Vaikų lopšeliai-darželiai, dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip, yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros ugdymo ir socialinius poreikius. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs, dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų. Jie skirstomi į grupes pagal amžių.
Istorinė lopšelių-darželių raida
20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 m. vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 m. jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 m. jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą). Vaikų lopšelius-darželius t. p. 1921 m. Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. 1932 m. Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus, 1936 m. ir 1939 m. Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, 1936 m., 1937 m. ir 1938 m. Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėn. kursus; tris šių kursų laidas iš viso baigė 123 klausytojos. Veikė ir privačių kursų (1934 m., 1935 m. ir 1936 m. R. Rozentalienės, pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema, 1932 m. ir 1935 m. M. Varnienės, pagrįsti M. Montessori pedagogine sistema). SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 m. pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 m. vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. pradėti steigti vaikų darželiai-mokyklos. 1998 m. priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.
Vaikų darželis - tai privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones. Remiantis pirmojo vaikų darželio įkūrėju Frydrichu Vilhelmu Augustu Friobeliu, tai buvo terminas, aprėpiantis visas ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas. Šis terminas sujungia mokslo, vaikų ugdymo ir vaikų priežiūros sritis. Darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, bei atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų.
XIX a. egzistavo daug skirtingų pavadinimų. Vaikų darželiai buvo vadinami „mažamečių vaikų mokyklomis“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigomis“. Tuo metu vaikų darželiai dažniausiai vadovavosi Frydricho Friobelso sukurta pedagogika, o taip vadinamoje „mažamečių vaikų mokykloje“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigoje“ nebuvo vadovaujamasi konkrečia ir vientisa pedagogika. Bavarijos karalystėje 1839 m. „mažamečių vaikų mokyklos“ pavadinimas buvo netgi uždraustas, nes šias paslaugas teikė privatūs asmenys, o valstybės pripažintos įstaigos. Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta 1780 m. Štraubinge (dab. Vokietija). Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime (Elzasas) įkūrė taip vadinamają „mezgimo mokyklą“. Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo visų pamiršta grafienė Tereza fon Brunsvik. 1828 m. birželio 1 d. Budoje (dab. Budapeštas) ji įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“. Jaunystėje ji gyveno Šveicarijoje, kur ji sutiko Johaną Henriką Pestalozzi. Šis susitikimas buvo lemtingas jos ateičiai. Grafienė Tereza fon Brunsvik pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų, profesinę mokyklą, aukštesniąją mergaičių mokymo įstaigą ir namų agronomių mokyklą. 1837 m. ji sukūrė mažamečių vaikų priežiūros susivienijimą. Iki jos mirties 1861 m. valstybinių vaikų auklėjimo įstaigų skaičius užaugo iki 80-ies. XVIII a. pabaigoje buvo įkurti pirmieji mažamečių vaikų priežiūros namai. Tai padarė Johanas Frydrichas Oberlinas, Luise Šepler ir Paulina zur Lipe miestuose, kuriuose gyveno. O 1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami. Terminą „vaikų darželis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasarį keliaudamas iš Blankenburgo į Kailhau. Jo nuomone vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas. Pradinė vaikų darželio funkcija turėjo būti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 metų, bet ir jų motinoms. Ten jos turėjo pasisemti pedagoginių žinių ir jas perteikti auklėjime. Vaikų darželis turėjo duoti teigiamą impulsą šeimai.
1851 m. Prūsijos karalystėje „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti. Už tai atsakingas buvo tuometinis Prūsijos karalystės ministras Karlas Otto von Raumeris. Bavarijos karalystės vidaus reikalų ministerija 1851 m. taip pat uždraudė vaikų darželius. Žiaurus likimas ištiko vaikų darželius, kurie buvo sutapatinti su laisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis. Ministerija rėmėsi tuo, kad tokio pobūdžio įstaigos yra žalingos ir yra būtina kruopščiai jas stebėti. Prūsijos ir Bavarijos karalystėse nekliudomai ir toliau veikė mažamečių vaikų priežiūros įstaigos, kurios buvo ir toliau remiamos valstybės. Vyriausybė iš esmės netrukdė vaikų auklėjimui, tik leido tai daryti valstybės pripažintose įstaigose. Nuo 1837 m. Vengrijoje tęsėsi nenutraukiamai auklėtojų apmokymai, o 1959 m. rugsėjo 1 d. XVIII a. pabaigoje buvo įkurti pirmieji mažamečių vaikų priežiūros namai. 1860 m. Bertos fon Marenholtz-Biulov ir politiko Adolfo Lete, palaikančio socialines idėjas, vaikų darželių draudimas buvo panaikintas. To dėka atsivėrė galimybė vaikų darželių kūrimui. Ypač tuo užsiėmė moterys, kurios buvo Friobelso pasekėjos. Pedagogas Augustas Kioleris taip pat buvo svarbus žmogus vaikų darželių vystymesi. 1863 m. jis kartu su Eleonora Hervart, Mina Šelhorn, Julie Trabert ir Auguste Mioder inicijavo ir įkūrė „Vokietijos Friobelso bendruomenę“. Vokietijos imperijoje 1910 m. vaikų, kurie lankė vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigas, skaičius išaugo iki 13 %. Šis procentas išsilaikė ir Veimaro respublikoje. 1919 m. Hamburge pradėjo veikti pirmasis kurčnebylių vaikų darželis, kuris veikė kartu su kurčnebylių draugija. Maždaug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montesori pedagogika. 1925 m. Klara Grunvald įsteigė vokiškąją Montesori bendruomenę, o Kėte Štern skatino sukurti „išplėstinę Montesori pedagogikos sistemą“. Ši sistema turėjo apjungti Friobelso ir Montesori pedagogikos rūšis.
Lopšelis ir darželis: skirtumai ir panašumai
Lopšelis ir darželis yra dvi ankstyvojo vaikų ugdymo įstaigos, skirtos mažiems vaikams, tačiau jos dažnai painiojamos dėl panašios funkcijos - vaikų priežiūros ir ugdymo. Šios įstaigos skiriasi savo paskirtimi, vaikų amžiumi ir ugdymo metodais.
Lopšelis
- Vaikų amžius: Lopšeliai yra skirti vaikams nuo 1 iki 3 metų amžiaus.
- Ugdomoji veikla: Lopšelyje ugdymo veikla yra pagrįsta žaidimais ir socialiniais įgūdžiais.
- Priežiūra: Lopšelyje pagrindinis dėmesys skiriamas kasdieniams vaikų poreikiams, tokiems kaip miegas, maitinimas, higiena.
Darželis
- Vaikų amžius: Darželiai skirti vaikams nuo 3 iki 6 metų amžiaus.
- Ugdomoji veikla: Darželyje vaikai mokomi per žaidimus, tačiau veiklos yra labiau struktūruotos.
- Savikontrolė ir savarankiškumas: Darželyje vaikai pradeda mokytis būti savarankiškesni - valgyti, apsirengti, susitvarkyti asmeninius daiktus.
Lopšelis ir darželis yra skirtos skirtingoms amžiaus grupėms ir atitinka skirtingus vaikų ugdymo poreikius. Lopšelis labiau orientuotas į mažų vaikų priežiūrą ir emocinį palaikymą, o darželis ruošia vaikus mokyklai, skatindamas savarankiškumą ir ugdymą.
Šiuolaikiniai lopšeliai-darželiai Lietuvoje
Lopšelis-darželis „Naminukas“ įsikūręs ramiame Antakalnio rajone, strategiškai patogioje Vilniaus vietoje. Lopšelyje-darželyje yra sudarytos sąlygos, skatinančios vaikus tyrinėti, pažinti, judėti sveikatai palankioje gamtinėje aplinkoje. Vilniaus lopšelis-darželis „Naminukas“ yra viešas juridinis asmuo. Vilniaus lopšelis-darželis Nr. 150 oficialiai įsteigtas 1976 m. spalio 22 d. Lopšelio-darželio sukurta jauki, saugi, vaiko poreikius, tėvų lūkesčius tenkinanti aplinka, skatina augti kartu su vaiku - žaismingai ir prasmingai, atsižvelgiant į aplinkos bei sociokultūrinį kontekstą - atverti patyriminio pasaulio erdves, kuriose vaikas drąsiai veikdamas ir eksperimentuodamas pats atrastų prasmę įvairiose idėjose, visapusiškai ugdytų(si) ir atskleistų savo unikalius gebėjimus. Žingeidi, kritiškai mąstanti, kūrybiška ir pokyčiams atvira, nuolat tobulėjanti pedagogų bendruomenė kuria darnų ir tvarų ugdymosi pasaulį vaikui.
Lopšelis-darželis įsikūręs Vilniaus miesto vakarinėje dalyje - Viršuliškių seniūnijoje. Naujos ir vaikų kūrybiškumą išlaisvinančios idėjos įgyvendinamos natūralioje lauko ir ugdymosi aplinkoje. Vaikai tyrinėja, ugdo(si) mąstymo įgūdžius, pasitikėjimą, savarankiškumą, bendradarbiavimą. Kartu su šeimomis kuriame pozityvios tėvystės patirčių slėnį, atvirą diskusijų erdvę. Gebėjimas išsiugdyti lopšelio-darželio savitumo jausmą, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei norą tapti besimokančia bendruomene, įkvėpė troškimą augti ir tobulėti. Lopšelyje-darželyje įkurti „Vaikų ugdymo inovacijų“ bei „STEAM ugdymo“ centrai organizuoja respublikines mokslines-praktines konferencijas, seminarus-diskusijas, viešas paskaitas miesto ir respublikos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, vykdo pedagoginės mentorystės programas. Inžinerijos ir robotikos, gamtos tyrinėjimo, menų pažinimo elementai integruoti į visą ugdymo(si) turinį, siekiant sužadinti vaikuose meninės raiškos, kūrybinės laisvės ir žaismės bei atradimų džiaugsmą. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų socialiniam emociniam ugdymui. Įgyvendinamos „Zipio draugai“, „Kymochi“, „Dramblys“ ugdymo programos, skirtos vaikų savireguliacijos, pozityvios komunikacijos gebėjimų ugdymui. Lopšelis-darželis aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais: VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo institutu, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutu, Pozityvaus ugdymo institutu, Paramos vaikams centru, Robotikos akademija, EDU Vilnius, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių švietimo, Techninės kūrybos centrais. Lopšelis-darželis siekia subalansuoti saugumą, savarankiškumą, kūrybą, žaidimus ir žinias, sveiką gyvenseną ir dorovinę vaiko pasaulėjautą.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
Nuo 2021 m. pasikeitus įstatymams, neturintis dviejų metų vaikas, lankantis lopšelį, yra retenybė. Galiausiai, jei patys negali sėdėti su vaiku namuose, dauguma tėvų iki vaikui sukaks dveji-treji metai, pirmenybę teikia auklėms. Tačiau dauguma specialistų dabar sutaria, kad nieko blogo, jei kūdikiai ir maži vaikai dieną paliekami gerame vaikų lopšelyje-darželyje. Tiesiog renkantis lopšelį reikėtų išsiaiškinti ne tik tai, ar jis yra saugus, legalus, kokie kitų tėvelių atsiliepimai, bet ir pasidomėti, ar jis atitinka specifinius kūdikių poreikius.
Renkantis lopšelį-darželį svarbu atkreipti dėmesį į:
- Nedidelės grupės: Ieškokite įstaigos, kurioje sudaromos nedidelės grupės, - ten yra geriausios galimybės skirti dėmesį kiekvienam kūdikiui atskirai. Specialistų teigimu, mažesnių nei dvylikos mėnesių kūdikių grupėje neturėtų būti daugiau nei aštuoni.
- Švelnumas ir jautrumas: Lankydamiesi lopšelyje, pasidomėkite, kaip auklėtojos elgiasi su kūdikiais. Ar jos reaguoja jautriai, kai kūdikis verkia ar rodo gestus? Ar jos šypsosi ir atrodo linksmos?
- Pastovumas: Paprastai kūdikiai stipriai prisiriša prie juos globojančio asmens. Nėra jokių garantijų, kad ta pati auklėtoja prižiūrės mažylį, kol jis išmoks vaikščioti ir vėliau. Tačiau gera mintis pasidomėti, kaip ilgai auklėtoja dirba šioje įstaigoje ir kokie jos ateities planai. Ieškokite lopšelio, kur nedidelė personalo kaita.
- Žaidimai ir bendravimas: Vyresni kūdikiai bendraudami išmoksta daugelio dalykų. Ar auklėtojos žaidžia ant grindų su kūdikiais, o gal kūdikiai didžiąją dienos dalį praleidžia lovytėse, gultukuose, vaikiškose kėdutėse, maniežuose?
- Reguliarus maitinimas: Jeigu maitinate mažylį krūtimi, ar jums bus sudarytos palankios sąlygos tą daryti?
Žinoma, atskira auklėtoja arba lopšelis gali negauti aukščiausių įvertinimų pagal visus šiuos punktus, tačiau vis dėlto privalo teikti gerą priežiūrą.
