Artėjant vaikų atostogoms, aktyvios šeimos jau žvalgosi kur galėtų praplėsti savo akiratį ir geografijos žinias kartu su vaikais. Bet ką daryti, kai matome, jog kasdien (o ypač vaikų atostogų metu) lėktuvų bilietai tik brangsta? Turime įdomių patirčių, tad siūlome idėją - leiskitės į keliones su vaikais automobiliu! Kas norėtų pasidairyti po kalnus ir išgirsti kaip sekėsi žygiuoti Zakopanėje su kūdikiu?
„Keliaujančių mamų” ambasadorė mama Indrė pasakoja: Žinau, kad dauguma tėvų mėgsta saugesnius variantus atostogoms su vaikais ir renkasi šiltąjį metų periodą arba šiltuosius kraštus. Mūsų šeima mėgsta iššūkius ir gamtą visais metų laikais, todėl, kai užsinorėjau į kalnus, net nesusimąsčiau, kad bus blogas oras ir dėl to reikėtų nevažiuoti. Taip pat apie keliones į kalnus ne slidinėjimo sezono metu skaitykite: Automobiliu su vaikais į Lenkiją: Varšuva-Zakopane-Krokuva ir Tatrai.
Vykome automobiliu. Išvažiavome apie 9 val. ryto ir po pietų buvome Varšuvoje, ten praleidome pirmąją naktį ir spėjome dar aplankyti senamiestį, Barbakaną bei Varšuvos karališkąją pilį. Kitą rytą atsikėlėme ir važiavome į didžiausią Europoje vandens pramogų parką „Suntago“. Šis vandens pramogų parkas turbūt kiekvieno vaiko svajonė, nepaisant jo amžiaus, kadangi pramogų ras įvairiausio amžiaus vaikai. Nakvynei vykome iki Krokuvos, o ryte atsikėlę aplankėme Vavelio pilį, kuri yra tiesiog įspūdinga. Galima pasirinkti kurias zonas lankysite. Mes pasirinkome net 4, todėl užtrukome pusė dienos. Tiek kūdikis, tiek mūsų šešiametis apsilankymą puikiai atlaikė, turėjome pertraukėlę po dviejų zonų lankymo, todėl išgėrėme kavos vidiniame kieme esančioje kavinukėje. Na ir tą pačią dieną vykome iki Zakopanės.
Žygiai Zakopanėje su kūdikiu: patirtys ir rekomendacijos
Zakopanė - viena populiariausių krypčių Lenkijoje. Čia keliauja ir šeimos su kūdikiais, ir tikri kalnų entuziastai. Todėl nenuostabu, kad dažnai sulaukiame klausimų, kokie žygių takai su vaikais Zakopanėje yra nesunkiai įveikiami, kokius maršrutus rinktis.
Asta, ne tik kalnų ir kelionių mylėtoja, bet ir nuostabaus maisto tinklaraščio „Saulėtos virtuvės“ įkūrėja, dalijasi savo patirtimi.
Apie Astą ir jos šeimos keliones
Esu Asta, maisto tinklaraštininkė ir fotografė, kulinarinio turinio kūrėja ir didelė kelionių entuziastė. Drauge su visa šeima labai mėgstame keliauti, mylime kalnus. Keliones ir kalnus su vyru atradome prieš kiek daugiau nei dešimtį metų, kai keliavome po Jungtines Valstijas. Ten pirmąkart supratome, kad gali būti štai toks keliavimo būdas - gamtoje, žygiuojant per nacionalinius parkus, kopiant į kalnus. Mūsų mažasis keliauninkas, Joris, dabar yra šešerių. Keliaujame su juo nuo mažų dienų, į pirmą didelę kelionę išsiruošėme, kai Joriui buvo devyni mėnesiai - tuomet iš Lietuvos automobiliu važiavome į Kroatiją ir ten praleidome beveik tris savaites, tyrinėdami visą pakrantę nuo Rovinj miestelio iki Dubrovniko. Jau tada, įsitaisęs nešioklėje, jis ėjo su mumis į ilgus pasivaikščiojimus, lipo į kalnus. Pirmą žygį kalnuose savo kojomis Joris įveikė ketverių - Ispanijos pietuose, Sierra Nevada kalnuose, kartu nužygiavome 8 kilometrų maršrutą.
Apsilankymai Zakopanėje
Zakopanėje buvome tris kartus. Pirmą kartą vykome žiemą, per Kalėdas. Su visa šeima apsistojome dideliame, labai jaukiame name, ir šventes praleidome tarp kalnų. Žiema tais metais buvo pasakiškai graži, didžiulės sniego pusnys buvo užkloję namų stogus, medžius. Pagrindinės pėsčiųjų pasivaikščiojimo trasos Zakopanėje yra prieinamos visus metus, kad ir koks oras bebūtų, veikia ir keltuvai. Antrą kartą keliavome rudenį, spalio mėnesį. Gamta jau buvo nusidažiusi ryškiomis rudens spalvomis, o oras dar buvo šiltas, saulėtas. Man pasirodė, kad tai - pats gražiausias metų laikas žygiams. Trečią kartą vykome vasarą, pačioje liepos pradžioje. Tai - metas, kai turistų Zakopanėje (kaip turbūt ir bet kur kitur) yra daugiausiai, tad, natūralu, jų daugiau ir žygių maršrutuose. Manau, galiu sakyti, kad kalnus mylime visi trys. Mes su vyru kalnų žygius atradome jau seniai, turime daugiau patirties, tad sudėtingesnius maršrutus - Dolomitinėse Alpėse, Tour du Mont Blanc, Ispanijoje - žygiuojame dviese. Bet Joris - tikrai šaunus mažasis žygeivis, jam sekasi puikiai! Žinoma, jei paklaustumėte jo paties, priklausomai nuo nuotaikos, galbūt ir pasakytų visai nemėgstantis kalnų. Bet kaip pats ne kartą yra prisipažinęs: sunku, bet patinka. Dar vienas smagus pastebėjimas, kuris, tikiu, tinka daugeliui vaikų, - kuo sudėtingiau, tuo smagiau! Lygiais, tvarkingais keliukais vaikščioti Joriui nuobodu, todėl jis greitai praranda entuziazmą.
Žygiavimas su vaikais: kaip motyvuoti ir pasiruošti?
Ilgais galvojau, kaip atsakyti į šitą klausimą. Žinoma, kad kalnuose žygiuoti su vaiku yra sudėtingiau nei be vaiko. Tam yra daug priežasčių: esi atsakingas už dar vieną mažą žmogų ir jo saugumą, turi prisitaikyti prie kitokio žygiavimo tempo, turi būti kantresnis ir lankstesnis nei žygiuodamas vienas. Žygiai kalnuose ir ne vieną suaugusį žmogų priverčia išlipti iš savo komforto zonos, tad ką jau kalbėti apie vaikus - būtų naivu tikėtis, kad jie visą maršrutą įveiks be nuovargio, klausimų ar „lūžio taškų“. Vaikus, priešingai nei suaugusius, sunku sumotyvuoti vien tuo, kad „žinok, po šešių valandų žygiavimo prieisim nuostabiai gražius ežerus!”. Juolab, kad juose net maudytis nebus galima, tik pažiūrėt ir pasigrožėt! Tad aš savo kuprinėje visada turiu guminukų, kuriuos praminiau „motyvaciniais guminukais“, ir kitų užkandžių. Maistas, energijos suteikiantys užkandžiai žygyje labai svarbūs tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kitas dalykas, ne mažiau svarbus, yra padirbėti su savimi ir nusiteikti. Suprasti, kad žygis bus šiek tiek kitoks nei žygiuojant vien suaugusiems, kad prireiks papildomos kantrybės atsakyti į šimtus klausimų, kartais „užkalbėti dantį“, nukreipti dėmesį, sumotyvuoti įveikti dar keletą kilometrų. Man daug kartų pasiteisino ši taisyklė: vaikai iškart perima tėvų emocijas, tad jei tik leisim sau prarasti kantrybę, susierzinti, visa tai iškart atsispindės ir vaiko emocijose bei nusiteikime. Žygiuoti būtina su gera nuotaika. Tiesa, paskutiniuose žygiuose pastebėjom, kad Joris skirtingai jaučiasi prie manęs ir prie savo tėčio. Koja kojon žygiuodamas su tėčiu, yra stiprus ir energingas. Tuo tarpu žygiuodamas prie manęs, lengviau pasiduoda silpnumui, nuovargiui ir pasiguosti norisi labiau, dažniau. Atvirai, į pirmuosius žygius Joris išsiruošė tiesiog su kasdieniais drabužiais ir avalyne. Tada dar nebuvom tikri, ar mūsų noras visiems kartu žygiuoti išsipildys, ar sužlugs pirmajame kilometre. Mūsų džiaugsmui paaiškėjo, kad Joris - puikus žygeivis, ir supratom, kad žygių dar tikrai bus. Sakyčiau, kad pati svarbiausia yra patogi, žygiams pritaikyta avalynė. Ji svarbi ne tik komfortui, bet ir saugumui žygiuojant kalnuose.
Rekomenduojamos trasos Zakopanėje su vaikais
Zakopanės Tatruose žygių maršrutų yra labai daug - nuo visai paprastų, vedančių gražiais slėniais, iki kylančių aukštai į viršukalnes. Keliaujantiems pirmą kartą ar žygiuojantiems su mažais vaikais, rekomenduočiau žygį link Morskie Oko, pasivaikščiojimą Dolina Kościeliska, pakilti keltuvu į Kasprowy Wierch ir Gubałówka. Visus juos galite įsirašyti į savo planus, kad ir kuriuo metų laiku keliautumėte.
Lengviausi maršrutai
- Morskie Oko: Pats populiariausias žygis link Morskie Oko ežero veda plačiu asfaltuotu keliu, tad yra įveikiamas visiems, net su vaikišku vežimėliu. Tiesa, yra ir antra medalio pusė - kelias valandas eiti lygiu asfaltu yra kiek nuobodoka, bet viską atperka vaizdai. Morskie Oko - nuostabiai gražus ežeras, apsuptas kalnų. Jį pasiekus, galima apeiti aplink ežerą ar palypėti viršun link dar vieno ežero.
- Dolina Kościeliska: Daugelyje vietų paminėtas kaip lengviausias ir vienas gražiausių pasivaikščiojimo takų (beveik 12 km pirmyn-atgal). Jis išties lengvas - platus, be stačių įkalnių, įveikiamas ir su vaikiškais vežimėliais. Takas driekiasi slėniu, pradžioje apsuptas miškų, šalimais teka upelis, kiek tolėliau - taką iš abiejų pusių įrėmina aukštos uolos, o tolumoje matosi stūksantys kalnai.
Maršrutai su keltuvu
Norintys pasižvalgyti nuo kalnų viršūnių, bet nenorintys ar neturintys galimybių į jas kopti patys, į Kasprowy Wierch viršukalnę gali užkilti keltuvu. Pasivaikščiojus kalnų viršūnėmis, tuo pačiu keltuvu galima nusileisti žemyn. Bilietus patogiausia įsigyti internetu - tuomet nereikės stovėti eilėje prie kasos. Vaizdai nuo Kaspeowy Wierch yra įspūdingi, kad ir kokiu metų laiku kiltumėte. Svarbiausia, kad diena būtų giedra! Taip pat keltuvu iš Zakopanės centro galima pasiekti Gubałówka.
Sudėtingesni maršrutai pažengusiems
Su kalnais jau susipažinusiems žygeiviams rekomenduočiau šiek tiek sudėtingesnius, tačiau nuostabiai gražius žygius link Rusinowa Polana ir Gesia Szyja, link Wielki Kopieniec ir Nosal, link Dolina Pięciu Stawów Polskich (Five Polish Ponds Valley) ir, žinoma, link Kasprowy Wierch ir Kopa Kondracka.
- Rusinowa Polana ir Gesia Szyja: Žygis link Rusinowa Polana - nesudėtingas, vedantis plačiu miško keliu. Vienintelė kiek statesnė įkalnė atveda į nuostabiai gražų slėnį su įspūdinga kalnų panorama. Čia galima rinktis, ar keliauti atgal (tuomet tai bus trumpas ir nesudėtingas žygis), ar mediniais laipteliais lipti link Gesia Szyja. Ši atkarpa kiek sudėtingesnė, nes laipteliai gana statūs ir ne visų jų būklė labai gera. Lietingomis dienomis gali būti labai slidu, todėl reiktų būti itin atidiems. Vis tik įveikus tą įkalnę, nuo Gesia Szyja pasitinka fantastiško grožio vaizdai.
- Wielki Kopieniec ir Nosal: Žygis link Wielki Kopieniec ir Nosal pakankamai nesudėtingas, šiek tiek didesnį iššūkį gali kelti tik paskutinė atkarpa, link Nosal vedanti didžiuliais akmenimis. Abu taškai gali būti išskirti į du atskirus maršrutus, bet labai patogu juos apjungti, jei žygiui galite skirti bent pusdienį. Maršrutas veda ir per slėnius, apsuptus kalnų, ir per tankius miškus, ir prie upių, prie kurių smagu pasidaryti pikniką, ir kyla aukštyn į kalnus. Sakyčiau, kad jis yra įvairus, todėl visai nenuobodus.
- Dolina Pięciu Stawów Polskich (Five Polish Ponds Valley): Mums pats gražiausias žygis iš visų, kuriuos ligi šiol esame nužygiavę Zakopanės Tatruose. Keliaujant šiuo maršrutu, lydi nuolat besikeičiantis kraštovaizdis - nuo sodriai žalio miško iki dangų remiančių kalnų, nuo ramiai šalikelėj čiurlenančio upelio iki galinga srove žemyn krentančio krioklio, nuo plikų uolų iki viršuje ramiai tyvuliuojančių ežerų. Ne kartą pasijutome taip, lyg būtume kažkur toliau nei kaimyninėje Lenkijoje. Žygio tikslas - penkių tvenkinių slėnis, esantis aukštai kalnuose. Labai rekomenduoju neprabėgti jo paskubomis - įsidėkite į kuprinę užkandžių, galbūt net turistinę viryklę ir puodelius, išsivirkite arbatos, kavos ar sriubos. Tokie sustojimai leidžia dar labiau patirti kalnus, sugerti į save įspūdžius, pasimėgauti laiku. Be to, tokios pertraukėlės padeda atstatyti jėgas tiek mažiems, tiek dideliems žygeiviams, nes juk visada laukia ilgas kelias atgal.
- Kopa Kondracka ir Kasprowy Wierch: Dar vienas žygis, kurį privalau paminėti, yra link Kopa Kondracka, o nuo ten - kalnų keteromis link Kasprowy Wierch. Tai turbūt sudėtingiausias žygis, kurį ligi šiol įveikė Joris. Trasos atstumas tik 13 km, bet pakilimas - beveik kilometras. Žygiuojant kalnuose gana greitai imi suprasti, kad ne atstumą reikia vertinti, bet pakilimą - jis nulemia, kokios stačios laukia įkalnės, o kuo jos statesnės - tuo daugiau reikia jėgų ir ištvermės. Nuo šios vietos būtų galima grįžti atgal žemyn tuo pačiu keliu. Vis tik maršrutus ratu mes mėgstame daug labiau nei linijinius, tad sugalvojome žygiuoti link Kasprowy Wierch. Ši žygio dalis buvo absoliučiai įspūdinga nes vedė kalnų keteromis. Kad ir į kurią pusę bepažvelgtum - vaizdai atimantys žadą. Na, o pasiekus Kasprowy Wierch, galima rinktis: ar leistis žemyn keltuvu, ar žygiuoti pėsčiomis.
Praktiniai patarimai keliaujantiems su vaikais į kalnus
Pirmąją trasą pasirinkome gana spontaniškai, kadangi orai ten keitėsi labai greitai nuo šilto pavasario iki gilios žiemos į tai net nekreipėme dėmesio. Kopėme į „Wielka krolowa kopa“ trasa buvo žiedinė ir viena sunkesnių. Užkopus atsivėrė kvapą gniaužiantis vaizdas, tuomet pačiame viršuje užėjo labai stiprus vėjas, pūga, tekelius šiek tiek užpustė, vaikai išsigando, bet mums tai buvo WOW šypsenos iki ausų. Tikrai vaizdingas maršrutas. Antrą dieną pasirinkome ne tokį ekstremalų, tačiau gana ilgą maršrutą. Keliavome iki „Morskie oko“ ežero. Yra galimybė ir važiuoti su vežimu, kurį traukia arkliai. Prie ežero yra įsikūręs restoranas, kuriame galima atsiskaityti tik grynaisiais, tačiau kainos nėra didelės ir galima paragauti tradicinių lenkiškų patiekalų. Mes valgėme kopustienę su mėsa, tai viduryje kelionės labai geras sprendimas buvo pakelti moralę ir sušilti. Bilietus už parkingą prie „Morskie oko“ trasos reikia pirkti internetu. Taip pat sezono metu, ten dažnai nebūna vietų. Trečią dieną jautėsi kojos, todėl nusprendėme „patinginiauti“ ir užsikelti su keltuvu iki garsiosios „Kasprowy wierch“ viršūnės. Deja, čia gerąja patirtimi pasidalinti nelabai galime, nors kol kilome vaizdai buvo gražūs, tačiau užkilus buvo rūkas, nieko nesimatė, o negana to, po kelių minučių paskelbė pavojaus alarmą dėl stipraus vėjo ir nedelsiant visi turėjo leistis žemyn. Tai likome nusivylę, nes beveik nieko nepamatėme, o sumokėjome apie 80eur. Ketvirtąją dieną pasirinkome taip pat nesudėtingą maršrutą, šis buvo linijinis, labai gražus, takelis ėjo palei kalnų upelį, pro krioklį iki įspūdingo dydžio uolos. Kelias vadinosi „Dolina ku dziurze“. Štai tokios buvo mūsų „nepoilsinės“ atostogos.
Būtinai nepamirškite saulės kremu pasitepti net jei debesuota, aš pasitepiau veidą, bet dekoltė ne.. tik važiuojant atgal pamačiau kokią nesąmonę padariau. Prašau, pagailėkite ir vaikų ir savo kojų, ir eikite su tam skirtais batais. Tai nėra lengvas pasivaikščiojimas - yra ir nusileidimo ir sukilimo, tad batai turi būti atitinkami.
Jei ieškote daugiau patarimų apie kelionę į Lenkijos Tatrus ir Zakopanę su vaikais, skaitykite mūsų paruoštą straipsnį Kelionė į Tatrus su vaikais ir kūdikiu.
Keliauju į "Atviruko Vaizdų" Kalnus (Laukiniai Kraštai!)
Nori pasidalinti savo kelionių istorija?
