Prieš ištekėdama už tuometinio princo Charleso, princesė Diana dirbo aukle ir vaikų darželio auklėtoja. Neseniai buvo paviešintas šio pirmojo princesės darbo kontraktas, kuriame, kaip paaiškėjo, dėl vienos detalės ji melavo.
Lady Diana Spencer 1979 m. liepos 1 d. Formoje taip pat buvo nurodytas Dianos adresas Londone, telefono numeris, religija ir pageidaujama darbo pradžios data, prie kurios ji parašė: „Kuo greičiau“.
Tarp jos išvardytų įgūdžių buvo „virėja - pagrindiniai“, „namų ruoša“, „gyvūnai“ ir „baleto šokėja“. Apatinėje formos dalyje yra pastaba, kuri, atrodo, yra iš recenzento: „Graži mergina - siųskite bet kur.“
Darbo sutartis ir jos reikšmė
Manoma, kad ši pirmoji mirusios karališkosios šeimos narės darbo sutartis aukcione buvo parduota už 10 500 JAV dolerių. Aukciono vedėjas Andrew Stowe BBC sakė, kad darbo sutartimi susidomėjo žmonės iš viso pasaulio, o pasiūlymų sulaukta iš Amerikos, Honkongo, Kanados ir Australijos.
„Princesė Diana, jos gyvenimas ir istorija užima ypatingą vietą daugelio žmonių širdyse, o šio aukciono rezultatai rodo, kad ji vis dar gerai prisimenama visame pasaulyje. „Iš pirmo žvilgsnio tai tik kasdienė darbo sutartis, biuro kanceliarinė prekė, gulėjusi dokumentų spintoje kartu su šimtais kitų. Tačiau jau po dvejų metų Diana Spencer taps Velso princese, o jos gyvenimas ir visa mūsų istorija niekada nebebus tokia pati“, - sakė jis. A. Stowe pridūrė, kad sutartis buvo „viena iš paskutiniųjų Dianos „normalaus“ gyvenimo akimirkų.“
Diana dirbo aukle, motinos pagalbininke ir vaikų darželio auklėtojos padėjėja, kol 1981 m. liepą ištekėjo už princo Charleso ir tapo visateise karališkosios šeimos nare.
Asmeninis gyvenimas ir karališkoji santuoka
Rašytoja Wendy Holden, atlikusi išsamų mirusios princesės Dianos tyrimą, kad galėtų parašyti romaną apie jos nepaprastą gyvenimą, anksčiau portalui PEOPLE sakė, kad Diana buvo „ypatinga mergina“, už kurios norėta ištekinti tuometinį sosto įpėdinį. „Tai buvo skirtingų siekių ir idėjų susidūrimas. Karališkoji šeima norėjo, kad Charlesas susituoktų, nes jam buvo 30 metų, o jie norėjo ypatingos merginos. Ji turėjo būti jauna, aristokratiška ir be praeities. Tai buvo labai pragmatiškas sprendimas. Ji buvo praktiškai vienintelis likęs žmogus. Iki to laiko jis turėjo tiek daug merginų“, - sakė W. Holden.
Ledi Diana buvo britų aristokratė ir Velso princesė, šiandien prisimenama kaip arčiausiai žmonių buvusi britų karališkosios šeimos narė. 1981 m. liepos 29 d. ji ištekėjo už tuometinio Velso princo Charleso (dabar karalius Karolis III), tą kartą karališkosios poros santuoką stebėjo net 750 mln. žmonių visame pasaulyje. Nuotakos vilkėta įspūdinga vestuvinė suknelė tapo legendiniu 9-ojo deš. stiliaus simboliu, šis rūbas aptariamas net ir mūsų dienomis. Pora susilaukė dviejų sūnų - princo Williamo ir princo Harry, tačiau santuoka nesiklostė sėkmingai ir 1996 m. jie oficialiai išsiskyrė.
Ledi Di pirmoji pakeitė Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos priesaiką. Ji neištarė dalies, kurioje sakoma, kad „žada paklusti vyro valiai“. Nusprendusi šios eilutės nesakyti, vietoje jos Diana pažadėjo sutuoktinį mylėti, gerbti ir būti šalia nelaimės akimirką.
Motinystė ir vaikų auklėjimas
Jungtinei Karalystei princesė Diana padovanojo du sosto paveldėtojus - princą Williamą ir princą Harry. Ji sugebėjo įskiepyti sūnums pagarbos vienas kitam, meilės šeimai ir, savaime suprantama, moterims jausmus.
Diana savo berniukus pati vedė į mokyklą, lepino juos apsilankymais atrakcionų parke ir stengėsi suteikti kuo normalesnį gyvenimą. Jai buvo svarbi labdaringa veikla, bet aplinkiniams visuomet buvo aišku, kad motinystė buvo darbas, kurį Diana mėgo labiausiai. Ji stengėsi Williamui ir Harriui rodyti gerą pavyzdį, tad dažnai juos su savimi pasiimdavo į vizitus ligoninėse. Nieko keisto, kad dabar jau užaugę jos sūnūs tęsia mamos pradėtą darbą ir yra kai kurių jos remtų labdaringų organizacijų globėjai.
Dienraščiui „Sunday Times“ apie Dianos vaikų auklėjimą papasakojo jai ir princui Charlesui 11 metų dirbusi virtuvės šefė Carolyn Robb. Ji prisiminė, kad dar būdamas mažas princas Harry labai mėgdavo saldumynus. Vieną rytą bepusryčiaudamas berniukas užsimanė vieno iš šefės gamintų pyragėlių, moteris pasakė, kad pyragėlį duos tik tuomet, kai šis atsiklaus mamos. Po kelių minučių princas Harry grįžo su rašteliu su Dianos rašysena, „Mamyte leidžia!“ buvo parašyta jame. Toks Dianos poelgis šefę išties prajuokino, tą raštelį moteris saugo iki šiol.
Virtuvės šefė ir princesė Diana puikiai sutarė, moterys ne retai šnekučiuodavosi apie kasdieninius ir moteriškus reikalus. Po Charleso ir Dianos skyrybų 1996-aisiais C.Robb liko dirbti karališkajai šeimai. Šis laikotarpis moteriai buvo nelengvas, ji stengėsi vaikams suteikti paguodą, o kai šie užsukdavo į virtuvę šefė stengdavosi juos pralinksminti ar nustebinti kokiu nors gardesiu.
Buvęs princesės Dianos apsauginis Kenas Wharfe’as žiniasklaidai papasakojo smagų atsitikimą. Atostogų metu fotografų persekiojama Diana norėjo išvengti spaudai skirtos fotosesijos, tačiau apsigalvojo, kai sužinojo, ką sugalvojo jos sūnūs. Necker saloje atostogavusiems vaikams dirbęs vadybininkas padovanojo didžiules katapultas. Williamas sugalvojo katapultą užsinešti ant uolos ir kai mama bus fotografuojama spaudos į žurnalistus paleisti vandens pilną balioną. Berniukai buvo itin taiklūs, vienas vandens balionas teko fotografui, toks įvykis pralinksmino ne tik Dianą, bet ir šalia buvusius darbuotojus.
Specialus filmas „Lietuvos ryto“ televizijoje: pamatykite tikrąją Princesės Dianos istoriją
Filantropija ir visuomeninė veikla
Prabėgus daugiau nei dvidešimčiai metų po jos mirties, prisiminkime, kodėl princesė Diana vadinta „Širdžių princese“. Ji pakeitė britų monarchijos veidą. Per savo labdaringą veiklą Diana parodė, kad britų monarchija gali užmegzti ryšį su visuomene. 1995-aisiais, interviu kanalo BBC laidoje „Panorama“ metu, ji paminėjo, jog norėtų matyti monarchiją, kuri turi daugiau kontakto su žmonėmis. Šis pareiškimas tapo asmenine princesės Dianos misija. Vienu metu moteris dirbo su šimtu skirtingų labdaros programų.
Ji lankėsi mokyklose, ligoninėse, labdarininguose vakaruose ir tapo žinoma kaip karališkosios šeimos atstovė, skirianti valandų valandas pokalbiams su žmonėmis bei jų istorijų išklausymui. Nors žiniasklaidos kišimąsi į savo gyvenimą laikė „netoleruotinu“, jį panaudojo atkreipti dėmesį į tuos žmones bei tikslus, kuriems jo labiausiai reikėjo.
Diana vadovavo kampanijai, raginusiai pasauliniu mastu uždrausti sausumos minas. Po 1997-aisiais vykusio apsilankymo Angoloje, princesė Diana tapo viena didžiausių prieš sausumos minas kovojusių aktyvistų. Tos kelionės metu Diana buvo užfiksuota rizikuojanti savo pačios saugumu, mat ėjo per neseniai išvalytą minų lauką.
Ji pakeitė tai, kaip pasaulis mato ŽIV ir AIDS. 1987-aisiais, kuomet klestėjo įvairios spekuliacijos apie šį virusą, Diana buvo pakviesta atidaryti pirmąją AIDS palatą Middlesex ligoninėje. Nuotrauka, apskriejusi viso pasaulio pirmuosius laikraščių puslapius, rodė princesę Dianą, be pirštinių spaudžiančią ranką ŽIV sergantiems pacientams. Tai padėjo pakeisti vyravusią nuostatą, kad ŽIV/AIDS yra perduodamas prisilietus ir pademonstravo Dianos palaikymą šia liga sergantiems žmonėms. Vėliau ji ne kartą lankėsi pas ligos patale gulinčius žmones.
Ji švietė žmones apie raupsus. Princesė Diana laužė ne tik su AIDS susijusius mitus, bet ir lankėsi šalyse, paliestose raupsų, tam, kad panaikintų šią ligą gaubiančią stigmą. Būdama organizacijos „The Leprosy Mission“ (angl. „Raupsų misija“) globėja, ji lankėsi Indijos, Nepalo, Zimbabvės ligoninėse.
Ji reguliariai lankėsi Londono benamių prieglaudose. Nors po 1996-aisiais įvykusių skyrybų su princu Charlesu ji atsisakė beveik visų savo labdaringų veiklų, Diana iki pat savo mirties 1997-aisiais išliko „Centrepoint“ - organizacijos, suteikiančios nakvynę jauniems žmonėms, globėja. Ji ten buvo nusivedusi ir jaunuosius princus Williamą bei Harrį, o sulaukęs 23-ejų Williamas ir pats tapo globėju.
Ji padėjo vaikams. Diana demonstravo didelį prielankumą jauniems žmonėms ir tapo labiausiai pažeidžiamų palaikytoja. Kadangi buvo ligoninės „The Royal Marsden Hospital“, žinomos dėl vaikų, sergančiu vėžiu gydymo, globėja, ji ne kartą nuotraukose buvo užfiksuota leidžianti laiką su vaikais ir su ne vienu jų užmezgė stiprų ryšį.
Ji rėmė menus. Diana mėgo šokio meną ir po skyrybų „The English National Ballet“ tapo vienintele nehumanitarinė organizacija, kuriai ji nusprendė skirti savo laiką. Ji buvo dažnai matoma besimėgaujanti pasirodymais ir į juos kartais pasiimdavo savo vaikus Williamą ir Harrį. Jos parama ir pasirodymai lėšų rinkimo vakaruose šiai kompanijai padėjo surinkti tūkstančius svarų.
Pasaulinė ikona ir stiliaus simbolis
Princesė Diana buvo viena labiausiai fotografuojamų moterų pasaulyje. Įamžinti kadrai įrodo, kad ji iš tiesų labai mylėjo savo vaikus. Taip pat aišku pasidarė ir tai, iš kur princas Harry paveldėjo savo linksmą būdą.
Ji yra viena didžiausių įspaudų XX a. II p. mados istorijoje palikusių stiliaus ikonų. Princesės elegancija, drąsa laužyti tradicines mados taisykles ir savitas stiliaus pojūtis įkvėpė ne vieną - nuo paprastų žmonių iki dizainerių ir garsenybių. Mados namai „Dior“ skyrė jai vieną savo populiariausių rankinės modelių „Lady Dior“. Rankinę „Lady Dior“, tuomet dar neturėjusią šio vardo, sukūrė dizaineris Gianfranco Ferré. 1995 m. tuometė Prancūzijos pirmoji ponia Bernadette Chirac padovanojo naują rankinę princesei Dianai, kuri atvyko į Paryžių. Princesei ši rankinė be galo patiko, tad jau 1996 m. rankinė buvo pervadinta „Lady Dior“, taip atiduodant pagarbą Ledi Di (ledi Diana).
Dianos vestuvinė suknelė - tikra mados legenda. Iki šių dienų ji aptariama kaip vienas įspūdingiausių 9-ojo deš. rūbų. Suknelę sukūrė britų dizainerių pora Davidas ir Elizabeth Emanueliai, ji buvo dekoruota per 10 tūkst. perlų, neįtikėtino ilgio šleifas siekė daugiau nei 7 metrus, o svėrė ji net 25 kilogramus. Šiuo metu vestuvinė Dianos suknelė yra eksponuojama Kensingtono rūmuose Londone.
Princesė Diana draugavo su garsiais menininkais, tokiais kaip Eltonas Johnas, George’as Michaelas, Bryanas Adamsas, taip pat Liza Minelli, Goldie Hawn.
Princesė Diana yra laikoma viena iš populiariausių britų karališkosios šeimos atstovių visoje istorijoje, o įtaką jaunajai karališkosios šeimos kartai ji per savo sūnus daro iki pat šiolei.
Diana Frances Spencer gimė 1961-ųjų liepos 1-ąją kilmingoje britų aukštuomenės šeimoje, ji buvo ketvirtas iš penkių vaikų. Princesė Diana augo Sandringame, name, kurį jos šeima nuomojosi iš karalienės Elizabeth II. Karališkoji šeima atostogaudavo kaimynystėje esančiame dvare, tad vaikystėje Diana neretai žaisdavo su jaunesniaisiais karalienės sūnumis princais Andrew (57 m.) ir Edwardu (53 m.), kurie buvo panašaus amžiaus. Jų vyresniojo brolio bendri žaidimai nebedomino, tad su Charlesu (68 m.) Diana susipažino tik būdama 16-os metų...
Kai Dianai buvo septyneri, jos tėvai išsiskyrė. Iš pradžių ji gyveno su motina Londone, o vėliau ją pasiėmė auginti tėvas. Šis 1976-aisiais, kai Dianai buvo 15 metų, vedė antrą kartą - kilmingą damą Raine McCorquodale. Mokykloje droviajai Dianai ne itin sekėsi akademiniai dalykai, tačiau ji buvo gabi muzikoje (grojo pianinu), sporte (buvo puiki plaukikė ir nardytoja) bei šokiuose (šoko baletą ir stepą).
Kaip jau minėta anksčiau, 16-metė Diana su tuo metu 29-erių Charlesu susipažino, kai šis draugavo su jos seserimi. Jų draugystė buvo trumpa, o pirmą kartą kaip į potencialą nuotaką Charlesas į Dianą pažiūrėjo po trejų metų. Neilgai trukus jis pakvietė Dianą paplaukioti karališkąja jachta, o vėliau - ir oficialiai susipažinti su visa jo šeima. Kalbama, kad tuo metu 32-ejų princas jautė didžiulį spaudimą kuo greičiau vesti, tad Dianai pasipiršo vos po kelių pasimatymų, o ši nė nedvejodama sutiko.
1997-aisiais princesė Diana tik per plauką nebuvo išrinkta žurnalo „Time“ metų žmogumi, 1999-aisiais tas pats žurnalas ją įtraukė į „Šimto pačių svarbiausių XX amžiaus žmonių“ sąrašą.
