai padės be streso greitai pasigaminti kažką čia ir dabar. Taigi, sąžiningai apgalvojau ir papildžiau: aliejus, actus, prieskonius, padažus, miltus, kruopas, riešutus, sėklas ir džiovintus vaisius, kavas, arbatas, saldiklius bei konservuotas daržoves ir ankštinius. Konkrečiu produktų sąrašu nesidalinsiu, nes visų pomėgiai yra skirtingi, tik jūs geriausiai žinote, kokie produktai visada turi būti jūsų namuose. Tai nėra tinkamas metas eksperimentams, geriau rinktis savo mėgstamus ir laiko patikrintus negendančius produktus. Beje, taupant pinigus kelių savaičių laikotarpyje galima rasti puikias prekybos centrų akcijas ir visus šiuos produktus įsigyti draugiškomis kainomis.
Į spinteles labai daug ko neprigaminsi, nes produktai genda. Saldiems užkandžiams iš tiesų skyriau ypatingai daug dėmesio. Žinau, kad tikrai bus tokių situacijų, kai norėsiu sveiko saldaus skanėsto prie kavos / arbatos, saldaus papildymo prie pusryčių arba tiesiog užkandžio. Šaldyti tokius užkandžius tobula, nes jie visiškai nepraranda skoninių savybių, greitai atšyla kambario temperatūroje (o kepiniai - orkaitėje). Taigi, išprotėjusiais rytais gali išgelbėti iš šaldiklio į orkaitę 10-čiai minučių perkeltas keksiukas, o einant pasivaikščioti į lauką pakanka su savimi pasiimti rutuliuką.
Šioje vietoje yra keli pasirinkimai. Galima pasiruošti patiekalus ir jų negaminti, t.y. užšaldyti nepagamintus, o tik paruoštus gamybai. Visgi aš pasirinkau šaldyti jau pagamintus patiekalus, kad užtektų juos pašildyti orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje. Šiaip yra labai daug patiekalų, kuriuos galite tokiu principu šaldyti, google ieškokite “Freezer friendly meals” ir rasite begalę patiekalų receptų. Paskutinę šaldiklio patiekalų kategoriją pavadinau pagalbininkais. Tai tokie produktai, kurių vienų nevalgysi, bet jie padeda greitai pagaminti kažką sveiko ir skanaus, o ir šiaip visada mėgstu jų turėti šaldiklyje juodais dienai.
Mano mėgstamiausia duona be gliuteno - graikiško jogurto ir avižinių dribsnių duona. Taigi, taip atrodo mano maisto pasiruošimas laukiant didžiųjų gyvenimo pokyčių. Nesakau, kad tai tobulas ir visiems tinkamas variantas. Tiesiog noriu pasidalinti savo maisto pasiruošimo planu, kuris leidžia man jaustis daug ramiau ir saugiau. Mityba man svarbi, gimus vaikeliui nenoriu verkti, kad neturiu laiko subalansuotai mitybai. Noriu ir toliau teisingai rūpintis savo kūnu. Tikiu, kad man ir mano šeimai toks pasiruošimas bus naudingas ir nuo pečių nuims didelį rūpestį, tam tikrą laiką leis susikoncentruoti į pačius svariausius dalykus, nesukant galvos apie maistą.
