Kaulų scintigrafija yra branduolinės medicinos tyrimas, kuris dažniausiai atliekamas norint nustatyti, ar navikas nėra išplitęs į kaulus. Tai yra svarbu ligos išplitimui nustatyti ir gydymo taktikos parinkimui. Jis taip pat naudojamas kaulų būklės sekimui sergant degeneraciniais kaulų susirgimais. Šis tyrimas taip pat naudingas diagnozuojant kaulų lūžius pacientams, kurie skundžiasi pastoviais kaulų skausmais, kai rentgeninis ištyrimas buvo nepakankamai informatyvus. Diagnozavus kaulų scintigrafinius pokyčius, ligoniui paprastai atliekamas gilesnis ištyrimas, nes kaulų scintigrafiniai pokyčiai nėra specifiniai tam tikrai ligai. Šio tyrimo metu diagnozuojamas tik radioaktyvių medžiagų kaupimasis kaulų audinyje.
Atliekant kaulų scintigrafinį tyrimą pacientui į veną suleidžiama radioaktyvios medžiagos (dažniausiai technecio -99m). Po 1 arba 3 valandų su scintiliacine kamera išmatuojamas kaulų radioaktyvumas. Duomenys perduodami į kompiuterį ir atsakymas pateikiamas kaip dviejų išmatavimų pilkas paveikslėlis. Paprastai kauluose stebimas maždaug vienodas radionuklidinės medžiagos kaupimasis, išskyrus tas vietas, kur vyksta kaulo augimas (kaulo epifizio plokštelėse). Tos vietos, kur yra padidėjęs radioaktyvios medžiagos kaupimasis, matomos kaip labai tamsios dėmės ir vadinamos karštais taškais. Karšti taškai taip pat gali būti uždegiminėse vietose (esant artritui, kaulų lūžiams, osteomielitui arba augliams). Vietos, kuriose radioaktyvi medžiaga nesikaupia, vadinamos šaltaisiais taškais.
Šis tyrimas yra labai informatyvus. Jis parodo pakitimus kauluose anksčiau nei tokie tyrimai kaip paprastas rentgeninis tyrimas ar KT. Kaulų scintigrafija atliekama tiriamajam gulint ant nugaros. Skenavimo kamera lėtai slinkdama išilgai paciento kūno, nuskenuoja visą žmogaus skeletą. Pati kamera neskleidžia jokios radiacijos. Pacientas skenavimo metu turi ramiai gulėti. Pats kaulų skenavimas užtrunka apie 30-40 minučių. Tyrimo metu pacientas paprastai nejaučia jokių nemalonių pojūčių. Pacientą privalu stebėti dėl galimų alerginių reakcijų tyrimo metu. Jos pasitaiko retai, tačiau yra galimos.
Specialaus pasiruošimo tyrimui nėra - galima vartoti paskirtus vaistus, būti pavalgius ir pan. Į periferinę veną suleidžiamas radionuklidas (pvz. Pacientas privalo išgerti nuo 4 iki 6 stiklinių vandens tarpe tarp vaistų suleidimo ir kaulų tyrimo. Pacientui reikia gerti daug vandens, kad radioaktyvioji medžiaga kuo greičiau būtų pašalinta iš organizmo su šlapimu ir išmatomis. Kartais pacientai po tyrimo gali jausti galvos skausmą ar šleikštulį.
Po radioaktyvios medžiagos suleidimo parą laiko pacientas yra radioaktyvus. Galima išgerti daugiau skysčių, kad su šlapimu greičiau pasišalintų radioktyvusis preparatas. Jis iš organizmo paprastai visiškai pasišalina per 24 valandas. Scintigrafijai naudojama santykinai nedidelė radioaktyviosios medžiagos dozė.
Kaulų scintigrafija ir nėštumas: svarstymai
Nėštumo metu kaulų scintigrafija yra atliekama itin atsargiai ir tik tuomet, kai tyrimo nauda žymiai viršija galimą riziką vaisiui. Nors radioaktyviosios medžiagos dozė, naudojama scintigrafijoje, yra santykinai nedidelė, nėštumas yra laikomas svarbia kontraindikacija šiam tyrimui dėl galimo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio vaisiaus vystymuisi.
Vaisingo amžiaus moteris šis tyrimas atliekamas tik per mėnesines arba 12 -14 dienų nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad moteris nėra nėščia tyrimo metu. Jeigu maitinančiai motinai reikia atlikti kaulų scintigrafinį tyrimą, ji negali maitinti kūdikio tol, kol iš jos kūno nebus pašalintos radioaktyvios medžiagos.
Radiologiniai tyrimai, kurių metu naudojami rentgeno spinduliai, šiaip sau neskiriami. Gydytojai, atsižvelgdami į jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį, pirmenybę teikia saugesniems tyrimams nėštumo metu, tokiems kaip ultragarsinis ar magnetinio rezonanso tyrimas, kai tai įmanoma.
Svarbu žinoti, kad per skirtingus radiologinius tyrimus patiriama skirtinga apšvita. Apšvita priklauso nuo tiriamos srities, tyrimo trukmės, paciento kūno sudėties. Radiologiniai tyrimai, turintys jonizuojančiąją spinduliuotę, turėtų būti skiriami atsakingai. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis. Apie tyrimo reikalingumą ir kaip dar vienas papildomas tyrimas pakeis gydymo taktiką, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimo privalumus ir trūkumus.
Alternatyvūs tyrimai ir jų taikymas
Esant būtinybei tirti kaulų struktūras, ypač nėštumo metu, gali būti pasitelkiami alternatyvūs metodai. Ultragarsinis (UG) tyrimas yra neinvazinis, neturintis jonizuojančiosios spinduliuotės ir palyginti pigus bei prieinamas tyrimo metodas. Jis padeda greitai ir be žalos pacientui įvertinti organų padėtį, formą, dydį, struktūrą. Tačiau ultragarso bangos silpnai sklinda per orą ir kaulus, todėl pasunkėja kaulų apžiūra.
Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) yra vienas moderniausių ir sudėtingiausių tyrimo metodų, kuriame nenaudojama rentgeno spinduliuotė. MRT labai gerai paryškina struktūras, kur didelę dalį sudaro vanduo ir lipidai. Nors MR sunkiai diagnozuojama kaulinės medžiagos patologija, tačiau labai gerai atskiriami kaulų čiulpai ir minkštieji audiniai. Šis tyrimas turi daugiau privalumų nei kiti radiologiniai tyrimo metodai, pavyzdžiui, geriau atskiriami įvairūs audiniai, matyti smulkesnės struktūros, paciento neveikia jonizuojančioji spinduliuotė, tyrimui neturi įtakos kaulų sąlygojami artefaktai.
Kompiuterinė tomografija (KT) taip pat yra plačiai naudojamas metodas, tačiau jis naudoja rentgeno spindulius, todėl jo taikymas nėštumo metu yra ribojamas ir svarstomas individualiai, atsižvelgiant į riziką ir naudą. KT onkologijoje naudojama prieš operaciją, gydymo metu ir po gydymo - ligos atkryčiui diagnozuoti.
Prieš atliekant kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą: intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, todėl prieš atliekant minėtus tyrimus, reikia įvertinti inkstų funkciją. Jei kreatinino tyrimas parodo, kad inkstų funkcija sutrikusi, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimai atliekami be kontrasto.
Kaulų scintigrafijos atlikimo ir rizikos santrauka
| Tyrimo aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Pagrindinė paskirtis | Nustatyti vėžio metastazes kauluose, stebėti kaulų būklę sergant degeneraciniais susirgimais, diagnozuoti kaulų lūžius. |
| Naudojama medžiaga | Radioaktyvioji medžiaga (dažniausiai technecio -99m). |
| Procedūros trukmė | Apie 30-40 minučių skenavimas, plius laukimo laikas po radioaktyvios medžiagos suleidimo. |
| Jausmas procedūros metu | Paprastai nejaučiami jokie nemalonūs pojūčiai. |
| Kontraindikacijos | Nėštumas (svarstytinas tik esant ypatingai retai būtinybei ir esant mažiausiai rizikai), žindymas (reikia daryti pertrauką). |
| Galimos šalutinės reakcijos | Alerginės reakcijos (retos), galvos skausmas, šleikštulys. |
| Poveikis aplinkai | Pacientas tam tikrą laiką po tyrimo yra radioaktyvus. |
Nors kaulų scintigrafija yra vertingas diagnostikos įrankis, jos taikymas nėštumo metu yra griežtai ribojamas dėl galimos rizikos vaisiui. Sprendimas atlikti šį tyrimą nėščiai moteriai priimamas tik išskirtiniais atvejais, kai nauda akivaizdžiai viršija riziką, ir visada atliekami saugesni alternatyvūs tyrimai, jei tai įmanoma.
tags: #kaulu #scintigrafijos #kontaindikacijos #nestumas
