Devynis mėnesius trunkantis kūdikio laukimas - ne toks jau trumpas laikas, kai kalbama apie nėščiosios ir į pasaulį besirengiančio ateiti kūdikio sveikatą. Moteriai tenka gyventi už du, tad ir sveikata rūpintis tenka labiau. Išvengti sveikatos sutrikimų kartais nepavyksta, todėl labai svarbu sulaukti skubios pagalbos.
Vienas iš svarbiausių prenatalinės patikros tikslų yra nustatyti vaisiaus patologiją, kuomet reikalinga skubi specializuota pagalba naujagimiui iš karto po gimimo (pvz., įgimta širdies yda) arba, retais atvejais, reikalingas gydymas vaisiui dar esant gimdoje (pvz., diafragmos išvarža). Kitas tikslas - nustatyti sunkius vaisiaus apsigimimus, kai tikėtina, kad naujagimis gims su didele fizine ir/ar proto negalia, arba yra labai didelė tikimybė, kad vaisius žus gimdoje ar naujagimis mirs užgimęs. Daugelis iš jų gali būti nustatytos iki gimimo.
Kaip dažnai vaisiaus raidos anomalijas galima nustatyti ultragarsu priklauso nuo anomalijų tipo. Įvairių autorių duomenimis iki gimimo nustatoma apie 83 proc. atvejų nesuderinamų su gyvybe, apie 50 proc. sunkių vaisiaus įgimtų ydų, suderinamų su gyvybe ir apie 16 proc.
Tyrimo tikslas ir metodai
Tyrimo tikslas - išanalizuoti gimdymo sužadinimo (GS) taktikos pasirinkimą, dažniausiai naudojamus GS metodus, indikacijas, gimdymo ir naujagimių išeitis esant išnešiotam vaisiui, kai prieš laiką nuteka vaisiaus vandenys (VV) ir nėra spontaninės gimdymo veiklos. Metodai: retrospektyvinis tyrimas. Tyrimo objektas: nėščiųjų, kurioms LSMUL KK Akušerijos ginekologijos klinikoje 2017-2018 m. laikotarpyje, esant priešlaikiniam išnešioto vaisiaus vandenų nutekėjimui (PIVVN), buvo sužadinta gimdymo veikla, medicininė dokumentacija.
Gimdymo sužadinimo metodų pasirinkimas ir taikymas
LSMUL KK Akušerijos skyriuje dažniausiai naudojami GS metodai, kai prieš laiką nuteka vaisiaus vandenys, o vaisius - išnešiotas, yra medikamentiniai (oksitocinas ir misoprostolis). Gimdymo sužadinimo metodo pasirinkimo indikacijų nenustatėme dėl netinkamai pildomos medicinos dokumentacijos. Tik beveik kas ketvirtas gimdymas buvo sužadintas išlaukus 12-24 val. po vaisiaus vandenų nutekėjimo.
Sužadinus oksitocinu ir misoprostoliu atitinkamai 82,5 proc. ir 81,5 proc. gimdyvių pagimdė natūraliais gimdymo takais. Naujagimių, įvertintų ≤ 7 balais pagal Apgar po 1 ir 5 min., sužadinus oksitocinu ir misoprostoliu, skaičius statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05).
Gimdymo sužadinimo būdą esant PVVN rekomenduojama rinktis įvertinus gimdos kaklelio subrendimą pagal Bishop skalę. Esant nesubrendusiam gimdos kakleliui (< 6 balų), gimdymą rekomenduojama sužadinti prostaglandinais (misoprostoliu), esant subrendusiam gimdos kakleliui (≥ 6 balai pagal Bishop skalę) - oksitocinu. Rekomenduojame visose ligos istorijose, prieš pasirenkant galimą sužadinimo būdą, tinkamai įvertinti ir aprašyti gimdos kaklelio subrendimą pagal Bishop skalę. Esant PIVVN ir nesant kitų indikacijų skubiai sužadinti gimdymą, rekomenduojama laikytis SAM patvirtintose Akušerijos diagnostikos ir gydymo metodikose nurodyto laikotarpio ir gimdymą sužadinti 12-24 val.
Nėštumo patologijos skyriaus ir dienos stacionaro vaidmuo
Moters ir vaiko klinikos Nėštumo patologijos skyriuje nuolat prižiūrimos kūdikio besilaukiančios moterys. Naujojoje klinikoje sudaryta galimybė medikų pagalbos sulaukti dienos stacionare bei grįžti namo, negaištant laiko ligoninėje.
Kaip sako Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Alvydas Domarkas, dienos stacionare vykdoma tokia pat nėščiosios priežiūra ar gydymas kaip ir pastovaus stacionaro palatoje. Skirtumas toks, kad moteris, atlikus numatytus tyrimus bei procedūras, nelieka palatoje, o išvyksta namo.
Yra daug svarbių nėščiosios sveikatos, vaisiaus būklės problemų, dėl kurių būtina taikyti gydymą. Daugelį šių problemų įmanoma spręsti gydant ambulatoriškai, tačiau yra atvejų, socialinių aspektų, kai moteriai yra saugiau gydytis Nėštumo patologijos skyriuje arba šio skyriaus dienos stacionare.
Nėštumo patologijos skyriuje nėščiosios visapusiškai ištiriamos, čia jos pasirengia sėkmingam gimdymui. Moters ir vaiko klinikos Nėštumo patologijos skyriuje yra 25 nuolatinio stacionaro lovos ir 8 - dienos stacionaro. Į Nėštumo patologijos skyrių būsimąsias gimdyves nukreipia šeimos gydytojai, pirminėje grandyje dirbantys akušeriai ginekologai arba Moters ir vaiko klinikos Moterų konsultacijų skyriaus specialistai.
Moterų konsultacijų skyriuje nėščiosios būklę įvertinęs gydytojas sprendžia, ar būtina guldyti į ligoninę, ar skirti gydymą dienos stacionare. „Kadangi kiekviena liga turi savą sudėtingumo laipsnį, tad, įvertinę pacientės būklę, dienos stacionare siekiame įveikti menkesnius negalavimus”, - sako Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas A. Domarkas.
Vienas iš negalavimų, pasak vedėjo, nėštumo metu prasidėję patinimai. Jeigu nėra nepageidaujamų šlapimo pokyčių, pacientei galime skirti priežiūrą dienos stacionare. Kita svarbi ir gydymo reikalaujanti nėštumo patologijos indikacija - vaisiaus hipoksija. Nėščiajai atrodo, jog nejaučia vaisiaus judesių. Tokiu atveju neužtenka vienos konsultacijos, - atliekami tyrimai, 3-4 dienas stebima vaisiaus būklė, įsitikinama, ar ji normali, ir atkuriama nėščiosios dvasinė ramybė.
Anot skyriaus vedėjo, atsakingas momentas yra vaisiaus išorinio apgręžimo procedūra, kuri, esant 30 savaičių nėštumui, kartais yra rekomenduotina siekiant sėkmingo gimdymo. Po šių manipuliacijų būtina įsitikinti, ar neapsisuko virkštelė, ar vaisiaus būklė gera. Pacientė paguldoma dienos stacionare, stebima 4 valandas ir, jeigu viskas gerai, išleidžiama namo. Naujagimio laukiama saugia.
Dažniausiai ir kitą dieną nėščiosios prašoma atvykti į dienos stacionarą, kad būtų galima įvertinti, ar procedūra sėkminga. Anksčiau, kol nebuvo dienos stacionaro, pacientėms keletą valandų tekdavo praleisti tiesiog laukiamajame. Dabar sudarytos sąlygos visą šį laiką paskirti profesionaliai priežiūrai.
Į dienos stacionarą akušeriai ginekologai pacientes nukreipia esant hipotrofijai, tai yra esant per mažam vaisiaus svoriui. Kaip sako gydytojas, nuo 37 nėštumo savaitės prasideda natūralus placentos senėjimas, o jeigu placentos funkcijos jau nuo dvidešimtos savaitės yra nepakankamos, kyla rizika, kad vaisius gali nesivystyti ir žūti gimdoje. Normalu, kai esant 37 savaičių nėštumui gimdyvė kviečiama į dienos stacionarą, stebima ir saugiai laukiama naujagimio. Kai vaisiaus būklė gera, nėra reikalo stimuliuoti gimdymo. Taktika keičiama, jeigu kinta vaisiaus kraujotaka. Tuomet nėščioji guldoma į stacionarą, ir gimdymas baigiamas.
Yra nėštumo būklių, kai būsimoji gimdyvė jaučia maudimą, nuovargį, bijo priešlaikinio gimdymo. Tačiau jeigu nėra grėsmingų požymių, nėštumas tęsiamas kontroliuojant visus parametrus.
Dienos stacionare atliekama diagnostika ir savijautos aptarimas leidžia saugiai stebėti ir kontroliuoti paskutinįjį ar kitą sudėtingesnį nėštumo laikotarpį ir tuo pačiu moteriai jaustis normaliai, nesijausti ligone. Nėštumo patologijos skyriuje per metus gydoma apie 2200 pacienčių. Dienos stacionaras suteikia galimybę kūdikio besilaukiančiai moteriai nepatekti į šį skyrių, jei nėščiosios ar būsimo kūdikio sveikatos problemos išsprendžiamos per keletą valandų. Nors anksčiau net po dešimt dienų ar ilgiau gimdyvės dėl įvairių negalavimų būdavo atskirtos nuo šeimos ir namų.
Gimdymo pasirinkimo aspektai ir specialistų vaidmuo
Naujojo gyvybės atsiradimas - didelis stebuklas ir turbūt pats svarbiausias įvykis kiekvienoje šeimoje, o kaip ta gyvybė ateina į šį pasaulį, dažnai pamirštama, nutylima - tiesiog nesureikšminama. Kiekviena besilaukianti moteris jau nėštumo viduryje pradeda galvoti apie gimdymą. Dažnai ir ją prižiūrinti gydytoja pataria susirasti gimdymo namus ir gimdymą priimsiantį gydytoją. Taip, taip - susirasti.
Kodėl negalima tiesiog važiuoti į artimiausią ligoninę sąrėmiams prasidėjus ir nesukti galvos? Ogi todėl, kad jei važiuoji į gimdymo namus nesusitarusi su gydytoju iš anksto, atrodai kaip marginalė. Nesitari - vadinasi, negali susimokėti už paslaugas. Taigi tokios gimdyvės ypatingai prižiūrėti nereikia - galima ant jos užrėkti, kad nedepiliavusi bikinio srities, nors tai visiškai asmeniška. Juk niekas iš anksto to nepasako, tad iš kur žinoti, kokie kiekvienos ligoninės reikalavimai? Galima pasakyti, kad vienvietės ar dvivietės palatos nėra, nors skyriuje guli tik kokios keturios pagimdžiusios moterys. Galima nesistengti būti maloniems ir atidiems.
Žiauriai skamba, tiesa? Štai todėl mirgėte mirga visas internetas: kur gimdyti, už kiek gimdyti, kaip susisiekti su vienu ar kitu specialistu ir panašiai. Taigi, nesusitarusi su gydytoju akušeriu-ginekologu arba akušere rizikuoji. Peršasi nuomonė, kad naujasis Hipokrato „pašaukimas“ yra ne padėti ligoniui, o iš jo daugiau uždirbti… Žinoma, išimčių tikrai būna, nes pašaukimui ir darbui atsidavusių medikų yra visur.
Nepatikėsite - likau nustebinta. Kai atvažiavau „tartis“ dėl būsimo gimdymo į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gimdymo skyrių, gydytojas man pasakė: „Pas mus visi daktarai geri, nėra geresnių ar blogesnių, visi dirba savo darbą, o aš verslo iš to nedarau.“ Va čia tai daktaras! Ir nors mano tikslas buvo susitarti, kad jausčiausi saugi ir rami, po tokių žodžių žinojau viena - tikrai gimdysiu čia. Ne Vilniuj, ne Kaune, o gimtajam Alytuj. Supratau, kad tik didmiesčiai padaro net ne mados, o jau būtinybės reikalu susitarimą ir atvažiavimą gimdyti, kai tavęs jau laukia, nes tai pelninga. O juk kiekviena moteris atiduos viską, kad tik vaikelis išvystų šviesą ramiai, be stresų ir sveikas.
Taigi, šiandien aš esu dėkinga tikriems specialistams - puikiems medikams, kurie ir mano sūneliui padėjo išvysti pasaulį. Visų pirma dėkoju gydytojui Eugenijui Tiškui ir akušerei Gerdai Zabitienei. Jie - patys profesionaliausi medikai ir didžiausios pagarbos verti žmonės! Taip pat dėkoju anesteziologei Virginijai Mickienei ir gydytojui Sauliui Kriuglai, vaikučių gydytojai Nijolei Gebrauskienei, vyr. akušerei Daivai Tiškuvienei ir visam šauniam Alytaus gimdyklos personalui už rūpinimąsi, profesionalumą, supratimą ir tiesiog žmogiškumą. Dauguma alytiškių dabar labiausiai diskutuoja dėl naujos gimdyklos atidarymo: „… jei bus nauja atidaryta, tai gimdysiu čia, jei sena - važiuosiu į Kauną…“ Be reikalo. Ne patalpos svarbiausia, o pasitikėjimas personalu. Ir jei Alytuje yra šitiek puikių medikų, ko bruktis kitur - dėl mados?
Daugiadalykės specialistų komandos dirba tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose. „Iš anksto sudarytas gydymo planas ir profesionalų komanda, kurie nuolat rūpinasi vaisiumi, suteikia šeimai ramybės ir saugumo, padeda pasiruošti artėjančiam gimdymui ir naujagimio gydymui“, - pasakoja Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė doc. „Gydytojų komanda prižiūri nėščiąją ir vaisių nėštumo metu, atlieka reikalingus tyrimus, stebi vaisiaus būklę, sprendžia dėl gydymo nėštumo metu ar po gimimo ir gimdymo taktikos“, - pasakoja E.Machtejevienė.
Tretinio lygio gydymo įstaigose ultragarso aparatūra nėščiosioms atliekami detalūs tyrimai, kurie nustato arba paneigia vaisiaus chromosomų patologiją ir kitas genų ar infekcines ligas. Nustačius įgimtą vaisiaus anomaliją, nėščiąją ir jos šeimą konsultuoja gydytojai specialistai. Jie įsitraukia į pacientės konsultavimą ir priežiūrą dar nėštumo metu, kad su šeima aptartų įvairius kylančius klausimus dar iki operacijos, taip sumažinant neaiškumus ir nerimą. Vaikų chirurgai prižiūri ir rūpinasi naujagimiu iki pat operacijos ir po jos.
„Kūdikių operacijos atliekamos tiek atviru, tiek minimaliai invaziniu būdu, kai tai įmanoma, - pasakoja Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje kasmet operuojama apie 50 naujagimių. „Sudarytos sąlygos tėvams aktyviai dalyvauti slaugant naujagimį. Jei tik naujagimio būklė leidžia, aktyviai skatinamas ir palaikomas naujagimio maitinimas mamos pienu“, - sako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. Ilona Aldakauskienė.
Vaisiaus patologijų valdymas ir etiniai aspektai
Gydant vaisiaus patologijas ypač svarbus tarptautinis bendradarbiavimas. Kauno klinikose veikia Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinis centras, jungiantis 25 retų ir nediagnozuotų ligų centrus. Čia pacientams suteikiama naujausia informacija apie retas ligas, rekomendacijas, diagnostikos galimybes ir gydymą pasitelkiant ir tarptautinę Europos retų ligų specialistų pagalbą.
Kauno klinikų Perinatologijos centras - didžiausias Perinatologijos centras Lietuvoje. Šis centras ne tik aptarnauja tris penktadalius Lietuvos teritorijos ir kasmet jo regione gimsta daugiau nei pusė visų Lietuvos naujagimių, bet ir suteikia aukščiausio lygio priežiūrą motinoms ir naujagimiams.
Nustačius ar įtarus vaisiaus raidos ydą ar kitą patologiją, svarbu jau nėštumo metu gauti daugiadalykės specialistų komandos priežiūrą ir paslaugas, todėl pacientės turi būti siunčiamos konsultuotis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą. „Iš anksto sudarytas gydymo planas ir profesionalų komanda, kurie nuolat rūpinasi vaisiumi, suteikia šeimai ramybės ir saugumo, padeda pasiruošti artėjančiam gimdymui ir naujagimio gydymui,“ - pasakoja Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. E.Machtejevienė.
Šeimą, kuri laukiasi kūdikio su įgimta yda ar patologija, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje viso nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu, slaugant ir gydant naujagimį, lydi daugiadalykė specialistų komanda. „Gydytojų komanda prižiūri nėščiąją ir vaisių nėštumo metu, atlieka reikalingus tyrimus, stebi vaisiaus būklę, sprendžia dėl gydymo nėštumo metu ar po gimimo bei gimdymo taktikos“, - pasakoja doc. E.Machtejevienė.
Vaisiaus medicinos centre teikiamos kompleksinės diagnostikos ir gydymo paslaugos, jau nėštumo metu suteikiama visa reikiama mokslo įrodymais grįsta informacija, atsakoma į iškilusius klausimus, suteikiama psichologinė parama. Docentė priduria, kad Akušerijos ir ginekologijos klinikoje moderniausia šalies ultragarsine aparatūra nėščiosioms atliekami detalūs tyrimai, kurie nustato arba paneigia vaisiaus chromosomų patologiją ir kitas genų ar infekcines ligas. Nustačius įgimtą vaisiaus anomaliją, Kauno klinikose nėščiąją ir jos šeimą konsultuoja Vaikų chirurgijos klinikos gydytojai specialistai. Jie aktyviai įsitraukia į pacientės konsultavimą ir priežiūrą dar nėštumo metu, kad su šeima aptartų įvairius kylančius klausimus dar iki operacijos, taip sumažinant neaiškumus ir nerimą. Vaikų chirurgai prižiūri ir rūpinasi naujagimiu iki pat operacijos ir po jos.
„Kūdikių operacijos atliekamos tiek atviru, tiek minimaliai invaziniu būdu, kai tai yra įmanoma, - pasakoja Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė. - Vienos iš vaisiaus raidos ydų, kurioms esant skubi operacija reikalinga iškart po gimimo, yra stemplės atrezija, įgimta diafragmos išvarža, pilvo sienos defektas, virkštelės išvarža, storosios žarnos anomalijos, įvairūs augliai.“ Kauno klinikų Vaikų chirurgai atlieka visas reikalingas pasaulinius standartus atitinkančias naujagimių įgimtų anomalijų operacijas. Naujagimiai Kauno klinikose operuojami modernioje Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus operacinėje. Čia kasmet operuojama apie 50 naujagimių. „Skyriuje sudarytos sąlygos aktyviam tėvų dalyvavimui naujagimio slaugoje. Jei tik naujagimio būklė leidžia, aktyviai skatinamas ir palaikomas naujagimio maitinimas mamos pienu“, - sako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. Ilona Aldakauskienė.
Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje yra visa šiuolaikinė sunkiai sergančių naujagimių gydymui reikalinga įranga, naudojamas pasaulinius standartus atitinkantis gydymas, taikoma individualizuota naujagimio slauga.
Kalbant apie vaisiaus patologijos gydymą, ypatingai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas. Kauno klinikose veikia Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinis centras, vienijantis 25 retų ir nediagnozuotų ligų centrus. Čia pacientams suteikiama naujausia informacija apie retas ligas, rekomendacijas, diagnostikos galimybes bei gydymą pasitelkiant ir tarptautinę Europos retų ligų specialistų pagalbą. Bendraujant su įvairiais specialistais tarptautiniu lygmeniu, tobulinamos tiek gydytojų žinios, tiek užtikrinamos aukščiausio lygio gydymas kiekvienam pacientui.
Kauno klinikų Perinatologijos centras - tai didžiausias Perinatologijos centras Lietuvoje. Šis centras ne tik aptarnauja tris penktadalius Lietuvos teritorijos ir kasmet jo regione gimsta daugiau nei pusė visų Lietuvos naujagimių, bet ir suteikia aukščiausio lygio motinos ir naujagimių priežiūrą. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje įkurtame Vaisiaus medicinos centre diagnozuojamos ir gydomos ypač sudėtingos, retos, kompleksinės patologijos, reikalaujančios daugiadalykio ir personalizuoto požiūrio.
Labai nebrandaus naujagimio gimimas - didelis iššūkis akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiantiems specialistams. Nepaisant tobulėjančių technologijų perinatologijoje, nuolat daugėjančių mokslo įrodymais pagrįstų diagnostikos ir gydymo rekomendacijų ir išaugusios galimybės šios grupės naujagimiams išgyventi, sergamumo rodikliai išlieka labai aukšti.
Lietuvoje naujagimis registruojamas nuo 22+0 nėštumo savaičių, o nežinant tikrosios nėštumo trukmės - nuo 500 g kūno masės. Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, kasmet gimsta apie 5-6 proc. neišnešiotų naujagimių, apie 2,6 proc. Lietuvoje kasmet gimsta apie 7 proc. naujagimių su įgimtomis raidos ydomis. Naujagimių mirtingumo struktūroje dažniausios mirties priežastys - įgimtos formavimosi ydos (1,2/1000).
Vienas iš svarbiausių prenatalinės patikros tikslų yra nustatyti vaisiaus patologiją, kuomet reikalinga skubi specializuota pagalba naujagimiui iš karto po gimimo (pvz., įgimta širdies yda) arba, retais atvejais, reikalingas gydymas vaisiui dar esant gimdoje (pvz., diafragmos išvarža). Kitas tikslas - nustatyti sunkius vaisiaus apsigimimus, kai tikėtina, kad naujagimis gims su didele fizine ir/ar proto negalia, arba yra labai didelė tikimybė, kad vaisius žus gimdoje ar naujagimis mirs užgimęs. Daugelis iš jų gali būti nustatytos iki gimimo.
Paciento teisės ir etiniai aspektai
Kiekviena moteris turi teisę gauti adekvačią informaciją apie nėštumą, gimdymą ir naujagimio priežiūrą. Visi naujagimiai turi teisę gyventi. Nei vienas medicininis veiksmas negali būti atliekamas be jo tėvų sutikimo. Tik kritinių situacijų metu, ginant naujagimio interesus, galima neatsižvelgti į tėvų pageidavimus.
Nustačius, kad gimęs naujagimis turi nesuderinamas su gyvybe įgimtas anomalijas, gydymo priemonės neturėtų būti taikomos. Neturėtų būti bandoma išsaugoti gyvybę naujagimiui, kuris negali išgyventi dėl savo nebrandumo.
Jeigu tai neįmanoma, būtina pradėti bendravimą su šeima tuoj po naujagimio gimimo. Jei yra galimybė, sveikatos priežiūros specialistai turi bendrauti su šeima nėštumo laikotarpiu.
Pagrindiniai Etikos Principai
- Autonomija - pacientas priima geriausiai jo interesus atitinkantį sprendimą.
- Geradarystė - moralinis įsipareigojimas veikti kitų labui, užkertant kelią žalai.
Nėra etiška palaikyti labai nebrandaus naujagimio ar turinčio su gyvybe nesuderinamas anomalijas gyvybę. Žmogaus gyvybė.
Sprendimų priėmimas gimdant ribinės gestacijos naujagimius (22-24 sav.)
Gestacinio amžiaus nustatymo tikslumas labai svarbus nėštumo trukmei apskaičiuoti. Kai gestacinis amžius neaiškus, jis pakartotinai įvertinamas remiantis gestacinio amžiaus ir gimimo svorio lentele. Antenatalinės patologijos buvimas blogina atokias baigtis.
CPO nauda naujagimio atokiosioms baigtims neišnešioto vaisiaus gimimo atveju neįrodyta. Tai nenumatomas ir neprognozuojamas veiksnys, kurį lemia specifinės kiekvieno organizmo genetinės, imuninės ir kt. Didelė dalis ribinės gestacijos naujagimių žūsta gimdymo metu, dalis miršta tik ką gimę. Didelė dalis išgyvenusių ribinės gestacijos naujagimių serga sunkiomis ligomis: BPL, NEK, ISK, PVL.
Naujagimio baigčių prognozei galima naudotis ir skaičiuoklėmis, esančiomis internete ir pagal svarbiausius prognozės veiksnius padedančiomis įvertinti individualią naujagimio išgyvenamumo ir neįgalumo riziką.
Pacientės/Tėvų Konsultavimas
Konsultavimo tikslas - informuoti šeimą apie vaisiaus būklę, brandumą, galimas baigtis ir padėti priimti sprendimus dėl gimdymo, gaivinimo bei gydymo taktikos. Pacientės/tėvų konsultavimo eiga, aptartas ir suderintas su šeima gimdymo priežiūros, gaivinimo ar būklės stabilizavimo bei gydymo naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje planas turi būti pažymėtas ligos ar gimdymo istorijose.
Nėštumo ir Gimdymo Priežiūros Etinės Rekomendacijos
Įvertinus vaisiaus ir naujagimio prognozę, kiekvienu atveju aptariamas steroidų, magnio sulfato, tokolizės tikslingumas. Steroidai ir magnio sulfatas gali būti skiriami nuo 23+0 sav. Nebūtinai turi būti pasirenkamas „viskas arba nieko“ priežiūros planas. Atskirų intervencijų atlikimas atskirose situacijose taip pat yra galimas.
Jei nepasirenkama aktyvi akušerinė taktika, vaisiaus būklės monitoravimas gimdymo metu nerekomenduojamas. Protarpiais pasiklausoma VŠR patikrinti, ar vaisius gyvas. Jeigu nusprendžiama, jog blogėjant vaisiaus būklei bus atliekama CPO, reikia KTG rašyti nepertraukiamai. KTG nerekomenduojama iki 24 sav. Jos interpretavimas iki 28 sav.
Vaisiaus neišnešiotumas, nepriklausomai nuo jo pirmeigos, nėra indikacija atlikti cezario pjūvio operaciją. Neaišku ir diskutuojama, kaip geriausiai gimti labai neišnešiotam vaisiui. Iki 24+0sav. dėl vaisiaus būklės (indikacijų) CPO atliekama retai, ji nerekomenduojama. Po 25 sav. vaisiaus galimybės išgyventi didėja, todėl blogėjanti jo būklė gali nulemti sprendimą atlikti CPO. 24+0 ir 24+6sav.
Gaivinimo Etinės Rekomendacijos Gimdymo Palatoje
Lietuvoje 1990 m. gruodžio 19 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. Gimus gyvam (yra širdies veikla, kvėpuoja, pavieniai judesiai) mažesnės kaip 22 sav. Jei pacientė (tėvai) pageidauja mirusį mažesnės kaip 22 sav.
Įgimtų Vaisiaus Anomalijų Valdymas
Diagnozavus įgimtą vaisiaus anomaliją, rekomenduojama, kad pagalbą teiktų daugiadalykės komandos specialistai, kurie taip pat aptartų nėštumo bei gimdymo priežiūros planą. Nėštumo metu etiška vaisių gydyti neinvaziniais metodais, t.y. Konsultavimo tikslas - informuoti pacientę/tėvus apie įgimtas vaisiaus raidos anomalijas, galimas baigtis ir padėti priimti sprendimus dėl gimdymo, naujagimio gaivinimo bei gydymo taktikos.
Rekomenduojama, kad informaciją apie nustatytos įgimtos raidos anomalijos korekcijos, gydymo ir ištyrimo galimybes pateiktų atitinkami specialistai - vaikų neurologas ar neurochirurgas, kardiologas, chirurgas ar kt. Prašymas nutraukti nėštumą turėtų būti svarstomas konsiliumo tvarka perinataliniame centre iki 21 nėštumo sav. Jeigu moteris priima sprendimą nutraukti nėštumą, ji turi pasirašyti informacija pagrįstą sutikimą.
Palengvinant gedėjimo procesą, po įvykusio persileidimo ar nėštumo nutraukimo dėl sunkių vaisiaus raidos anomalijų, tėvams turėtų būti pasiūlyta galimybė apžiūrėti prarastą vaisių bei pabūti kartu, taip pat, tėvams pageidaujant, turi būti leidžiama atlikti jiems priimtinas laidojimo apeigas. Sprendimas negaivinti turi būti priimamas, turint objektyvią informaciją apie vaisiaus būklę, aptarus situaciją su specialistais ir paciente/tėvais. Naujagimis, turintis sunkių įgimtų anomalijų, turi teisę mirti oriai, neskiriant medicininių intervencijų, kurios nepadės jam išgyventi. Naujagimio interesams, esant sunkioms įgimtoms anomalijoms, yra teikiamas prioritetas prieš tėvų emocijas ir pageidavimus atlikti sudėtingas medicinines intervencijas.
Rekomenduojama paliatyvioji slauga sušildant, atsiurbiant gleives iš burnos. Skausmui sumažinti galima suleisti analgetikų. Sprendimas dėl medicininių intervencijų nepanaudojimo ar jų nutraukimo turi būti priimtas individualiai, atsižvelgiant į naujagimio interesus. Aptariant situaciją su paciente/tėvais, jiems suteikiama galimybė išklausyti ir kitų specialistų nuomonę.
Kai abiejų tėvų nuomonė skiriasi dėl gaivinimo ar gyvybę palaikančio gydymo nutraukimo, gydymas tęsiamas. Mirus naujagimiui, kai buvo priimtas sprendimas negaivinti ar nutraukti gyvybę palaikantį gydymą, etiška tėvų klausti, ar sutinka patomorfologiniam ištyrimui, kad būtų patvirtinta diagnozė, kuri padėtų konsultuojant tėvus dėl būsimų nėštumų. Paliatyvioji naujagimio slauga - visuma veiksmų, siekiant išvengti ar sumažinti kančias ir pagerinti jo likusio gyvenimo ir mirties sąlygas.
Paliatyviosios Slaugos Grupės
- 1 grupė: Antenataliai ar postnataliai nustatytos su gyvybe nesuderinamos įgimtos anomalijos.
- 2 grupė: Antenataliai ar postnataliai nustatytos įgimtos anomalijos, sąlygojančios sunkią negalią ar mirtį.
- 4 grupė: Postnatalinės būklės, kurios sąlygoja sunkią negalią.
- 5 grupė: Postnatalinės būklės, kurios naujagimiui sukelia nepakeliamą kančią ir sąlygoja sunkią negalią.
Paliatyviai naujagimiai gali būti slaugomi tik nustačius ir patvirtinus minėtas anomalijas ir susirgimus. Nustačius vaisiui 1 ar 2 grupės anomalijas, turi būti aptariama su tėvais nėštumo tęsimo ar užbaigimo taktika, paliatyvioji slauga. Paliatyvioji slauga negalima, kai 1 ar 2 grupės būklės neatitinka kriterijų. 4 grupės susirgimai turi būti diagnozuojami labai tiksliai (remiantis MRT, kitais vizualiniais, ir genetiniais tyrimais), nesant galimybių, tyrimai turi būti atliekami kituose šalies ar kitų šalių medicinos centruose.
Vaisius, turintis nesuderinamų su gyvybe anomalijų, gali žūti gimdoje, gimdamas, gali mirti po gimimo. Mirties laikas.
Enterinis maitinimas, jei toleruoja. Vėmimą, obstipaciją gydantys medikamentai.
