Ilgalaikio gyvenimo namų bendruomenė senjorams - raktas į emocinę paramą. Bendravimas ir socializacija yra reikalingi kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, tad senjorams skirtuose namuose galima rasti ne tik privačius kambarius, bet ir bendras erdves, kuriose sutinkami bendraminčiai, mezgamos draugystės, užmezgami prasmingi santykiai, galima dalintis bendrais sunkumais ar interesais.
Veiklos ir reguliarus bendravimas padeda užtikrinti psichinę ir emocinę gerovę. Taip sumažėja tikimybė susidurti su depresija, vienišumu, kuris dažnai būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Esant bendruomenės dalimi, dažnai išsikeliama daugiau tikslų, pastebimos asmeninio augimo galimybės bei noras jomis pasinaudoti, todėl senjorai imasi naujų veiklų, pomėgių bei vis drąsiau jungiasi prie grupinių veiklų. Dalijimasis patirtimi bei iššūkiais su bendraminčiais gali taip pat sumažinti ir senjorų jaučiamą stresą bei suteikti atsparumo, kai susiduriama su sunkesniu laikotarpiu.
Kaip ilgalaikio gyvenimo namai prisideda prie senjorų gerovės?
Nuolatinė pagalba
Vienas didžiausių privalumų senjorams specializuotuose namuose - lengvai prieinama pagalba atliekant kasdienę veiklą. Taigi, maudymasis, apsirengimas, vaistų vartojimas, maisto ruoša ir daugelis kitų kasdienių, tačiau vyresniame amžiuje sunkiau įveikiamų užduočių, gali būti atliekami su specialistų pagalba. Taip pat gyvenimas tokiuose kompleksuose atleidžia nuo vejos, namų priežiūros, remonto, tvarkymosi naštos.
Individualus dėmesys
Individualūs, konkrečiam asmeniui pritaikyti priežiūros planai senelių namuose gali užtikrinti kiekvieno poreikių atliepimą.
Patogumai ir veiklos
Siekdami skatinti aktyvų ir visavertį senjorų gyvenimo būdą, modernūs senelių namai siūlo ir tokių patogumų kaip treniruokliai, mankštos, baseinai, bibliotekos, grožio paslaugos, SPA, pasivaikščiojimai, gyvūnijos draugija ir pan. Taip pat gyvenimo kokybės neprarasti skatinama organizuojant išvykas.
Saugumas
Senelių namai visuomet projektuojami ir įrengiami atsižvelgiant į vyresniųjų sunkumus, fizines negalias bei kitus poreikius. Taigi, patalpų išplanavimai patogūs kiekvienam gyventojui, personalas prieinamas visą parą, o kambariuose užtikrinama visiška ramybė. Prižiūrimi gyvenamieji butai ir senelių namų teritorija sukuria jaukią, atpalaiduojančią aplinką, todėl nelieka nerimo, kuris jaučiamas būnant vieniems.
Ilgalaikio gyvenimo namų poreikis Lietuvoje
2022 m. „Oficialiosios statistikos portalo“ duomenimis, Lietuvoje pensinio amžiaus gyventojų yra daugiau nei jaunimo. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad iki 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena seniausių, t. y. trečdalį visuomenės sudarys 65 ir vyresnio amžiaus gyventojai. Populiacijos senėjimas išryškina itin jautrią problemą - daugelis vyresniųjų jaučiasi vieniši. Tokių Lietuvoje net 300 tūkst.
Vedini empatijos, noro spręsti susidariusias socialines problemas bei atliepti šalyje matomą ilgalaikio gyvenimo namų poreikį, įmonė UAB „Sematix“ investavo į projektą - „Perpetuus“. Jurbarko rajone, gamtos apsuptyje, netoli Nemuno duris atversiantis kompleksas teiks individualias, senjorų savarankiškumo lygį atitinkančias paslaugas, todėl širdžiai mielus namus čia rasti galės kiekvienas.
„Labai svarbu, kad tai, ko labiausiai reikia senjorams, būtų jiems lengvai prieinama - tai vienintelis būdas užsitikrinti tikrai gerą gyvenimo kokybę. Skatinti senjorus praleisti laiką aktyviau, nenuobodžiauti, lengviau įsilieti į bendruomenę bei džiaugtis visaverčiu gyvenimu šiuose namuose padeda tokios sveikatinimuisi ir pramogoms skirtos erdvės kaip druskų kambarys, treniruoklių salė, masažo vonios. „Perpetuus“ komplekse taip pat organizuojamos įvairios mankštos, suteikiama gyvūnijos draugija ir vykdomos išvykos, leidžiančios ir toliau tyrinėti naujus horizontus bei patirti ką nors naujo. Registracijos jau pildosi, todėl norėdami registruotis šiltam pokalbiui ar susitikimui, susisiekite su mumis šiandien.
Kauno kartų namai: ilgalaikės socialinės globos paslaugos
Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Šios paslaugos gavėjai Kauno kartų namuose yra senyvo amžiaus asmenys. Ilgalaikė socialinė globa teikiama neterminuotai. Kai asmeniui nustatomas trumpalaikės globos poreikis, paslauga teikiama iki 6 mėnesių.
Socialinės globos paslaugų sudėtis
Ilgalaikės/trumpalaikės socialinės globos paslaugos sudėtis:
- Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas.
- Apgyvendinimas.
- Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.).
- Darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, dailės dirbiniai, medžio darbai ir pan.) ar jo organizavimas.
- Laisvalaikio organizavimas.
- Pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt. pobūdžio pagalba.
- Asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir pan.).
- Maitinimas.
- Sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimas ar teikimas.
- Kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį.
Šio senyvo amžiaus asmenų globos padalinio veiklos tikslas - užtikrinti pagyvenusiems žmonėms tinkamas gyvenimo sąlygas bei jų psichosocialinius poreikius, pilnavertę senatvę ir socialinę gerovę. Namuose laikomasi požiūrio, kad senatvė nėra liga, bet natūralus žmogaus gyvenimo ciklo etapas, išsiskiriantis tam tikrais specifiniais poreikiais.
Personalas ir komandinis darbas
Pagrindinį, tiesiogiai dirbantį su pagyvenusiais žmonėmis personalą sudaro socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai. Naktį taip pat budi pamainos socialinis darbuotojas ir padėjėjas. Toks personalo struktūros pasirinkimas buvo ypatingai svarbus užtikrinant pastovumą ir paslaugų tęstinumą. Tai svarbu siekiant užtikrinti senyvo amžiaus asmenų psichosocialinę gerovę bei poreikių tenkinimą. Komandinis darbas mūsų namuose - sėkmingo socialinio darbo pamatas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininiam bendradarbiavimui. Pagyvenusius žmones aptarnaujančio personalo komandą sudaro socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir senelių globos tarnybos vedėja. Bendradarbiavimas gerina paslaugų efektyvumą, užtikrina paslaugų tęstinumą bei pastovumą, gyventojams suteikia saugumo jausmą. Ši komanda glaudžiai bendradarbiauja su netiesiogines paslaugas teikiančiu personalu: dietologe, virėja, skalbėja ir sandėlininke.
Gyventojų įtraukimas ir savarankiškumo skatinimas
Kauno kartų namų gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu namuose, priėmimą. Asmeniui (išskyrus slaugomus asmenis) sudaromos sąlygos, įgalinančios asmenį viską, kas įmanoma, atlikti pačiam bei užtikrinti, kad jam būtų prieinamos bendruomenėje teikiamos paslaugos, kuriomis jis pageidauja naudotis. Asmuo išklausomas, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama asmens ir personalo tarpusavio supratimo. Gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes turi teisę išsakyti pageidavimus dėl namuose dirbančio personalo atliekamų funkcijų, elgesio, gyvenamojo kambario kaimyno pasirinkimo ir kita. Kartų namuose gyvenantis asmuo turi „globojantį asmenį“ - pasirinktą socialinės globos namų darbuotoją.
Gyvenimo sąlygos ir aplinka
Kauno kartų namuose yra 23 kambariai (iš kurių 6 yra vienviečiai, 17 dviviečių), juose gali gyventi 40 gyventojų. Su gyventojais dirba 2 socialiniai darbuotojai, 12 individualios priežiūros darbuotojų, vyr. slaugytojas, 2 bendrosios praktikos slaugytojai, kineziterapeutas, psichologas ir sielovadininkas. Socialinės paslaugos teikiamos pagal socialinės globos kokybės reikalavimus, kurie yra nustatyti Socialinės globos normose, kurios yra pagrįstos asmens teisių užtikrinimu, dalyvavimo ir bendradarbiavimo, pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo, asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos, nedarbo diskriminavimo.
Asmeniui jo gyvenamojoje aplinkoje kiek įmanoma yra užtikrinamas privatumas, nors viename kambaryje gyvena 2 asmenys. Gyventojai kambariuose apgyvendinami atsižvelgiant į sveikatą, amžių, lytį, poreikius ir pomėgius. Esant asmens pageidavimui arba poreikiui, gyvenamajame kambaryje sudaryta privati erdvė, atskirta širma. Namuose yra 6 vienviečiai kambariai. Asmens gyvenamasis kambarys sutvarkytas jaukiai, aplinka artima namų aplinkai. Kiekvienas namų gyventojas gyvenamajame kambaryje turi šiuos būtiniausius baldus: lovą, spintelę, kėdę. Spinta, stalas gali būti keliems asmenims. Sudaryta galimybė turėti kambaryje savo baldų ir kitų asmeninių daiktų, jei tai nesudaro pavojaus jo ar kitų asmenų saugumui.
Gyventojui užtikrinama, kad asmens higienos patalpos - tualetai, prausimosi/maudymosi patalpos - yra lengvai ir greitai pasiekiamos, patogios naudotis, garantuojančios privatumą. Tualetų, dušų, vonių plotai bei jų įrengimas ir aprūpinimas higienos reikmenimis atitinka sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus. Kauno kartų namų gyventojams sudaryta galimybė saugiai laikyti savo asmeninius daiktus, gali užsirakinti savo asmenines gyvenamąsias patalpas, spintą ar spintelę, jeigu, įvertinus jo savarankiškumą, tai nesudaro pavojaus jo ar kitų asmenų saugumui.
Maitinimas
Kauno kartų namų senyvo amžiaus asmenys gauna jų fiziologinius poreikius ir sveikatos būklę atitinkantį, reikiamą kiekį energetinių verčių bei kaloringumą turintį maitinimą, įvertinus individualius poreikius, būtinumą gauti dietinį maitinimą ir, esant galimybėms, atsižvelgiant į asmens pageidavimus. Gyventojui sudaryta galimybė jam suprantama forma kasdien susipažinti su meniu, iš anksto pateikti pageidavimus dėl maisto produktų ar patiekalų asortimento, į kuriuos, esant galimybei, yra atsižvelgiama. Namuose, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir jo savarankiškumą, yra paisoma asmens teisės pasirinkti, kur jam valgyti - savo kambaryje ar bendroje valgykloje. Asmuo valgomajame turi savo nuolatinę vietą. Gyventojams sudarytos sąlygos bet kuriuo paros metu, esant poreikiui, išgerti šiltos kavos, arbatos ar vandens. Taip pat gyventojui pagal jo savarankiškumo lygį, galimybes ir pageidavimus sudarytos sąlygos užsiimti maisto savo poreikiams ruošimu, stalo serviravimu ar panašia veikla. Namuose veikia virtuvėlės. Iš dalies savarankiški asmenys su darbuotojų pagalba jose gaminasi maistą sau bei valgo. Asmeniui, kuris pats negali savarankiškai pavalgyti, užtikrinama individuali, diskretiška personalo pagalba valgant. Globos namų gyventojai maitinami keturis kartus per dieną. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtinta norma maitinimo išlaidoms - 3,48 Eur.
Sveikatos priežiūra ir slauga
Kauno kartų namuose kiekvienam gyventojui pagal poreikius organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinama teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ar gydytoją. Gyventojui su (sunkia) negalia, ar senyvo amžiaus gyventojui slaugos paslaugos teikiamos pačioje įstaigoje. Visi gyventojai pagal poreikį ir nustatytas normas aprūpinami medikamentais, tvarsliava ir slaugos priemonėmis, atsižvelgiant į medikamentams skirtus asignavimus. Slaugomam asmeniui užtikrinama kokybiška nuolatinė priežiūra ir slauga.
Kauno kartų namai yra apsirūpinę techninės pagalbos priemonėmis, padedančiomis darbuotojams saugiai ir kokybiškai atlikti kasdienines funkcijas (priemonės asmeniui pakelti, perkelti, maudyti, transportuoti (namų viduje), maitinti ir kt.). Slaugomas asmuo yra aprūpinamas reikalingomis slaugos priemonėmis (sauskelnės, paklodės, čiužiniai pragulų profilaktikai, čiužiniai nuo pragulų ir kt.) ir teisės aktų nustatyta tvarka aprūpinamas reikalingomis asmeniui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis (funkcinės lovos, vežimėliai ir kt.).
Senjorų gyvenimo kokybės užtikrinimas
Gyventojų kasdieninis gyvenimas ir veikla organizuojami lanksčiai, siekiant suderinti asmens pageidavimus, pomėgius ir namų galimybes. Gyventojų darbinė veikla globos namuose organizuojama siekiant palaikyti ir skatinti savarankiškumą ir motyvaciją pačiam savimi pasirūpinti, t. y. savo savarankiškumo lygiu tvarkyti kasdienį gyvenimą. Darbinė veikla padeda asmeniui naudotis savo žiniomis ir įgūdžiais, juos tobulinti, suteikia savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais. Užimtumas yra svarbus siekiant stabilizuoti tiek psichinę, tiek fizinę gyventojų būseną. Tai viena iš priemonių, kuri suteikia senyvo amžiaus žmonėms galimybę būti socialiai reikalingais, savarankiškais.
Kauno kartų namų gyventojų kasdieninis gyvenimas ir veikla organizuojami lanksčiai, siekiant suderinti asmens pageidavimus, pomėgius ir namų galimybes. Namuose dirbantys darbuotojai turi teigiamą požiūrį į asmenų užimtumo, laisvalaikio praleidimo, pomėgių realizavimo ir pan. Turiningai organizuojamas laisvalaikis padeda gyventojams pailsėti, atgauti jėgas, gerina nuotaiką, suteikia galimybę bendrauti, dalyvauti individualaus ir grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, užsiimti įvairia mėgstama veikla.
Mirštančiam Kartų namų gyventojui užtikrinama kvalifikuota priežiūra ir dvasinė pagalba: užtikrinta galimybė išreikšti savo valią dėl jo asmeninių daiktų tvarkymo, laidojimo ir kitų su jo galima mirtimi susijusių dalykų tvarkymo. Mirštančiam namai garantuoja jo dvasinių, socialinių, psichologinių, fizinių, religinių reikmių tenkinimą, užtikrindami privatumą ir orumą.
Ilgėjantis vidutinis amžius skatina socialinės pagalbos garbaus amžiaus žmonėms poreikį, todėl palaikymas, priežiūra, globa ir panašios paslaugos tampa vis reikalingesnės. Atsižvelgiant į tendenciją, gyvenamieji kompleksai senjorams modernėja ir vis geriau prisitaiko prie individualių kiekvieno gyventojo poreikių.
Sprendimas apgyvendinti brangų žmogų globos įstaigoje nėra lengvas nei senjorams, nei artimiesiems. Senjorai gali pykti, priešintis tokiam sprendimui, o artimiesiems tenka ne tik atlaikyti jų emocijas, bet taip pat susitvarkyti su savo pačių išgyvenimais. Neretai artimieji patiria kaltę, beviltiškumą, bei sulaukia priekaištų iš kitų žmonių. Šiandien žmonių gyvenimo būdas, ritmas bei aplinka yra gerokai pasikeitusi. Palengva keičiasi ir žmonių suvokimas bei normos. Šie pokyčiai ryškiau matosi vakarų kultūroje. Pavyzdžiui, JAV yra svarbu, kad žmogui, turinčiam specialių poreikių, sergančiam įvairiomis lėtinėmis bei neurodegeneracinėmis ligomis, būtų teikiama specifinė, profesionali ir kompetentinga pagalba, kurios artimieji, nors ir labai norėdami, negali suteikti. Tam yra specialūs namai, centrai, kuriuose žmonės apgyvendina savo artimuosius, linkėdami jiems geriausio. Tai, kad brangus žmogus yra apgyvendinamas globos įstaigoje, nereiškia, jog artimieji yra atribojami nuo jo priežiūros. Jie gali aktyviai dalyvauti specializuotos priežiūros procese.
Kaip pasiruošti apsigyvenimui globos namuose?
- Sąžiningumas: Svarbu būti sąžiningiems sau, senjorams bei artimiesiems. Svarbu aiškiai įsivardinti tokio sprendimo priežastis. Pvz., „Mano mamai yra Alzheimerio liga ir ji jau negali gyventi viena. Jai reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama pagalba, kurios šiuo metu negaliu užtikrinti. Todėl turiu ieškoti tinkamiausių išeičių šioje situacijoje“. Aiškiai įsivardinus priežastis ir suvokus savo galimybių ribas, geriau suprantama situacijos realybė. Labai gerai, jei šis sprendimas yra priimamas keleto žmonių.
- Senjorų reakcijos: Senjorai įvairiai reaguoja į apsigyvenimą įstaigoje. Demencija sergantys žmonės gali būti sutrikę, nerimastingi, o gal kaip tik abejingi aplinkos pokyčiams, tačiau tai didžiąja dalimi priklauso nuo jų ligos specifikos. Ne tik apgyvendinimas įstaigoje, bet apskritai įvairūs įprastos rutinos pokyčiai šiems žmonėms gali sukelti stresą bei bendros būklės pablogėjimą. Kuomet senjoras yra adekvatus, tačiau paveiktas somatinės ligos, apsigyvendamas įstaigoje jis taip pat gali patirti nerimą, liūdesį, pyktį, beviltiškumą, kas yra visiškai normalu tokioje situacijoje. Artimiesiems šie brangių žmonių išgyvenimai kelia daug įtampos ir dar labiau pakursto kaltę, jie ima abejoti savo sprendimu.
- Melas ir jo pasekmės: Artimieji renkasi melą tarsi bandydami „apsaugoti“ savo mylimą artimąjį. Pasakyti, kad jis nuo šiol gyvens globos namuose, yra sunku, nes baiminamasi reakcijos, kad jį įskaudins, nuliūdins ar supykdys. Artimieji čia tampa itin išradingi, sakydami, kad senjoras važiuoja į ligoninę, sanatoriją, poilsio namus, kad čia pagyvens tik kurį laiką ir t.t.
- Sprendimo priėmimas kartu: Jei senjoras yra pajėgus, svarbu su juo tartis ir galutinį sprendimą priimti kartu, atvirai aptariant susiklosčiusią situaciją. Svarbu atsakingai pasirinkti namus, kuriuose senjoras gyvens. Ypač gerai, jei asmuo pats gali dalyvauti šiame procese, jei leidžia jo fizinė ir psichinė būklė.
- Meilės ir rūpesčio tęstinumas: Svarbu akcentuoti, jog nežiūrint to, kad senjoras gyvens kitoje vietoje, jis vis tiek bus mylimas, juo bus rūpinamasi, jis bus lankomas bei tikrai dalyvaus šeimos gyvenime (žinos kas vyksta, kaip sekasi anūkams ir t.t.). Verta aptarti kaip dažnai jis matysis su artimaisiais. Žinojimas taip pat suteikia saugumo.
- Asmeniniai daiktai: Jau atvykus į įstaigą, svarbu, kad artimieji pasidalintų su darbuotojais visa turima informacija apie senolį. Papasakokite apie jo įpročius, pomėgius, asmenines savybes ir t.t.
- Realūs lūkesčiai: Neretai artimieji tikisi, jog atvykę į globos įstaigą senjorai bus nuolat linksmi, aktyvūs, dalyvaus visuose užsiėmimuose, tačiau realybėje gali būti įvairiai. Svarbu atsižvelgti į senjoro fizinę, psichinę bei emocinę būklę, jo poreikius bei galimybes. Neretai galvojame, jog „žinome“, ko senjorui reikia, kas jam yra geriausia, ir bandydami tai įgyvendinti tik sukeliame jam bereikalingą stresą, įtampą, pyktį ar nerimą. Todėl svarbu būti empatiškam ir išgirsti senjorą, ko jis iš tiesų nori. Verta turėti omenyje tai, jog šiame amžiuje senjorų būklė yra kintanti - vieną dieną jaučiasi gerai, kitą jau gali būti silpna, o ką jau kalbėti apie neurodegeneracines ligas, kuomet progresuojant būklei stipriai sutrinka realybės suvokimas. Todėl svarbu realiai vertinti situaciją ir nesitikėti iš senjoro daugiau, nei jis gali.
Vidutiniškai prireikia pusės metų, kol žmogus adaptuojasi. Žinoma, čia taip pat labai svarbios kiekvieno žmogaus patirtys, asmeninės savybės, sveikatos būklė, artimųjų palaikymas ir t.t. Daugelis senjorų, pradžioje matę vien trūkumus, ilgainiui atranda gyvenimo globos namuose privalumų: nuolatinė nepertraukiama priežiūra, bendraamžiai, namuose nuolat vykstantys renginiai, galimybė kas savaitę dalyvauti mišiose, pabūti lauke.
Valstybės ir savivaldybės parama
Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį.
Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje.
Reikalingi dokumentai
Tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama. Tarp reikalingų dokumentų gali būti:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
- Kiti dokumentai, priklausomai nuo individualios situacijos.
Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.
Nukreipimas į socialinės globos įstaigą
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Primename, kad www.slauga24.lt pateikiama informacija apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus, galima peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.
Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos. Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.
Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.
Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.
