Braškės - viena populiariausių uogų, auginamų tiek soduose, tiek daržuose. Tačiau šios skanios ir naudingos uogos dažnai tampa įvairių kenkėjų ir ligų taikiniais. Vienais metais, kai braškės ėmė geltonuoti dar net nepradėjus formuotis uogoms, supratau - čia ne trąšų klausimas. Lapai buvo su keistomis dėmelėmis, uogos vystėsi netaisyklingos formos, o kai kur išvis sudžiūdavo dar žiedų stadijoje. Tais metais išmokau daug - atpažinti Botrytį, braškių erkę, tripsus, rudadėmę dėmėtligę, o svarbiausia - kaip su jais kovoti be perteklinės chemijos, bet veiksmingai.
Braškių kenkėjai: kas graužia ir kaip su jais kovoti?
Braškės turi nemažai kenkėjų ir ligų. Pavojingiausi uogų kenkėjai yra žiedgraužiai, žemuoginiai nematodai, žemuoginės erkės, kiaušiniškieji pjovėjai, lapgraužiai ir pjūkleliai. Su visais jais mokslininkai rekomenduoja kovoti dažnai purenant žemę bei naikinant piktžoles. Taip pat reikia naikinti aiškiai sunegalavusius braškių kerelius. Jų lapai būna pageltę arba išmarginti geltonomis dėmėmis, skylėti.
Kai braškės pradeda žydėti, neretas sodininkas mėgėjas nustemba pamatęs, kad vieni žiedai pajuodavę, kiti iš viso nukritę. Visa tai - įvairių vabaliukų darbas. Braškės turi nemažai kenkėjų ir ligų. Šios uogos pražysta gana anksti, todėl jų žiedpumpurius ir pirmuosius žiedus dažnai pažeidžia pavasario šalnos. Pašalusių žiedų vidurys būna juodas. Kai temperatūra nukrinta iki 4 laipsnių šalčio, žūsta net pusė žiedų. Labiausiai nukenčia ankstyvųjų veislių braškės. Jeigu po ilgesnės šalnos dalis piestelių ir išlieka, užsimezga smulkios deformuotos uogos. Vienintelė priemonė gintis nuo pašalimo - dengti braškes.
Pavyzdžiui, žemuoginiai-avietiniai straubliukai (jie taip pavadinti todėl, kad graužia ir aviečių žiedus) žiemoja pasislėpę po nukritusiais lapais. Anksti pavasarį maitinasi išgraužia mažas skylutes jaunuose lapuose, vėliau pereina maitintis į žiedpumpurius. Tačiau patyrusių sodininkų praktika rodo, kad nedidelėje braškių lysvėje su kenkėjais galima kovoti visiškai be chemikalų. Tie visi vabaliukai yra gyvi padarai ir turi uoslę. Todėl juos galima atbaidyti aštriais kvapais.
Tarp braškių pasodinti česnakai nubaido kenkėjus. Kas nemėgsta česnakų, prieš žydėjimą braškių lysvėje galį pamėtyti, tarkime, aštrų kvapą turinčių tujos ar kitokių spygliuočių šakelių. Tiks kiečiai ir ajerų lapai iš balos, vaistingosios ramunėlės. Gali padėti čiobreliai, šaltmėtės, mėtos, melisos. Beje, ilgai stiprų kvapą skleidžia mėtos ir šaltmėtės šaknys, jeigu jos ką tik iškastos bus išdėliotos tarp braškių krūmų. Aštrūs kvapai atbaido vabalus, bet nukritusiuose žiedpumpuriuose lieka lervų.
Grambuolių lervos pažeidžia įvairių daržovių požemines dalis, ypač šaknis bei šakniavaisius. Augalai skursta ir džiūsta, jų šaknys - nugraužtos.
Tripsų suaugėliai ir nimfos čiulpia žiedus, jaunus lapus ir vaisius. Pažeistos dalys pabąla, vėliau paruduoja, sutrinka augalų augimas. Dėl to mažėja derlius.
Žemuoginio pjūklelio lervos maitinasi lapais: iš pradžių išgraužia nedideles skyles, vėliau suėda minkštimą, lieka tik gyslos.
Paprastoji voratinklinė erkė - kenkėjas polifagas, veisiasi ir minta apatinėje lapų pusėje. Apnikti augalai skursta, mažai dera, sunyksta.
Žemuoginė erkė kenkia ir randamos skrotelių augimo kūgelio ar jaunų lapų zonoje, stiebų apatinėje dalyje. Dėl to kerelis gelsta, raukšlėjasi, skursta, džiūsta. Erkės ūsais gali pereiti ant jaunų daigų.
Avietinio žiedgraužio suaugę vabalai aviečių, gervuogių, žemuogių, erškėčių lapuose išgraužia skyles. Patelės padėjusios kiaušinėlį pagraužia žiedpumpurių žiedkočius, dėl to sumažėja žiedų, o tuo pačiu ir uogų. Labiausiai nukenčia ankstyvosios braškių veislės.
Šliužai ir sraigės yra pilvakojų moliuskų tipui priklausantys organizmai. Jie labai mėgsta lapinius augalus, turinčius sultingus lapus, tačiau gali suėsti ir braškių lapus ar net pačias uogas. Jie augalus atakuoja naktį, dieną yra beveik nepastebimi, tačiau apsigyvenę sodyboje padaro akivaizdžią žalą.
Paprastieji kurkliai - tai vieni didžiausių vabzdžių Lietuvoje. Kurkliai dažniau gyvena lengvose ir drėgnose dirvose. Dieną rausia urvus ir graužia savo kelyje randamas šaknis, šakniastiebius, o naktį išlenda į paviršių ir minta antžeminėmis augalų dalimis. Kurklys neblogai skrenda, tad gali nukeliauti ir į toliau esančias jam tinkamas vietas. Patelės po žeme esančiuose lizduose gegužės-birželio mėnesiais deda kiaušinėlius.
Braškių nematodai parazituoja braškes, pažeisdami šaknis. Dėl pažeidimų braškės greičiau užsikrečia virusinėmis ligomis. Šie nematodai gyvena dirvoje, kuo gausesnė jų koncentracija, tuo daugiau pažeidžiamos braškių šaknys ir būna mažesnis derlius. Ant pažeistų braškių šaknų atsiranda gumbelių. Per pažeidimus patenka braškių šaknų ligos: Cylindrocarpon, Fuzariozė (Fusarium), Pythium, Rhizoctonia (Juodasis šaknų pūvinys), Verticillium (Verticiliozė).
Amarai - vieni iš pavojingiausių sodo kenkėjų. Jie minta augalų sultimis, dažnai ne tik trukdo augti, bet visiškai juos sunaikina. Yra kelios amarų rūšys - skiriasi jų išvaizda ir mitybos pomėgiai. Galiausiai amarai užkrečia visus augalus sode, darže, gėlynuose. Amarai gali sukelti augalams juodąjį grybelį. Požymiai: susisukę lapai, deformuoti ūgliai ir pumpurai.
Straubliukai - grėsmė uogoms ir vaisiams, jie dažniausiai kenkia obuoliams, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms, uogoms ir braškėms. Iš pradžių straubliukų lervos graužia pumpurus, vėliau, virtę lėliukėmis, graužia lapus. Požymiai: pumpurai patamsėja, ima byrėti, lapai ir pumpurai neužauga iki galo, gėlės irgi nukenčia. Vasaros pradžioje patamsėja ir nubyra. Ant vaisių gali susiformuoti sukietėjimų.
Karkvabaliai pavojingi sodui. Jie deda kiaušinėlius į žemę, o išsiritusios lervos gyvena sklype apie ketverius metus. Per juos lervos minta obelų, daržovių, krūmų ir dekoratyvinių augalų šaknimis. Kai iš lervos susiformuoja vabzdžiai, jie ima graužti lapus. Nukentės obelys, slyvos, vyšnios, šaltalankiai, serbentai, alyvos. Požymiai: augalai vysta, nustoja augti.
Pelėdgalviai - naktiniai drugiai, kurie patys sodui visiškai nežalingi. Pavojingesnės jų lervos, kurios per naktį gali sunaikinti iki 10 augalų. Lervos graužia lapus, stiebus ir šaknis, minta bet kuo, net grūdinėmis kultūromis ir piktžolėmis. Požymiai: nugraužti lapai, nuvytę augalai.
Braškių erkė - vienas klastingiausių braškių kenkėjų, kurį sunkiausia pastebėti plika akimi. Pirmą kartą su ja susidūriau, kai braškių lapai pradėjo raukšlėtis, nykti, o pats augalas ėmė džiūti - iš pradžių maniau, kad tai virusas arba trąšų problema. Šis vabzdys puola pirmiausia žiedpumpurius - patinas įkanda kotelį prie žiedo pagrindo, patelė padeda kiaušinėlį, o žiedas tiesiog nulinksta ir nudžiūsta.
Tripsai - dar vienas nematomas priešas. Jie slepiasi žiedų viduje, lapų apačioje, o jų sužaloti audiniai praranda spalvą, tampa dėmėti, deformuoti. Amarų grupės dažnai randamos ant jaunų lapų ir ūglių, kur jie siurbia sultis.
Sraigės ir ypač šliužai dažnai pasirodo drėgnomis naktimis, o ryte jau matau „takus“ ant braškių mulčio ir apgraužtas uogas. Šių vabzdžių pastebėti sunku, bet jų daroma žala akivaizdi: uoga iš išorės atrodo sveika, bet viduje - kieta, balta, kartais net tuščiavidurė.
Uoginių blakių pažeisti braškių lapai susiraukšlėja, žiedpumpuriai ir žiedai nubyra, vaisių užuomazgos ir jauni ūgliai deformuojasi. Be to, jos platina virusines ligas. Gegužės-birželio mėnesiais deda kiaušinėlius į sultingų stiebų, lapkočių, lapų gyslų audinius. Suaugėliai ir lervos siurbia augalų sultis.
Braškių ligos: kaip atpažinti ir gydyti?
Braškių ligos gali smarkiai sumažinti derlių ir pabloginti uogų kokybę. Svarbu laiku atpažinti ligos požymius ir imtis tinkamų priemonių.
Miltligė
Pažeisti lapai išilgai gyslų užsiriečia į viršų. Viršutinėje ir apatinėje lapų pusėse būna baltas miltligės apnašas. Pažeisti lapai vėliau įgauna raudoną spalvą. Uogos užsikrečia jau žydėjimo metu, ligos požymiai pasirodo joms nokstant: jų paviršius pasidengia miltuotu apnašu, vėliau tampa rudas, uogos suskilinėja. Liga žalinga, jei išplinta ant uogų.
Dėmėtligė
Liga pasireiškia ant braškių lapų. Ant viršutinės jų pusės susidaro smulkios, 1-5 mm skersmens tamsiai raudonos, purpurinės dėmelės. Jų vidurys nepašviesėja, kaip braškių šviesmargės pažeidimo atveju. Jei dėmelių labai daug, jos susilieja ir tarp dėmelių lapo audinys įgauna ryškiai raudoną spalvą. Ligai vystantis pažeisti lapai tampa rudi, pakraščiuose džiūsta ir užsiriečia, atrodo lyg apdeginti. Panašios dėmelės susidaro ant lapastiebių ir ūsų. Pažeidimo vietoje lapastiebiai nulūžta ir lapas nudžiūsta. Taip pat liga gali pasireikšti ant žiedų ir vaisių. Žiedai ir uogos žūva.
Braškių šviesmargė
Ši liga pažeidžia lapus, vaiskočius, taurėlapius, uogas. Tai - žalinga liga, kuriai smarkiai išplitus sumažėja asimiliacinis lapų paviršius, lapų funkcija, o išplitus ant uogų sugadina jų prekinę išvaizdą.
Kekerinis puvinys
Kekerinio puvinio sukėlėjas pažeidžia visas antžemines augalo dalis, tačiau pavojingiausias - uogoms. Augalai puviniu gali užsikrėsti žydėjimo metu, vėliau suserga pernokusios, mechaniškai sužalotos uogos. Ant jų atsiranda minkštų rudų dėmių su puriu pilku grybienos sluoksniu.
Verticiliozė
Verticiliozė yra grybinė liga, sukelianti braškių vytulį. Ji pažeidžia kraujagysles, sutrikdo vandens ir maistinių medžiagų tiekimą, todėl augalai vysta ir žūva.
Pilvinis puvinys
Ši liga - viena iš tų, kurios pasirodo netiktai ir labai greitai. Prieš keletą metų, kai oras birželio viduryje buvo drėgnas ir šiltas, per savaitę daugiau kaip trečdalis uogų tiesiog supuvo ant krūmo. Pilkasis puvinys pasireiškia tuo, kad ant uogos paviršiaus atsiranda rusvai pilkos dėmės, kurios labai greitai apauga pilkais pūkais - grybo sporomis.
Rudadėmė ir baltadėmė dėmėtligės
Šios dvi ligos dažniausiai painiojamos tarpusavyje, nes ir viena, ir kita pasireiškia rūdžių ar baltų dėmelių pavidalu ant lapų. Baltadėmė dėmėtligė (Mycosphaerella fragariae) - pradžioje ant senesnių lapų atsiranda apskritos, baltos dėmės su rausvu apvadu, kurios vėliau tampa sausu pavidalu ir trupėja. Rudadėmė dėmėtligė (Diplocarpon earlianum) - dėmės rudos, šiek tiek netaisyklingos, vėliau jos susilieja ir pažeidžia net lapkotį ar stiebą.
Šaknų puviniai (fuzariozė ir verticiliozė)
Kartais atrodo, kad braškė tiesiog „išdžiūvo“ - lapai nuvysta, stiebai suglemba, nors dirva neišdžiūvusi. Tokiu atveju dažnai būna kalti šaknų puviniai, iš kurių pagrindiniai - fuzariozė ir verticiliozė. Pats esu išrovęs krūmus ir pamatęs, kad šaknys ruduoja iš vidaus, o ne nuo išorės - tai klasikinis fuzariozės požymis. Jei pažeidimas rimtas - tokias braškes reikia rauti nedelsiant.
Virusinės ligos
Virusinės ligos braškėms pasitaiko rečiau, bet jos - klastingos. Deja, virusinių ligų nei gydyti, nei stabdyti neįmanoma. Tokie krūmeliai turi būti išrauti su šaknimis ir pašalinti iš sklypo.
Braškių žalsvažiedė - sukelia virusas Strawberry green petal virus Posinette. Sergantys kerai mažesni už sveikuosius, nuskurdę. Lapai - trumpais koteliais, smulkūs, o ligoti lapkočiai išilgai riečiasi į viršų. Lapai - šviesūs su gelsvomis, mozaikiškomis dėmėmis, vėliau ruduoja, raukšlėjasi. Pailgėja taurėlapiai, o vainiklapiai arba visai išnyksta, arba išauga smulkūs, pažaliavę. Uogos - mažos, deformuotos, kietos. Plinta per sodmenis bei kai kurias piktžoles.
Kaip apsaugoti braškes: natūralios ir cheminės priemonės
Nors ne visus kenkėjus galima lengvai išnaikinti, tačiau juos būtina bent jau pažinti. Pateikiame pagrindinius ir kaip su jais kovoti.
Natūralios priemonės
Česnakas ir svogūnas - tai ne tik virtuvės favoritai, bet ir augalų draugai. Purškite lapų viršų ir apačią - būtent ten dažniausiai slepiasi kenkėjai.
Pelenai - tai senolių pamėgtas metodas, išlaikęs aktualumą iki šių dienų. Apibarstykite pelenais takus tarp braškių eilių arba aplink kerelius.
Garstyčių milteliai - 1 valgomasis šaukštas garstyčių miltelių į 1 litrą šilto vandens. Garstyčių kvapas atbaido daugelį vabzdžių, tačiau augalams jis visiškai saugus.
Kavos tirščiai - džiovintus kavos tirščius pabarstykite aplink braškių kerelius.
Česnakas - stipriausias natūralus antiseptikas ir vabzdžius atbaidantis augalas, kurį naudoju jau daugelį metų. Purškiu kartą per savaitę, dažniau - jei matomas aktyvus kenkėjų plitimas.
Soda veikia kaip šarminė terpė, nepalanki daugumai grybų. Ji ypač efektyvi prieš miltligę ir dėmėtliges. Purškiu ne dažniau kaip kas 5-7 dienas, visada ryte arba vakare.
Acto ir muilo tirpalas: 1 valgomojo šaukšto acto ir 1 arbatinio šaukštelio skysto muilo mišinį supilkite į purkštuvą ir apipurkškite braškių lapus bei aplinkines žemes. Purkškite kartą per savaitę.
Pelyno nuoviras: į litrą vandens suberkite kilogramą pelyno, pavirkite 15-30 min., tada įberkite į nuovirą 50 g ūkinio muilo drožlių ir apipurkškite nuoviru augalus.
Tabakas veikia kaip kontaktinis nuodas daugeliui vabzdžių. Jis padeda kovoti su tripsais, amarais, žiedinukais. Purškiu ypač prieš žydėjimą ir po lietaus, kai kenkėjai dažniausiai atsinaujina.
Cheminės priemonės
Yra ir cheminių kovos priemonių. Kad kitais metais šitų kenkėjų būtų mažiau, chemikalais patariama purkšti ir po derliaus nuėmimo. Purkšti reikia ne tada, kai jau matyti žala, o prieš ją.
Jeigu liga išplinta plačiai ir per kelias dienas apima didelę dalį plantacijos - natūralūs metodai nebepadeda. Tada delsti - reiškia prarasti derlių. „Switch 62,5 WG“ - tai profesionali priemonė nuo pilkojo puvinio. Naudojama 1-2 kartus per sezoną, ne vėliau kaip 7 dienos iki derliaus. „Topsin M 500 SC“ - sisteminis fungicidas, efektyvus nuo dėmėtligių ir puvinių. „Champion 50 WG“ arba „Kuproksat“ - tai vario pagrindu sukurti preparatai, ypač veiksmingi nuo rudadėmės ir baltadėmės dėmėtligės. Visus šiuos fungicidus naudoti tik anksti ryte arba vėlai vakare, kai temperatūra neaukštesnė kaip +22°C.
Jei kenkėjai jau išplitę tiek, kad žala kasdien matoma akimis, laukti neverta. „Mospilan 20 SG“ - vienas veiksmingiausių prieš amarus, tripsus, žiedinukus. Tinka ir profilaktikai, ir esant užkratui.
Kai kuriais atvejais (pvz., virusinės ligos, šaknų puviniai), nei chemija, nei natūralios priemonės nepadės. Tokie augalai turi būti išrauti ir sunaikinti - kitaip infekcija išplis.
Braškių auginimo ir priežiūros ypatumai
Braškes sodinkite pavasarį arba nuo liepos iki rugsėjo vidurio. Braškėms tinka saulėta vieta, apsaugota nuo stiprių vėjų. Sodinkite daigus tiesiai į dirvą arba ant patiestos biotekstilės dangos eilutėmis, palikdami 0,8-1 m tarpus, o tarp daigų - 0,2-0,4 m. Daigai turi būti sveiki ir turi turėti 3 lapus. Prieš sodinimą juos pusdieniui pamirkykite BLACKJAK koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpale, arba palaistykite po pasodinimo, taip daigai greičiau prigis ir įsišaknys. Sodinkite daigus į drėgną dirvą šiek tiek giliau nei prieš tai augo. Po to būtinai palaistykite. Jei sodinote ne į plėvele dengtą lauką, patartina jas mulčiuoti. Jei sodinate vėlai rudenį, prieš žiemą jas apdėkite eglišakėmis ar daržo plėvele. Sodimo metu naudokite ABSORPTION biologinį šaknų biostimuliatorių iš unikalaus mikorizę formuojančio grybelio Glomus iranicum var. tenuihypharum. Auginant augalus su ABSORPTION didėja augalų fiziologinis aktyvumas, atsparumas, gerėja vandens ir maistinių medžiagų įsisavinimas.
Braškių auginimui vazonuose geriausia rinktis remontantinę veislę. Daigus sodinkite vazonuose ar loveliuose bent 20 cm atstumu. Juos laikykite saulėtoje vietoje. Sodindami naudokite Vandens energijos kristalus, kurie padės užtikrinti reikiamą drėgmę, bei apsaugos nuo perlaistymo. Sodinimo metu tai pat naudokite ABSORPTION biologinį šaknų biostimuliatorių iš unikalaus mikorizę formuojančio grybelio Glomus iranicum var. tenuihypharum. Auginant augalus su ABSORPTION didėja augalų fiziologinis aktyvumas, atsparumas, gerėja vandens ir maistinių medžiagų įsisavinimas. Laistykite kasdien. Žiemai kerus nukirpkite ir perkelkite į dirvą, kitais metais jas vėl sodinkite į vazoną. Arba visą vazoną su braškėmis įneškite į patalpą, kur temperatūra apie 0 laipsnių. Nors galite kasmet auginkite braškes vazonuose kaip vienmetes.
Šiltnamyje braškes auginkite aukštesnėse lysvėse. Jas uždenkite juoda plėvele, kad pavasarį greičiau įšiltų. Taip braškės anksčiau pradeda vegetuoti ir intensyviau vyksta fiziologiniai procesai. Svarbu žiemojančias šiltnamyje braškes laiku atidengti, kad jos nesušustų ir nenušaltų. Sodinimo metu naudokite ABSORPTION biologinį šaknų biostimuliatorių iš unikalaus mikorizę formuojančio grybelio Glomus iranicum var. tenuihypharum. Auginant augalus su ABSORPTION didėja augalų fiziologinis aktyvumas, atsparumas, gerėja vandens ir maistinių medžiagų įsisavinimas. Laistykite ACTIVATION naudingų mikroorganizmų kompleksą, probiotiką - tai tarsi mikroorganizmų armija, kuri natūraliai, efektyviai ir tvariai užmezga simbiotinį ryšį su augalu, gerindama jo augimą ir gerovę. Apsaugo nuo dirvožemio degradacijos, didina derlingumą ir biologinį aktyvumą rizosferoje, pagerina naudingų mikroorganizmų pusiausvyrą rizosferoje, fiksuoja azotą (N) ir dirvoje įstrigusias maistines medžiagas daro augalui prieinamas. Greitėja dygimas, augimas ir sveikesni augalai.
Po žiemos purenkite braškių tarpueilius ir nuo krūmelių nuimkite visus pernykščius sudžiūvusius lapus, kad išlaisvintumėt augimo tašką. Po pavasarinių šalnų ar vėliau po užmirkimo ar sausros nupurkškite Amino Pro ar Terra Sorb Foliar amino rūgštimis, kurios padės braškėms atsigauti nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Laistykite ABSORPTION biologinį šaknų biostimuliatorių iš unikalaus mikorizę formuojančio grybelio Glomus iranicum var. tenuihypharum. Auginant augalus su ABSORPTION didėja augalų fiziologinis aktyvumas, atsparumas, gerėja vandens ir maistinių medžiagų įsisavinimas. Augimo metu braškių tarpueilius, jei jie neuždengti, taip pat purenkite, ravėkite arba mulčiuokite. Tik venkite gilaus purenimo arti braškių krūmelių, kad nepažeistumėte šaknų sistemos. Purendami atsargiai apkaupkite krūmelius. Po 3 metų braškių krūmelis ima irti: šakniastiebiai džiūva, bei ant jų esančios šaknys. Tokius krūmus išraukite ir sodinkite naujus.
Ankstyvąjam ir vėlyvąjam tręšimui naudokite KARBAMID gold. Paliekite BLACKJAK koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu, taip augalai greičiau išleis pridėtines šaknis, pagerės augalo maisto medžiagų pasisavinimas, pagreitės augalo augimas. Uogos užauga didesnės. Arba palaistykite ACTIVATION naudingų mikroorganizmų kompleksą, kurie kaip probiotikai didina dirvos derlingumą ir biologinę pusiausvyrą. Šis biologinis produktas kaip biotrąša gerina augalų augimą ir derėjimą. Papildomai padėkite augalui natūraliu būdu pasisavinti azotą iš oro per lapus. Tai jau yra įmanoma naudojant Nitrofix biotrąšą, kurios sudėtyje yra išskirtinė ir patentuota endofitinė bakterija Methylobacterium symbioticum. Pamaitinkite augalą per lapus, kai pastebėsite ant augalo tam tikrus mikroelementų trūkumo požymius. Tam puikiai tiks Microdoctor linijos priemonės su mikroelementais arba žalios linijos produktai su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais, kurių pagalba padidės natūralus augalų atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams - Matrifruit, Matrinal B, Mimox Zn, Copfort, Alsupre S. Kartu naudokite paviršiaus aktyviąją medžiagą LIP TOP, kuri pagerins mikroelementinių trąšų, bei kitų augalų priežiūrai skirtų produktų efektyvumą, pasisavinimą bei padengimą ant augalo.
Braškių sodinimas, auginimas ir tręšimas yra svarbūs procesai, užtikrinantys gerą derlių ir sveikų uogų kokybę. Stebint augalus ir laiku reaguojant į atsirandančias problemas, galima išvengti rimtų nuostolių.
tags: #kas #isgriauzia #darze #braskes
