Fiziniai pratimai naudingi bet kokio amžiaus žmonėms. Niekas nėra per jaunas mankštintis, net ir kūdikiai. Mažyliai turėtų būti reguliariai mankštinami, kad išliktų sveiki ir sėkmingai vystytųsi.
Daugelis kūdikių būna šiek tiek putlesni nei turėtų būti. Tėveliai ar seneliai dažnai žavisi mažomis riebalų raukšlelėmis, susidarančiomis ant kūdikio rankų ar kojų. Vis dėlto dažnai pamirštama, kad putlus kūdikis ateityje gali turėti viršsvorio ar kitų sveikatos problemų. Paprastai kūdikiai neturi svorio problemų. Jų gali atsirasti pradėjus valgyti vaikiškas košytes. Labai svarbu kontroliuoti vaiko mitybą, ypač suvalgomo maisto kiekį.
Šias problemas lemia tai, kad kol kūdikiai nevaikšto, jie negali sudeginti tiek kalorijų, kiek vyresni vaikai, tad kalorijų perteklius kaupiasi riebalų pavidalu. Jei mažylis nuolat persivalgo, jis priauga bereikalingo svorio, kurį galima prarasti tik pradėjus daugiau judėti savo pastangomis. Taigi, pradėjus kūdikį maitinti košytėmis, reikėtų tai daryti saikingai. Mankštinti kūdikį galite dar prieš pradedant valgyti košytes.
Mažas vaikelis nėra suaugęs sportininkas, todėl ir mankšta turėtų būti labai paprasta, skirta sustiprinti raumenims. Vaikai mokosi ne iš pakartojimo, bet iš naujų situacijų, judesių, vaizdų, kvapų ir t. t. Kūdikiui nereikalinga mankšta, kurioje būtų pažymėta, kiek kartų ir kokį pratimą atlikti.
Mažyliai nemoka sąmoningai kontroliuoti savo raumenų, todėl galite išmokti vieno nesudėtingo dalyko - kūdikių masažo. Masažas ne tik stiprina kūdikio kūną, bet yra ir puiki priemonė, padedanti užmigti. Dažnai tėvams kyla sunkumų stengiantis mažylį užmigdyti visada tuo pačiu laiku, bet laikytis vienodo miego ritmo gali pagelbėti švelnus masažas.
Kūdikių masažas ir jo nauda
Kūdikių masažas - paprastas švelnus kūdikio kūno patrynimas iš priekio ir nugaros. Masažuojant galima naudoti masažinį ar kūdikių aliejų su alavijais ar levandomis. Svarbiausia, įsitikinkite, kad jis natūralus ir nesukelia alergijų.
Švelniais sukamaisiais judesiais masažuokite ir vaikučio galvą, tai padės jam užmigti. Rankų ir kojų masažavimas atliekamas per visą jų ilgį po vieną galūnę vienu metu. Taip stiprinami rankų ir kojų raumenys.
Praktikoje patikrinta, kad vaikai, kuriems buvo daromas kūdikio masažas apsivertimui ir mankštos raumenų tonusui pirmaisiais gyvenimo metais, žymiai mažiau serga ir aplenkia savo bendraamžius psichiniu, protiniu ir fiziniu vystymusi. Mokslininkai įrodė, kad mažyliai, kurie yra masažuojami, tampa ramesni, labiau pasitikintys, jiems sumažėja pilvo dieglių skausmai.
Masažo vaikams dėka pagerėja medžiagų apykaita - jų ląstelės gauna daugiau maisto medžiagų, reikalingų kūdikiui augti. Kūno audiniai gauna daugiau maisto medžiagų ir deguonies. Atpalaiduojantis masažas kūdikiui ir mankšta gerina odos mitybą, raumenų jėgą ir elastingumą, virškinimą. Be to, kūdikiai 3 kartus rečiau sirgo peršalimo ligomis, 5 kartus rečiau sirgo plaučių uždegimu.
Žaidimai - svarbi kūdikių mankštos dalis
Kita kūdikių mankštos forma ‒ žaidimai. Žaisdami su mažyliu švelniai judinkite jo rankytes ir kojytes sukamaisiais judesiais ar ore užrašykite jomis kūdikio vardą, pieškite saulytes ir panašiai. Taip bus treniruojamas galūnių judrumas, o vaikučiui bus įdomu.
Mankšta vaikams yra neatsiejama kūdikių masažo dalis. Judesys, prasilankstymas ir judesių lavinimas labai svarbus tam, kad kūdikis normaliai vystytųsi ir augtų. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad mankšta kūdikiui teikia džiaugsmą, teigiamas emocijas, o tai yra geros vaiko sveikatos pagrindas.
Kūdikių mankštos metu skiriamas ypatingas dėmesys labiausiai naudojamų judesių lavinimui: pirmą pusmetį kūdikį mokome taisyklingai apsiversti nuo nugaros ant pilvo. Nuo 6 mėnesių, mokome vaiką šliaužti ir svarbiausia teisingai šliaužti, - keturiomis, o ne prisitraukiant rankomis, ko pasėkoje kojos nedalyvauja judesyje ir silpniau vystosi. Sulaukus metukų vaiką reikia mokyti taisyklingai vaikščioti, nes tai yra taisyklingos laikysenos ir normalaus kojų formavimosi pagrindas vaikams.
Jogos instruktorės Giedrės Bernotaitės pratimai, rankų ir krūtinės raumenims stiprinti
Stuburo ir liemens raumenų stiprinimas
Paguldykite vaikutį ant pilvo, tokiu būdu raumenys bus ir tempiami, ir stiprinami. Laikas praleistas gulint ant pilvo didina stuburo lankstumą ir stiprina nugaros raumenis.
Liemens raumenų stiprėjimas reiškia, kad vaiko judesiai gali greičiau ir lengviau tobulėti. Netrukus jis pradės ropoti. Kūdikis ‒ daug ko nežinantis mažas žmogutis, kuris kiekvieną dieną tyrinėja aplinką ir atranda vis ką nors nauja. Neleiskite aplinkai jo riboti: tegul mažylis neužsibūna lovytėje, o ropoja po gyvenamąjį plotą ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu.
Pasistenkite paįvairinti kūdikio dieną skirtingomis mankštelėmis ir žaidimais. Taip pat skaitykite: Masažas - puikus būdas nuraminti savo kūdikį » Kūdikio motorikos raida » Vaikų mityba - ką reikėtų žinoti?
Stuburas neprimena tiesios ašies, jis labiau panašus į S raidę su dviem išlinkimais į priekį ir dviem atgal. Išlinkimai į priekį (lordozės) yra kaklo ir juosmens srityse, o išlinkimai atgal (kifozės) - krūtinės ir kryžkaulio srityse. Stuburo linkiai pradeda formuotis nuo kaklo, o tai vyksta stiprėjant raumenukams, kai judesiai iš spontaniškų tampa kontroliuojamais ir valingais. Pirmas rimtas išbandymas kūdikiui - stabilus galvytės išlaikymas. Norint stiprinti kaklo raumenukus ir padėti formuotis kakliniam stuburo linkiui, vaikutį reikia kuo dažniau guldyti ant pilvuko. Sustiprėjus raumenukams atsiranda pirmasis kaklo srities linkis į priekį, vadinamas kaklo lordoze. Jis leidžia išlaikyti galvą, stabilizuoja krūtinę. Kaklo linkio formavimas apytiksliai baigiasi ties 3-4 mėnesiu, kai vaikutis gulėdamas ant pilvo jau gali atsiremti ant dilbių ir sukioti galvytę į šalis.
Kai vaikas pradeda mokytis sėdėti, ropinėti - formuojasi krūtininis linkis. Šiuo etapu jo laukia treniruotės mokantis vartytis nuo nugarytės ant šono, tada ant pilvo, atsistoti ant keturių, atsispirti ir atsisėsti, o tada jau ropinėti, judėti keturiomis į priekį. Kad visa tai atliktų, kūdikio raumenys, palaikantys krūtininę zoną, taip pat nugaros ir liemens raumenukai turi būti pakankamai aktyvūs, o linkis galutinai susiformavęs.
Yra tėvų, kurie džiaugiasi, kad jų vaikas neropojo, o iš karto stojosi ir ėjo. Tačiau ropojimo etapas labai svarbus. Jau mokantis stotis ant keturių atliekami tam tikri rotaciniai bei lenkiamieji liemens judesiai, kurie aktyvina šoninius pilvo raumenis, o jie mums labai svarbūs. Neropojant jie nesivysto, lieka silpni, o juk jie atsakingi už krūtinės bei dubens ašies padėtis. Ropojant svorio centras perkėlinėjamas nuo vienos pusės ant kitos ir taip abi pusės lavėja simetriškai.
Asimetrijos padariniai gali išryškėti vėliau, kai vaikas mokykloje bus priverstas ilgiau sėdėti. Ropojimas prisideda prie krūtininės stuburo dalies susiformavimo, jei raumenukai liks silpni, nebus pakankamo linkio arba jis susiformuos į šoną, o tai vėliau gali išprovokuoti skoliozinius pakitimus.
Svarbu vengti motorinės raidos sutrikimų
Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis.
Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės as stumdukai. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų.
Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis.
Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą.
Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę.
Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti.
Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai.
Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais. Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks.
| Amžius | Raktiniai raumenys | Rekomenduojami pratimai ir veiksmai |
|---|---|---|
| 0-3 mėn. | Kaklo ir viršutinės nugaros dalies | Guldymas ant pilvuko, švelnus galvos masažas, skatinimas sukti galvytę į abi puses. |
| 3-6 mėn. | Krūtinės ir liemens | Reguliarus vertimasis ant pilvo, rankų ir kojų judinimas, žaidimai skatinantys rankų koordinaciją. |
| 6-9 mėn. | Liems, pilvo ir nugaros | Mokymasis šliaužti (keturiomis), sėdėjimas (su atrama, vėliau savarankiškai), žaidimai skatinantys judrumą. |
| 9-12 mėn. | Kojų ir liemens | Stovėjimas (su atrama), savarankiškas vaikščiojimas, žaidimai skatinantys pusiausvyrą. |
