Naujagimio ir kūdikio miegas - tai tema, kelianti daug klausimų tėvams. Dažnai girdime, kad „Miega - tai auga“ ir aplink snaudžiantį mažylį vaikštome ant pirštų galiukų, kad tik nepabustų, kad tik ilgiau pailsėtų ir paaugtų. Tačiau ar iš tikrųjų tos miego valandos visada į naudą? Ką daryti, jei mažylis vis dėlto nemiega? Bėgti pas gydytojus ir ieškoti sveikatos problemų?
Kūdikio miego ypatumai yra labai svarbūs jo raidai ir gerovei. Kūdikiai miega išties daug - priklausomai nuo amžiaus, jie „pramiega“ daugiau nei pusę paros. Tad migdymas - svarbi ir nemažai laiko užimanti kūdikio priežiūros dalis. Naujagimiai ir kūdikiai iki 3 mėn. miega 15-18 val. per parą, 3-6 mėn. kūdikiai - 15-16 val., 6-12 mėn. kūdikiai - 13-14 val., o 1-2 metų vaikai - 12-14 val.
Naujagimio miego ypatumai
Naujagimis per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Jo miego ir būdravimo periodai keičiasi kas 3-4 valandas kiaurą parą, lygiai taip pat dieną ir naktį. Neretas mažylis neišmiegos ir tiek: vienas miego ciklas trunka tiek, kiek virškinamas mamos pienas (apie 40-50 minučių). Taigi, nusnūdęs nepilną valandą, jis ir vėl pradeda muistytis, raukytis, kaišioti liežuvį, čiulpti kumštuką. Tai pats geriausias laikas paimti vaikutį ir pažindyti. Verkimas - vėlyvas alkio požymis, o įsiaudrinusį mažylį bus sunku priglausti prie savęs, įduoti krūtį ir pamaitinti. Pažindytas, vos tik pastebėjus pirmuosius alkio ženklus, vaikutis pasisotins ir greičiau vėl panirs į saldų miegą.
Naujagimio skrandis yra labai nedidelis (vos vyšnios dydžio pirmąją parą ir vištos kiaušinio dydžio po mėnesio), todėl jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pieno ir puikiai augtų. Išalkęs mažylis pasidaro mieguistesnis, jį sunkiau pažadinti ir, žinoma, pamaitinti. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu!
Naujagimių miegas susideda iš 6-7 trumpų, vienodų miego tarpsnių, tačiau jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais galima įžvelgti besiformuojantį kūdikio nakties miego ir dienos pogulių ritmą. Iš pradžių „atsiskiria“ ilgasis nakties miegas ir daug trumpų dienos miegelių - pogulių.
Kūdikio miego raida
Per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius kūdikio miegas ženkliai pasikeičia. Pagaliau susiformuoja mažylio paros ritmas: jis jau pradeda skirti dieną ir naktį, ilgiau būdrauja šviesiuoju paros metu ir ilgiau miega tamsiuoju. Neretai šiuo periodu mamos džiaugiasi: pagaliau vaikutis leidžia naktį ilgiau pamiegoti, ryte mama jaučiasi geriau pasiilsėjusi.
Vaikutis darosi tikras gudruolis: mokosi vartytis, pirmą kartą atsisėda. Jį domina supantis pasaulis, jis atranda naujus daiktus, patiria daug įspūdžių. Kiekviena diena - tai didelis nuotykis. Su tiek naujovių ir įspūdžių sunkiai pavyktų susitvarkyti net ir suaugusiam žmogui, o ką jau kalbėti apie mažąjį! Nenuostabu, jog šiuo metu vaikutis vėl pradeda dažnai keltis naktį, ieškoti krūties. Įgijus naujų įgūdžių, išmokus naujų dalykų, smegenys šią informaciją turi užtvirtinti. Tokiu laikotarpiu vaikutis daugiau laiko praleidžia miegodamas paviršiniu miegu: iš jo kur kas greičiau pabundama net nuo mažiausių stimulų. O kur dar atsiradęs suvokimas, jog aš ir mama - ne vienas ir tas pats kūnas. Ar mama bus šalia, kai man reikės? Ar manimi bus pasirūpinta? Priežasčių pabusti daugybė ir tai yra normalus vaiko raidos etapas. Gaila, kad neretai manoma, jog vienintelė priežastis - alkis, o mamai tiesiog trūksta pieno. Ką reiškia žindymas naktį šiuo laikotarpiu? Tai nusiraminimas ir atsipalaidavimas po sunkios dienos (taip taip, tiek išmokti naujų dalykų - darbas). Tai šiluma ir jaukumas, pajautimas, jog mama šalia tuomet, kai reikia.
Tokie aukščiau aprašyti raidos šuoliai kartojasi apytiksliai kas tris mėnesius ir juos atpažinsite nesunkiai: patyręs daug įspūdžių (vyka, apsilankę svečiai), nemalonių potyrių (apsilankymas pas gydytoją, atskyrimas nuo mamos), išmokęs naujų įgūdžių (sėdėti, stovėti), vaikutis pradeda dažnai keltis. Paprastai pirmąją nakties pusę išmiega ramiai, o paryčiui keliasi net kas valandą. Jeigu mama atsiliepia į vaikučio poreikius ir juos patenkina, vaikas galiausiai nusiramina ir po savaitės-dviejų vėl viskas grįžta į įprastas vėžes arba atsiranda naujas ritmas. Jeigu atsisakome žindyti ir bandome pritaikyti įvairias savarankiško migdymosi teorijas, galime sulaukti priešingo poveikio: mažylis nesugeba susidoroti su užgriuvusiais potyriais, mama jam nepadeda - pasaulis darosi nesuprantamas ir nesaugus. Ilgainiui gali kilti tikrų miego (ir ne tik) problemų.
Saugios miego aplinkos kūrimas
Kai kūdikis naktimis nemiega arba blogai miega, tai tampa visos šeimos problema. Kūdikis turi stebuklingą savybę atrasti laiko miegui ir kompensuoti jo trūkumą, o štai suaugę turi per daug pareigų ir rūpesčių, kad galėtų sau leisti nemiegoti naktimis. Todėl kiaurą naktį žindomas, verkiantis kūdikis labai blogai veikia tiek mamos, tiek tėčio savijautą.
Yra daug madingų teorijų, kurios sako, kad kūdikis sugeba pats susikurti dienos ritmą ir geriausiai žino, kada jam užmigti. Tokios teorijos tinka toli gražu ne visiems kūdikiams - per savo darbo praktiką mačiau daugelį, kurie nemokomi užmigti gebėdavo patys ramiai išmiegoti naktį. Per pirmą gyvenimo savaitę naujagimis jau pradeda formuoti savo gyvenimo ritmą, kitaip tariant, prasideda procesas, vadinamas savireguliacija. Iš aplinkos jis gauna labai daug dirgiklių, su kuriais būdamas mamos pilvelyje nesusidurdavo - jam reikia išmokti nurimti ir pavargus užmigti.
Jeigu naujagimis neturi jokių problemų (nėra dirglus ar pan.), o mama pakankamai gerai jaučia savo mažylį ir moka skaityti jo siunčiamus signalus - nekyla jokių problemų. Kai mažiukas nori valgyti - jis pamaitinamas, kai nori miegoti - užmigdomas. Bet, deja, ne visi naujagimiai ar kūdikiai aiškiai parodo, kada nori miego, ir ne visos mamos geba suprasti savo vaikus. Tad neretai norintis miego kūdikis yra glaudžiamas prie krūties, užuot migdomas, ar atvirkščiai. Būtų kur kas paprasčiau, jeigu mama mokytų kūdikį režimo - tuo pačiu metu maitintų, tuo pačiu migdytų ir kartu mokytų savarankiškai užmigti.
Per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kūdikis bando prisitaikyti prie aplinkos, tad griežto režimo šiuo metu suformuoti neįmanoma. Iki pusės metų amžiaus mažylis yra dažnai maitinamas (kas 2-4 valandas), net ir naktį yra žindomas tokiu pat ritmu. Tai laikas, kai kūdikis bando pažinti save, savo poreikius, kai mokosi gyventi su iš aplinkos gaunamais stimulais, įvairiais garsais. Jis mokosi pažinti savo mamą, susiderinti su ja, užmegzti prieraišumą.
Naujagimis miega iki 20 valandų per parą ir maždaug 4 valandas būdrauja. Dažniausiai tokie mažiukai prieš miegą tampa neramūs ir taip parodo, kad yra pavargę. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui. Aišku, visa tai daroma pamažu, kasnakt darant vis ilgesnius tarpus tarp žindymų. Jeigu to nedarysime, trukdysime kūdikiui susiformuoti miego įpročius.
Lovytė ir čiužinys
Kad miegas būtų geras, pirmiausia jis turėtų būti saugus. Kur miegos naujagimis? Kaip sukurti jam saugią aplinką? Kas geriau - lovytė ar tėvų lova?
Lovytė turi būti su „kvėpuojančiu“ dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos sąlygos veistis pelėsiui, grybeliui. Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Atkreipkite dėmesį į galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos - tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje. Taip pat atkreipkite dėmesį į reguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių, tuo geresnis pritaikymas.
Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų. Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna lėtai, vadinasi, yra netinkamas. Kieti čiužiniai yra patvariausi ir saugiausi.
Koks tinkamiausias - spyruoklinis, putų poliuretano ar natūralus? Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai, jie taip pat yra ir sunkesni (sunkiau pakelti, norint užkišti paklodės kraštus ir tt). Norint putų poliuretano čiužinuko geriausia jį rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Putų poliuretano čiužiniai ilgą laiką buvo pirmas pasirinkimas naujagimiams, visgi, jų saugumas pradėtas svarstyti dėl daugelio cheminių priedų. Na, o norint natūralaus čiužinuko - su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus. Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų.
Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius „kvėpuojančius“ šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę.
Miego aplinka ir priedai
Kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan. Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio/kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės, o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos.
Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrikdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni, kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavimo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.
Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti - netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz., tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, lengviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus.
Pūkuotų apklotų plaukeliai, ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido.
Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamąjį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu - rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos.
Temperatūra ir vėdinimas
Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19-23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna „sausas“ - tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės oro drėgmės maišomas su sloga).
Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.
Miego ritualai ir įpročiai
Laikykitės dienotvarkės. Dienotvarkės įvedimas padeda tiek kūdikiui, tiek ir jo tėvams gyventi paprasčiau ir harmoningiau. Nelaukite, kol kūdikis pervargs. Per stimuliuoti ir per ilgai būdraujantys kūdikiai sunkiau užmiega, dažniau pabunda, o ir jų miegas nėra toks kokybiškas, koks turėtų būti.
Įveskite miego ritualą. Miego ritualas yra kiekvieną dieną prieš miegą kartojama veiksmų seka, pavyzdžiui, maudynės, dantukų valymas, masažas, pižamos apsivilkimas, lopšinės dainavimas, galvelės glostymas, konkretaus miego žaisliuko ar migduko padavimas. Miego ritualas suteikia saugumo jausmą ir signalizuoja kūdikiui, kad laikas ilsėtis.
Išbandykite skirtingus migdymo būdus. Tiek kūdikiai, tiek ir šeimos yra skirtingos, tad vertėtų pasidomėti įvairiais migdymo būdais ir juos išbandyti, bei išsirinkti priimtiniausią jūsų mažyliui ir jums.
Pasitelkite baltąjį triukšmą. Pastebėta, kad baltasis ir rožinis triukšmas padeda lengviau užmigti, giliau miegoti, pagerina miego kokybę tiek suaugusiems žmonėms, tiek ir kūdikiams.
Išbandykite vystymą. Naujagimius ir kūdikius iki 2-3 mėn. galima vystyti. Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė - flanelė, linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“. Tinkamai suvyčius ir užkišus pirštus už ties krūtine esančio krašto jaučiamas tamprumas. Ne visiems naujagimiams vystymas patinka (ypač, kai vystomi tuo metu, kada būna pervargę, išalkę), todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia parodydamas, kad šis raminimo būdas jam netinka.
Ant rankų nešiojamas ar supamas kūdikis gali užmigti gana greitai, tačiau miega neilgai, nes gilaus miego fazė prasideda ne iš karto. Jeigu mama renkasi migdyti kūdikį nešiodama ant rankų, turėtų ir nešioti apie 40 minučių, galbūt net valandą. Vis dėlto manau, kad nereiktų kūdikio mokyti užmigti nešiojant jį ant rankų, nes neišmoks to padaryti savarankiškai ir, pramiegojęs maždaug 1,5 valandos, prabus (pasikeitus miego fazėms) ir vėl norės būti supamas ant rankų. Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti. Beje, visi mes ne kartą prabundame iš miegų, tačiau turime savo būdą užmigti ir net nepamename, kad buvome prabudę - kas pasisuka ant šono, kas koją savaip pariečia ar antklodę ant akių užsitraukia. Štai tokį savą būdą turi atrasti ir kūdikis - kito kelio nėra. Jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai. O jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti.
Kūdikį rekomenduočiau mokyti užmigti suformavus tam tikrą rutiną, pavyzdžiui, paguldyti, padainuoti dainelę (vyresniam paskaityti knygą, pasaką pasekti) ir būti šalia, kad jaustų artumą. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina. Kūdikis netrukus supras, kad jeigu jam bus blogai (tarkime, prabuks nuo netikėto garso) ir suverks, mama ar tėtis ateis jį nuraminti. Rutina tarsi kalba kūdikiui: „Tu dabar eini miegoti, aš tave paguldysiu, padainuosiu dainelę, o tu užmigsi, ir mes rytoj susitiksim.“ Ir mažylis ramiai užmiega, žinodamas, kad ryte išvys mamą.
Idealu rutiną formuoti nuo 6 mėn. amžiaus, nes vėliau tikrai bus pasipriešinimas. Suprantu tėvus, kurie gaili mažylio, migdo nešiodami ant rankų ir sako, kad dėl savo vaiko gali viską padaryti. Vis dėlto žmogaus jėgos yra labai ribotos ir jų paprasčiausiai nebelieka, kai tenka trejus metus nemiegoti naktimis. Nemanau, kad mama, epizodiškai primigdama ir pervargusi, bus gera savo vaikui, gebės jį suprasti ir atjausti. Aišku, paprasčiau miego įpročius suformuoti anksti, bet net ir vėliau tai padaryti tikslinga - kad problema neįsišaknytų, netaptų visai šeimai nepakeliamu įpročiu.
Dar labai svarbu nepervarginti mažylio, nes jis negalės užmigti. Visiškai kaip ir mes - užmiegame, kai esame pavargę, o kai pervargstame, prasivartome pusę nakties. Svarbu mažą vaiką migdyti apie 20, 21 val., kad 6-7 ryto atsikėlęs jaustųsi išsimiegojęs ir žvalus. Daugelis tėvų klysta manydami, kad kuo vėliau užmigdys kūdikį, tuo vėliau jis kelsis. Jeigu kūdikis keliasi 6 ryto, kelsis 6 val., net jeigu užmigo 5 val. ryto, todėl tikslinga migdyti tokiu metu, kad mažylis per naktį pailsėtų ir ryte prabustų žvalus bei geros nuotaikos.
Kaip rengti kūdikį nakčiai?
Labai dažnai sutinkamas klausimas internetiniuose forumuose bei FB grupėse: kaip rengti kūdikį nakčiai? Ką reiškia tinkamiausia miego temperatūra?
Iš esmės vieno atsakymo nėra ir nebus, viskas labai priklauso nuo temperatūros kambaryje, kuriame kūdikis miega bei, žinoma, nuo paties kūdikio. Reikia nepamiršti, kad nors kūdikiai ir nesugeba pirmaisiais mėnesiais reguliuoti savo kūno temperatūros, tačiau jie jau yra asmenybės - vieniems patinka miegoti šilčiau, kitiems vėsiau. Optimali miegui kambario temperatūra yra 18-20 laipsnių. Nuo šio atskaitos taško ir pradėkime galvoti, kaip kūdikį aprengti.
Visada siūlau išmėginti kelis variantus, kol atrasite jūsų kūdikio mėgstamiausią. Pavyzdžiui, merino vilnos bodžiukas ilgomis rankovėmis ir merino vilnos miegmaišis ilgomis rankovėmis bei kojinytės - yra idealus variantas, kai kambaryje yra 20 laipsnių. Tačiau gali būti, kad teks pasinaudoti ir užklotu, nes vaikas gali būti mėgėjas miegoti šilčiau. Tokiu atveju, jei naudojate užklotą, nepamirškite užkloto kraštų užkišti už čiužinio, kad kūdikis neužsitrauktų jo ant galvos. Jei kambaryje yra dar vėsiau, tuomet prie bodžiuko ir miegmaišio dar pridėčiau ir šliaužtinukus. Jei šilčiau, naudoju tik miegmaišį. Žinoma, visko gali būti, kad kūdikis miegmaišio negalės pakęsti ir nuo to kentės ne tik jo miego kokybė, tačiau ir jūsų. Tada liks rinktis jam priimtinesnį variantą, pavyzdžiui, tik bodžiuką bei šliaužtinukus ir užkloti užklotu. Nors retas kūdikis sugeba jo nenusispardyti. Beje, atkreipkite dėmesį, jei užklotas nuspardomas, galbūt kūdikis iš karto parodo, jog jam per karšta?
Merino vilna kūdikio miegui yra puikus pasirinkimas, nes ji padeda reguliuoti kūdikio kūno temperatūrą, tad jis neperkais ir nesušals. Prisiminkite, jog ar vaikui šalta ar šilta suprasite ne pagal rankų ar kojų vėsumą, visada reikia tikrinti nugarytę. Ir pasikliaukite savo nuojauta! Kūdikiui visada bus geriau vėsiau, nei per karšta, nes perkaitimas gali sukelti SKMS (staigios kūdikių mirties sindromas). Taip pat nepamirškite prieš miegą išvėdinti ir kambario - geriau miegosite ir jūs.
Kai aplinkos, kurioje miega kūdikis, temperatūra yra vėsesnė nei 18 laipsnių, rekomenduojami šie variantai: šliaužtinukas su pėdutėmis ir ilgomis rankovėmis + miegmaišiukas + apklotas, arba berankoviai marškinėliai kūdikiui + šliaužtinukas su pėdutėmis ir ilgomis rankovėmis + apklotas.
Kai aplinkos temperatūra 18-20 laipsnių: bodžiukas - be rankovių maikutė + miegmaišiukas + apklotas, arba šliaužtinukas su pėdutėmis ir ilgomis rankovėmis + apklotas.
Kai aplinkos temperatūra 20 laipsnių ir daugiau: merino vilnos arba merino vilnos su šilku miegmaišiukas + šiltos kojinytės, arba merino vilnos su šilku bodžiukas ilgomis rankovėmis arba be rankovių + šiltos kojinytės.
Kai aplinkos temperatūra yra pakankamai šilta (25-30 laipsnių), vis tiek rekomenduojame vaikutį apkloti pleduku arba aprengti vienu nestoru rūbeliu iš merino vilnos. Merino vilna turi puikių savybių prisitaikyti prie aplinkos ir palaikyti tinkamiausią kūno temperatūrą. Net kai yra šilta, merino vilna neleis kūnui perkaisti. Ne veltui senovėje žmonės rengdavosi merino vilnos drabužiais ne tik nuo šalčio, bet ir nuo didžiulio karščio. Taip apsisaugodavo nuo perkaitimo.
Apklotai bei apklotėliai kūdikiui: visais aplinkos, kurioje miega naujagimis, temperatūrų variantais (ar šilta, ar šalta), apklotą (kaldrytę) naudokite tokį, kokį turite įsigiję savo mažyliui. Merino vilnos apklotėlis puikiai tiks, kai reikia papildomos šilumos, kelionėms, vežimėlyje, mašinoje, vaikštant po parduotuves ir panašiai. Merino vilnos apklotėlį galite naudoti ir vietoj įprastos kaldrytės namie, vaikučiui miegant. Ypač šiltesniu metų laiku, kai reikia kūdikį prikloti nuo nelaukto vėjuko bei suteikti šilumos bei jaukumo.
Pledukus galite rinktis iš 100% merino vilnos arba merino vilnos su šilku. Su šilku apklotėlis yra vėsesnis ir idealiai tinka karštomis vasaros dienomis.
Grūdinimas ir vaiko priežiūra
Trys vasaros mėnesiai - puikus metas, kai savo vaikus galime pradėti grūdinti. Pasiruoškime teoriškai, o paskui kibkime į praktines pratybas. Grūdinimas - tai organizmo pratinimas prie skirtingų temperatūrų, mokymas tinkamai reaguoti į šaltį ir fizinį krūvį. Taisyklinga vaikučio priežiūra jau ir yra grūdinimas. Tarkime, jei jo kambario temperatūra pirmus 3 mėnesius yra 22°C, 4-6 mėnesiais - 21°C, o antrąjį gyvenimo pusmetį - 18-20°C, mažylis jau grūdinamas. Grūdina kasdieniai pasivaikščiojimai lauke, oro vonios (kai vaikas kambaryje išrengiamas nuogas), masažas ir mankšta. Grūdina ir… tinkama apranga. O juk dalis tėvų ir senelių taip nori vaikutį apmuturiuoti kuo šilčiau. Kūdikiui vienodai kenkia ir perkaisti, ir atvėsti.
Jei kambaryje 20-22°C, kūdikiui visiškai pakaks plonų medvilninių marškinėlių, kiek storesnės medvilnės trikotažo palaidinukės ir šliaužtinukų. Miegantį reikėtų užkloti lengva medvilnine antklode. Plonos medvilninės kepuraitės kambaryje reikės tik 2-3 savaites po gimimo (jei kambario temperatūra ne aukštesnė nei 20-22°C).
Atėjus šiltajam metų sezonui, grūdinti galima pradėti 2-3 mėn. sveikus, išnešiotus, gerai priaugančius svorio kūdikius ir bet kurio amžiaus vaikus. Grūdinimo būdai - tai oro vonios, vandens procedūros, masažas, mankšta. Grūdinant būtina paisyti laipsniškumo: pradedama nuo paprasčiausios procedūros, tada stebima vaikučio reakcija.
Oro vonios - pirmoji ir švelniausia grūdinimo procedūra. Pirmoji, nes juk dar gimdykloje nuogas naujagimis pridedamas mamai prie krūties, o tuo metu jo kūnelį grūdina gimdyklos oras. Oro vonias mažylis patiria kasdien, juk reikia jį perrengti, nuprausti, išrengti maudymui. Jei kambaryje temperatūra 20-22°C, galite pradėti oro vonias (beje, vasarą tai idealu daryti lauke, užuovėjoje, išsklaidytoje saulės šviesoje, tik ne giliame šešėlyje). Prieš oro vonią gerai išvėdinkite kambarį, kad jame atsirastų kuo daugiau deguonies. Kas 3-4 paras oro temperatūrą mažinkite vienu laipsniu, kol vaikutis spardysis jau 18°C temperatūros ore. Pirmųjų procedūrų trukmė turėtų būti vos 2-3 minutės. Kas 4-5 paras šį laiką pailginkite dviem minutėmis. 6 mėnesių kūdikis gali nuogas pabūti ir 15 minučių, o vyresnis - ir visą pusvalandį. Oro vonias atlikite 2-3 kartus per dieną. Oro vonios daugiausia naudos duoda ryte arba vakare, po žindymo praėjus valandai. Oro vonios naudingos ir vyresniems nei vienerių metų vaikams. Kuo ilgiau vaikas pabėgios pusnuogis, tuo jam geriau. Vaikams iki 3 metų oro temperatūrą palaipsniui galite sumažinti iki 15-16°C, o 4-7 metų vaikams - net iki 12-13°C.
Vyresnis, 4-7 m. vaikas kažin ar norės nuogas vaikštinėti po kambarius, tad oro vonias suderinkite su kita nauda - mankšta. Jei nerandate laiko pasimankštinti ryte, visai tiks ir vakaras, kai grįžtate iš darbo. Pirmomis grūdinimo dienomis išrenkite vaiką iki apatinių kelnaičių ir berankovių marškinėlių, užmaukite medvilnines kojinaites, šlepetes. Po 2 savaičių užteks tik kelnaičių. Tegu pagal muziką kilnoja rankas ir kojas. Per 1-2 mėn. kūdikis pripranta prie oro vonių, masažo ir mankštos. Tada jau galima pradėti grūdinti aptrynimais. Pirmą kartą aptrinkite ne jaunesnį nei 3 mėnesių kūdikį, o jei ši procedūra jam patiks, po mėnesio jau galėsite išbandyti ir apipylimus. Dauguma kūdikių oro vonias priima kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, o aptrynimai jiems ne visada patinka. Tad svarbu neišgąsdinti. Iš pradžių užsimaukite sausą švelnią (pavyzdžiui, flanelės) pirštinę ir lengvai spustelėdamos paglostykite vaiko rankas ir kojas, krūtinę, pilvą, nugarą. Po kelių dienų, kai kūdikis pripras prie glostymo, trinkite kiek stipriau, kad oda lengvai paraustų. Tada jau galite pirštinę ar minkšto audinio gabaliuką sudrėkinti virintu vandeniu. Reikia nugręžti taip, kad nevarvėtų vanduo. Rankytes trinkite nuo pirštukų peties link, o kojas - nuo pėdučių klubo link. Po to trinkite krūtinę, pilvą, nugarą. Visas kūno dalis tuoj po aptrynimo nusausinkite kūdikiui skirtu kilpiniu rankšluosčiu lengvai spausdamos ir masažuodamos. Procedūros trukmė - 2-4 minutės. Kambaryje, kuriame vaiką aptrinate, neturėtų būti šalta. Geriausia temperatūra - 20-22°C.
Kai vaikas gerai sėdi, vaikšto, nebijo vandens, grūdinimui tiks paprastos ir kontrastinės kojų vonelės. Jas atlikite tik tuomet, kai vaikas jau pripratęs prie aptrynimų. Metų sulaukusį mažylį pasodinkite vonioje ant suoliuko taip, kad kojytės remtųsi į medines groteles. Kojas nuo keliukų kelis kartus apipilkite 30°C vandeniu. Vandens temperatūrą kas 4-5 dienas mažinkite iki 20°C. Jei vaikui jau 2 metai, temperatūrą galite sumažinti net iki 17-18°C. Iš pradžių procedūros trukmė tik 15 sekundžių, vėliau - 30-40 sekundžių. Patalpoje turėtų būti 19-21°C temperatūra. Po procedūros kojas apšluostykite trindamos, kad paraustų, tada šiltai apaukite. Ši procedūra grūdina dar labiau nei kojų apipylimai.
Į vieną dubenį įpilkite 37-38°C vandens, o į kitą - 3-4°C vėsesnio. Vanduo turi apsemti vaiko blauzdas iki vidurio. Iš pradžių vaikas turi įlipti į dubenį su šiltu vandeniu ir patrypčioti 1-2 minutes, tada trumpam (5-15 sekundžių) įlipti į dubenį su vėsesniu vandeniu. 7 dienas, kol vaikas pripras, vandens temperatūros nekeiskite. Tuomet vėsaus vandens temperatūrą kas 5-7 dienas galima mažinti po 1 laipsnį, kol ji bus tik 18-20°C. Po šios procedūros vaiko kojas nušluostykite trindami, kad paraustų, ir šiltai apaukite. Kontrastines voneles kojoms darykite po dienos miego arba 17-19 valandomis, nes tuomet vaikas aktyviausias.
Maudynės - labai naudinga, efektyvi grūdinimo procedūra. Kūdikio, mažo vaiko maudymas irgi yra grūdinimas, juk jis iš jo kūno temperatūros vonios patenka į orą, kurio temperatūra yra žemesnė (iš 36°C patenka į 22°C temperatūrą). Vasarą, gryname ore sudarykite sąlygas mažyliams iki valiai pasitaškyti saulės įšildytame vandenyje. Kai 1-4 metų vaikas žaidžia plastmasiniame baseinėlyje, nesvarbu kiek jame būtų vandens, nepalikite be priežiūros. Po maudymosi ežere, upės užutėkyje ar jūroje paskatinkite vaiką pabėgioti, pažaisti su kamuoliu. Jei leidžia sąlygos, džiaugtis vandeniu leiskite kuo dažniau - tuomet grūdinimasis bus efektyvesnis. Suprantama, leisti išbūti vandenyje iki pamėlynavimo nedera. Kai yra galimybė, po lietaus leiskite palakstyti basai po žolę - tai irgi grūdina.
Tai stipri grūdinimo procedūra. Ji tiks tik tada, kai vaikas jau tvirtai stovi - tad ne anksčiau nei 11-12 mėnesiais. Vaiką pasodinkite arba pastatykite vonioje. Vandens purkštuvą laikykite 20-30 cm nuo vaiko kūno. Stiprią vandens čiurkšlę pirmiausia nukreipkite į nugarą, vėliau - į krūtinę, pilvą, po to - į kairį, dar vėliau - į dešinį petį. Po procedūros vaiką trindami nusausinkite ir šiltai aprenkite. Procedūros trukmė - nuo 30 sekundžių iki 2-3 minučių. 1-3 m. vaikams procedūras pradėkite nuo 34°C vandens. 4-7 m. Per apipylimus stebėkite vaiko reakciją. Normalu, kai procedūros pradžioje oda pablykšta, o po to staiga parausta. Jei po apipylimo oda nerausta, vaiką aptrinkite. Pagal odos reakciją galite spręsti, kaip greitai mažinti vandens temperatūrą. Jei oda po pablyškimo neparausta, vadinasi, organizmas dar nespėjo prisitaikyti prie vandens temperatūros mažinimo. Tuomet vandens temperatūrą mažinkite dar lėčiau - po vieną laipsnį kas 7 dienas. Stipriausia grūdinimo procedūra - dušas. Jis tiks tik tada, jei vaikas toleruoja viso kūno apipylimus.
* Grūdinti pradėkite tik sveiką kūdikį ar vaiką ir nuolatos stebėkite, kaip jis jaučiasi.
* Ne visas procedūras pradėkite taikyti iš karto, o įveskite jas vieną po kitos. Kai mažylis pripras prie aptrynimų, pradėkite taikyti kojų apipylimus, tada, kai pripras, pamėginkite kontrastines kojų voneles.
* Grūdinimo procedūras atlikite kasdien, geriausia - tuo pačiu metu. Procedūrų staigus nutraukimas suklaidina organizmą, ir jis nebežino kaip į jas reaguoti.
