Tai, kad pirmuosius kartus į darželį nuvestas vaikas verks, yra neišvengiama. Naujoje aplinkoje atsidūręs mažylis išgyvena netektį, liūdesį, nesaugumą. Pagrindiniu iššūkiu tampa tai, kad vaikas nebėra su jam artimais, pažįstamais žmonėmis. Jis patenka į visiškai kitokią aplinką su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, kurių dar negali prognozuoti, nežino, kaip jie elgiasi. Kaip vaikas priima ir reaguoja į aplinkos pokyčius, priklauso nuo amžiaus. Pavyzdžiui, mažesniems nei trejų metų vaikams dar sunku suprasti, ką jie jaučia, paprašyti pagalbos. Vaikų iki dvejų metų raida dar neleidžia suvokti daiktų pastovumo, laiko perspektyvos.
Tėvų noras paguosti vaiką - natūralus ir suprantamas. Vis tik, jeigu tėvai kiekvieną kartą vyks iš darželio pasiimti verkiančio vaiko, adaptacija taip ir neįvyks, nes tiesiog nebus galimybės vieniems nuo kitų atsiskirti. Faktas, kad darželį pradėjusiam lankyti vaikui reikės susidurti su sunkiomis emocijomis. Jis išgyvens netektį, liūdesį, nesaugumą. Kartais tėvai tarsi pasukčiauja ir, bandydami išvengti vaiko ašarų, jam nepasako, kad išeina. Taip daryti tikrai nerekomenduojama, nes tada vaikui atrodo, kad tėvai jį tiesiog paliko. Mažyliui atrodo, kad nėra prošvaisčių vėl susitikti su mama ar tėčiu.
Padėti galėtų atsisveikinimo ritualai: veiksmai, ženklai, po kurių tėvai išeina iš darželio nepaisydami to, kad vaikas verks, galbūt rėks širdį veriančius žodžius „mama, tėti, neišeik“. Tai gali būti, pavyzdžiui, stiprus apkabinimas ir įvardinimas: „Dabar stipriai tave apkabinu ir išeinu.“ Būna, to padaryti nepavyksta, vaikas įsitveria į mamą ar tėtį. Tuomet galima pabandyti perduoti vaiką iš rankų į žmogaus, dirbančio grupėje, rankas. Su vyresniais, pavyzdžiui, trejų metų vaikais jau galima susitarti, kad tėtis arba mama išeis į lauką, o vaikas atsistos prie lango ir pamojuos - vaikai paprastai tą mielai daro. Tiesa, jaunesnių nei trejų metų vaikų adaptacijos tokie ritualai gali ir nepalengvinti, nes vaikas dar yra per mažas juos suprasti.
Tai, kad vaikas verks, yra neišvengiama - juk atsiskirti nuo svarbių žmonių yra labai sudėtinga. Nevertėtų vaiko staiga „įmesti“ į darželį. Kol darželis vaiko pasaulyje yra nauja patirtis, labai svarbu apie ją kalbėti, pasakoti. Tiesa, vaiką svarbu ne tik raminti, bet ir informuoti. Būna, tėvai kartais sako: aš eisiu į darbą, tai ir tau reikės eiti į darbelį. Lyginti šių dalykų nereikėtų, darželis neturi virsti „darbu“. Naudingiausia vaikui pasakojimu tiesiog nupiešti, kas jo laukia. Galima papasakoti, kad vaikas turės galimybę pažaisti su žaislais, kurių nėra namuose, galės kurti įvairius darbelius ir piešinius, pažinti kitus vaikus. Šie namų darbai paprastai palengvina adaptacijos procesą.
Emocijos gali būti labai įvairios - juk tėvai brangiausia, ką turi, palieka žmonėms, kurių praktiškai nepažįsta. Vaikas tikrai jaučia, jeigu tėvai į darželį jį veda neryžtingai, tarsi iki galo nepasitikėdami aplinka, gal net žvelgdami į vaiką ir laukdami jo paties patvirtinimo, ar jis jaučiasi saugiai. Nerimą, neapibrėžtumo jausmą padeda mažinti pokalbiai su ikimokyklinio ugdymo įstaigos administracija. Visuomet galima pasidomėti darželio rutina, vertybėmis, nuostatomis, ugdymo kryptimi. Taip pat bent pirmąsias porą savaičių rekomenduojama kartu su vaiku pabūti grupėje. Taip pat tiek vaikui, tiek tėvams padeda atsiskyrimo repetavimas. Jeigu yra galimybė, dar prieš darželį tėvai gali pasimokyti kurį laiką būti be vaiko, palikti jį su kitais žmonėmis - ne vien su seneliais, bet ir, pavyzdžiui, draugais, jų vaikais.
Adaptacija prie naujos aplinkos viename ar kitame gyvenimo etape yra neišvengiama, tačiau pačiu sunkiausiu metu gali atrodyti, kad tai - vargiai įveikiamas procesas. Manau, padėti gali žinojimas, kad šis procesas trunka pakankamai ilgai. Kartais įsivaizduojame, kad vaikas darželyje turėtų apsiprasti per porą savaičių, bet taip nutinka labai retai. Reikėtų nepamiršti, kad ir mums, suaugusiesiems, užtrunka prisitaikyti prie naujų sąlygų. Pavyzdžiui, keisdami darbą tikrai ne per savaitę susipažįstame su aplinka, perprantame kolegų bendravimo stilių ir panašiai. Taip pat dar prieš pradedant vesti vaiką į darželį būtų pravartu turėti atsarginį planą: kas bus, jeigu man bus per sunku ir aš pats, pati palūšiu? Ar galiu paskambinti savo žmonai, vyrui, draugei, mamai? Ar turiu, kas man galėtų padėti išbūti su emocijomis? Emocijų tikrai kils, ir vienam būti su jomis nebus lengva.
Vaikų adaptacija - tai procesas, kuris apima vaiko emocinį, socialinį, fizinį ir kognityvinį prisitaikymą prie naujos aplinkos. Sėkminga adaptacija darželyje padeda vaikams jaustis saugiai, ugdyti socialinius įgūdžius ir pasiruošti tolesniam mokymuisi. Pozityviai galvokite ir garsiai kalbėkite apie naują pradžią darželyje. Kuo daugiau ramių bei gražių žodžių bus ištarta darželio tema, tuo labiau džiugins nauja pradžia darželyje. Tai padeda įsisavinti informaciją bei tinkamai pasiruošti naujam, nepažįstamam etapui. Darželiui galite pasiruošti ir lankydami įvairius užsiėmimus, susipažindami su darželio aplinka, mokytojais. Žiūrėkite nuotraukas, vaizdo įrašus bei aptarkite, ką vaikai veikia darželyje ir kaip ten smagu!
Paaiškinkite vaikui, kad mama ir tėtis eina į darbą, o vaikas eina į darželį. Susidarykite planą arba apgalvokite žingsnius, kaip eisite į darželį. Pavyzdžiui: kaip padėsite vaikui tapti savarankiškesniam rengiantis; kaip pasiruošite dienai darželyje; kokių daiktų prireiks darželyje; kaip reikės atsisveikinti; kas vaiką ves į darželį ir kas vaiką pasiims iš darželio; ką veiksite po darželio ir t.t. Sugalvokite trumpą atsisveikinimą su vaiku ir jį pasipraktikuokite. Atsisveikinimui reikėtų skirti atskirą ir ypatingą dėmesį, nes atsisveikinimo ritualas bus paskutinis momentas prieš išsiskiriant. Trumpas, aiškus ir pozityvus atsisveikinimas leidžia vaikui suprasti, jog pasitikite nauja vieta, kurioje jis liks be tėvelių. Jūsų elgesys atsisveikinimo metu padės vaikui pajusti Jūsų emocijas, kuriomis jis pasitiki. Pasipraktikavus atsisveikinimą, pavyzdžiui, išeinant į parduotuvę, jis taps lengviau priimamas, pažįstamas.
Pratinkite vaiką prie ankstyvų rytinių atsikėlimų į darželį. Dažnai laiku atsikelti ir susiruošti su mažyliu būna nelengva. Todėl verta bent kelias dienas pasirepetuoti ankstyvų atsikėlimą - bandyti sutartu laiku išsiruošti į parką, kiemą ir pan. Tokiu būdu į savo rutiną įvesite šiek tiek skubėjimo (kuris vaikui gali būti naujas). Taip pat pastebėsite, kur „užstringama“ ir kam reikėtų pasilikti daugiausiai laiko.
Leiskite sau ir vaikui jausti visas emocijas, pripažinkite jas, įvardinkite ir išbūkite su jomis. Darželio lankymo pradžioje dažniausiai vyrauja daug sunkių ir stiprių emocijų, tokių kaip pyktis, nerimas, nepasitenkinimas, baimė. Tačiau svarbu suprasti, kad visų emocijų išjautimas ir įvardinimas skatina emocinį raštingumą. Kiekvieną kartą, kai išjaučiame emocijas, tampame brandesni, supratingesni, ramesni. Taigi ruoškitės ne tik mintimis, bet ir repetuokite įvairias situacijas. Laikas, skirtas pasiruošti naujai pradžiai, taps vertinga pagalba, ir darželio lankymą paversite aiškiu tikslu, o ne baugia nežinomybe.
Kokie yra svarbiausi aspektai, į kuriuos rekomenduojame atsižvelgti? Darželio aplinkos pažinimas. Susipažinkite su darželio aplinka, jo taisyklėmis, dienotvarke ir ugdymo principais. Tai suteiks aiškumo apie tai, kur vaikas praleis savo dienas ir kaip atrodys jo mokymosi aplinka bei dienotvarkė. Rutinos kūrimas namuose. Pabandykite namuose laikytis darželio dienotvarkės. Tai padės vaikui lengviau prisitaikyti prie naujo dienos ritmo ir sumažins streso lygį pradėjus lankyti darželį. Bendradarbiavimas su mokytojais. Susipažinkite ir bendraukite su darželio mokytojais. Toks bendradarbiavimas ne tik stiprina ryšį su darželiu, bet ir padeda pratęsti vaiko ugdymą namuose. Vaiko skatinimas ir palaikymas. Išreikškite savo pasitikėjimą vaiku ir skatinkite jį džiaugtis naujomis patirtimis. Svarbu su vaiku pozityviai kalbėti apie tai, kas jo laukia darželyje, kaip darželyje bus smagu. Papasakokite, kokius draugus sutiks, kokiomis veiklomis užsiims. Namuose peržiūrėkite darželio nuotraukas ir pasidalinkite savo įspūdžiais. Aprangos ir daiktų paruošimas. Aprenkite vaiką į darželį patogiais rūbais, kuriuos būtų nebaisu išsitepti. Kartu išsirinkite, kokius daiktus vaikas atsineš į darželį (pvz., gertuvę, užkandžių dėžutę, kuprinę ir pan.). Jei turite mylimą daiktą ar žaisliuką, galite jį atsinešti į darželį. Pirmosiomis dienomis vaikui tai suteiks saugumo.
Pasiruošimas darželiui yra nuoseklus ir bendras tėvų bei vaiko darbas. Pasinaudoję mūsų patarimais, ne tik padėsite vaikui lengviau įveikti adaptacinį laikotarpį, bet ir užtikrinsite jo saugumą bei gerovę darželyje. O bendradarbiavimas su darželio mokytojais ir pozityvus požiūris užtikrins lengvą šio naujo gyvenimo etapo startą.
Tėvų adaptacija darželyje yra ne mažiau svarbi nei vaikų. Kai vaikas pradeda lankyti darželį, tėvai irgi turi prisitaikyti prie naujos rutinos, kuri gali kelti emocinį stresą ir reikalauti naujų įgūdžių. Šis procesas apima tėvų emocinį pasirengimą, bendradarbiavimą su darželio mokytojais ir tinkamų sprendimų priėmimą, kad vaikas jaustųsi saugus bei palaikomas. Dažnai pasiruošimas darželiui būna kur kas sudėtingesnis tėvams, o ne vaikui. Kiekvienas vaikas yra labai individualus, tad kaip jam seksis darželyje ir kiek truks adaptacija, priklauso nuo vaiko. Tiesą sakant, vaiko amžius ar lytis visiškai neturi įtakos adaptacijos proceso sėkmei. Savo vaiko niekas kitas nepažįsta geriau už tėvus, todėl būtent tėvai turėtų stebėti savo vaiką, pažinti jo charakterio bruožus ir įvertinti savarankiškumą.
Sudėtinga vaiko adaptacija labiau, nei galima pamanyti, susijusi su tėvais nei su pačiu vaiku. Kaip greitai ir kaip sėkmingai vyks šis procesas, priklauso nuo tėvų pasiruošimo išleisti vaiką į ugdymo įstaigą. Dažnai tėvai linkę tikėti, kad prasta vaiko nuotaika - laikina, bet kai ji nepasitaiso per kelias savaites, tėvai ima nerimauti ir susierzina. Tiesa ta, kad vaikai puikiai jaučia visas tėvų emocijas, todėl ir patys ima jaustis prastai, o šeima atsiduria tarsi „užburtame rate“. Nepamirškime, kad mokytojai gali padėti išspręsti šią problemą. Labai svarbu, kad tėvai atvirai papasakotų, kas vyksta su jų vaiku.
Dalinamės patarimais tėveliams, kaip vaiką pasiruošti darželiui: jeigu jau pasirinkote, kurį darželį lankys jūsų vaikas, nekeiskite nuomonės. Vaikai labai jaučia abejones ir šį jausmą gali perimti iš jūsų, todėl pritapti darželyje gali būti sunkiau; atvykę į darželį, neskubėkite ir neskubinkite vaiko. Toks elgesys gali sukelti papildomą stresą ir jums, ir jūsų vaikui; susikurkite savo atsisveikinimo ritualą. Tai gali būti bučinys, apkabinimas, linkėjimas. Atsisveikinimas - būtinas veiksmas lengvesnei atsiskyrimo pradžiai. Svarbu, kad jis būtų kuo trumpesnis; nepatartina rodyti vaikui gailesčio bei atsiprašinėti jo, kad turi likti darželyje. Tokiu atveju vaikas laiką darželyje ims suvokti kaip bausmę ir manys, kad tai yra blogai; jeigu vaikui sunku, ir jis demonstruoja nenorą eiti į grupę, - nebauskite jo ir nesakykite, kad atimsite jo mėgstamą žaislą, jeigu neis pas vaikus; nors gali atrodyti, kad vaikai daug ko nesupranta, iš tiesų jie supranta kur kas daugiau, negu mums gali pasirodyti. Tad nemeluokite ir neskubėkite, aiškiai pasakykite, kada atvyksite jo pasiimti; atsiskyrimą dažnai apsunkina jautri tėvų reakcija į vaiko verksmą bei kaprizus. Stenkitės likti ramūs. Pajutęs jūsų susijaudinimą, vaikas tik dar labiau įsiaudrins; bendraukite su darželio mokytojais, atsižvelkite į jų rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis, kad mažylis jaustųsi dar geriau.
Sėkminga adaptacija darželyje yra ypač svarbi, nes tai padeda vaikui naujoje aplinkoje jaustis laimingam, saugiam, skatina jo socialinę, emocinę raidą bei užtikrina tėvų ramybę ir pasitikėjimą ugdymo įstaiga.
Tik gimęs vaikas auga, keičiasi ir ugdosi kiekvieną dieną. Todėl svarbu jį lavinti nuo gimimo. Vaiko motorinių įgūdžių, kalbos, klausos ir kitų pojūčių vystymuisi labai svarbu smulkiosios motorikos ir foneminės klausos lavėjimas. Smulkiąją motoriką galima lavinti nuo pat gimimo, masažuojant kūdikio rankytes. Rankų masažas kūdikystėje padeda pagrindus vėlesniam motorikos vystymuisi. Kiekvieną dieną skirkite pirštų ir rankų masažui po 2-5 min. Vaikui augant reikia pereiti prie 5 min. trukmės smulkiosios motorikos lavinimo kasdien. Kai vaikas pradeda siekti daiktų, juos čiupti, duokite jam pačiupinėti įvairių medžiagų, įvairaus kietumo ir minkštumo daiktų. Vaikui paaugus reikia rodyti įvairius judesius pirštais. Kai vaikui sueina 1-2 metai, reikia nepamiršti žaislų lavinančių smulkiąją motoriką. Tai piramidės, įvairūs, indeliai, kaladėlės, dėlionės, konstruktoriai. Vėliau naudoti raištelius, mazgus, kuriuos reikia atrišti ir surišti. Nuo 2-3metų jau galima piešti, spalvinti. Duoti įvairius darbelius, vartyti knygas, nulupti mandariną, bananą, kiaušinį, minkyti tešlą ir formuoti tai, ką jis nori, leisti rengtis pačiam ir autis batus. Labai vaikai mėgsta pratimus su puskiečiais kamuoliais. Kamuoliuką ridenam, spaudome. Su vaikais galime atlikti įvairias pirštų kombinacijas.
Taisyklingai tarti garsus mes galime tik dėka artikuliacinio aparato, kuriam priklauso lūpos, liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys. Šių organų judesių tikslumas, jėga, sklandumas vystosi palaipsniui, vystantis vaiko kalbai. Pratimus reikia atlikti keletą kartų per dieną po 5-8min., iš pradžių prieš veidrodį kartoti keletą kartų. Jei vaikui nesiseka atlikti artikuliacinių pratimų pamėgdžiojant suaugusį, galima naudoti mechanines priemones, pvz.
Dar vienas labai svarbus dalykas yra klausa. Pagrindinis kalbos suvokimo elementas-tai klausos gebėjimas atskirti. Augindami vaiką jau nuo pirmų dienų dainuokite, daug kalbėkite, tarkite atskiras balses ir priebalses, parodykite garsą, kurį jis girdi. Neišlavėjusi foneminė klausa sunkina vaikų žodyno, gramatinės kalbos sandaros, rišliosios kalbos vystymąsi. Vaikai sunkiau išmoksta sakyti ir rašyti, jiems lėčiau formuojasi žodžio garsų analizės ir sintezės įgūdžiai. Nuo 2-3m. Kalbėjimas glaudžiai susijęs su kvėpavimu. Išlavintas kalbinis kvėpavimas padeda vaikui išmokti kalbėti ramiai, tolygiai, padeda greičiai išmokti tarti garsus.
Būtent darželis yra vieta, kurioje vaikai išmoksta bendrauti ir bendradarbiauti, susikaupti užduočių atlikimui, pažįsta aplinką, daro pirmuosius atradimus, ir, žinoma, pasiruošia kelionei į mokyklą. Su sąlyga, kad tame darželyje vaikui yra gera ir įdomu.
Ugdant mažylius čia vadovaujamasi Reggio Emilia ugdymo filosofija, kurios esminiai principai yra per žaidimą skatinti vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, ypatingą reikšmę teikiant aplinkai: „Darželio aplinka vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų ikimokyklinio ugdymo programoje, kuri remiasi Reggio Emilia ugdymo filosofija. Gedimino miesto darželis ypatingas ir tuo, kad čia daug dėmesio skiriama gamtamoksliniam ugdymui.
Anglų kalbos Gedimino miesto darželyje mokyti pradedama taip pat nuo ankstyvo amžiaus - 3 metų: „Tokio amžiaus vaikai yra itin imlūs naujų kalbų mokymuisi. Mes darželinukus anglų kalbos mokome imersijos būdu - tai vienas iš natūraliausių ir efektyviausių užsienio kalbos mokymo metodų, kai visos veiklos ir bendravimas vyksta tik ta kalba, kurios mokoma.
Priimdami į darbą mokytojus vadovaujamės būtent šiuo principu. Mums svarbiausia asmeninės žmogaus savybės. Kadangi šiame darželyje yra labai svarbu ugdyti vaikų emocines kompetencijas, socialinius įgūdžius, skatinti pažinti supantį pasaulį, labai daug investuojama ir į pedagogų kvalifikacijos kėlimą. Labai skatiname mokytojus nuolat kelti savo kompetencijas, investuojame į jų mokymąsi - jie nuolat dalyvauja įvairiose asmeninio ugdymo programose.
Kadangi dauguma darželinukų mokslus tęsia Gedimino miesto mokykloje, darželis ir mokykla glaudžiai bendradarbiauja integruotų savaičių metu, taip pat čia yra sukurtas ugdymo proceso vientisumas. Į mokyklą išleidome jau tris laidas. Ir džiaugiamės, kad darželio auklėtiniams mokykloje sekasi gerai: „Mes per žaidimus ugdome vaikų kompetencijas, kurios bus reikalingos mokykloje: skatiname juos pažinti pasaulį, skaityti knygas, ugdyti emocinį intelektą. Per žaidimus čia vaikai mokomi ir muzikos, šokių, teatro, anglų kalbos - šiuos užsiėmimus veda kvalifikuoti savo srities profesionalai.
Darželyje įgyvendinama unikali mentorystės programa, kurios dėka stebima kiekvieno vaiko pažanga: „Mentorystės procesas įgyvendindamas taip pat remiantis Reggio Emilia filosofijos idėjomis ir Gedimino miesto darželio veiklos planu. Pavyzdžiui, iškeliamas mėnesio tikslas mokytis bendradarbiauti klasėje. Pedagogai organizuoja veiklas taip, kad vaikams tektų kuo daugiau dirbti porose, grupėse. Mėnesio pabaigoje mokytojas suformuoja mentorystės komentarą, t. y.
Kiekvienas vaikas gali išmokti būti pagarbus, atsakingas, atjaučiantis ir drąsus. Šių tikslų siekiame remdamiesi Kimoči ugdymo programa. Kimočiai - tai skirtingų charakterių žaislai: besikeičiančios nuotaikos Debesėlis, nedrąsus Vikšrelis, valdinga Katė, nuolat nerimaujanti Balandė Meilė, išdykusi Lipšniakojė.
Nemažiau svarbi veikla darželyje - tai fizinio aktyvumo skatinimas: „Stengiamės vaikams nuo mažų dienų įdiegti judėjimo džiaugsmą, kad fizinis aktyvumas jiems taptų neatskiriama dienos dalimi. Ypatingas dėmesys darželyje skiriamas ir sveikai vaikų mitybai.
Džiaugiamės, kad mūsų vadovaujamas darželis bendradarbiauja su partneriais iš užsienio, kurie taip pat taiko Reggio Emilia ugdymo metodus: „Ką tik pasirašėme partnerystės sutartį su viena Kanados ugdymo įstaiga. Taip pat bendradarbiaujame su viena Graikijos mokykla ir darželiu. Šiuo projektu bus įgyvendinama naujų mokslo metų tema „ETNO vaikams“. Vaikai iš Lietuvos ir Graikijos pažins vieni kitų folklorą, tautosaką, amatus, aprangos autentiškumą. Tarptautiniai projektai taip pat suteikia galimybę ugdyti vaikų anglų kalbos gebėjimus, pratinti juos prie šios kalbos skambesio gyvenimiškose situacijose“, - daugybę veiklų ir įspūdžių mažiesiems žada.
Niekam ne paslaptis, kad nauji mokslo metai atneša nemažai iššūkių. Tai tarsi naujas puslapis, nauja pradžia. Prasidėjus naujiems mokslo metams, daugiausia streso patiria šeimos, kurios rugsėjį darželyje pasitinka pirmąjį kartą. Prasideda visiems, atrodo, puikiai pažįstamas, bet kartu ir gąsdinantis ADAPTACIJOS procesas. Adaptacijos laikotarpiu vaikai bando prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujos rutinos, naujų žmonių, taisyklių bei socialinių sąlygų naujoje, nepažįstamoje aplinkoje. Šis laikotarpis meta iššūkį ir vaikams, ir jų tėvams, ypač, jei tai - pirmasis rugsėjis šeimai.
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje išskiriamas ugdymo siekis - kiekvienam vaikui ugdytis sveikatos, socialinę, pažinimo, komunikavimo kompetencijas. Nors skaityti ir rašyti išmokti vaikas neprivalo, tačiau labai svarbu ugdyti įgūdžius, kurie padėtų susidomėti skaitymu, rašyti ir kurti, klausytis ir klausti, formuoti matematikos ir gamtos mokslų suvokimą ir tapti sėkmingais mokinukais ateityje.
„5-6 metai yra tas periodas, kai vaikai mokosi būti kuo savarankiškesni, aiškiai ir teisingai išreikšti save bei savo nuomonę. Vaikai yra pilni energijos ir noro išbandyti viską kas nauja, tyrinėti ir sužinoti, todėl labai svarbu išnaudoti tai kryptingai ir padėti vaikams atrasti, pamilti mokslą. Mokydama vaikus ir bendraudama su jų tėveliais pastebiu, kad skaitymo ir rašymo kompetencijos yra aiškiausiai išreikštos, bet greta labai svarbu skatinti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, verslumą, gebėjimą išreikšti ir pateikti savo idėjas.
Mokymosi ir pažinimo įgūdžiai vystosi kai vaikai išmoksta kompleksiškai mąstyti, priimti sprendimus ir spręsti problemas. Priešmokyklinėje klasėje vaikai tyrinėja, užduoda klausimus, kuria taip tobulindami savo mąstymo įgūdžius, ugdosi mokėjimo mokytis kompetenciją,“ - teigia.
Taip pat šiuo laikotarpiu itin svarbus socio-emocinis ugdymas. Pastebiu, jog tokio amžiaus vaikai dar turi mažai išankstinių nuostatų, o mokykla gali padėti skiepydama toleranciją, pagarbą, asmeninį atsakingumą. „Pasitaiko atvejų, kai į mokyklą ateina vaikai, kurie daug žino, skaito, rašo, puikiai skaičiuoja, tačiau sunkiai randa kalbą su kitais, patiria emocinių sunkumų. Todėl priešmokykliniais metais reikėtų daug dėmesio skirti socialiniams įgūdžiams - bendravimui su įvairaus amžiaus vaikais, pasitikėjimui suaugusiais, gebėjimui dirbti komandoje, susitarti. Čia svarbi - emocinė branda - gebėjimas suvokti save bei jausti kitus. Stiprinant socialinių įgūdžių formavimą, priešmokyklinukai daug laiko praleidžia patirtinėse veiklose, keliaudami, priimdami svečius, taip laviname empatiją, mąstymą, tobuliname bendrąsias bei komunikavimo kompetencijas,“- pataria.
Žaidimas ir žaismingumas yra labai svarbūs siekiant vaikus sudominti, padėti jiems ugdytis mokėjimo mokytis bei kitas kompetencijas. „Ugdymo procese kas dieną derinu savo, kaip priešmokyklinio ugdymo pedagogo organizuotą, kryptingą ugdomąją ir spontanišką vaiko veiklą. Kartais vaikai supranta daugiau nei mes manome, todėl kiekvieną temą su savo priešmokyklinukais pradedame tik pirma išsiaiškinę ką jau mokiniai žino ir ką nori sužinoti. Mokymasis yra ryšių tarp įvairių žinių formų užmezgimas, todėl svarbu pradėti treniruotis. Aš dažnai savo mokinių klausių: „O ar norite sužinoti, kodėl taip vyksta?“ ir sužadinus jų smalsumą ne tik pasakoju, bet ir parodau, leidžiu išbandyti, patirti. Kiekvieną dieną vaikai patys tyrinėja, kuria, ieško atsakymų gilindamiesi į savaitės temą. Kiekvieną penktadienį atsakymų kartu ieškome aktyviose, savaitės temą apibendrinančiose patirtinėse veiklose, pavyzdžiui, keliaudami po muziejus, pelkynus ar mokykloje susikurdami stovyklą, įsirengdami palapinę, ar gamindami „Draugystės“ salotas,“ - pasakoja priešmokyklinio ugdymo pedagogė.
Aplinkos pasikeitimas iš darželio į mokyklą taip pat svarbus faktorius priešmokyklinuko gyvenime. Čia vaiko laukia ne vienas naujas etapas ruošiantis pirmai klasei: būti savarankišku (apsirengti, susitvarkyti tualete, pavalgyti); susikurti santykius, tai reiškia susirasti draugų (ne būtinai tik bendraamžių); susiorientuoti mokyklos patalpose (valgymas valgykloje, šokių ar muzikos klasė, sporto salė). Taip pat labai svarbi dedamoji - išmokti mokytis (adaptuotis mokykloje, mokytis komandoje, paprašyti pagalbos kai neaišku).
„Pasirinkus mokyklą priešmokykliniame amžiuje ruošiami drąsesni pirmokai. Jiems pradedant pirmą klasę jau būna aiškūs mokyklos susitarimai, mokymosi principai, patalpų išdėstymas, žinomi draugai, aplinka, mokytojai,“ - pastebi mokytoja.
„Stebiu rugsėjį naujai susirinkusius vaikus, bandančius tapti draugiška klase, priešmokyklinukų adaptacijos periodą, papildytą naujomis sąvokomis, naujais susitarimais, naujais reikalavimais, nauja informacija ir taip džiaugiuosi, kad mes, priešmokyklinukai, neskubėdami kartu galime išgyventi tapimą mokiniais su pasakomis, ilgais apsikabinimais, išdykusia veikla nutolinančia nuo pasiilgtų artimųjų ir ištisas savaites skirti grupės formavimui. Vėliau pirmoje klasėje vaikams prireiks tik „įsivažiuoti“ po atostogų, bet mokykla, aplinka, papildantys dalykų mokytojai nebus naujiena, daugiau laiko liks mokslo pažinimui ir kompetencijų tobulinimui,“ - pasakoja priešmokyklinio ugdymo pedagogė.
Tėvams, besirenkantiems kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, svarbu nepamiršti, jog vaikai namuose dažnai gali būti ir elgtis skirtingai nei darželyje ar kitose viešose vietose. Taigi, nors tėvai visapusiškai pažįsta vaiką, svarbu iš anksto atkreipti dėmesį kaip jis apsipranta naujoje aplinkoje, kaip motyvuotai priima naujas užduotis.
„Gali būti, jog pats drąsiausias ir aktyviausias mažylis namuose, vos atvykęs į svečius sustingsta, nenoriai bendrauja su bendraamžiais ir mezga naujas pažintis. Arba atvirkščiai - būdamas su šeima įvairiose situacijose vaikas gali būti nedrąsus, pavyzdžiui užduotis savarankiškai išsirinkti ir nusipirkti ledų greta stovint mamai gali tapti neįmanoma, o darželyje aktyviai dalyvauja veiklose, viešai deklamuoja eilėraščius draugams. Todėl nereikia bijoti pakeisti aplinkos, gal kaip tik nauja aplinka ir patyrę pedagogai sudarys sąlygas skleistis visai kitoms vaiko charakterio savybėms, pomėgiams, vertybėms nei pastebime namuose,“ - pastebi priešmokyklinio ugdymo mokytoja.
Taip pat svarbu, kad vaikas būtų tam pasirengęs. Vaiko pasirengimą galima vertinti stebint jo elgesį: Ar smalsus, klausinėja, nori sužinoti? Ar noriai imasi jam paskirtų darbų? Ar susitvarko darbo, valgio, žaidimo vietą? Ar savarankiškas tualete, ar pats apsirengia, nusirengia? Ar dirba susitelkęs, ar siekia pradėtą darbą baigti iki galo?
Dažnai tėveliams vaiko brandą padeda stebėti bei atskleisti ne tik darželio pedagogų grįžtamasis ryšys, bet ir būrelių lankymas. Juose vaikas pakeičia aplinką, bendrauja su kitais pedagogais bei kita vaikų grupe. Taip pat, labai geras būdas „pasimatuoti“ priešmokyklinuko kėdę vasarą - edukacinės dienos stovyklos, kuriose vaikai ne tik pramogauja, bet ir atlieka įvairias užduotis.
„Mes visad kviečiame būsimus mokinius pasimatuoti mokyklą, nesvarbu ar tai būtų pirmokas, ar priešmokyklinukas. Vaikai susipažįsta ir dalyvauja veiklose su skirtingais mokytojais, pakeičia kelias skirtingas mokymosi erdves, išbando įvairias užduotis ir gali parodyti savo brandumą, atskleisti įvairias savo puses.
