Vaikelio laukimas - vienas gražiausių ir svarbiausių gyvenimo etapų, tačiau norint, kad jis prasidėtų sklandžiai ir sėkmingai, būtinas atsakingas pasiruošimas. Nėštumo planavimas turėtų būti atidėtas ne tik moterims, bet ir vyrams, nes tai bendras poros sprendimas ir procesas. Specialiai parengtas planas ir tinkamas pasiruošimas gali ne tik padėti greičiau pastoti, bet ir užtikrinti sveikesnį nėštumą bei vaikelio vystymąsi.
Pasiruošimo nėštumui svarba
Nėštumo planavimas turėtų būti atsakingas pasiruošimo etapas ir apie tai verta pradėti galvoti iš anksto. Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms, svajojančioms apie vaikus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad tam svarbu tiek vyro, tiek moters kasdieniai įpročiai. Suplanavus nėštumą, galima daug geriau jam pasiruošti. Įrodyta, kad nėštumo planavimas užtikrina daug sklandesnį nėštumą, gimdymą. Pora, planuojanti nėštumą, jau iš anksto rūpinasi sveikata, atsisako žalingų įpročių, gyvena sveikiau.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir mityba
Sveikas gyvenimo būdas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant sėkmingo pastojimo ir sveiko nėštumo. Tai apima ne tik mitybą, bet ir fizinį aktyvumą, žalingų įpročių atsisakymą ir tinkamą svorio kontrolę.
Mityba
Laikykitės sveikos mitybos plano. Gerai subalansuota ir įvairi mityba, kurioje gausu šviežių vaisių ir daržovių, padės jums abiem išlikti sveikiems pradedant kurti šeimą. Svarbu į kasdienį racioną įtraukti daugiau folatų turinčių maisto produktų. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Pasak vaistininkės Loretos Tamošauskienės, tiek moters, tiek vyro sveikata yra labai svarbi norint pastoti bei susilaukti sveiko kūdikio. Jei iki nėštumo planavimo nei vyras, nei moteris nesirūpino savo lėkštės turiniu ir proporcijomis, jei šaldytuve buvo sunku rasti vaisių ar daržovių, tai apsisprendus dėl vaikelio, reikėtų išsiugdyti įprotį savo mitybą praturtinti šviežiu, sveiku, vitaminais praturtintu maistu.
Vitaminų ir maisto papildų vartojimas
Rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus nėščiosioms. Pirmosios 3-6 savaitės po pastojimo yra labai svarbios jūsų kūdikio raidai, įskaitant jo gyvybinių organų vystymąsi. Vis dėlto dauguma moterų nežino, kad yra nėščios, kol kūdikis nepradeda augti ir vystytis. Gali užtrukti, kol jūsų organizme susikaups didesnis maistinių medžiagų kiekis, kurio reikės jums ir jūsų augančiam kūdikiui, be to, sunku garantuoti, kad pakankamai šių medžiagų gausite vien iš maisto. Vitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksas, pavyzdžiui, elevit® Pronatal gali padėti sukaupti būtinų maistinių medžiagų atsargas ir padėti tenkinti tiek mamos, tiek kūdikio poreikius. Svarbu pradėti vartoti vitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksą, pavyzdžiui, elevit® Pronatal likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki imantis bandymų pastoti. Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Konsultacijos metu kalbu apie folio rūgšties svarbą. Ši medžiaga moteriai reikalinga ne tik pirmąjį jos nėštumo trimestrą, bet ir du-tris mėnesius iki nėštumo. Tai yra labai naudinga medžiaga vaisiaus audinių ir kraujo ląstelių greitam dalijimuisi ir augimui. Profilaktinė dozė yra 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną. Ji padeda sumažinti vaisiaus apsigimimų riziką ir kad nebūtų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi ir sklaidos ydų. Konsultacijos metu vertinu, ar moteriai nereikėtų didesnės folio rūgšties koncentracijos, kadangi yra nustatyta, kad sergant cukriniu diabetu, esant ryškiam nutukimui, jeigu vartojami priešepileptiniai vaistai, turi būti vartojami didesni folio rūgšties kiekiai nuo 1 iki 5 miligramų per dieną. Nėščioms moterims (o pastaruoju metu ir vyrams) rekomenduojama vartoti po 400 µg folio rūgšties per dieną planuojant nėštumą. Folio rūgšties papildus reikėtų vartoti 3 mėn. Jeigu planuojant nėštumą folio rūgšties nevartojote, būtina pradėti tą vartoti vos sužinojus apie nėštumą. Tokiu atveju, gydytojas gali rekomenduoti vartoti ir didesnę nei 400 µg folio rūgšties dozę. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Taip pat nėščia moteris turėtų kasdien gauti ne mažiau nei 200 mg omega 3 riebiosiose rūgštyse esančios DHA (dokosaheksaeno) rūgšties, kuri yra svarbi būsimo vaisiaus smegenų ir regos organų vystymuisi bei turi įtakos vėlesnei galimų alergijų prevencijai.
Svorio kontrolė
Kontroliuokite savo svorį. Tinkamas kūno svoris labai svarbus jums abiem, nes per didelė ar per maža kūno masė gali turėti įtakos galimybei pastoti. Kūno masės indeksas (KMI) turėtų būti nuo 18,5 iki 24,99. Jei jo neatitinkate, gydytojas gali pasiūlyti geriausią būdą pasiekti tinkamą svorį planuojant nėštumą. Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Rekomenduojamas kūno masės indeksas - 20-25. Jeigu moteriai yra nustatytas nutukimas, kai kūno masės indeksas yra lygus arba daugiau kaip 30 kg/m2, rekomenduoju koreguoti svorį, kadangi tai didina normalios ovuliacijos buvimą ir padidina pastojimo galimybes. Jeigu moteriai nustatomas nepakankamas kūno svoris, tai yra KMI yra mažesnis nei 19 kg/m2, patariama svorio priaugti, ypač jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų, nes pastojimo tikimybė tuomet yra sumažėjusi. Be to, per didelis ar per mažas kūno svoris apsunkina vaisiaus išnešiojimą ir sąlygoja kai kurių ligų atsiradimą nėštumo metu. Tiek per mažas, tiek per didelis kūno svoris neigiamai veikia Jūsų šansus pastoti. Sveriant per mažai, didesnė tikimybė, kad ovuliacija nevyks. Prieš nėštumą derėtų priaugti bent kelis kilogramus. Per didelis kūno svoris apsunkina organizmą, taip pat mažina vaisingumą. Be to, nėštumo metu ir taip priaugsite nemažai. Todėl prieš pastodama pasistenkite numesti nereikalingus kilogramus, pavyzdžiui, sportuodama.
Žalingų įpročių atsisakymas
Meskite rūkyti ir venkite alkoholio. Saugiausia - visiškai vengti alkoholio ir rūkymo, kol mėginate pastoti, nėštumo metu ir žindant. Kol bandoma pastoti, vyrams rekomenduojama vengti rūkymo ir alkoholio vartojimo, kad būtų skatinama ir palaikoma sveikos spermos gamyba. Nėštumo planavimas (o ypač - nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais. Svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu gali sukelti apsigimimus, vaisiaus alkoholinį sindromą, nulemti kvėpavimo takų problemas, mažą svorį gimimo metu ir kt. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Nėštumo metu besilaukiančios moters įpročiai tiesiogiai veikia vaikelio sveikatą. Laikykitės sveikos gyvensenos principų: sveikai maitinkitės (ypač svarbu į kasdienį racioną įtraukti daugiau folatų turinčių maisto produktų), daugiau judėkite, gerai išsimiegokite, nevartokite alkoholio, meskite rūkyti ir kt.
Kofeino vartojimo mažinimas
Sumažinkite kofeino vartojimą. Apribokite kofeino suvartojimą iki 200 mg per dieną (maždaug 2 puodelių espreso). Atminkite, kad kofeino yra ir šokolade, arbatoje, kai kuriuose gaiviuosiuose ir energiniuose gėrimuose. Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Streso valdymas
Sumažinkite stresą. Stresas gali turėti įtakos jūsų santykiams ir sumažinti lytinį potraukį. Jei reikia atsipalaiduoti, išbandykite streso valdymo metodus, tokius kaip joga ir meditacija. Per daug streso ir įtampos tiesiogiai veikia hormonų balansą ir gali sutrikdyti ovuliaciją. Todėl, planuojant nėštumą, svarbu ne tik rūpintis kūnu, bet ir emocine sveikata. Reguliarus poilsis, kokybiškas miegas, meditacija ar joga gali padėti atkurti vidinę pusiausvyrą.
Fizinio aktyvumo svarba
Išsiugdykite įprotį mankštintis. Aktyvus gyvenimo būdas ir reguliari vidutinio intensyvumo mankšta padės jums abiem sėkmingai kurti šeimą. Kodėl nepasimankštinus kartu! Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote, verčiau nepersistengti ir pastojus. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Vaisingumo supratimas ir stebėjimas
Stebėkite savo ovuliaciją. Žinant, kada vyks ovuliacija, bus lengviau nustatyti tinkamiausią laiką kūdikiui pradėti. Naudokite ovuliacijos skaičiuoklę arba vaistinėje įsigykite ovuliacijos testą, kuris padės nustatyti vaisingą laikotarpį ir padidins jūsų galimybes pastoti. Jei naudojate kontraceptines priemones, pavyzdžiui, implantus, tabletes ar injekcijas, gali praeiti šiek tiek laiko, kol sugrįš jūsų vaisingumas. Kaip nutraukti kontracepciją, pasitarkite su gydytoju. Daug moterų žino, kas yra ovuliacija, kokia tikimybė pastoti šiuo metu, tačiau tikrai ne visoms žinoma, kaip skaičiuoti, kada gi tos vaisingos dienos. Teoriškai, ovuliacija įvyksta maždaug 14 ciklo dieną, tačiau didelė tikimybės pastoti yra ir porą dienų prieš bei po ovuliacijos. Bet kaip sakėme, „teoriškai“… Moterų organizmas skirtingas, tad ir ovuliacija neretai gali nustebinti, nesilaikydama šių taisyklių. Vaisingiausias dienas parodo gimdos kaklelio gleivės, gimdos kaklelio pokyčiai, kiti papildomi požymiai: krūtų jautrumas, ciklo vidurio skausmas, ovuliacinis kraujavimas, o pakilusi kūno temperatūra patvirtina, kad ovuliacija įvyko. Natūralus šeimos planavimas yra kūno pažinimu pagrįstas būdas, leidžiantis sąmoningai reguliuoti vaisingumą. Jis padeda geriau suprasti moters menstruacinį ciklą, skatina partnerių bendrystę. Norint nustatyti vaisingąsias ir nevaisingąsias ciklo dienas, taikant vadinamąjį simptoterminį natūralaus šeimos planavimo metodą, stebimi du svarbiausi moters kūno požymiai - gimdos kaklelio gleivių ir kūno temperatūros pokyčiai. Kai kurioms moterims nepavyksta pastoti tik todėl, kad jos dažniausiai mylisi tuo metu, kai vaisingumas yra mažai tikėtinas arba išvis neįmanomas. Pavyzdžiui, jos mano, kad vaisingiausios dienos yra ciklo viduryje, bet ovuliacija ir vaisingosios dienos nėra tokios reguliarios, kaip dažnai galvojama. Todėl svarbu žinoti, kada būna vaisingosios ciklo dienos ir kaip jas atpažinti.
Amžius ir vaisingumas
Amžius ir vaisingumas. Su amžiumi ir moterų, ir vyrų vaisingumas mažėja. Jei galite rinktis, kada susilaukti kūdikio, planuodama pastoti atsižvelkite į savo ir partnerio amžių. Galite tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu. Pastojimo galimybės ir amžius. Labai geras klausimas, labai aktualus šioms dienoms. Tikrai yra nustatyta, kad tam tikrame amžiuje moters vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų mažėja po truputį, o jau nuo 40 metų ženkliai mažėja. Pastojimo tikimybė per metus be apsaugos priemonių, reguliariai turint lytinius santykius, po 35 metų siekia 52 procentus, o po keturiasdešimties metų - 36 procentus. Tuo tarpu 25-30 metų moterų pastojimo tikimybė yra 86 procentai. Yra taip pat duomenų apie pastojimo galimybes per vieną mėnesinį ciklą, turint lytinius santykius vaisingomis ciklo dienomis. 25-30 metų moteris per mėnesį turi tikimybę pastoti 30 procentų, po 35 metų amžiaus - 15 procentų, o po 40 metų - tik 5 procentus. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, tai reiškia, kad mažėja folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstės, skaičius. Taip pat po 40 metų didėja savaiminių persileidimų dėl lytinių ląstelių chromosomų defektų, išryškėja kitų ligų, kurios gali apsunkinti pastojimą. Su amžiumi taip pat padažnėja kitų ligų nėštumo metu, o tai apsunkina nėštumą, gimdymas dažniau yra baigiamas Cezario pjūvio operacija. Rekomenduočiau moterims apie palikuonis pagalvoti kaip galima anksčiau, atsižvelgiant į šeimyninę padėtį.
Sveikatos patikrinimas ir konsultacijos
Ruošiantis nėštumui vertėtų atlikti profilaktinius tyrimus ir įvertinti savo sveikatos būklę. Tikslius tyrimus galėtų parinkti gydytojas, tačiau dažniausiai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti gliukozės kiekį kraujyje ir geležies atsargas (t.y. atlikti feritino tyrimą), skydliaukės veiklą, atlikti šlapimo tyrimą. Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo. Naudojant skirtingas kontraceptines priemones reikalingi ne vienodos trukmės pereinamieji laikotarpiai, kai vėl galima pastoti. Sveikatos patikrinimas planuojant nėštumą nėra privalomas. Apsilankyti pas šeimos gydytoją reikėtų, jeigu jūs arba jūsų vyras sergate arba jeigu jūsų šeimose, giminėse yra buvę genetinių ligų atvejų. Norint pasitikrinti, ar turite imunitetą nurodytoms ligoms, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu nėra žinoma, ar moteris turi susiformavusį imunitetą minėtoms ligoms, rekomenduojama atlikti tai patvirtinančius tyrimus, t.y. Jeigu moteris nežino, ar yra prasirgusi vėjaraupiais arba raudonuke, pasakau, kokius tyrimus ji gali pasidaryti, kad tai sužinotų. Taip pat patariu iki nėštumo susitvarkyti dantis. Gydymą, jeigu jis yra reikalingas, rekomenduojama pradėti dar iki nėštumo: nors nėštumo metu dantis taisyti galima, vaistus, diagnostines arba gydymo procedūras reikia rinktis atsargiau, įvertinant rizikos ir naudos santykį. Pasiskiepykite. Nėštumo metu itin pavojingi tymai, raudonukė, epideminis parotitas, vėjaraupiai. Jeigu nesate tikra, ar turite imunitetą šioms ligoms (t.y. nežinote ar sirgote ir ar skiepijotės) vertėtų atlikti antikūnų tyrimus ir pagal poreikį pasiskiepyti. Tiesa, jeigu įtariate, kad galėjote pastoti, skiepytis gali būti per vėlu - pavyzdžiui, skiepytis nuo vėjaraupių rekomenduojama kuo anksčiau prieš planuojant nėštumą, geriausia - prieš 3 mėn. Žiemos sezono metu taip pat patariu pasiskiepyti nuo gripo, kad jo būtų galima išvengti nėštumo metu. Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus, paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis dėl galimų gimdos kaklelio ikivėžinių bei vėžinių pakitimų atmetimo. Taip pat atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris leidžia atmesti anatomines patologijas, galinčias trukdyti pastoti, pavyzdžiui, kiaušidžių cistas, gimdos miomas ar polipus. Kiekvienu atveju pasiruošimas nėštumui yra labai individualus procesas. Pasak B. Ramanauskienės, reikia suprasti, kad geriausia pastoti yra tuomet, kai pora yra sveika, todėl patikros metu atradus grėsmę galinčių kelti faktorių pirmiausia siūloma juos pašalinti, išgydyti. Paprastai tinkamiausias amžius moteriai pastoti yra nuo dvidešimties iki trisdešimties metų, mat tuomet yra mažiausia apsigimimų rizika, kuri bėgant metams pradeda šiek tiek didėti.
Partnerio vaidmuo ir bendravimas
Partnerio dalyvavimas ir bendravimas. Retai pasitaiko, kad būtent į tokias konsultacijas, kai moteris planuoja nėštumą, ji ateitų kartu su vyru. Dažniausiai pamatau vyrą, kai jis kartu su jau nėščia moterimi atvyksta susipažinti su vaisiumi per ultragarsinio aparato ekraną. Aš rekomenduočiau į nėštumo planavimo konsultaciją moteriai atvykti kartu su vyru, jei tai yra priimtina porai. Jei yra stiprinamas ryšys tarp moters ir vyro, vyras gali palaikyti moterį, jeigu jai reikėtų mesti svorį, neberūkyti ar įdėti kitų pastangų. Vyras tuomet jau tampa aktyviu šeimos planavimo dalyviu, jeigu lankosi su savo mylimąja tokiose šeimos planavimo konsultacijose, nėra tik stebėtojas iš šalies. Dažniausiai vėliau tokiai porai lengviau tirtis kartu, jeigu yra vaisingumo problemų. Be to, per tokias konsultacijas ir vyrai išgirsta naudingos informacijos: pavyzdžiui, kas gali turėti įtakos jų spermos kokybei, koks turėtų būti lytinių santykių dažnumas, kad moteris galėtų pastoti ir kt. Taigi manau, kad tokios konsultacijos būtų naudingos ir vyrams. Vyrai taip pat gali nuveikti kai ką teigiamo, kad padėtų savo partnerei pastoti, pasirinkdami sveikesnį gyvenimo būdą ir ypač pasirūpindami spermatozoidų kokybe.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu per metus nepavyksta pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant kontracepcijos priemonių, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu. Metai yra pakankamas laiko tarpas. Ne vienai moteriai, o porai, rekomenduoju kreiptis į vaisingumo specialistą. Priežastys gali kilti iš abiejų partnerių, be to, labai svarbus yra ryšys ir emocinis palaikymas. Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Kalbame apie lytinį gyvenimą nesisaugant, bet ir neplanuojant, neskaičiuojant vaisingų dienų, negulint iškėlus kojų, neapkraunant savo psichikos ir jokiais kitais būdais neforsuojant. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likę 10 proc. vaisingų porų pastoja per antruosius metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc. jei pora nepastojo per metus, vadinasi, „varpeliai jau suskambėjo“ ir siūlome pasitikrinti. O jei moteris vyresnė nei 35 metai, siūlome net ir tų metų nebelaukti. Jei nepastojo per pusmetį, jau tegul ir pasitikrina… Nes po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja labai staigiai. Kalbant apie antrinį nevaisingumą, tą laiką (metus) reikia skaičiuoti nuo atsinaujinusių mėnesinių. Jeigu, pavyzdžiui, nustatomas jau minėtas antifosfolipidinis sindromas, paskiriami vaistai, kad jau kitas nėštumas būtų išnešiotas. Jeigu nepavyko pastoti per aptartus terminus, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos, ką daryti toliau, pasiūlys kai kuriuos tyrimus. Jeigu per metus aktyviai planuojant nėštumą nepavyksta pastoti, būtina kreiptis į gydytoją. Vaisingumo problemas gali lemti įvairios priežastys - nuo hormonų sutrikimų iki sveikatos būklių, apie kurias galima net nežinoti.
Mityba ir papildai vaisingumui: specialistų patarimai | Vaisingumo šaknys #29
Nėštumo požymiai ir testavimas. Ar gali būti, kad laukiuosi? Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik ... Kūdikį planuojančios poros dažnai nė nežino, kad jų skubėjimas, nepasidomėjimas tam tikrais faktais gali sumažinti tikimybę pastoti. Ypač dažna klaida pradedant naują gyvybę - nesveikas gyvenimo būdas. Kreipkitės į gydytoją ir atlikite pagrindinius tyrimus. Tiek vyras, tiek ir moteris pirmiausia turėtų užsiregistruoti bendram kraujo tyrimui. Norint nustatyti, ar moteris galės pastoti, ar nesutrikusi kiaušidžių funkcija, reikėtų atlikti echoskopiją (arba kitaip - ultragarsinį tyrimą), kuris itin svarbus ir nėštumo metu. Užsienyje dar populiarus spermos tyrimas.
Viena iš dažnų klaidų - nereguliarūs lytiniai santykiai: jei planuojate kūdikį, geriausias laikas pastoti - prieš ovuliaciją ir jos metu. Nors reguliarus seksas svarbus siekiant padidinti pastojimo tikimybę, vis tik teigiama, kad intymūs santykiai kasdien nėra gera idėja, kai pora bando susilaukti vaikelio. Medikai pataria santykiauti maždaug kas antrą dieną. Po sekso atsistoti ant galvos, mylėtis tik tam tikru metu siekiant susilaukti norimos lyties kūdikio, vartoti žoleles... Internete gausu patarimų, o kai kurie iš jų visiškai nepadeda. Galite šiuos patarimus išbandyti, tačiau stebuklų tikėtis neverta. Poroms, kurioms mažiau nei 35 metai, ir kurios nesėkmingai bandė pastoti ilgiau negu 1-erius metus, metas kreiptis į specialistus ir įsitikinti, kad abiem viskas gerai. Jei jums daugiau nei 35-eri, rekomenduojama su vaisingumo specialistais pasikonsultuoti po 6 mėn. Moterys, kurių mėnesinės nereguliarios, dažniau turi įvairių sveikatos problemų, pavyzdžiui, joms diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas, turintis įtakos jų hormonų lygiui, neigiamai veikiančiam vaisingumą. Daugelis lubrikantų nėra draugiški spermatozoidams: jie gali sulėtinti, trikdyti jų judėjimą, todėl gali sumažinti tikimybę pastoti. Dažnai moterys mano, kad jei jau jų ciklas - kaip laikrodukas, vadinasi, joms nesunkiai pavyks pastoti. Jūsų sveikata vaidina bene svarbiausią vaidmenį pastojant: beveik analogišką, kaip ir reguliarūs lytiniai santykiai. Vaisingumui įtaką gali daryti net stresas ir depresija, todėl vaikelį planuokite tada, kad būsite atsipalaidavę, geros nuotaikos, įveikę psichologines problemas ir gyvenimas tekės įprasta vaga. Visuotinai įsigalėjusiu patriarchaliniu požiūriu dėl negalėjimo pastoti dažniausiai žvilgsnis nukrypsta į moteris. Jei nepavyksta pastoti, išsamiai išsitirti lytinę sveikatą turėtų ne tik moteris, bet ir vyras. Daugelis porų įsitikinusios, kad vienos pozos - palankesnės naujai gyvybei užmegzti negu kitos. Taip pat manoma, kad po sueities moteris kurį laiką turi palaikyti aukštai iškėlusi kojas. Po ejakuliacijos gimdos kaklelio gleivės padeda „pristatyti“ spermatozoidus ten, kur reikia: į kiaušintakius. Išbandykite skirtingas pozas. Dabar, kai jau žinote, kokių klaidų jums nepavyko išvengti, turėtumėte greičiau pastoti. Atminkite, kad raktas į sėkmę - kantrybė. Jei nėštumo testas vis dar neigiamas, nepraraskite kantrybės. Tinkamas pasiruošimas nėštumui padeda išvengti daugybės nereikalingų rūpesčių, todėl dar prieš svarstant apie šeimos pagausėjimą, naudinga skirti dėmesio sveikatos priežiūrai.
