Kiekvienas dešimtmetis ir amžius visada keldavo nesusikalbėjimo tarp skirtingų amžiaus grupių žmones: vaikai mano, kad tėvai nespėja su naujovėmis, tėvai ar seneliai sako, kad nebesupranta savo vaikų ar vaikaičių ir vis padejuoja: „Na, jaunimas šiais laikais!.. Mūsų laikais taip nebuvo.“ Taigi pokalbiai apie kartas yra tiek amžina tema, tiek madinga diskusija, tiek mokslas.
Kartų teorija išpopuliarėjo po 1991 metais išleistos ir išpopuliarėjusios Viljamo Štrauso (William Strauss) ir Neilo Hau (Neil Howe) knygos „Kartos“ („Generations“). Remiantis W. Strauss‘o ir N. Howe kartų teorija, karta - tai kas 20 metų užauganti nauja, unikali žmonių grupė, kuri formuojasi savitu laikotarpiu, paženklintu politinių krizių, kultūrinio pakilimo, technologijų proveržio.
Nors bendro sutarimo nei dėl kartų pavadinimo, nei dėl jų gimimo laikotarpio nėra, dažniausiai pasitaikanti tipologija yra tokia:
| Karta | Gimimo laikotarpis |
|---|---|
| Prarastoji karta (angl. Lost Generation) | 1883-1900 |
| Didžioji karta (angl. Greatest Generation) | 1901-1924 |
| Tylioji karta (angl. Silent Generation) | 1925-1942 |
| Kūdikių bumo karta (angl. Baby Boom Generation) | 1943-1960 |
| X karta (angl. Generation X) | 1961-1981 |
| Y / Tūkstantmečio karta (angl. Generation Y / Millennial Generation) | 1982-2004 |
| Z / Interneto karta (angl. Generation Z / Homeland Generation) | 2005- |
Kūdikių bumo karta (angl. Baby Boom Generation) - tai karta, gimusi tarp 1944 ir 1964 metų. Ši karta pavadinta „kūdikių bumo“ vardu, nes po Antrojo pasaulinio karo pasaulyje kilo milžiniška gimstamumo banga, besitęsusi apie 20 metų. Klasikinis bumerių amžius (apie 2020 metus) - tai tarp 56 ir 76 metų.
Kūdikių bumo kartos atstovai augo, matydami televizijos ir kontracepcijos atsiradimą, roko grupės „The Beatles“ išpopuliarėjimą, JAV prezidento Dž. Kenedžio mirtį. Šios kartos žmonės apibūdinami kaip itin darbštūs, netgi darboholikai, kuriuos motyvuoja aukštas postas ir prestižinis darbas. Jie savarankiški ir žino, kad gali pasitikėti tik savimi; įsitikinę, kad Pasaulis jiems nėra skolingas, todėl viską, ką turi, užsidirbo patys. Skirtingai nei jaunesnės kartos, šie žmonės labiau paklūsta autoritetams ir visuomenės normoms. Be to, jie geba daug geriau išlaikyti dėmesį ilgą laiką.
Kūdikių bumo karta geba ilgai ir kruopščiai dirbti, kad pasiektų ilgai lauktų rezultatų: materialinės gerovės, apdovanojimo ar dėmesio. Tai - specialistai teoretikai, kurie remiasi neįkainojama patirtimi. Lojalūs vienai darbo vietai ir sunkiai pasiryžta perkvalifikacijai. Šiai kartai svarbus finansinis saugumas, todėl jie uoliai taupo juodai dienai. Dievina nusistovėjusią tvarką, todėl nepatikliai žiūri į bet kokias naujoves, ar tai būtų naujos kryptys profesinėje srityje, ar egzotiški patiekalai virtuvėje.
SSRS gyvenę bumeriai išaugo visiškai sugadintos ir uždraustos ekonomikos sąlygomis, kur visi nurodo, ką turi daryti, kur turi dirbti, nieko negali gauti ir panašiai. Tai šitie yra traumuoti - nesavarankiški, bet kartu ieškantys kažkokių užpakalinių kelių viskam, labai linkę kyšininkauti, bijo viršininkų, bijo šnekėt, bijo valdžios ir jaučiasi skriaudžiami. Išties tai netgi ir vėlesni sovietmečio vaikai yra tokie, beveik taip pat ir visa X karta. Vyriškos lyties sovietiniai bumeriai patyrę tarnybą raudonojoje armijoje, kur 2-3 metus turėjo gyventi realios koncentracijos stovyklos sąlygomis, pusbadžiu, mušami, terorizuojami, su patyčiomis ir žeminimais, ir taip toliau. Taip pat bumeriams būdinga tai, kad vaikystėje jie patyrė mažai rūpesčio, tad dažnai yra atšiaurūs, nepasitikintys, jautrūs ir kartu linkę į kovojimą. Daugelis jų visiškai pagrįstai nekenčia Rusijos kaip maro (nes per daug susidūrę, patys tenai praleidę nemažai metų), bet kartu nemoka gyventi savarankiškai ir savimi pasirūpinti be globos.
Tačiau svarbu pastebėti, kad kartų teorija, nors ir populiari, yra kritikuojama. Ar iš tiesų tos pačios kartos žmonės, kuriuos skiria apie 20 metų, tokie vienodi, kad būtų apibūdinti tais pačiais bruožais? Pavyzdžiui, močiutė, priklausiusi Didžiajai kartai, augo kaime ūkininkų šeimoje, buvo ištremta į Sibirą, matė tarybinius laikus ir nepriklausomą Lietuvą. Kita vertus, žinomas 80-metis senukas, kuris pats išmoko naudotis kompiuteriu ir kuria elektroninius atvirukus.
Be to, ar egzistuoja identiškos kartos, pavyzdžiui, JAV, Kinijoje ir Lietuvoje? Kartų teorija išplėtota anglosaksų šalyse, tačiau kol kas nedaug mokslinių tyrimų atlikta kitur. Esminiai įvykiai, lėmę kartų vystymąsi JAV, skiriasi Kinijoje ir Lietuvoje. Karta Z visame pasaulyje (na, gal išskyrus Šiaurės Korėją, kai kuriuos Kinijos regionus ir pan.) veikiausiai auga panašiai - internetas, mobilusis ryšys ir kitos technologijos sutrumpino atstumus ir pagerino tos pačios informacijos prieinamumą. Galbūt ne taip stipriai skiriasi Lietuvos ir Vakarų šalių Y karta, tačiau žmonės, gimę prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, neabejotinai skiriasi lyginant su Vakarų šalių atstovais. Greičiausiai ir kartos bus vadinamos kitaip. Skirtumai egzistuoja ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, be kitų kartų, išskiriama Popiežiaus Jono Pauliaus II karta.
Suomijoje pastebėta, kad po karo gimusių „baby boomers“ kartai priklausantys suomiai po savęs palieka nemažą palikimą. Kadangi „baby boomers“ kartos atstovai turėjo mažiau palikuonių, surinktas turtas gali pasiskirstyti tarp nedidelio skaičiaus žmonių. Manoma, kad atskirų palikimų vertė gali šoktelti net 10 proc. Tradiciškai du trečdaliai suomių turto yra investuojama į nekilnojamąjį turtą. Tačiau aštuntąjį dešimtmetį gimusieji taip pat paveldės nemažai akcijų ir kitų finansinių aktyvų.
Nors kartų teorija populiari, tačiau nemažai kritikuojama. Ar iš tiesų tos pačios kartos žmonės, kuriuos skiria apie 20 metų, tokie vienodi, kad būtų apibūdinti tais pačiais bruožais? Paimkime kaip pavyzdį mano šviesaus atminimo labai mylėtą močiutę Kazimierą, pagal V. Štrauso ir N. Hau skirstymą, priklausiusią Didžiajai kartai. Ji augo kaime ūkininkų šeimoje. Pas ją, vos sulaukusią 17 metų, ėmė važiuoti piršliai, pokario metu ji buvo ištremta, Sibire susilaukė šeštojo vaiko - mano mamos. Po 10 metų tremties visa šeima grįžo į Lietuvą, matė tarybinius laikus, nepriklausomą Lietuvą. Mirė sulaukusi 99 metų. Tačiau naujausias technologijas ir pokyčius jai buvo sunku suprasti. Kita vertus, žinau atvejį, kai 80-metis senukas vaikų paprašė nupirkti kompiuterį. Supažindintas su pagrindinėmis programomis, jis pats išmoko tiek, kad vaikams ir anūkams Kalėdų proga kuria elektroninius atvirukus.
Kad suprastume, kodėl kitos kartos elgiasi vienaip ar kitaip, kodėl jiems svarbūs vienokie ar kitokie dalykai, svarbu ne ieškoti skirtumų, o sąlyčio taškų, kad galėtume susikalbėti. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus mokytojai dažnai sako, kad mokiniai dabar nemotyvuoti, tinginiai, nepaklūsta vyresniesiems, nemoka bendrauti tiesiogiai. Jaunoji karta vertina neformalią, žaismingą aplinką be biurokratijos ir hierarchijos. Jiems itin svarbios technologijos. Jei toks mokinys atsiduria „tradicinėje“ mokykloje, kur iš jo reikalaujama besąlygiškai paklusti mokytojams, mintinai „iškalti“ istorines datas, mokytis tik iš vadovėlių, nenuostabu, kad jis ima maištauti - „tingėti“ ir nerodyti „motyvacijos“.
Kūdikių bumo kartos atstovai apibūdinami kaip itin darbštūs, netgi darboholikai, kuriuos motyvuoja aukštas postas ir prestižinis darbas. Jie savarankiški ir žino, kad gali pasitikėti tik savimi; įsitikinę, kad Pasaulis jiems nėra skolingas, todėl viską, ką turi, užsidirbo patys. Skirtingai nei jaunesnės kartos, šie žmonės labiau paklūsta autoritetams ir visuomenės normoms. Be to, jie geba daug geriau išlaikyti dėmesį ilgą laiką.
Kūdikių bumo karta geba ilgai ir kruopščiai dirbti, kad pasiektų ilgai lauktų rezultatų: materialinės gerovės, apdovanojimo ar dėmesio. Tai - specialistai teoretikai, kurie remiasi neįkainojama patirtimi. Lojalūs vienai darbo vietai ir sunkiai pasiryžta perkvalifikacijai. Šiai kartai svarbus finansinis saugumas, todėl jie uoliai taupo juodai dienai. Dievina nusistovėjusią tvarką, todėl nepatikliai žiūri į bet kokias naujoves, ar tai būtų naujos kryptys profesinėje srityje, ar egzotiški patiekalai virtuvėje.
Kūdikių bumo karta, gimusi 1944-1963 metais, pasaulį išvydo svarbių globalinių įvykių laikotarpiu. Po Antrojo pasaulinio karo staiga padidėjo gimstamumas, todėl ši karta pavadinta kūdikių bumo vardu. Įsitikinę savo vertybių teisingumu, šios kartos žmonės nevengia kritikuoti, sunkiai pripažįsta savo kaltę. Į konfliktus reaguoja emocionaliai, laukia, kol aplinkiniai pirmieji pradės spręsti nesutarimus. Tikisi, kad kažkas kitas jais pasirūpins.
Kūdikių bumo karta geba ilgai ir kruopščiai dirbti, kad pasiektų ilgai lauktų rezultatų: materialinės gerovės, apdovanojimo ar dėmesio. Tai - specialistai teoretikai, kurie remiasi neįkainojama patirtimi. Lojalūs vienai darbo vietai ir sunkiai pasiryžta perkvalifikacijai. Šiai kartai svarbus finansinis saugumas, todėl jie uoliai taupo juodai dienai. Dievina nusistovėjusią tvarką, todėl nepatikliai žiūri į bet kokias naujoves, ar tai būtų naujos kryptys profesinėje srityje, ar egzotiški patiekalai virtuvėje.
Kūdikių bumo kartos atstovai augo, matydami televizijos ir kontracepcijos atsiradimą, roko grupės „The Beatles“ išpopuliarėjimą, JAV prezidento Dž. Kenedžio mirtį. Šios kartos žmonės apibūdinami kaip itin darbštūs, netgi darboholikai, kuriuos motyvuoja aukštas postas ir prestižinis darbas. Jie savarankiški ir žino, kad gali pasitikėti tik savimi; įsitikinę, kad Pasaulis jiems nėra skolingas, todėl viską, ką turi, užsidirbo patys. Skirtingai nei jaunesnės kartos, šie žmonės labiau paklūsta autoritetams ir visuomenės normoms. Be to, jie geba daug geriau išlaikyti dėmesį ilgą laiką.
