Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie daro jį jautresnį įvairioms infekcijoms ir sveikatos sutrikimams. Vienas dažniausių nusiskundimų nėštumo metu yra pakilusi kūno temperatūra. Nors nedidelis temperatūros pakilimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu paprastai nekelia pavojaus, aukštesnė nei 37,5-38°C temperatūra gali būti pavojinga vaisiui, ypač pirmajame trimestre, kai vyksta itin jautrūs jo vystymosi procesai.

Užsikrėtus bet kokia virusine liga, vaisiui pavojingiausia aukšta motinos temperatūra, nes viruso placenta paprastai nepraleidžia. Hipertermija veikia vaisių, ypač nėštumo pradžioje. Aukšta temperatūra nėra blogai pačiai motinai, tai - imuninis atsakas į virusus (jie „iščirškinami“ ir sunaikinami), tačiau negerai vaisiui, kuris nėra motinos kūno dalis.

Nėščiosios neturėtų sirgti, dėl to visais laikais, visose kultūrose jos buvo itin saugomos. Jos galėdavo neiti į maldos namus ir kitas masinio susibūrimo vietas, nes per ilgus amžius buvo pastebėta, jog tai pavojinga ir motinai, ir jos palikuoniui. Ši žinia buvo perduodama iš kartos į kartą.

Pavojai skirtingais nėštumo trimestrais

Virusinės peršalimo ligos gali kelti skirtingus pavojus nėštumo metu, priklausomai nuo trimestro:

• Pirmasis nėštumo trimestras (iki 12-13 sav.): Infekcijos gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, taip pat kai kuriuos apsigimimus - veido skaidos trūkumus, hidrocefaliją (kai skystis kaupiasi galvos smegenyse) ir kitus nervų sistemos pažeidimus.
• Antrasis nėštumo trimestras (13-27 sav.): Peršalimas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.
• Trečiasis nėštumo trimestras (nuo 28 sav.): Persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti vaisiaus vandenų padaugėjimą ar sumažėjimą ir taip stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi, be to, gali nukentėti ir placenta. Šiame trimestre susirgus virusine liga pavojinga ir pačiai būsimajai mamai. Kadangi padaugėja kraujo kiekis, persitvarko visa organizmo sistema, dėl to į bet kokią infekciją ji reaguoja daug sunkiau. Tai gali sukelti komplikacijų, susijusių su pačios nėščiosios sveikata. Ji sunkiau serga, kyla grėsmė, kad prisimes naujų ligų. Nėščia moteris jau ir taip apsunkusi nuo paties nėštumo.

Su virusais nėščioji kovoja ne ilgiau, o sunkiau. Moteris savo organizme augina vaisių, o jis yra šioks toks svetimkūnis, todėl, kad jame - ne tik moters genetinė medžiaga. Kitaip tariant, vaisius - ne visai motinos kūno dalis. Tam, kad organizmas neatmestų to „svetimkūnio“, būsimos mamos organizme veikia tam tikri apsauginiai mechanizmai, tad nėščios moters imuniniai mechanizmai šiek tiek prislopinti.

Dažnos infekcijos nėštumo metu ir jų tyrimai

Nėštumo metu moterys turėtų būti itin atidžios ir atlikti įvairius tyrimus, siekiant užkirsti kelią ar laiku diagnozuoti galimas infekcijas.

Gripas

Kiekviena moteris, kuri laukiasi ar planuoja tai daryti, turi būti labai atsakinga ir pasiskiepyti. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, turėtų vakcinuotis, ypač tos, kurios patenka į padidintos rizikos grupę, pavyzdžiui, serga astma, autoimuninėmis ligomis. Moksliniai tyrimai įrodo, kad skiepai apsaugo nuo gripo komplikacijų, kurios pavojingiausios pačiai motinai bei jos vaisiui. Gripo vakcina nekelia pavojaus besilaukiančioms moterims. Atminkite, nėščiosios, kaip ir pensininkai, yra padidintos rizikos grupėje dėl to, kad jų imunitetas silpnesnis.

Vakcinuotis reiktų kasmet, nes gripo virusas mutuoja, todėl pernykštė vakcina gali būti visiškai nebeveiksminga. Gera žinia ta, kad žmonės turi kaupiamąjį imunitetą, vieną kartą persirgęs, kitą kartą, vaizdžiai tariant, tos pačios rūšies gripu nebesirgsi. Dėl gripo komplikacijų nėščiajai gali grėsti įvairiausių širdies ir plaučių ligų komplikacijos. Gerai tai, kad tokio tipo virusas vaisiui beveik nepakliūva.

Didžiausią poveikį būsimam kūdikiui turi motinos karščiavimas. Vienas pagrindinių dalykų susirgus gripu - mažinti karštį. Nuo 37,5 laipsnių derėtų susirūpinti ir save stebėti, pasiekus 38, jau reikėtų mušti temperatūrą. Būtina gerti gydytojo paskirtus vaistus, antipiretikus ir neleisti karščiui pakilti aukščiau 38 laipsnių. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tos, kurios sirgdamos gripu sugebėjo reguliuoti karščiavimą vaistais ir nuolat gėrė folio rūgštį, siekdamos užkirsti kelią vaisiaus nervų sistemos defektams, joms ir jų palikuonims gripo pasekmės buvo minimalios.

Susirgus gripu, pirmajame trimestre didelė savaiminio persileidimo rizika, o vėlesniuose trimestruose - priešlaikinio gimdymo grėsmė. Egzistuoja įvairios nuomonės: jeigu vaisius ir įgyja imunitetą konkrečiam virusui, jis yra labai trumpalaikis. Kai kuriais duomenimis, kūdikiui motinos įsčiose įgyto imuniteto pakanka maždaug trims jo gyvenimo mėnesiams.

Vėjaraupiai

Ši virusinė infekcija taip pat labai paplitusi, nes plinta oro lašeliniu būdu. Vėjaraupiai pavojingi tuo, kad jais sergantis žmogus gali platinti užkratą dvi dienas, iki jį išberia. Jeigu nėščioji, tarkime, turi vyresnį vaiką, kurį veda į darželį ar mokyklą, ten jai gresia didelė tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais. Jų inkubacinis periodas yra 15 dienų, vadinasi, tu užsikrėtei, bet dar to nežinai, o virusas jau dirba savo juodą darbą. Tos nėščiosios, kurios neturi imuniteto vėjaraupiams (nepersirgo vaikystėje, nėra skiepytos), ypač pažeidžiamos. Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. moterų, susirgusių šia liga, išsivysto plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Vėjaraupiai itin pavojingi naujagimiams, siūlyčiau nekviesti svetimų žmonių apžiūrėti tik gimusio lėliuko.

Citomegalo virusas (CMV)

Vienas iš „populiaresnių“ virusų, nes apie 60 proc. moterų yra persirgusios ir turi imunitetą. Šis virusas pasireiškia lengvais peršalimo simptomais, tačiau yra nepaprastai pavojingas nėščiajai, nes, susirgus pirmajame nėštumo trimestre, labai dažnai sukelia persileidimus. Citomegalo virusas perduodamas per kūno skysčių kontaktą. Naujagimis gimdamas gali užsikrėti šiuo virusu. Jis pavojingas tuo, kad pasireiškia nebūtinai iš karto. Citomegalo virusas gali netikėtai atkusti per pirmuosius trejus gyvenimo metus ir sukelti klausos pažeidimų.

Raudonukė

Ši viruso sukelta liga pavojinga, nors daugeliui gali praeiti visiškai be simptomų - maždaug 25-50 proc. žmonių. Ir jie vis tiek yra užkrečiami, o nėščiajai susirgus raudonuke pasekmės gali būti liūdnos, ypač ūmiai užsikrėtus pirmajame nėštumo trimestre. Užsikrėtus iki 12 savaičių nėštumo, vaisiaus pažeidimo rizika - 50 proc. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, didelė grėsmė ją pasičiupti sukiojantis tarp vaikų. Mažieji dažniausiai ja lengvai perserga.

Hepatitas - A, B, C

Hepatitas A labiau paplitęs Pietų šalyse, pas mus pasitaiko rečiau, nėštumui nėra labai grėsmingas. Nuo hepatito B geriausia yra pasiskiepyti, visoms nėščiosioms atliekami šio viruso tyrimai. Jei susirgimas yra latentinis, jis paprastai nėštumui įtakos neturi, tik reikia nuolat stebėti, kaip funkcionuoja kepenys. Hepatitas C plinta per kūno skysčius, tad pasistenkite būti atsargesni.

Herpeso virusas

Viena iš penkių moterų yra šio viruso nešiotoja - I tipo (lūpinis), II tipo (genitalinis). Virusas migruoja į nervinius audinius: jei nėra aktyvus, nėra ir labai pavojingas, tik kartais pasireiškia. Užsikrėtus šiuo virusu trečiame trimestre, didelė tikimybė gimdant perduoti šią nemalonią „dovanėlę“ savo lėliukui, todėl tokiu atveju patariama gimdyti atliekant cezario pjūvį.

Toksoplazmozė

Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta aplinka ir nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Dažniausiai infekcija pasireiškia švelnia forma, nejaučiant jokių ryškesnių simptomų. Taksoplazmozė itin pavojinga nėščiosioms - serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto. Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas. Norint nustatyti, ar naujagimis užsikrėtė toksoplazmoze, svarbu atlikti IgM antikūnų tyrimą, nes ūmi toksoplazmozė rodo, kad vaisius taip pat buvo infekuotas. Siekiant nustatyti, kaip seniai įvyko užsikrėtimas T. gondii, rekomenduojama atlikti IgG avidiškumo tyrimą.

Kitos lytiškai plintančios ligos (LPL)

Rekomenduojamas tyrimas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių: Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.

Sifilis - gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.

ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.

Rekomenduojami tyrimai nėštumo metu

Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, siekiant užtikrinti mamos ir vaikelio sveikatą:

Privalomieji tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 savaitę. Padeda nustatyti uždegimus, mažakraujystę.
• Kraujo grupės ir Rh nustatymas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Kartojamas 27-28 savaitę, jei moters Rh D neigiamas, o vyro Rh D teigiamas.
• Šlapimo tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 savaitę. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, gliukozės. Padeda nustatyti inkstų ligas ir preeklampsiją.
• B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS, ir skiriamas gydymas, jei moteris yra BGS nešiotoja ir patenka į rizikos grupę.
• Sifilio tyrimai (RPR ir TPHA): Atliekami pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav.
• ŽIV tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav.
• Hepatito B tyrimas (HBsAg): Atliekamas pirmo apsilankymo metu.

Sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojami tyrimai:

• Gliukozės toleravimo mėginys (GTM): Atliekamas 24-28 savaitę, vertinant glikemiją nevalgius ir po gliukozės gėrimo. Svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
• Ultragarso tyrimai: Atliekami 11-13 sav. (įvertinama rizika dėl Dauno ir Edvardso sindromų) ir 14-22 sav. (vertinama rizika dėl Dauno ir Edvardso sindromų, nervinio vamzdelio pažeidimo).
• NIPT (neinvazinis prenatalinis tyrimas): Nuo 10 sav. Tai naujos kartos kraujo mėginyje esančios laisvos vaisiaus DNR tyrimas, nustatantis kūdikio Dauno, Edvardso, Patau sindromų ir lytinių chromosomų pakitimų riziką.
• Chlamydia trachomatis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitallium PGR: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių.
• Raudonukės viruso IgG tyrimas: Atliekamas iki 13 sav.
• Citomegalo viruso (CMV) IgG ir IgM tyrimai: Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu, jei yra gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai, vaisiaus UG pakitimai ar moteris yra imunosupresyvi.
• Toksoplazmozės (Toxoplasma gondii) IgG ir IgM tyrimai: Atliekami įvertinti imunitetą ar diagnozuoti aktyvią ligą.
• Vėjaraupių viruso IgG tyrimas: Atliekamas imuniteto įvertinimui.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: Įvertinamas laisvų FT4 ir FT3 kiekis kraujyje.
• Herpeso viruso tyrimas: Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.

Naudingi patarimai

Nėštumo metu svarbu rūpintis savo sveikata ir imtis prevencinių priemonių:

• Venkite viešojo transporto ir masinių susibūrimų vietų, ypač gripo sezono metu. Jei būtina juose dalyvauti, dėvėkite apsauginę medicininę kaukę ir dažnai plaukite rankas.
• Laikykitės subalansuotos mitybos, valgykite daug vaisių ir daržovių.
• Pakankamai ilsėkitės ir sportuokite.
• Vartokite daug skysčių: vandens, arbatų, sulčių.
• Nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti. Prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus, visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku.
• Jei jaučiate karščiavimą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Karščiavimas, ypač pirmame trimestre, gali sukelti rimtų komplikacijų. Paracetamolis laikomas saugiu vaistu karščiavimui mažinti nėštumo metu, tačiau visada svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl dozės ir vartojimo.

Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų.

tags: #karsciavimas #nestumo #metu

• Nėštumo testo atlikimo instrukcijos
• Šilutės Ligoninės Paslaugos
• Sužinokite apie pilvo pūtimą nėštumo metu
• Saugi motinos ir vaiko sąveika
• Kūdikių odos problemos