Menopauzė - tai kiaušidžių veiklos sustojimas, moterų mėnesinių nutrūkimas ir vaisingumo pabaiga. Ji prasideda tada, kai nustoja veikti kiaušidės ir jose nebesigamina moteriškieji hormonai - estrogenai.
Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ akušeris ginekologas Tomas Lūža paaiškino, kad įprastai menopauzė prasideda apie penkiasdešimtus metus, plius minus keletą metų. Tačiau kartais pokyčiai prasideda ir labai jauname amžiuje. „Teko susidurti su pacientėmis, kurių kiaušidžių rezervas išsenka jau 30-ies. Tai vadinama priešlaikine menopauze ar net priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu - aiškių jos priežasčių dažniausiai nerandame, lemia genetiniai veiksniai. Kiaušides neigiamai veikia tam tikri vaistai, ypač vėžio gydymui taikomi vaistai, spindulinis gydymas. Šie dalykai, deja, „sugriaužia“ kiaušides anksčiau laiko. Dirbtinę menopauzę galime sukelti specialiais vaistais arba operacijos metu pašalinus kiaušides. Taip pat menopauzė gali prasidėti ir neįprastai vėlai - yra vyresnių nei 55 metų moterų, kurios dar turi reguliarias mėnesines. Menopauzė apibrėžiama kaip mėnesinių nebuvimas vienerius metus, taigi, jos pradžią žymime retrospektyviai“, - plačiau nupasakojo T. Lūža.
Pradiniai menopauzės simptomai
Gydytojo teigimu, galima išskirti šiuos pradinius simptomus: pradeda trikti ciklas, atsiranda ilgi tarpai tarp menstruacijų, kartais jos tampa labai gausios ir ilgos. Dėl estrogenų trūkumo atsiranda karščio bangos, netikėtai išmuša karštis, prakaitas, raudonis. Yra ir psichologinių pokyčių: prasideda nuotaikų kaita, irzlumas, nemiga, pablogėja santykiai šeimoje ir panašiai. Sutrinka atmintis, susilpnėja koncentracija, atsiranda energijos stoka, lytinio potraukio sumažėjimas.
„Patvirtinti, kad simptomai yra būtent dėl menopauzės, galime papildomais tyrimais. Tarpiniai simptomai: šlapimo ir lytinių organų atrofija, makšties gleivinės pokyčiai, odos pokyčiai. O vėlyvieji simptomai: dėl menopauzės prasidėjęs kaulų retėjimas, širdies kraujagyslių ligos ir centrinės nervų sistemos pokyčiai, tokie kaip Alzheimerio liga. Sunkiausia ištverti karščio bangas, moterys kreipiasi sakydamos: „Daktare, nebegaliu gyvent, vaikštau pusnuogė ir vis tiek karšta.“ Dalis moterų karščių visai nepajunta, kitai daliai jie praeina lengvai, pakenčia keletą mėnesių ir viskas, o yra moterų, kurios dėl karščio priepuolių kenčia net keletą metų. Norėčiau pabrėžti, kad menopauzė nėra laikina, ji kaip ir nepraeina. Menopauzė - visas laikotarpis nuo mėnesinių pabaigos iki gyvenimo pabaigos. Tik tiek, kad menopauzės metu prasidėję įvairūs organizmo pokyčiai yra skirtingi. Vienokie - ką tik prasidėjus, kitokie - vėlyvojoje menopauzėje. Atitolinti ar panaikinti galime simptomus“, - tikslino T. Lūža.
Gydymo būdai
Pasak mediko, iš pradžių bandoma visas problemas atitolinti žoliniais preparatais, mityba, fiziniu aktyvumu ir panašiai. Daliai moterų to pakanka. „Bet jei problemos nemažta, rekomenduojame pakaitinę hormonų terapiją. Tai - pats geriausias būdas panaikinti simptomus. Taip sprendžiame problemą, dėl kurios atsiranda simptomai. Terapijos būdu į moters organizmą grąžiname tam tikrą minimaliai reikalingą kiekį estrogenų. Jei atėjusią pacientę vargina karščio bangos ir kiti simptomai, viską įvertiname, o tada skiriame reikalingą gydymą. Priešlaikinio kiaušidžių išsekimo atveju rekomenduojama pakaitinių hormonų terapija gydytis bent iki 50 metų, kad visi pokyčiai prasidėtų pagal įprastą laikrodį. Kitu atveju gresia ankstyvesnis kaulų retėjimas, kraujagyslių ligos - anksčiau prasidėję ir vėlyvieji menopauzės simptomai. Praėjus keleriems metams nuo menopauzės pradžios, organizmą į pradinę padėtį grąžinti per vėlu. Negrįžtami pokyčiai jau prasidėję. Todėl geriausia kreiptis vos prasidėjus menopauzės simptomams - tada pagalba bus efektyviausia“, - pabrėžė specialistas.
Karščio bangos ir širdies sveikata
Kadangi menopauzės metu estrogenų gamyba moters organizme sustoja, tai paveikia net širdį. Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ kardiologas Jonas Jarašūnas paaiškino, kad pirmiausia tai įvyksta dėl bendro patiriamo diskomforto. Normalu, kad kūnui išgyvenant stresines situacijas gali prasidėti tachikardija. „Kiekvienas nemalonus pojūtis gali turėti poveikį širdiai. Širdies darbą reguliuojanti nervinė sistema bei hormonai mums jaučiantis prastai siunčia signalus taip sukeldami dažną plakimą, o kartais net permušimus ar tachikardiją. Menopauzės metu atsirandantys pojūčiai dažnai priverčia moteris jaustis nekomfortiškai, atsiranda nerimas, karščio bangos, nemiga, didėja streso lygis. Greta išvardintų simptomų neabejotinai gali atsirasti ir širdies plakimai, tachikardija ar net ritmo sutrikimai. Tyrimai rodo, jog estrogenų receptorių yra ir širdyje, tad vykstant hormonų koncentracijos pokyčiams moterys taip jaučia ir širdies plakimus, permušimus ar kitus kartais net sunkiai apibūdinamus širdies veiklos sutrikimus“, - išvardijo medikas.
Iki menopauzės, jo teigimu, moterų širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra mažesnė, lyginant su atitinkamo amžiaus vyrais. Tai siejama su apsauginiu moteriškų hormonų - estrogenų - teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Po menopauzės drastiškai sumažėjus estrogenų koncentracijai kraujyje šis teigiamas poveikis išnyksta. „Nors tradiciškai galvojama, jog širdies ir kraujagyslių ligos - daugiau vyrams būdinga patologija, po menopauzės, išnykus apsauginiam estrogenų poveikiui, moterų kardiovaskulinė rizika tampa panaši į atitinkamo amžiaus vyrų riziką. Tad norėčiau priminti, jog širdies ir kraujagyslių ligos mirties priežasčių statistikoje užima lyderiaujančią poziciją ne tik tarp vyrų. Šios ligos taip pat pirmoje mirties priežasčių vietoje ir tarp moterų“, - pabrėžė J. Jarašūnas.
Kaip palengvinti menopauzės simptomus?
Ar yra kokie „paruošiamieji darbai“, ką moteris turėtų daryti nuo tam tikro amžiaus, kad menopauzė būtų išgyvenama lengviau? Dėl šito medikai nė neabejoja. „Moterims rekomenduojama fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, daugiau būti gryname ore“, - akcentavo T. Lūža.
Gydytojas J. Jarašūnas daug reikšmės teikė širdies darbą bei kraujotaką gerinančiai veiklai. Yra būdų brandžiame amžiuje, o ir būtent menopauzės laiku, išlaikyti kuo sveikesnį kūną. „Nuo pavojingų širdies ligų labiausiai apsaugo sveikas gyvenimo būdas bei kardiovaskulinės rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs arterinis kraujospūdis ar lipidų apykaitos sutrikimai, koregavimas. Reguliariai mankštinantis, pakankamai ilsintis, sveikai maitinantis bei koregavus arterinį kraujospūdį dažnai pagerėja ir savijauta. Nėra universalios ilgo bei sveiko gyvenimo formulės, tačiau labiausiai dėmesį reikėtų atkreipti į kelis dalykus, kurie gali ne tik prailginti gyvenimą, tačiau ir pagerinti savijautą. Visų pirma - reguliarus fizinis aktyvumas. Europos kardiologų draugija rekomenduoja mažiausiai 30 minučių aktyvios fizinės veiklos 5 kartus per savaitę. Jei nepavyksta pasiekti rekomenduojamų tikslų, reiktų nepamiršti, kad net nedidelė fizinė veikla geriau negu jokios. Svarbu atsikratyti antsvorio. Be abejo, visa tai padaryti padeda sveika ir subalansuota mityba. Ir čia paprasčiausias patarimas būtų daugiau valgyti vaisių ir daržovių bei iki minimumo sumažinti alkoholio vartojimą. Atsisakyti rūkymo. Na, ir galų gale reguliariai stebėti bei, esant poreikiui, koreguoti arterinį kraujospūdį bei cholesterolio koncentraciją kraujyje“, - patarė kardiologas.
„Mayo Clinic Minute“: gyvenimo būdo pokyčiai menopauzės simptomams valdyti
Seksualinis gyvenimas ir menopauzė
Po pirmųjų menopauzės simptomų seksualinis gyvenimas, teoriškai, neturėtų labai keistis. Tačiau praktiškai yra kitaip. Kaip aiškino akušeris ginekologas T. Lūža, prasidėjus karščio bangoms, libido sumažėjimui, nemigai ir psichologiniam diskomfortui, gali kilti ir problemos su partneriu. „Kaip žinome, pagrindinis moters seksualinio gyvenimo variklis yra smegenys, tad jeigu jaučiamas tam tikras fizinis ar psichologinis diskomfortas, tai sąlygoja atsirandančias problemas lytiniame gyvenime. Kas dar apsunkina, tai makšties gleivinės išsausėjimas, o vėlyvame laikotarpyje - ir pačios makšties susiaurėjimas, dėl ko sekso metu atsiranda ir fizinis diskomfortas. Tokiu atveju rekomenduojami lubrikantai arba vietinio veikimo preparatai su estrogenais“, - patarė jis.
Bet gydytojas prabilo ir apie teigiamus menopauzės aspektus. Pasak jo, daliai moterų palengvėja, nes nebereikia saugotis ir bijoti neplanuoto nėštumo. Kartais dėl to lytinis gyvenimas net pagerėja. Dar vienas privalumas - mėnesinių problemų dingimas. Itin gausus ar skausmingas kraujavimas, pykinimas ir kiti šalutiniai menstruacijų reiškiniai - tos bėdos jau nevargina.
Bet kuriuo atveju, pajutus ankstyvuosius menopauzės simtomus patartina kreiptis į medikus. Tyrimais nustačius, kas vyksta organizme, bus galima anksčiau taikyti ir pagalbos būdus.
Karščio bangos po gimdymo
Daugelis vaikelio susilaukusių mamų mano, kad visi su gimdymu susiję negalavimai - jau praeityje, tačiau tuo metu gali išlįsti dar vienas neretai pasitaikantis negalavimas - karščio bangos. Nėštumo metu organizme vyksta intensyvūs pokyčiai, išsiskiria dideli dviejų hormonų - estrogeno ir progesterono - kiekiai. Tačiau po kūdikio gimimo šių hormonų lygis stipriai krenta. Iškart po gimdymo, žindymo laikotarpiu ir prasidėjus menopauzei moters organizme estrogeno lygis gali būti kritiškai žemas: dėl to ir pila karštis. Hormonai, skatinantys pieno gamybą, taip pat gali sukelti karščio bangas. Nėštumo metu moters organizmas pradeda gaminti hormoną prolaktiną, skatinantį pieno liaukų audinių augimą. Žindymas pristabdo ovuliaciją, o kuo ilgiau organizmas nepradeda gaminti estrogenų, tuo ilgiau moterį gali varginti ir karščio bangos. Nutraukus žindymą, vidutiniškai per 6-8 sav. Tačiau nemalonų prakaitavimą gali sukelti arba sustiprinti ir kiti veiksniai. Dažniausiai gausus prakaitavimas išnyksta vėl po gimdymo atsiradus mėnesinėms ir hormonų lygiui pasiekus stabilų lygį. Iki tol estrogeno lygis moters organizme būna labai žemas. Pirmiausia įsidėmėkite, kad tai - laikinas etapas, karščio bangos po gimdymo išnyks natūraliai, vos tik stabilizuosis hormonų ir skysčių lygis.
Vėsinkite namus. Atkreipkite dėmesį į naudojamą tekstilę. Pasistenkite dėvėti iš prakaitą sugeriančių audinių - medvilnės, merinų vilnos ir pan. - siūtus drabužius. Jei vargina gausus naktinis prakaitavimas, įsigykite specialią drėgmę sugeriančią patalynę. Gerkite pakankamai skysčių. Gausiai prakaituodamos moterys netenka nemažai skysčių, tad organizmas gali siųsti dehidratacijos signalus. Dėl to ypač svarbu gerti daug vandens. Venkite tam tikrų maisto produktų. Kai kurie maisto produktai bei gėrimai gali paskatinti prakaitavimą ir karščio bangas. Stebėkite, koks maistas potencialiai provokuoja prakaitavimą, ir stenkitės šių produktų vartoti kuo mažiau. Pasistenkite suvaldyti stresą. Gerai išsimiegokite. Nepailsinčios gimdyvės tarsi patenka į užburtą ratą: miego stygius lemia stresą, kuris savo ruožtu sukelia išsimiegoti trukdančias naktines karščio bangas. Nors dažnai po vaikelio gimimo tai atrodo misija neįmanoma, labai svarbu pakankamai miegoti. Tam tikros atsipalaidavimo technikos prieš miegą pagerina jo kokybę ir sumažina karščio bangas. Augalinės kilmės izoflavonoidai. Tai augalinės kilmės aktyviosios medžiagos. Filoestrogenai. Kai kurie estrogenų savybių turintys augalai taip pat sumažinta karščio bangų dažnį menopauzės metu. Sojų produktai.
