Nėštumas - tai vienas iš svarbiausių ir gyvenimą pakeičiančių įvykių, kurį patiria moteris ir jos artimieji. Tai procesas, pasižymintis ypatinga moters sąveika su vaisiumi, padidėjusiu moters jautrumu, kuomet yra sutrikdoma biopsichosocialinė pusiausvyra, keičiasi vaidmenys šeimoje ir darbe.
Fiziniai ir psichologiniai nėštumo pokyčiai
Nėštumo metu keičiasi ne tik moters kūno fiziologija, tačiau vyksta ir psichologiniai pokyčiai. Moteris gali patirti įvairias emocijas ir jausmus, susijusius su vykstančiais pokyčiais, pavyzdžiui, džiaugsmą, pyktį, pasibjaurėjimą, baimę, nerimą ar depresiškumą. Motinystė - įdomi, nauja patirtis, kelianti iki tol nepatirtus iššūkius, prieštaringus jausmus, kuriuos svarbu pažinti savyje, sutalpinti, išbūti.
Laukiant mažylio, moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. To reikia tam, kad gimus mažyliui ji galėtų su juo kurti empatiškus santykius ir pajusti, ko jam reikia. Tad tapimas mama tampa patyrimu, kai labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.
Didžiausi negalavimai nėščiąją kamuoja pirmąjį nėštumo trimestrą - pykinimas, vėmimas, jautrumas kvapams. Jei nuolat sau kartosite: „Man viskas gerai, aš jaučiuosi gerai“, tai iš tiesų suveiks. Optimistinis nusiteikimas padeda išgyventi pirmojo trimestro negalavimus, kai net ir tai, ką anksčiau ypatingai mėgote, dabar kelia pykinimą ir vėmimą. Taip organizmas pats parodo, ko jam reikia ir ko ne - jei, pavyzdžiui, nuo kavos kvapo pykina, tiesiog venkite jos. Pirmojo trimestro metu itin svarbu suprasti, kad nebūtina valgyti to, ko nesinori, ar valgyti daugiau nei norisi. Praėjus pirmiesiems trims mėnesiams apetitas sugrįš, savijauta pagerės. Taip gamta saugo būsimą gyvybę - gulint pagerėja kraujotaka tarp vaisiaus ir mamos, todėl jei norite miegoti - miegokite, ištieskite kojas ir ilsėkitės. Visi negalavimai praeina po pirmųjų dvylikos savaičių, o antrasis trimestras - kur kas lengvesnis, jo metu tik šiek tiek sunkėja kojos, gali pradėti kamuoti rėmuo. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad visi šie fiziniai negalavimai lengvai įveikiami ir yra nereikšmingi palyginus su džiugesiu laukiant mažosios atžalos.
Svarbiausi pasiruošimo etapai
Svarbiausia dar planuojant nėštumą apsilankyti pas ginekologą ir atlikti kraujo, šlapimo, citologinį gimdos kaklelio tyrimus. Taip pat patikros metu išsiaiškinama, kokiomis infekcinėmis ligomis būsima mama yra sirgusi, atliekama echoskopija, žiūrima, ar nėra darinių, galinčių trukdyti pastoti, aptariama sveika, pilnavertė mityba. Reikia suprasti, kad geriausia pastoti yra tuomet, kai pora yra sveika, todėl patikros metu atradus grėsmę galinčių kelti faktorių pirmiausia siūloma juos pašalinti, išgydyti.
Mažiausiai tris mėnesius iki pastojimo būsimai mamai būtina vartoti folio rūgštį arba kompleksinius vitaminus, padedančius sukaupti reikalingas organizmo atsargas sveikam pastojimui. Būsimiems tėveliams geriausia visiškai atsisakyti alkoholio, nerūkyti. Dažniausia klaida - apsilankymas pas ginekologą jau pastojus, mat organizmą nėštumui būtina ruošti iš anksto, tuomet ir baimių dėl būsimo vaikelio sveikatos bus kur kas mažiau.
Pasiruošimas turėtų būti ir psichologinis - pozityvus nusiteikimas ir laukimas yra ramaus nėštumo pagrindas. Dabar itin populiarėja nėščiųjų mokyklėlės.
Pseudonėštumas ir jo ypatumai
Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Pseudonėštumas - patologinė psichikos būsena, kai galima pastebėti visus tikro nėštumo simptomus, atsirandančius po nevaisingo lytinio akto. Kaip bebūtų keista, gyvūnai šią būseną jaučia žymiai dažniau, nei kad moterys. Aukščiau išvardintų simptomų atsiradimas siejamas su gausia hormonų gamyba. Toks hormonų padidėjimas būdingas esant tikram nėštumui. Būtent psichologiniai faktoriai, t. y. nervinės veiklos sutrikimas, iššaukia endokrinines ginekologines priežasties. Moteris taip stipriai nori pastoti ir tapti motina, kad tai labai paveikia jos psichoemocinę būseną. Norėdami nustatyti, ar moteris patyrė psichologinį nėštumą, gydytojai paprastai įvertins simptomus, atliks dubens organų ir ultragarso tyrimą.
Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščiomis partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m. vyrai, besilaukiantys pirmojo kūdikio, sukūrę su partnere harmoningus santykius ir itin jautriai išgyvenantys patį nėštumo faktą.
Pagalba ir parama
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. Pogimdyminės depresijos centras (dalis paslaugų nemokamos) - švietimas bei informacija apie depresiją po gimdymo, psichologų ir kitos paslaugos tėvams ir specialistams.
Socialiniai santykiai - tai vienas iš esminių veiksnių, turinčių didelę įtaką mamos emocijoms. Konsultuodami artimuosius mokysime savarankiškai organizuoti pagalbą PD požymius patiriančiai mamai. Tikime, kad kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, kaip padėti PD patiriančiam artimajam bei vertinti emocinius sunkumus kaip visos šeimos patirtį.
Reikalinga pagalba?
- Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai.
- Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus, bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą.
- Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais.
- Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.
Naudingi resursai:
- Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupinių užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos.
- Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika.
- Krizių įveikimo komanda - pagalba telefonu ir vietoje (1815).
- Pogimdyminės depresijos centras - švietimas, informacija, psichologų ir kitos paslaugos.
- Mamos linija - anoniminė emocinė parama.
- Programėlė „Ramu“ - skubi pagalba panikos atakos metu.
- Savitarpio grupės - moterų grupės, mamų forumai, susitikimai.
tags: #kaip #psichologiskai #pasiruosti #nestumui
