Gajus Kasijus Longinas buvo žymi Romos respublikos politinė ir karinė figūra, kurios gyvenimas ir karjera neatsiejamai susiję su Julijaus Cezario likimu. Jo kelias nuo kvestoriaus iki sąmokslo dalyvio atspindi audringą Romos respublikos laikotarpį ir joje vykusias permainas.
Kasijus Longinas: karjera ir motyvacija
Gajus Kasijus Longinas gimė maždaug 100 m. pr. Kr. ir mirė 42 m. pr. Kr. prie Filipų. Jo karinė karjera prasidėjo dalyvaujant nesėkmingame Marko Licinijaus Kraso žygyje prieš partus 53 m. pr. Kr. Vėliau, 49-45 m. pr. Kr. pilietinio karo metu, jis buvo vienas iš Pompėjaus Didžiojo karvedžių. Tačiau po Pompėjaus pralaimėjimo Farsalo mūšyje, Kasijus perėjo į Julijaus Cezario pusę, kuris jį paskyrė legatu.
Nepaisant to, kad Cezaris jį priėmė ir suteikė jam pareigas, Kasijus tapo vienu pagrindinių sąmokslo prieš Cezarį organizatorių. Jo motyvacija dalyvauti sąmoksle buvo sudėtinga. Nors jis buvo vedęs Brutui seserį Tertiją, sklandė gandai apie jo žmonos romaną su Cezariu. Taip pat teigiama, kad Kasijus pavydėjo Cezario palankumo Brutui. Svarbiausia, kad Kasijus ir Brutas tikėjo, jog pats Cezario egzistavimas kaip diktatoriaus reiškė, jog respublika negali funkcionuoti. Jie tikėjosi, kad sėkmingo sąmokslo atveju galės tapti atkurtos respublikos lyderiais.
Sąmokslas prieš Cezarį
Julijaus Cezario ambicijos ir valdžios koncentracija vis labiau erzino daugelį senatorių. Jie nusprendė jį nužudyti ir kruopščiai planavo šį sąmokslą. Tinkamas metas buvo 44 m. pr. Kr. kovo idos (kovo 15 d.).
Kasijus buvo svarbus sąmokslo dalyvis. Jis šlovę pelnė išvesdamas gyvus likusius Kraso armijos karius į Siriją po skaudaus pralaimėjimo Partijoje. Nors Cezaris jį priėmė į savo pusę, Kasijus greičiausiai jautėsi nepatenkintas ir siekė atstatyti respubliką.
Kiti sąmokslo dalyviai
Be Kasijaus, sąmoksle dalyvavo ir kiti svarbūs romėnai. Markas Junijus Brutas, ilgametės Cezario meilužės Servilijos ir jos pirmojo vyro sūnus, prisijungė prie sąmokslininkų, nes nerimavo dėl augančios diktatoriumi tapusio Cezario valdžios. Jis buvo laikomas "pačiu kilniausiu iš romėnų".
Kiti svarbūs sąmokslo dalyviai buvo:
- Decimas Brutas: generolas ir politikas, kuriam buvo patikėta užduotis palydėti Cezarį į senato pastatą ir neleisti jam susitikti su sąjungininku Marku Antonijumi.
- Gajus Trebonijus: prie senato pastato užkalbino ir sulaikė Marką Antonijų, skubėjusį perspėti Cezarį apie sąmokslą.
- Servilijus Kaska: prisijungė prie sąmokslininkų kartu su savo broliu Gajumi.
- Tilijus Cimbras: Cezariui atvykus į senatą, Cimbras jam įteikė peticiją dėl malonės jo ištremtam broliui.
Lemtinga kovo 15-oji
Nepaisydamas košmarus apie savo vyrui gresiantį pavojų susapnavusios ir isterijos apimtos žmonos Kalpurnijos maldavimų neišeiti, Cezaris apsilankė Senate, kur ir buvo nužudytas. Nors neretai vaizduojama, kad Cezaris nuolankiai priėmė savo lemtį, iš tiesų pajutęs pirmąjį smūgį jis atsisuko ir sušuko: „Prakeiktasis, ką tu išdarinėji?!“. Tuomet jis išsitraukė ilgą geležinį rašiklį ir smeigė jo aštriuoju galu Kaskai. Cezaris buvo perdurtas 23 kartus.
Nors Šekspyro pjesėje atidžiai remiamasi biografo Plutarcho aprašyta versija, mažai tikėtina, kad „Et tu, Brute“ (lot. „Ir tu, Brutai?“) buvo paskutiniai Cezario žodžiai. Panašu, kad jis, pažvelgęs į Brutą, graikų kalba ištarė: „Kai su, teknon?“ („Ir tu, vaike mano?“). Tačiau nėra aišku, ar jis tai pasakė iš nusivylimo, ar norėdamas išreikšti panieką.
Pasekmės
Po Cezario nužudymo, Markas Antonijus, buvęs Cezario partneris, įtikino sąmokslininkus surengti diktatoriui valstybines laidotuves. Dėl to Brutas, Kasijus ir kiti priversti sprukti iš Romos, pradėjo telkti armijas ir elgtis taip, kaip praeityje pasielgė pats Cezaris ir Pompėjus. Tai lėmė naują pilietinį karą.
43 m. pr. Kr. Cezario įsūnis Oktavianas, Markas Antonijus ir Lepidas sudarė II triumviratą. Tais pačiais metais prie Filipų įvyko lemiamas mūšis, kuriame Kasijus ir Brutas patyrė pralaimėjimą ir nusižudė. Taip baigėsi vieno iš svarbiausių Romos respublikos veikėjų, Cezario draugo ir priešininko, Gajaus Kasijaus Longino gyvenimas.
Didysis sąmokslas prieš Julijų Cezarį – Kathryn Tempest
Gajus Kasijus Longinas yra svarbi figūra Romos istorijoje, kurios gyvenimas atspindi laikotarpį, kai Romos respublika transformavosi į imperiją. Jo veiksmai ir sprendimai turėjo didelės įtakos šiam procesui.
