Kiekviena būsima mamytė labai laukia susitikimo su savo mažyliu. Tačiau dažnai laukimo džiaugsmą užgožia baimė, kylanti dėl klaidingo gimdymo įsivaizdavimo. Svarbu suprasti, kad gimdymas - tai natūralus fiziologinis procesas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra sąrėmių intensyvumas gimdymo metu, kokie yra gimdymo laikotarpiai ir kaip atskirti paruošiamuosius sąrėmius nuo tikrųjų.
Kūno pasiruošimas gimdymui
Iki pastojimo gimda yra mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą gimda sveria apie 1 kg, vaikelis - apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys - dar apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratysite apie 5-8 kg svorio.
Gimda - tai kriaušės formos organas. Viršutinė gimdos dalis vadinama gimdos dugnu, žemiau jos yra gimdos kūnas - didžiausia gimdos dalis. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu. Reguliarių (tikrųjų) sąrėmių metu susitraukiantys gimdos raumenys suspaudžia vaisių ir stumia jį gimdymo kanalu. Tuo tarpu gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir vertis. Pirmą kartą gimdančioms moterims gimdos kaklelis iš pradžių sutrumpėja, o vėliau pradeda vertis, pakartotinai gimdančioms trumpėja ir veriasi tuo pačiu metu, todėl jų gimdymas dažniausiai būna greitesnis.
Artėjant gimdymui vyksta šie pokyčiai:
- Paprastai prasideda paruošiamieji sąrėmiai. Jausite periodišką pasunkėjimą, maudimą pilvo apačioje, ypač vakarais. Kartais būna dažni skausmingi sąrėmiai, kuriuos nuo tikro gimdymo atskirsite pagal tai, kad jie yra nereguliarūs.
- Paruošiamųjų sąrėmių metu gimdos kaklelis suminkštėja, sutrumpėja, pradeda vertis (prasiveria 1-2 cm) ir krypsta link makšties.
- Vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą. Dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, pasidaro kiek lengviau kvėpuoti, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia, jos eisena tampa „išdidi“.
- Prieš kelias dienas ar valandas iki gimdymo gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis. Svarbu, kad jie būtų bespalviai.
- Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 val. po vaisiaus vandenų nutekėjimo. Būna, kad vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputį, dažnai tokiu atveju moterims atrodo, jog jos nesulaiko šlapimo.
Gimdymo laikotarpiai
Gimdymo eiga skirstoma į kelis pagrindinius laikotarpius:
- Gimdos kaklelio vėrimosi (atsidarymo) laikotarpis.
- Išstūmimo laikotarpis.
- Placentos užgimimo laikotarpis.
Gimdos kaklelio vėrimosi (atsidarymo) laikotarpis
Vėrimosi (atsidarymo) laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmiai per valandą) iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Šis laikotarpis dar skirstomas į dvi fazes: latentinę (nuo 0 iki 4 cm) ir aktyviąją (nuo 4 iki 10 cm atsivėrimo).
Kaklelio vėrimosi laikotarpiu gimdyvė turi aktyviai judėti (vaikščioti, stovėti atsirėmus į sieną, sėdėti ant gimnastikos kamuolio, stovėti keturiomis, tūpti, stoti), šlapintis kas 2-4 valandas, gerti ir valgyti lengvai virškinamą maistą, jei to nori. Visa tai padeda mažyliui lengviau slinkti gimdymo takais ir suteikia jėgų gimdyvei.
Latentinės fazės metu sąrėmiai nebūna labai skausmingi, pojūčiai gali priminti menstruacinius spazmus. Kuo labiau gimdos kaklelis prasiveria, tuo sąrėmiai tampa intensyvesni ir labiau varginantys. Šis gimdymo laikotarpis trunka 10-16 valandų, gimdant pirmą kartą; gimdant pakartotinai - 6-8 valandas. Gimdymo trukmė yra labai individuali, kaip ir pats gimdymas.
Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausite pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Jūsų gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant, palinkus į priekį, pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias.
Dažniausiai sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:
| Atsidarymas | Sąrėmių trukmė | Intervalas tarp sąrėmių |
|---|---|---|
| Prasideda | 20-30 sek. | 10-20 min. |
| 3 cm | 20-40 sek. | 5-10 min. |
| 8 cm | 40-60 sek. | 2-3 min. |
| 10 cm | 60-90 sek. | 30-60 sek. |
Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelio atsidarymas yra pilnas ir prasideda antroji gimdymo fazė - stūmimo laikotarpis.
Išstūmimo laikotarpis
Noras stangintis paprastai atsiranda savaime, kai mažylio pirmeigė dalis (dažniausiai tai yra galvytė) pasiekia dubens dugną. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo.
Šis laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau. Išstūmimo laikotarpis prailgėja, jei gimdyvei atlikta epidūrinė nejautra.
Stangų refleksas toks pat, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Tinkamiausios padėtys: prilaikomas tupėjimas, klūpojimas, padėtis keturiomis, gulėjimas ant šono.
Placentos užgimimo laikotarpis
Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo.
Placentinio laikotarpio metu placenta atsiskiria nuo gimdos sienos ir moteriai pasistanginus užgimsta. Šis laikotarpis trunka 8-30 min. Dažniausiai šiuo laikotarpiu į veną arba raumenis suleidžiami gimdos sutraukimus skatinantys vaistai, tokiu būdu placenta greičiau pasišalina, netenkama mažiau kraujo, sumažėja mažakraujystės ir kraujo perpylimo rizika.
Užgimus mažyliui, jei moters Rh (D) faktorius teigiamas, virkštelė perkerpama, kai nustoja pulsuoti. Jei moters Rh (D) neigiamas, virkštelė perspaudžiama kaip galima greičiau. Po gimdymo apžiūrima, ar neplyšo tarpvietė ar makštis, gilūs ir kraujuojantys gimdymo takų plyšimai susiuvami, prieš tai atlikus nejautrą.
Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdymo susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.
Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą.
Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g.
Paruošiamieji ir tikrieji sąrėmiai
Laukiant kūdikio, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais, daugelis būsimų mamų susiduria su sąrėmių pojūčiais. Vieni - paruošiamieji, dar vadinami „Braxton-Hicks“, kiti - tikrieji, rodantys, kad gimdymas jau artėja arba net prasidėjo. Kartais juos atskirti gali būti nelengva, ypač jei laukiamasi pirmą kartą.
Paruošiamieji sąrėmiai (Braxton Hicks)
Paruošiamieji sąrėmiai, dar vadinami Braxton-Hicks, - tai nereguliarūs gimdos susitraukimai, kurie gali pasireikšti jau nuo antrojo nėštumo trimestro, tačiau dažniausiai juntami paskutinėmis nėštumo savaitėmis.
Kaip juos atpažinti?
- Skausmas nestiprus arba vidutinio intensyvumo.
- Nėra reguliarumo - sąrėmiai atsiranda skirtingu metu, neturi pastovaus ritmo.
- Trumpalaikiai, trunka nuo kelių sekundžių iki minutės.
- Dažniausiai praeina pakeitus kūno padėtį ar pailsėjus.
- Nedidėja intensyvumas, neprailgėja.
Braxton-Hicks sąrėmiai yra natūralus kūno pasiruošimas gimdymui - tarsi gimdos „treniruotė“. Jie padeda sustiprinti gimdos raumenis, bet nesukelia gimdos kaklelio atsidarymo.
Tikrieji sąrėmiai: gimdymo pradžia
Tikrieji sąrėmiai signalizuoja, kad prasideda gimdymas. Jų paskirtis - atidaryti gimdos kaklelį ir palengvinti kūdikio kelią į pasaulį.
Pagrindiniai požymiai:
- Reguliarus ritmas - sąrėmiai kartojasi kas 5-10 minučių ir tampa vis dažnesni.
- Trukmė ilgesnė - apie 30-70 sekundžių.
- Intensyvumas didėja, skausmas stiprėja ir plinta į nugarą, pilvo apačią ar kojas.
- Nepraeina keičiant padėtį ar ilsintis.
- Pojūtis kaip spaudimas iš vidaus, tempimas ar diegliai.
Be to, kartu su tikraisiais sąrėmiais dažnai pasireiškia kiti gimdymo požymiai:
- Gleivių kamščio pasišalinimas (gali būti su kraujo priemaiša).
- Vaisiaus vandenų nutekėjimas.
- Žarnyno išsituštinimas, pykinimas.
Pagrindiniai skirtumai tarp tikrųjų ir paruošiamųjų sąrėmių
| Požymis | Paruošiamieji sąrėmiai | Tikrieji sąrėmiai |
|---|---|---|
| Dažnumas | Nereguliarūs | Reguliarūs, vis dažnesni |
| Trukmė | Trumpesni, nevienodi | Ilgesni, apie 30-70 sek. |
| Intensyvumas | Nestiprėja | Stiprėja laikui bėgant |
| Padėties poveikis | Praeina pakeitus pozą ar pailsėjus | Nesikeičia, net sustiprėja |
| Skausmo pobūdis | Spaudimas ar tempiantis jausmas | Skausmingi, plinta į nugarą |
| Kaklelio atsidarymas | Nevyksta | Vyksta - gimdos kaklelis atsiveria |
Kada vykti į gimdymo namus?
Jeigu sąrėmiai:
- Kartojasi kas 5 minutes, trunka 60 sekundžių ir tai tęsiasi bent valandą.
- Skausmas intensyvėja ir plinta į nugarą ar kojas.
- Pastebite kraujingų išskyrų ar nuteka vaisiaus vandenys.
- Kūdikis mažiau juda nei įprastai.
- Jūsų nėštumas aukštos rizikos arba tai antras ar vėlesnis gimdymas - tuomet sąrėmiai gali progresuoti greičiau.
Jeigu kyla abejonių - geriau pasitarti su akušere ar gydytoju.
Gimdymo pozos
Jei gimdymas yra normalus, moteris gali pati pasirinkti jai patogią stanginimosi padėtį. Gulima ant nugaros padėtis yra pati nepalankiausia. Dažniausiai ligoninėse guldoma pusiau gulomis, atrėmus pėdas į atramas ir įsikibus į specialias atramas. Taip patogiausia suteikti pagalbą mamai ir mažyliui (jei ji reikalinga). Lengviau įvertinti, kaip slenka žemyn mažylio galvutė, kokia gimdymo stadija, ar mažylio padėtis taisyklinga.
Pagal fizikos dėsnius (žemės traukos jėga), gimdymas atsitūpus - tai viena iš geriausių gimdymo pozų. Visgi ši poza turi savo minusų. Pirmiausia, nėra kaip suteikti pagalbos gimdyvei, dažniau plyšta tarpvietė, kyla didesnio kraujavimo rizika ir kitų komplikacijų. Jei moteris fiziškai nepasiruošusi, netreniravo raumenų nėštumo metu, tada labai greitai pavargstama.
Kitaip dar vadinama šuniuko poza. Gimdyvė atsiklaupusi, pasirėmusi alkūnėmis ir mažylį stumia vertikaliau, nei gulėdama ant nugaros. Šitaip gimdant akušerė gali suteikti pagalbą, sekti, kaip slenka mažylio galvutė, prilaikyti ją. Ši poza taip pat turi savo minusų, nes moteris atsisukusi į personalą nugara, su ja sunkiau palaikyti ryšį, sekti stangas.
Gimdyvė guli ant šono, viršutinė koja pakeliama, sulenkiama per kelį ir prilaikoma. Pozos minusas, jei lova nėra specialiai pritaikyta gimdyti gulint ant šono, kažkam teks laikyti viršutinę gimdyvės koją iškėlus. Kiekviena moteris intuityviai jaučia jai patogiausią padėtį, ir tai gali nebūti nei viena iš išvardytų padėčių.
