Karolis Kaupinis, gimęs 1987 m. spalio 9 d. Vilniuje, yra lietuvių kino ir teatro režisierius, scenaristas, užsienio naujienų žurnalistas. Vilniaus universitete jis įgijo lyginamosios politikos magistro laipsnį. Vėliau dirbo tarptautinių naujienų žurnalistu LRT televizijoje, kur vedė ir kūrė laidą „Pasaulio Panorama“. Ši patirtis, anot paties režisieriaus, buvo bandymas geriau suprasti pasaulį, tačiau ilgainiui jis pastebėjo, kad tam tikri dalykai niekada nesikeičia. Kai laida buvo uždaryta, Karolis pradėjo ieškoti kitų meninės raiškos formų, kurios jam yra įdomios dėl savo išskirtinumo ir pranašumo prieš kitas.
Karolio Kaupinio kūrybinis kelias kine prasidėjo nuo trumpametražių filmų. Jo pirmasis vaidybinis trumpametražis filmas „Triukšmadarys“ (2015 m.) buvo atrinktas į prestižinį „Pardi di domani“ konkursą Lokarno tarptautiniame kino festivalyje ir pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą kaip geriausias 2015 m. trumpametražis filmas. Vėliau sekė kitas trumpametražis filmas „Budėjimas“ (2017 m.), apdovanotas Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje.
Režisierius prisipažįsta, kad nėra didelis kino mėgėjas (cinefilas) ir kinas jam įdomus ne kaip meno sritis ar objektas, o kaip būdas kalbėti ir kurti savo pasaulį. Tai yra kitoks požiūris, nei turi kino kritikai ar mėgėjai. Jam svarbiau menas apskritai, bet kinas ypač patinka tuo, kad jame susikerta daugybė skirtingų meno rūšių: literatūra, dailė, garsas. Kiekvienas kino kūrybos etapas reikalauja skirtingų žinių ir įgūdžių, todėl nuostabos jausmas - vienas pagrindinių žmogaus variklių - išlieka ilgiau nei kitose srityse.
Karolio Kaupinio debiutinis ilgametražis vaidybinis filmas „Nova Lituania“ (2019 m.) atspindi jo susidomėjimą istorija ir tautos identitetu. Filmas pasakoja apie tarpukario Lietuvos geografą Kazį Pakštą, kuris turėjo idėją sukurti „atsarginę Lietuvą“ Afrikoje. Ši idėja kilo jam pastebėjus Rytų Europos spaudimą dviejų totalitarinių režimų. Filmo kūrimui įtakos turėjo ir paties režisieriaus vaikystės patirtys, jo santykis su aplinka, namais ir šeima.
Bene svarbiausias ir aktualiausias Karolio Kaupinio darbas yra filmas „Badautojų namelis“ (2023 m.), kuris nagrinėja 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje, kai buvo okupuotas Lietuvos radijo ir televizijos pastatas. Filmas pasakoja apie tų laikų žurnalistų ir darbuotojų bado streiką, siekiant apginti nepriklausomybę. Režisierius šį filmą laiko metafora dabartinei Lietuvos situacijai, ypač Ukrainos karo kontekste. Jis sako, kad filmas yra apie žmones, kurie buvo „geriečių pusėje“, ir apie tai, kaip svarbu neprarasti vilties, net ir sunkiausiais laikais.
Kalbėdamas apie savo kūrybą, Karolis Kaupinis dažnai akcentuoja asmeninio patyrimo svarbą. Jis teigia, kad idėjos kyla iš kasdienybės, pastebi detales, kurios kitiems praeina pro akis, ir naudoja jas savo darbuose. Nė vienas personažas nebūna visiškai fikcinis - jo dominuojančios savybės visada būna paimtos iš asmeniškai pažįstamų žmonių. Kita vertus, filme stengiamasi pranokti kasdienybę, nes kūryba yra išsivadavimas iš jos.
Karolis Kaupinis taip pat yra išbandęs jėgas teatre. Jis dalyvavo tarptautinėje dramaturgų rezidencijoje ir parašė pjesę „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. Ši pjesė pasakoja apie teatro kūrėjų bandymą atkurti legendinį spektaklį, siekiant sugrąžinti pilnatvę į savo ir teatro dabartį. Režisierius teigia, kad noras išbandyti teatro formą paskatino jį mąstyti apie savo šalį ir jos kultūrą iš didesnio atstumo.
Režisieriaus filmografija ir spektakliai:
- 2019 m. - „Nova Lituania“ (režisierius)
- 2015 m. - „Triukšmadarys“ (režisierius)
- Nuo 2024 m. - „Parašiutininkas“ („Requiem“, rež. D.)
- 2023 m. - „Fragmentas“ (A. Čechovo „Trijų seserų“ trečiojo veiksmo motyvais, rež. D.)
- 2023 m. - „Policininkas“ (A. Kristof „Storas sąsiuvinis“, rež. J.)
- 2022 m. - „Tyrinėtojas Karolis, John Lennon, Scott Nr. 1, Nam June Paik“ (J. Bednarczyk „Lost Lost Lost“, rež. M.)
- 2022 m. - „Velnių Tauškalas“ (A. Duda-Gracz „Meilė“, rež. A.)
- 2022 m. - „Fericis“ („Robotų pasakos“ pagal S. Lemą, rež. K.)
- 2021 m. - „Kipšiukas 3; Vijoklis; Plėšikas 3“ („Sniego karalienė“ pagal H. Ch. Andersen pasaką, rež. P.)
- 2021 m. - „Danas Danilevičius (Devynaukštis)“ („Varovai“ pagal D. Farr pjesę „Medžioklė“, rež. E.)
- 2021 m. - „Lorencas“ (A. Duda-Gracz „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“, rež.)
- 2020 m. - „Bičiukas“ (G. Grajauskas „Tinklas“, rež.)
- 2019 m. - „Sargybinis“ (J. Anouilh „Antigonė“, rež.)
- 2018 m. - „Kaimietis sūnus“ (G. Grajauskas „Kas prieš mus“, rež.)
- 2018 m. - „Sūnus Eilifas; Karys“ („Mama Drąsa“ pagal B. Brechtą, rež. E.)
- 2017 m. - „Nr. Du; Slaugas; Lokys; Šefas“ (M. M. Matthis „Labas rytas, pone triuši“, rež. M.)
- 2017 m. - „Begalvis“ (A. Juozaitis „Karalienė Luizė“, rež.)
- 2020 m. - „Gręžius“ („Dantenija“, dramaturgija K. Maiskis, rež. L.)
- 2017 m. - „Zuikių tėvas“ (Lėlių miuziklas „Familia“, rež.)
- 2017 m. - „Grikis“ („Pagalvių sapnai“, rež.: P. Gaidys, D. Rabašauskas, R.)
- 2017 m. - Poezijos spektaklis „Čia Lietuva…“, rež.
- 2017 m. - „Aivanas Rousas“ (A. Špilevoj „Babelis“, rež.)
- 2016 m. - „Elisio“ (D. Loher „Nekalti“, rež.)
- 2016 m. - „Ponas“ (C.)
Kraupi teorija apie NATO, kuri patapo realybe | Pavlovičius trumpai
Karolio Kaupinio kūryba yra nuolatinė refleksija apie istoriją, tapatybę, viltį ir žmogaus vietą pasaulyje. Jis sugeba sujungti asmeninę patirtį su istorinėmis temomis, kurdamas filmus, kurie ne tik atspindi praeitį, bet ir kalba apie dabartį bei ateitį.
