Ikimokyklinis amžius yra ypatingas ir labai svarbus vaiko gyvenimo tarpsnis. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra itin reikšmingi smegenų vystymuisi. Šiuo laikotarpiu vyksta intensyvus vaiko smegenų brendimas, kuris lemia jo prigimtinių galių atsiskleidimą, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę raidą ir, galiausiai, sėkmę mokykloje bei vėlesniame gyvenime.
Fizinio aktyvumo ir jo svarba
Fizinis aktyvumas ir judėjimas yra vieni svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių. Todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek tikslingai inicijuojamą veiklą. Fizinis aktyvumas skatina tokių fizinių ypatybių kaip greitumas, vikrumas, koordinacija, pusiausvyra ir ištvermė ugdymąsi. Smegenų sritys, atsakingos už rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Fiziniam aktyvumui tinkamos įvairios formos: žaidimai, žygiai, estafetės, važiavimas dviračiu, paspirtuku ir kt.
Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes (vikrumą, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą); mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis; išlaikyti kūną statinėje būsenoje; judėti (ne)persikeldami erdvėje; įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Veikdami ribotame plote pratinasi judėti saugodami save ir kitą.
Judri vaikų veikla ir pasivaikščiojimai yra svarbūs kasdienio ritmo ugdymo elementai. Siekiama padėti vaikams suprasti jų poreikius atitinkantį dienos ritmą ir jo laikytis. Vaikai ugdosi dienos ritmo (aktyvumo ir poilsio derinimo) pajautą, kai kasdienių veiklų metu yra mokytojo skatinami atpažinti kūno siunčiamus signalus: gerą nuotaiką, žvalumą, energingumą, dėmesingumą arba nuovargį, mieguistumą, irzlumą, negalėjimą susikaupti.
Žaisti judrius žaidimus, estafetes, turėti ramybės ir susikaupimo laiką yra svarbu visapusiškai vaiko raidai. Tai padeda ugdyti fizinius gebėjimus, koordinaciją ir drausmę.
Fizinio aktyvumo didinimas lauke, įvairūs pratimai, estafetės ir lauko darbeliai yra neatsiejama ikimokyklinio ugdymo dalis. Tai padeda vaikams augti sveikiems ir stipriems.
Lauko fizinis ugdymas, grūdinimo pratimai ir vaistažolių pažinimas prisideda prie vaiko sveikatos ir gamtosaugos ugdymo.
Sportuoti, bėgioti, mankštintis gryname ore yra labai naudinga vaiko fizinei ir emocinei savijautai.
Vaikai mokosi eksperimentuodami. Tai gerina stebėjimo įgūdžius, stiprina smalsumą ir padeda ugdyti kalbą bei turtinti sąvokų įgūdžius.
Žaidimai lauke, tokie kaip piešimas ant smėlio, žemės, statyba ir konstravimas iš įvairių gamtinių medžiagų, aktyvūs žaidimai yra puikus būdas skatinti vaiko kūrybiškumą ir fizinį aktyvumą.
Vaikų ugdymas lauke atitinka visus kriterijus, kadangi vaikai iš prigimties yra smalsūs ir jiems įdomu viskas, kas dar neatrasta, neištyrinėta, nauja ir smagu.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir strategijos
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Svarbiausi principai apima vaiko raidos ir ugdymo(si) dermę, žaismės principą, sociokultūrinį kryptingumą, integralumą, įtrauktį, kontekstualumą, vaiko ir mokytojo bendrą veikimą, lėtojo ugdymo(si) principą, užtikrinantį gilų įsitraukimą, ir reflektyvų ugdymo(si) principą.
Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas užtikrina mokyklos ir šeimos (globėjų) bendradarbiavimą rengiant Programą, ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė.
Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste.
Veiklose visos kompetencijos ugdomos integraliai. Derinama tikslinga ir spontaniška veikla, kartu su vaikais diskutuojama apie tai, ką jie jau žino ir norėtų sužinoti.
Mokytojo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra yra svarbūs ugdant vaikų emocinį intelektą.
Ugdymosi sritys ir pasiekimai
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga.
Per kasdienių įgūdžių ugdymą, asmeninę higieną, drabužių/avalynės pasirinkimą (reguliuojant kūno temperatūrą šaltai/karštai), tyrinėjimą ir pažinimą formuojami svarbūs vaikų įgūdžiai.
Svarbu, kad vaikai savarankiškai pasirinktų, ką apsirengti atitinkamai pagal orą. Taip pat svarbu kartu su vaikais sodinti augalus ir kalbėti apie jų naudą sveikatai.
Vaikų draugystės formavimosi etapai apima egocentrinę pakopą (3-7 m.), poreikių patenkinimo etapą (4-9 m.), abipusiškumo etapą (6-12 m.) ir intymumo pakopą (9-12 m.).
Sveikos mitybos įgūdžių formavimas
3-6 metų vaikai aiškinasi, klauso skaitomų tekstų, komentarų apie sveiko maisto naudą, sužino, ką valgyti yra naudingiau sveikatai; tyrinėja sveiko maisto piramidę; dėlioja savo dienos meniu iš kortelių su sveiko maisto produktais; dėlioja mąstymo žemėlapius (sveika - nesveika), patys vieni kitiems aiškina, kuris maistas palankus sveikatai, o kuris - ne, savo nuomonę argumentuoja. Vaikai drauge su mokytoju eina į parduotuvę, išrenka ir perka reikalingus maisto produktus užkandžiams pagaminti.
Vaikai augino, laistė, prižiūrėjo ir rūpinosi šiltnamyje bei lauko lysvėse augančiomis daržovėmis. Nuėmė derlių, prisiminė daržovių pavadinimus. Jas tyrinėjo, rūšiavo, skaičiavo, matavo. Parsinešę į grupę jas plovė, uostė, ragavo, skanavo. Vaikai patys pjaustė daržoves, pagardino druska, pipirais bei aliejumi, kurias pasigardžiuodami skanavo bei valgė.
Fizinis aktyvumas, sveika mityba ir higienos mokymasis yra svarbūs vaiko ugdymo aspektai. Vaistažolių auginimas ir arbatos virimas ant laužo gali būti viena iš projekto "Stiprink sveikatą gerdamas arbata" veiklų.
Žaidimų kultūra ir pedagoginės strategijos
Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos.
Edukaciniai stalo žaidimai padeda vaikams lavinti pagrindinius įgūdžius, tokius kaip koncentracija, socialiniai gebėjimai ir loginis mąstymas, tuo pačiu suteikdami smagų laisvalaikį. Šie žaidimai pritaikyti 3-6 metų vaikams, jų taisyklės lengvai suprantamos, o žaidimo trukmė - nuo 10 iki 30 minučių. Ikimokyklinio amžiaus vaikams geriausiai tinka žaidimai, kurių raundai trunka 15-20 minučių. Svarbu, kad žaidimas būtų įdomus ir įtraukiantis.
Konkretūs žaidimų pavyzdžiai
- Colorama - spalvingas žaidimas vaikams nuo 3 iki 6 metų, kuris per žaismingą veiklą padeda pažinti spalvas ir formas.
- Skaičių Nuotykiai - tai stalo žaidimas, skirtas 4-6 metų vaikams, padedantis pažinti skaičius ir suprasti pagrindinius matematikos veiksmus.
- Abėcėlės Kelionė - tai stalo žaidimas, skirtas padėti vaikams lavinti ankstyvuosius raštingumo įgūdžius.
- Loginio Mąstymo Labirintas - stalo žaidimas, kuris padeda vaikams mokytis per žaidimą ir lavina jų mąstymo gebėjimus.
- Žaidimas Vyksta Ratu - kiekvienas dalyvis atlieka socialines užduotis, kurios gali būti pritaikytos pagal vaikų amžių ir gebėjimus.
Konstruktoriai ir kiti lavinamieji žaislai skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo gebėjimą susikaupti ir didina pasitikėjimą savimi.
Ugdymosi kontekstų kūrimas
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Įvairių kontekstų paskirtis
- Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą.
- Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą.
- Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Visų vaikų dalyvavimas ir socialinių įgūdžių ugdymas
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi. Ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis.
„Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams yra esminis aspektas, nes jis apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius”, - pažymi psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė. „Mūsų tikslas - padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas. Tai prisideda prie jų gebėjimo kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.”
Nuo 0 iki 2 metų amžiaus vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu. Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai) darželis orientuojasi į bendradarbiavimo, dalinimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatindamas draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę.
Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas yra svarbios ugdant emocinį intelektą.
Vaikų draugystės formavimosi etapai yra svarbūs socialiniams įgūdžiams ugdyti. Tėvai turėtų palaikyti vaiko pasirinkimą, pasakoti apie savo draugus ir patirtis, mokėti išklausyti vaiką apie jo draugus, neskubėti kritikuoti ar blogai kalbėti apie jo draugus.
„Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“ - tai penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios apima platų turinį ir veiklas, skatinančias vaikų visapusišką raidą.
STEAM veiklos ir gamtamokslinis ugdymas
STEAM veiklos darželyje skatina vaikų smalsumą ir atradimų džiaugsmą. Tyrinėjant sniegą ir ledą, naudojant actą ir sodą balionams pripūsti, atliekant eksperimentą „Spalvotų putų šou“ - visa tai skatina vaikų mokslinį mąstymą.
Savaitės tema „Spalvos ir atspalviai. Tyrinėjimai ir atradimai“ pasižymėjo didele gausa įvairių tyrinėjimų, eksperimentų. Vaikai susipažino su augalų auginimo ypatumais: augimo sąlygomis, sėklomis, sėja ir t.t. Atliktas eksperimentas „Popieriaus gaminimas“ suteikė žinių, kaip pasigaminti naują popieriaus lapą iš panaudoto.
Maži vaikai iš prigimties yra smalsūs, jiems kyla daug klausimų apie juos supantį pasaulį, todėl jie nori išsiaiškinti, kaip viskas veikia. Tyrimai rodo, kad iki 7 metų amžiaus dauguma vaikų turi susiformavęs teigiamą arba neigiamą požiūrį į gamtos mokslų ugdymą, kuris išlieka visą gyvenimą. Svarbu pasinaudoti šiuo įgimtu smalsumu ir kuo anksčiau pradėti ugdyti vaikų entuziazmą moksliniams atradimams.
Gamtamokslinis ugdymas stiprina vaikų smalsumą, leidžia vaikams kurti ir konstruoti teisingus klausimus. Gamtamokslinis ugdymas padeda vaikams ugdyti kalbą, turtina sąvokų įgūdžius, mokslinių terminų žodyną. Eksperimentuodami vaikai lavina akių ir rankų koordinaciją.
Vaikai mokosi eksperimentuodami. Gerėja stebėjimo įgūdžiai. Darželyje vaikai įgyja žinių apie kasdieniniame gyvenime naudojamas medžiagas bei jų savybes.
Įdėjus svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį, vaikai gali stebėti jo augimą. Tai paprastas ir naudingas eksperimentas, skatinantis gamtamokslinį smalsumą.
Žingsniai link sėkmingo eksperimento: lavinkite smulkiąją motoriką, pasirūpinkite saugumu, skirkite laiko apmąstymams, ieškokite informacijos, leiskite vaikui kuo daugiau veikti, inicijuokite probleminę situaciją ir įamžinkite bandymą.
Atlikdami bandymus, eksperimentuodami kartu su vaiku jūs ne tik ugdysite įvairius vaiko įgūdžius, suteiksite žinių apie jį supantį pasaulį, bet ir sustiprinsite vaiko ir savo bendravimo ryšį, smagiai praleisite laiką kartu.
Vaikai skatinami tyrinėti gamtinę aplinką. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų. Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių.
Žaidimai gamtoje yra puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją ir nurimti. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai.
Edukacinis žaidimas „Gamtos Tyrinėtojai“ yra puikus pasirinkimas tiek individualiam, tiek grupiniam mokymuisi. Šis žaidimas ne tik skatina domėtis gamta, bet ir ugdo pagarbą aplinkai per žaidimą.
Savarankiškumo ir pasiekimų ugdymas
Vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį.
Sėkmės lūkesčiai. Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Nemotyvuoti tikisi šiokios tokios sėkmės ir nusistato žemiausio lygio tikslus, kuriuos pasiekę nesijaučia smagiai. Vaikų lūkesčiai dėl savo pasiekimų prasideda namie. Lūkesčiai nedaug ką reiškia, jeigu tėvai neugdo vaikų vertindami mokymosi.
Meistriškumas. Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys ir viena iš skiriamųjų daug pasiekiančių žmonių savybių.
Tėvų klaida - daugiau duoti vaikui ir kuo mažiau reikalauti. Kitas būdas savęs motyvacijai - savęs vertinimas. Geras pavyzdys - namų darbų ruoša, kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina (tikrina) patys ir sulygina rezultatus. Taip pat reikia mokyti vaiką susidėlioti savo darbus ir tikslus, planuojant laiką, išteklius.
Kai vaikas gebės paskirstyti savo laiką, bus daug lengviau siekti tikslų ir atlikti visus darbus, tuo pačiu ir pailsėti. Pirmieji planai turi būti suskirstyti į mažus žingsnius. Tai labai aktualu SUP vaikų ugdymui.
Išmokyti vaiką laiko valdymo įgūdžių galima net anksčiau nei pažinti laikrodį. Laiko valdymo įgūdžiai padeda vaikams išmokti ko nors siekti, aktyvindami naująją smegenų žievę.
Vaikai daug greičiau ir geriau įsimena tuos dalykus, kurie yra susiję su jų gyvenimu.
Nesėkmės ir jų nugalėjimas. Daugelis šių laikų vaikų nemokomi pakęsti neigiamų jausmų, susijusių su nesėkme. Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu.
Vaikai mokosi per žaidimą. Aukodami žaidimus dėl raštingumo lavinimo, rizikuojame pakenkti vaiko socialiniams sugebėjimams, emocingumui bei psichologijai.
Lavinančioms veikloms atlikti nereikia turėti daug skirtingų priemonių. Lavinančios veiklos vaikams pagal amžių - viena iš dažnų paieškos internete formuluočių. Mokant ir tobulinant vaikų įgūdžius būtina atsižvelgti į jų amžių, konkretų raidos etapą.
Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas, jis pats siekia jį inicijuoti.
Vaikų stambiajai motorikai gerinti: mediniai Montessori baldai/žaislai. Tai puikios, iš natūralių medžiagų pagamintos priemonės, tinkančios vaikams nuo 1 metų.
Problemų sprendimo įgūdžiams, suvokimui, smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai lavinti ir tiesiog smagiai praleisti laiką - vaikiški konstruktoriai.
