Iš kalėjimo savaitgalio „atostogų“ išėjęs seksualinis nusikaltėlis keliauja tiesiai į namus, kuriuose gyvena nuo jo nukentėjęs vaikas. Tai - Lietuvos realybė.
Tokią situaciją ekspertės vadina neįtikėtina ir paminančia vaiko interesus.
„Mes net nesitikėjome, kad tokios atostogos taikomos ir už seksualinius nusikaltimus teistiems asmenims. Jei vaiko šeima savaitgaliui priima nuteistąjį, seksualiai išnaudojusį vaiką, gali būti, kad ji nepripažįsta ir vaikui padaryto nusikaltimo“, - pažymi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Apie tai kalba ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. Ji savo praktikoje yra susidūrusi su tokiais atvejais.
„Nuteistas vaiko skriaudėjas grįžta atostogų į namus, kur gyvena prieš jį liudijusi auka. Kas iš mūsų norėtų atsidurti tokioje situacijoje? Jos visada susiklosto ten, kur vaiku buvo netikima, bandyta daryti įtaką jo parodymams, kur mama ar kiti suaugę šeimos nariai labai aiškiai duoda suprasti, kad „nereikėjo liudyti prieš tėvelį, matai, ką padarei? Ir štai tas nuteistas tėvelis, mamos draugas ar kažkas panašaus vėl namuose, nesvarbu, kad laikinai. Yra labai didelė keršto galimybė - net jeigu vaikas fiziškai neliečiamas, psichologinis persekiojimas gali būti beribis. Primygtinai kartoju - tokios situacijos yra labai nesaugios vaikui. Jei artimi suaugusieji neapsaugo jo, būtinai turi įsikišti atsakingos tarnybos“, - LRT.lt pabrėžia K. Mišinienė.
„Mačiau komisariato koridoriuje mergaitei šnypščiančią motiną, kad „galvok, ką kalbi, - jei nori gyventi namuose, neprasitark apie Joną“. Labai labai retai, tiesiog vienetiniai atvejai, kai prokurorai traukia atsakomybėn tokius spaudimą darančius artimuosius, palieka socialinėms tarnyboms sužiūrėti, kas tose šeimose vyksta“, - pasakoja K. Mišinienė.
KOPŽI centro vadovė netiki, kad savaitgaliui iš įkalinimo įstaigų paleisti seksualiniai nusikaltėliai nekelia rizikos.
Pasak K. Mišinienės, galėtume taip manyti, jei įkalinimo įstaigose su seksualiniais nusikaltėliais dirbtų specialistai, kad šie galėtų keisti savo elgesio modelį.
„Seksualiniai nusikaltėliai dažniausiai atsiduria žemiausioje išgyvenimo grandyje, labai greitai supranta, kad nei gauti pagalbos, nei skųstis savo persekiotojais įkalinimo įstaigoje negali. Reikia prisitaikyti, atsilaikyti.
„Juodžiausia ir skaudžiausia emocinė vaiko būsena. Po penktadalio bausmės atlikimo tik pavieniais atvejais su labai daug terapijos taip drąsiai galėtume išleisti nusikaltusį asmenį susitikti su vaiku“, - sako E. Žiobienė.
Ekspertė akcentuoja - visais atvejais pirmiausia reikia saugoti vaiko interesus.
Kaip pabrėžia E. Žiobienė, jau teisminio proceso metu turėtų būti sprendžiamas prieš vaiką seksualiai smurtavusio artimojo teisinis statusas.
„Praktikoje pastebime, kad nuteistasis reikalauja, kad jam atvežtų pamatyti vaikus, taip pat ir auką“, - LRT.lt sako E. Žiobienė.
Tačiau neretai teismo nuosprendyje nėra nutarčių dėl nuteistojo ir vaiko bendravimo.
„Tokiais atvejais atrodo, kad vos ne nuteistojo teisės tampa svarbiausios. Tačiau Vaiko teisių konvencija sako, kad prioritetas yra vaiko interesai, o visi kiti klausimai turi būti prie to priderinti“, - atkreipia dėmesį E. Žiobienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taip pat žino atvejų, kai už seksualinius ar kitus smurtinius nusikaltimus nuteisti asmenys grįžta į namus, kuriuose gyvena nuo jų nukentėję vaikai.
Pasak E. Firaitės-Ryliškienės, tokiais atvejais, kai seksualinis nusikaltėlis grįžta į namus, vaikui gali kilti grėsmė.
„Gali susiklostyti situacijų, kai, vaikui susitikus su nuteistuoju laiptinėje, parduotuvėje ar pas senelius, vaikas gali patirti itin neigiamus išgyvenimus - baimę, nerimą, taip pat patirti pakartotinio smurto riziką“, - pažymi E. Firaitė-Ryliškienė.
Jos teigimu, seksualinio smurto atvejais smurtautojas gali jausti malonumą vien liesdamas vaiką, laikydamas jį ant rankų, tad net ir mažais veiksmais gali būti peržengiamos saugios ribos.
„Teisės aktuose nėra numatyta kontrolės ar apsaugos mechanizmų, kad jau nukentėję vaikai nepatirtų traumos dar kartą ir jau nuteisti asmenys negalėtų įvykdyti dar vieno nusikaltimo prieš juos ar kitus vaikus“, - pabrėžia E. Firaitė-Ryliškienė.
„Į tai reikėtų pažiūrėti giliau - į teismines praktikas, paklausyti policijos, įkalinimo įstaigų atstovų nuomonės. (...) Manau, į tai reikėtų pasižiūrėti sistemiškai. Kaip tiksliai išspręsti, šiuo metu nežinau“, - svarsto Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Jo teigimu, nereikėtų visiems nuteistiesiems už seksualinius nusikaltimus uždrausti sugrįžti pas nukentėjusius vaikus.
Kaip pažymi Seimo narys, jau teisminio proceso metu turėtų būti sprendžiamas prieš vaiką seksualiai smurtavusio artimojo teisinis statusas.
„Visa mūsų teisinė sistema pagrįsta principu, kad žmonės gali taisytis. Čia yra įvairių besikertančių interesų derinimas - vaikų saugumas, retraumatizacijos prevencija, kartu idėja, kad žmonės gali keisti savo elgesį“, - sako jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) raštu pateiktuose atsakymuose teigia, kad nukentėjusio vaiko interesai yra prioritetas ir valstybė privalo jį apsaugoti.
Nukentėjusio vaiko interesai yra absoliutus prioritetas.
Dėl šios situacijos SADM inicijavo susitikimą su Teisingumo ministerija.
Konkretūs atvejai ir institucijų reakcija
Straipsnyje minimi keli atvejai, iliustruojantys situacijos sudėtingumą ir institucijų veiksmų neatitikimus.
Viename iš atvejų, devynis kartus teistam H. Nomeikai, įskaitant neatliktas bausmes už ankstesnius nusikaltimus, skirta galutinė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė.
Penktą kartą teisiama J. Aleksandravičiūtė kalėjimo išvengė, jai skirtas lygtinis 3 metų nelaisvės bausmė.
Kalėjime ji neatsidurs, jei nepadarys naujo nusikaltimo per artimiausius trejus metus.
Sugyventinių bendrininkei Renatai Noreikaitei sukčiavimo byloje skirtas laisvės apribojimas.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis neskyrė J. Aleksandravičiūtei realios laisvės atėmimo bausmės, nors to ir prašė prokurorė. Teismai jau penktą kartą jos pasigaili, nepaisant lygtinio teistumo sąlygų pažeidinėjimo.
Virtinė besikartojančių teistumų ne kliūtis auginti vaikus.
Dar praėjusią savaitę atsakingos tarnybos nusprendė sugrąžinti kūdikį ir kitus du vaikus J. Aleksandravičiūtei, kuri anksčiau buvo pripažinta kalta ir dėl narkotikų platinimo.
Kūdikis buvo žiauriai sumuštas rugsėjo 23 dieną - jam išsiliejo į smegenis kraujas, ant veidelio buvo matyti vyriško bato pado žymės.
Sunkiu sužalojimu įtariamas H. Nomeika šiuo metu yra suimtas.
4 mėnesių berniukas sulaužyta kaukole ir kiti du vaikai bus gražinti penktą kartą teisiamai J. Aleksandravičiūtei, kuri anksčiau sulaukė nuosprendžio ir už narkotikų platinimą.
Kūdikis buvo žiauriai sumuštas šių metų rugsėjo 23 dieną - jam išsiliejo į smegenis kraujas, ant veidelio buvo matyti vyriško bato pado žymės.
Sunkiu sužalojimu įtariamas H. Nomeika dėl šio nusikaltimo yra suimtas.
„Įtampa nuslūgo“, - ištarė žurnalistams J. Aleksandravičiūtė, ketvirtadienį atėjusi išklausyti verdikto ir sužinojusi, kad jai neteks atsidurti kalėjime. Tiesa, prokuratūra nuosprendį dar gali apskųsti.
Pasak J. Aleksandravičiūtės, kūdikis šiuo metu jaučiasi gerai.
„Man labai gaila, kad taip atsitiko. Buvau girtas“, - pareiškė į teismo salę surakintas atvestas H. Nomeika.
Nors yra surinkta svarių įrodymų, kaunietis atkakliai neigė smurtavęs prieš sūnų, esą netyčia išmetė jį iš rankų.
Visi vaikai grąžinti motinai.
Kūdikis po sumušimo buvo paguldytas į Kauno klinikų reanimaciją, o šios savaitės pradžioje perkeltas į socialinę įstaigą, kurioje J. Aleksandravičiūtė apgyvendinta kartu su juo ir kitais dviem 3 ir 1,5 metų savo vaikais.
Kuriam laikui šeima bus įkurdinta įstaigoje ir kas jos laukia pasibaigus buvimo terminui, neskelbiama.
Ketvirtadienio nuosprendis telefoninio sukčiavimo byloje (pernai lapkritį buvo apgauta pensininkė) galėjo smarkiai sujaukti tarnybų planus.
H. Nomeiką ir J. Aleksandravičiūtę prokurorė savo baigiamojoje kalboje pasiūlė įkalinti atitinkamai pusketvirtų ir dvejiems metams.
J. Aleksandravičiūtei daug kartų leidžiama pasitaisyti, skiriant lygtines bausmes, nes ji augina mažus vaikus.
Jei motina pažeis lygtinio teistumo reikalavimus arba išaiškės, kad ji nesirūpina vaikais, mažyliams bus surasti globėjai.
Abu teisiami nuo 16 metų.
H. Nomeikos ir J. Aleksandravičiūtės teistumai prasidėjo nuo judviejų paauglystės - būdami šešiolikmečiai, jie įvykdė vagystes.
Joana vėliau teisiamųjų suole atsidūrė už kvaišalų platinimą, sukčiavimą, padirbtus pinigus.
Trys paskutiniai nuosprendžiai jai buvo paskelbti 2016 metais, o pernai ji įkliuvo sukčiavimo byloje.
Haroldas nuosprendžius išgirdo už plėšimus, sukčiavimo atvejus, vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą ir kitus nusikaltimus, dabar Kauno apylinkės teisme svarstomos dar dvi jam iškeltos bylos.
J. Aleksandravičiūtė su H. Nomeika susipažino daugiau nei prieš dvejus metus ir susilaukė dviejų vaikų.
Dėl narkotikų ir sukčiavimo moteris kaltę vertė savo buvusiems sugyventiniams, kurie esą pavertė ją bendrininke.
Kūdikio motina tvirtino, kad H. Nomeika anksčiau niekuomet nekeldavo rankos prieš vaikus.
Kūdikis buvo sužalotas dėl triukšmo, smurto atvejų liūdnai pagarsėjusiame Kauno bendrabutyje Lampėdžių gatvėje - kriminalistų duomenimis, jį rankomis ir kojomis daužė girtas tėvas.
J. Aleksandravičiūtės namuose tuo metu nebuvo - ji gulėjo ligoninėje dėl nosies lūžio.
Ją esą sumušė ne sugyventinis, o kitas vyriškis.
Jauna moteris tikino po sūnaus sužalojimo nutrauksianti ryšius su jo tėvu.
J. Aleksandravičiūtė aiškino, jog atžalomis ji rūpinasi, o teistumai ne bėda: „Yra motinų, kuriuos šešiskart teistos, ir augina vaikus“.
Snaudimas tęsiasi
Naujienų portalas lrytas.lt domėjosi, kodėl vaiko teisių tarnybos vėl laiku nesustabdė smurto problemas keliančioje šeimoje.
Visi atsakingi pareigūnai ieškojo kaltų ir banksnojo pirštais vienas į kitą po tragedijų Kėdainiuose ir jų apylinkėse, kai namuose buvo nužudytas 4 metų Matukas, kiti du vaikeliai buvo įmesti į šulinį.
Panašu, kad vaiko reforma toli gražu ne visada veikia, o institucijos ir toliau snaudžia, nesugebėdamos laiku ištraukti atžalų iš jiems pavojingos aplinkos.
Išaiškėjo, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai iki J. Aleksandravičiūtės ir H. Nomeikos sūnaus sumušimo net nebuvo žinoma apie daugkartinius tėvų teistumus, šeima visiškai nestebėta ir nekontroliuota.
Susidaro įspūdis, jog vaikais rūpintis privalančios tarnybos per mažai bendrauja su teisėsaugos institucijomis, Probacijos tarnyba, šeimomis nesidomima netgi ir besikartojančių tėvų nusikaltimų - apsiribojama tik frazėmis „Duomenų apie smurtą šeimoje neturime“.
Konkrečių atsakymų vengė
Lrytas.lt praėjusią savaitę pasiteiravus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar buvo patikrinta, kokiomis sąlygomis iki kūdikio sumušimo mažyliai gyveno H. Nomeikos ir J. Aleksandravičiūtės namuose, bendrauta su kaimynais, domėtasi dėl potraukio alkoholiui, kvaišalų vartojimo, ar narkotikus platinusi motina skiria pakankamą dėmesį atžaloms, ar nekyla abejonių dėl mamos gebėjimų auginti vaikus, į šiuos ir kitus klausimus nebuvo konkrečiai atsakyta.
Atsakymai, kuriuos atsiuntė šios įstaigos atstovė spaudai Vaiva Arnašė, priminė abstrakčių frazių rinkinį: „Skyrius ėmėsi visų būtinų priemonių dėl motinos gebėjimų pasirūpinti vaikais įvertinimo. Informacija pateikta atvejo vadybininkui“, „Skyriaus specialistai prieš priimdami sprendimą dėl vaikų gražinimo motinai, vertino ir buities sąlygas“, „Informacija pateikta atvejo vadybininkui, siekiant spręsti vaikams trinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo klausimą“, „Šeimai skirta atvejo vadyba, kurios tikslas, jog moteris su specialistų pagalba spręstų sunkumus“, „Atvejo vadybininko organizuoto atvejo nagrinėjimo posėdžio metu specialistai ir vaikų motina aptarė aktualius klausimus, priimti atitinkami sprendimai dėl pagalbos šeimai teikimo“, „Šeimai skirta atvejo vadyba, moteriai ir vaikams tęsiamos ir bus teikiamos socialinės paslaugos“.
V. Arnašė patvirtino, kad vaikai bus sugrąžinti motinai: „Atvejo vadybos posėdžio metu, kurį organizavo Kauno miesto socialinių paslaugų centras, specialistų, dirbančių su šeima sprendimu ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miestoskyriaus (toliau - Kauno m. Skyrius) pritarimu, vaikai bus grąžinti jų motinai.
Minėto atvejo vadybos posėdžio metu dalyvavo vaikų motina, Kauno m., Skyriaus specialistais, VšĮ Kauno miesto poliklinikos socialinė darbuotoja, VGC „Pastogė“ socialiniai darbuotojai, socialinė globėja, krizių atveju, Kauno m. Socialinių paslaugų socialinė darbuotoja, Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja, atvejo vadybininkas, Kauno kartų namų pagalbos šeimai padalinio vadovė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės PKVS vyr. tyrėjas, Paslaugų šeimai ir vaikui poskyrio vyr. specialistas.
Jei taip nutiktų, jog vaikų motinai būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, bus vertinamas grėsmės vaikams lygis ir atitinkamai užtikrinamas jų saugumas.
Tarptautinė patirtis ir raginimai veikti
Straipsnyje minimi ir tarptautiniai pavyzdžiai, kaip antai atvejis Prancūzijoje, kur tėvas ir dukra buvo suimti dėl ilgalaikio smurto ir išnaudojimo. Taip pat minima atvejis Lietuvoje, kai A. Misiūnas prašė sušvelninti kardomąją priemonę, argumentuodamas, kad žmona pagimdė sūnų ir jam reikia padėti prižiūrėti vaikus.
Vaikų teisių gynėjai reikalauja, kad naujasis Seimas kuo greičiau uždraustų fizines bausmes vaikams. Ranką prieš savo vaiką pakėlusius tėvus netgi siūloma sodinti į kalėjimą.
Jungtinių Tautų organizacija Lietuvą dėl to nuolat kritikuoja, tad naujojo Seimo Vaiko teisių gynėjai spaudžia kolegas nedelsti.
Straipsnyje pateikiamas ir asmeninis liudijimas apie patirtą smurtą ir jo pasekmes, taip pat pasakojama apie asmenis, kurie po ilgų kovų su priklausomybėmis ir nusikalstamu pasauliu, atrado naują gyvenimo kelią per tikėjimą ir pagalbą kitiems.
Taip pat aptariama nuteistųjų paleidimo sąlygos, susijusios su vaikų turėjimu, ir galimos piktnaudžiavimo situacijos.
Kai kuriose šalyse vis dar pasitaiko nepilnamečių santuokos, o tai kelia susirūpinimą dėl vaikų apsaugos ir tinkamo amžiaus nustatymo santuokai.
Nukentėjusių vaikų apsauga reikalauja sisteminių ir nuoseklių institucijų veiksmų, prioritetą teikiant vaiko gerovei ir saugumui.
