Šeimos planavimo metodai - tai įvairūs būdai, kuriais siekiama apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Kontracepcija - tai priemonės, skirtos neplanuotam nėštumui išvengti. Kontracepcijos būdai skirstomi į natūralius ir dirbtinius. Tokiems priklauso hormoninė kontracepcija, barjeriniai metodai, gimdos spiralės, cheminės kontraceptinės priemonės, chirurginė sterilizacija.
Kalendorinis kontracepcijos metodas, pasak medikų, nėra šimtu procentų patikimas. Gydytoja ginekologė Rita Maskolaitienė „Klaipėdai“ sakė, kad kalendorinis nėštumo reguliavimo metodas yra priskiriamas prie gana patikimų, jei moters ciklas reguliarus. Pasak gydytojos, tokiu atveju metodo patikimumas siekia 60- 80 proc. Tačiau jei kas mėnesį trukmė nuo vienų mėnesinių pirmos dienos iki kitų pradžios keičiasi, jis yra visiškai nepatikimas.
Natūralus šeimos planavimas, kartais dar vadinamas vaisingumo atpažinimu, tai menstruacinio ciklo sekimo metodika, pagal kurią mylėtis galima tik nevaisingomis dienomis. Yra įvairių sekimo būdų ir įvairių vaisingumo požymių, kuriuos reikia išmokti atpažinti, pavyzdžiui, kūno temperatūros svyravimai ir gimdos kaklelio gleivių pokyčiai. Nors yra sukurta daug sekimui skirtų priemonių, nuo fizinių kalendorių iki skaitmeninių programėlių, natūraliam šeimos planavimui būtinos labai tikslios žinios apie savo menstruacijų ciklą.
Kalendorinis metodas, kartais dar vadinamas Knauso-Ogino metodu arba ritmo metodu - kontracepcijos būdas, kuris remiasi vaisingųjų dienų nustatymu pagal paskutinių 12 moters ciklų maksimalią ir minimalią trukmę. Vaisingas laikotarpis pagal vieną iš patikimiausių (sprendžiant pagal kontracepcijos efektyvumą) skaičiavimo metodikų nustatomas taip: iš trumpiausio ciklo atimama 21 diena ir gaunama laikotarpio pradžia; pabaiga apskaičiuojama iš ilgiausio ciklo atimant 8 dienas.
Metodas taikytinas tik maždaug nuo tokio amžiaus, kai moters ciklo trukmė tampa pakankamai pastovi, kadangi paauglystėje yra gana dažni dideli ciklo trukmės svyravimai ir susilaikymo laikotarpis gali būti neracionaliai ilgas. Apskritai, net ir moterys su reguliariu ciklu, naudodamosi šiuo metodu turi susilaikyti (priklausomai nuo ciklo) net iki 2/3 savo ciklo trukmės, todėl šis kontracepcijos būdas yra gana nepopuliarus.
Kalendorinio metodo principus pirmasis aprašė graikų gydytojas Spranas iš Efeso dar II a. pr. m. e. 1904 ar 1905 m. olandas Theodoor Hendrik van de Velde nustatė, kad moters ciklo metu įvyksta tik viena ovuliacija ir jos metu stebimas moters temperatūros pakilimas. Šiuolaikinį metodą pirmąkart pateikė Hermanas Knausas (Hermann Knaus, Austrija) ir Kiusaku Oginas (Kyusaku Ogino, Japonija) 1928 metais.
Natūralaus šeimos planavimo (NŠP) metodai
Natūralių šeimos planavimo metodų taikymas pagrįstas vaisingų dienų nustatymu mėnesinių ciklo metu. Vengiant nėštumo, patariama lytiškai nesantykiauti vaisingomis ciklo dienomis. Privalumai: 1) šie būdai neturi šalutinio poveikio; 2) tinka moterims, kurios dėl religinių įsitikinimų negali vartoti kitų kontraceptinių priemonių; 3) nekainuoja; 4) didina abiejų partnerių atsakomybę; 5) galima naudoti neribotą laiką. Trūkumai: 1) vidutiniškai veiksmingos priemonės; 2) ne visada pavyksta tiksliai nustatyti ovuliacijos laiką, laikytis periodinės abstinencijos.
NŠP nėra tas pats, kas vaisingų ciklo dienų skaičiavimas. Remiantis vien tik ciklo kalendoriumi galima pastoti tomis dienomis, kurias laikėte nevaisingomis. NŠP metodikoje svarbiausias - vaisingumo pažinimas.
Pagrindiniai NŠP metodai apima:
- Kalendorinis (Ogino-Knauso, arba ritminis) būdas: Tinka moterims, kurių mėnesinių ciklas reguliarus. Moteris turi žinoti 12 (ar bent 6) mėnesinių ciklo trukmę. Ovuliacija dažniausiai įvyksta 14-ąją ciklo dieną. Tikėtina vaisingo laikotarpio trukmė - ne mažiau kaip 2 dienos prieš ir po ovuliacijos. Vaisingų dienų pradžia ir pabaiga apskaičiuojamos pagal formulę: pirmoji vaisinga diena - trumpiausias ciklas minus 20 (arba 18), paskutinė diena - ilgiausias ciklas minus 10 (arba 11). Taigi jei pastaruosius 12 mėn. ciklai kartojasi kas 26-29 dienos, vaisingos dienos yra nuo 6 iki 19 ciklo dienos.
- Bazinės kūno temperatūros (BKT) metodas: Pagrįstas kūno temperatūros pakilimu (0,2-0,5 °C) įvykus ovuliacijai iki ciklo pabaigos dėl geltonkūnio gaminamo progesterono poveikio. Taigi ovuliaciniams ciklams būdinga dvifazė kūno temperatūra. Nevaisingos dienos prasideda trečiosios dienos vakare po temperatūros padidėjimo. Taikant šį metodą, reikia kasdien matuoti kūno temperatūrą ir duomenis žymėti lentelėje. Būtina matuoti temperatūrą kasdien tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje (pažastyje, burnoje ar išangėje), tam skirtu termometru, geriausiai atsibudus, bet dar neatsikėlus iš lovos, apie 7 min., prieš tai miegojus bent 5 val. Matavimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesinių ciklą.
- Gimdos kaklelio gleivių (ovuliacijos, arba Billingso) metodas: Gimdos kaklelio gleivės mėnesinių ciklo metu kinta dėl hormonų poveikio. Gleivės vertinamos ciklo metu apčiuopos būdu norint nustatyti ovuliaciją ir vaisingas dienas. Pirmoji stadija - prieš ovuliaciją. Pirmosios keturios mėnesinių dienos yra nevaisingos. Antroji stadija - vaisinga fazė. Gleivės negausios, baltos, balzganos, vėliau drėgnesnės, skaidresnės, tąsios, slidžios, gausėjančios. Vaisingiausią piko dieną gleivės primena žalio kiaušinio baltymą. Trečioji stadija - po ovuliacijos, nėra gleivių, juntamas sausumas arba gleivės baltos, lipnios.
- Simptoterminis būdas: Tai kelių natūralaus šeimos planavimo metodų derinys, naudojamas pirmajai ir paskutinei vaisingai ciklo dienai nustatyti. Pirmąją vaisingą ciklo dieną galima nustatyti kalendoriniu ar gimdos kaklelio gleivių vertinimo metodais.
Viena iš pagrindinių sėkmingo NŠP metodo naudojimo sąlygų yra kasdienis vaisingumo stebėjimas. Per vienerius metus vidutiniškai pastoja 0,4-5 proc. moterų, taikančių šį metodą. Sutvirtėja sutuoktinių ryšys, o tarp taikančių NŠP metodiką šeimų skyrybų pasitaiko ypač retai. Tai nieko nekainuojantis ir neigiamos įtakos sveikatai neturintis metodas.
Manoma, kad NŠP efektyvumą mažina ir visa galybė netikslios ir prieštaringos internete pateikiamos informacijos. Nelabai tiks ir specialios programėlės, sukurtos norintiems propaguoti NŠP - jos nėra 100 proc. patikimos.
Kiti kontracepcijos metodai
Hormoninės kontraceptinės priemonės - tai kontracepcija moterims, patikimai apsauganti nuo neplanuoto nėštumo, bet neapsauganti nuo LPI. Kontraceptinių tablečių sudėtyje yra du hormonai: estrogenas ir gestagenas. Šias tabletes skiria gydytojas. Kontraceptinės tabletės vartojamos tol, kol norima apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo.
Tai degtuko dydžio T formos įtaisas, kurį gali naudoti dauguma moterų, nes jame yra nedidelis hormono gestageno kiekis. Gydytojas įdeda spiralę į gimdą, ir ji saugo nuo neplanuoto nėštumo 3-5 metus. Baigiantis galiojimo laikui, spiralę iš gimdos išima gydytojas. Ši kontracepcijos priemonė užtikrina 99 proc. apsaugą nuo neplanuoto nėštumo, yra labai patikima.
Tai degtuko dydžio lazdelė iš dirbtinės medžiagos, turinti hormono gestageno. Per pirmąsias 5 menstruacinio ciklo dienas gydytojas implantuoja lazdelę po žasto oda. Kontraceptinės lazdelės poveikis trunka 3 metus. Implantas tinka daugeliui moterų ir ypač toms, kurios pamiršta išgerti tabletę ar negali naudotis kitomis kontracepcijos priemonėmis. Šią priemonę galima naudoti žindant.
Hormonų injekcijos - tai labai veiksmingas kontracepcijos metodas, kurio efektyvumas siekia 100 proc. Švirkščiamuosiuose kontraceptikuose yra gana didelis gestageno hormono kiekis, kuris patekęs į kraujotaką slopina ovuliaciją kiaušidėse. Hormonų injekciją į raumenį atlieka gydytojas 1 kartą per 3 mėnesius. Švirkščiamųjų kontraceptikų efektyvumas prilygsta moters sterilizacijai. Jie tinka moterims, kurios negali vartoti geriamųjų tablečių, taip pat tuo atveju, jei moteris planuoja pastoti po ilgesnio laikotarpio. Nutraukus vartojimą, vaisingumas atsistato negreit - praėjus 6-18 mėn.
Tai lankstus, maždaug 5 cm skersmens plastikinis žiedas, kuriame yra nedidelis moteriškų hormonų gestageno ir estrogeno kiekis. Žiedas įdedamas į makštį vieną kartą per mėnesį ir laikomas tris savaites. Visą šį laiką kontraceptinis žiedas nuolat išskiria mažą moteriškų lytinių hormonų kiekį ir taip saugo nuo nepageidaujamo nėštumo. Po 21 dienos žiedas iš makšties išimamas ir laukiama mėnesinių. Po mėnesinių reikia įsidėti naują žiedą. Nors kontraceptiniame žiede hormonų beveik dvigubai mažiau nei kontraceptinėse tabletėse, naudojamas teisingai jis garantuoja didesnį nei 99 proc. efektyvumą.
Kontraceptinis pleistras klijuojamas ant pilvo, sėdmenų, liemens arba peties. Pleistras yra kūno spalvos, plonas, 5 cm ilgio ir pločio. Jame yra dviejų rūšių moteriškųjų hormonų: gestageno ir estrogeno. Kontraceptinį pleistrą reikia keisti kas savaitę tris savaites. Jeigu pleistras buvo nuimtas ilgiau nei 24 valandas, reikia nedelsiant priklijuoti naują pleistrą ir pradėti naują 4 savaičių laikotarpį.
Barjerinės kontraceptinės priemonės saugo nuo nepageidaujamo nėštumo, neleisdamos spermai patekti į gimdą. Barjerines kontraceptines priemones gali naudoti beveik visi, kadangi absoliučių medicininių kontraindikacijų joms nėra.
Vyriškas prezervatyvas - tai vyrams skirta priemonė, apsauganti nuo nėštumo bei LPI. Plonas latekso maišelis užmaunamas ant varpos prieš lytinius santykius, kad sperma nepatektų į makštį. Prezervatyvų yra įvairių dydžių, spalvų, storio ir faktūrų, su spermicidu ir be jo, suteptų ir nesuteptų (silikono aliejumi ar žele, specialia pudra). Prezervatyvas 97 proc. apsaugo nuo neplanuoto nėštumo ir LPI. Prezervatyvas bus efektyvi priemonė neplanuotam nėštumui ir LPI išvengti tik tada, kai jis bus tinkamai naudojamas per kiekvienus lytinius santykius.
Moteriškas prezervatyvas - moterims skirta kontracepcijos priemonė, apsauganti nuo nėštumo ir LPI. Tai iš latekso ar silikoninės gumos pagamintas minkštas maišelis su dviem elastingais žiedais. Jis dedamas į makštį prieš lytinį aktą, vieną žiedą paliekant makšties viduje, kitą - išorėje. Moteriškas prezervatyvas yra 2 kartus storesnis nei vyriškas prezervatyvas ir kainuoja daug brangiau. Moterišką prezervatyvą gali naudoti visos moterys, nepriklausomai nuo makšties ir gimdos kaklelio dydžio.
Tai cheminės kontracepcijos priemonės - gelis, kremas, žvakutės, puta, tabletės ir kt. Spermicidai turi būti naudojami per kiekvieną lytinį aktą. Ilgai naudojant spermicidą, dažnesnis šalutinis poveikis.
Variu dengta gimdos spiralė (IUD) apsaugo nuo neplanuoto nėštumo 97-98 proc., bet neapsaugo nuo LPI. Spiralė pagaminta iš plastmasės, apvyniotos labai plonu variniu siūlu. Neturinti hormonų spiralė tinka daugeliui moterų. Jos dydį parenka gydytojas ir per menstruacijas, kai gimdos kaklelis yra šiek tiek išsiplėtęs, įdeda į pacientės gimdą. Būdama gimdoje spiralė saugo moterį nuo nėštumo.
Tai vienas efektyviausių šeimos planavimo metodų, kurio efektyvumas siekia daugiau nei 99 proc. Sterilizaciją gali pasirinkti ir vyrai, ir moterys, apsisprendę neturėti daugiau vaikų. Metodas patogus toms poroms, kurios negali arba nenori naudoti kitų kontraceptinių priemonių.
Nesudėtinga chirurginė operacija, per kurią perrišami sėkliniai latakėliai, jie tampa nepralaidūs, ir spermijai iš sėklidžių nepatenka į spermą. Ši operacija nekenkia sveikatai ir neįtakoja hormonų apykaitos. Vasektomijos efektyvumas yra 99 proc. Viena iš nesėkmės priežasčių gali būti ankstyvi lytiniai santykiai po operacijos. Po operacijos vyras kurį laiką yra vaisingas, dėl to rekomenduojama bent 8-12 savaičių po operacijos per lytinį aktą naudotis prezervatyvu. Vasektomija yra paplitusi Kanadoje, JAV, Europoje. Atstatyti vyro vaisingumą po operacijos yra įmanoma, bet labai sunku. Reikalinga sudėtinga mikrochirurginė operacija. Pastojimo galimybės po atstatančių operacijų yra menkos.
Vienas efektyviausių ir plačiausiai naudojamų šeimos planavimo metodų pasaulyje. Moters sterilizacijos efektyvumas siekia daugiau nei 99 proc. Moteris, pasirinkusi sterilizaciją, mažiausiai rizikuoja pastoti. Praėjus vieneriems metams po procedūros vos viena iš šimto moterų pastoja. Sterilizacija yra patraukli daugeliui moterų, kadangi yra ilgalaikė. Moters sterilizacija yra chirurginė operacija, kurios metu blokuojami (surišami, dalijami arba užspaudžiami) kiaušintakiai taip, kad spermijai negalėtų pasiekti kiaušialąstės. Sterilizacijos operacija atliekama taikant skirtingus chirurgijos būdus: minilaparotomiją (daromas pjūvis) arba laparoskopiją (naudojamas laparoskopas, siauras šviečiantis vamzdelis, kurį įvedus pro pradurtą mažą angelę šalia bambos, chirurgas gali matyti pilvo ertmę). Abu būdai yra saugūs ir efektyvūs. Daugelyje šalių minilaparotomija yra taikoma dažniau, kadangi jai reikia paprastos ir lengvai naudojamos įrangos, ir ji yra rekomenduojama po gimdymo. Laparoskopija yra sudėtingesnė, reikalaujanti sudėtingesnės technikos, gerai parengtų specialistų ir pilnai įrengtos operacinės ar skubių priemonių komplikacijų atveju. Nustatyta, kad sterilizacija nepakeičia moters lytinio potraukio ir pasitenkinimo. Sterilizacijos komplikacijos yra retos. Po sterilizacijos moteriai gali būti atstatytas vaisingumas, tačiau operacijos vaisingumui atstatyti atliekamos ne visose šalyse. Atstatomoji operacija yra kompleksinė ir ilga, ją gali atlikti tik profesionalai.
Nutrauktas lytinis aktas - mažai veiksmingas kontracepcijos būdas, nes daugeliui vyrų nedidelis kiekis spermos išsiveržia dar prieš orgazmą. Galimas apvaisinimas net spermai patekus ant išorinių lytinių organų. Šis būdas netinka vyrams, kurie kenčia nuo priešlaikinio spermos išsiveržimo.
Laktacinės (pogimdyminės) amenorėjos būdas. Žindymo metu dėl atitinkamo hormonų poveikio nevyksta ovuliacija, nėra mėnesinių (amenorėja). Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja: jei moteris po gimdymo nuolat žindo kūdikį (taip pat ir naktį), patikimą kontracepciją reikia pradėti vartoti praėjus 3 mėn. Žindančios moterys gali naudoti barjerines priemones ar gimdos spiralę (įvedama praėjus 6 savaitėms po gimdymo). Žindymo metu tinka vartoti ir mažą progestino dozę turinčias tabletes, dėl kurių poveikio sutirštėja gimdos kaklelio gleivės. Jos neslopina laktacijos ir ovuliacijos.
Jei šeima neplanuoja pametinukų, po gimdymo vienas iš „galvos skausmų“ - apsisaugojimas nuo naujo nėštumo. Akušerė Agnė Škudienė keliuose žurnalo numeriuose išsamiai papasakos apie įvairius apsisaugojimo metodus. Populiariausia natūralios gimstamumo kontrolės forma yra natūralus šeimos planavimas (NŠP). Ši praktika riboja lytinius santykius vaisingais moters gyvenimo periodais ir ją praktikuojant neleidžiama naudoti kitos kontracepcijos (pvz., prezervatyvo ar nutraukto lytinio akto potencialiai vaisingomis dienomis).
Po gimdymo daugeliui moterų menstruacijos neatsinaujina mažiausiai du mėnesius. Jei moteris išimtinai žindo naujagimį, menstruacijos gali atsinaujinti ir daugiau nei po 12 mėn. Ši būsena, kai žindančiai moteriai nevyksta menstruacijos, vadinama laktacine amenorėja ir gali būti pritaikoma kaip natūrali kontracepcijos priemonė. Žindoma ne rečiau kaip kas 4 val. dieną, nakties metu galima viena 5-6 val. pertrauka. Įgyvendinus šias sąlygas, laktacinės amenorėjos metodas yra efektyvus kurį laiką po gimdymo.
Taip pat svarbu prisiminti, kad nė vienas kontracepcijos metodas nėra 100 proc. efektyvus, išskyrus susilaikymą nuo lytinių santykių. Pirmasis „langas“ apvaisinimui atsiranda, likus maždaug porai savaičių iki pirmųjų mėnesinių, kai įvyksta ovuliacija. Ją nuspėti sudėtinga, tačiau dažnai pirmieji ciklai po gimdymo būna anovuliaciniai (nėra kiaušialąstės, kurią būtų galima apvaisinti).
Kalendorinis ir simptoterminis metodai rekomenduojami daugmaž reguliarius ciklus turinčioms sveikoms moterims. Moters vaisingas laikotarpis ciklo metu priklauso nuo kiaušialąstės ir spermatozoidų „gyvenimo“ trukmės. Kiaušialąstė apvaisinta gali būti iki paros po ovuliacijos, o spermatozoidai moters kūne gali būti gyvybingi maždaug 6 paras, taigi per mėnesį moteris vaisinga yra maždaug savaitę: 5 dienas iki ovuliacijos, ovuliacijos dieną ir 1-2 dienas po ovuliacijos.
Kalendorinis metodas numato vaisingų dienų tikimybę, remiantis buvusiais menstruacijų ciklais. Norint jį taikyti, rekomenduojama žymėti menstruacijų dienas kalendoriuje ar specialiose programėlėse bent 6 mėnesius, o geriau ir ilgiau. Ritmo variantas: norint apskaičiuoti galimos vaisingos fazės ilgį, iš trumpiausio pastarųjų metų ciklo, pvz., 26 d., atimame 19 dienų (maždaug 14 d. nuo ovuliacijos iki mėnesinių + 5 d., kurias gali gyvuoti spermatozoidai moters organizme), o iš ilgiausio praėjusių metų ciklo, pvz., 36 d., atimame 10 d. (minimali nevaisinga trukmė prieš menstruacijas). Vadinasi, pagal nurodytas ciklų trukmes tikėtinas vaisingas laikotarpis yra nuo 7 iki 26 einamojo ciklo dienos imtinai. Standartinių dienų variantas: naudotinas, jei mėnesinių ciklas reguliarus, kintantis minimaliai, t.y. 26-32 dienos. Esant tokiam ciklui, lytiniai santykiai nerekomenduojami 8-19 ciklo dienomis imtinai. Užsienyje populiaru, laikantis šio metodo, dėvėti specialius karolius ar apyrankes (CycleBeads), kurių skirtingų spalvų karoliukai žymi vaisingas ir nevaisingas ciklo dienas.
Daugumos moterų bazinė kūno temperatūra po ovuliacijos pakyla 0,4-0,5 laipsnio ir laikosi maždaug tris dienas. Norint pastebėti šį skirtumą, temperatūrą matuoti reikia kasdien tuo pačiu metu po nakties miego. Matuojama dar neišlipus iš lovos, kasdien toje pačioje kūno vietoje (burnoje, pažastyje), tuo pačiu termometru, maždaug 5 min., priklausomai nuo termometro tipo. Jei nakties metu moteris buvo atsikėlusi, nuo atsigulimo iki temperatūros fiksavimo turi būti praėjusios ne mažiau nei 4 val., kitaip rezultatai gali būti netikslūs.
Kai kurios natūralaus šeimos planavimo sistemos remiasi vien gimdos kaklelio gleivių vertinimu, moterys mokomos nustatyti kokio tirštumo gleivės rodo ovuliaciją. Tokios gleivės „pagauna“ spermatozoidus ir didina pastojimo tikimybę.
Nevaisingu ciklu metu gimdos kaklelis yra santykinai žemai ir nosies kietumo. Vaisingu ovuliacijos laikotarpiu gimdos kaklelis pakyla ir tampa minkštesnis nei įprastai, panašiai kaip lūpos.
Yra dar vienas - simptohormoninis - NŠP metodas, kuris susideda iš simptoterminio metodo ir hormoninio fono vertinimo (šlapimo, gleivių ir/ar seilių testai, kurie parodo vaisingas dienas).
OVULIACIJA: vaisingo lango supratimas ir ciklo stebėjimas
Telekomunikacijų bendrovės “Bitė GSM” ir jos partnerio “Idėjų namai” sukūrė “Moterų liniją”, kuri padeda moterims nustatyti vaisingas dienas ir sudaryti mobilųjį ciklo kalendorių. Paskambinus telefonu reikia įvesti metus, mėnesį bei pirmąją paskutinių mėnesinių dieną ir vidutinę ciklo trukmę. Telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ atstovė spaudai Auksė Armonaitė „Klaipėdai“ sakė, kad per tris savaites „Moterų linija“ sulaukė apie 2200 skambučių. Tarp vartotojų, kurie pasinaudojo paslauga, 58 proc. sudarė moterys ir 42 proc. vyrai.
tags: #kalendorinis #nestumo #reguliavimo #metodas
