Kūdikio miegas yra labai svarbus reiškinys, nes nuo jo priklauso ne tik kūdikio augimas ir savijauta, bet ir visų kitų namiškių poilsis bei nuotaika.
Miego svarba vaikams yra ne mažesnė nei maisto ar vandens, o kartais - net ir svarbesnė. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.
Kiekvienas iš tėvų svajoja apie visą naktį išmiegantį kūdikį, tačiau kaip to pasiekti - dažnam vis dar yra mistika. O neaiškia mistika kūdikio miegas tampa tada, kai nuo pat pradžių nėra konkretaus įsivaizdavimo ir susiplanavimo, koks turėtų būti kūdikio miegas, kokio jo nori tėvai.
Kūdikis labai gležnas ir bejėgis, todėl prisitaikyti prie jo norų ir tenkinti jo poreikius - tiesiog būtina. Tačiau tai negalioja miegojimui, nes miegas yra gana konkretus reiškinys, mėgstantis tvarką ir pastovumą.
Kada į atskirą lovą?
Mintys apie mažylio iškėlimą į jo lovelę dažniausiai kyla tik pradėjus planuoti antrąjį vaikutį arba kai vienam iš tėvų įgrįsta toks miegojimas trise. Negana to, miegodamas kartu su tėvais vaikas nebūtinai būna ramesnis, priešingai, jis gali keltis daugiau kartų per naktį, o ypač maitinamas krūtimi - užuosti motinos pieną ir dažniau žįsti. Buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių metu buvo nustatyta, kad su tėvais miegantys vaikai prabunda dažniau, nei tie, kurie miega savo lovelėse. Taigi, jeigu jūsų šeimoje jau įsivyravo tam tikras miegojimo modelis, tačiau jis jūsų nebetenkina, bandykite jį racionaliai keisti.
Jau tikrai pakankamas amžius atsiskirti yra 2-3 metai, nes augdami vaikai pradeda siekti daugiau privatumo ir asmeninės erdvės. Vaikams, pasiekus tam tikrą amžių, gali būti svarbu turėti atskirą erdvę miegui, kad jie galėtų plėtoti savo nepriklausomybę ir autonomiją. Per ilgas miegojimas su vaikais gali didinti priklausomybę nuo tėvų. Kai vaikas tampa pernelyg priklausomas, jam sunkiau savarankiškai susitvarkyti su emociniais iššūkiais, priklausomybė iš esmės trukdo vaikui ugdyti savarankiškumą.
Pagrindinės priežastys, kodėl vaikas nemiega savo lovytėje
Yra daug priežasčių, kodėl vaikas gali nenorėti miegoti savo lovytėje. Štai keletas dažniausių:
- Sveikatos problemos: Jei mažyliui ką nors skauda, jis tikrai nenorės miegoti. Dažna priežastis būna kūdikių diegliai. Tokiu atveju galite palengvinti tiek vaiko, tiek savo kasdienybę naudojant buteliukus su anti dieglių sistema. Taip pat, dieną vaikas jaučiasi puikiai, o naktį blaškosi ir dejuoja, taip gali būti dėl augimo skausmų, apie kuriuos tėvai retai pagalvoja. Atsižvelgiant į negalavimą, padėkite vaikui - jei sloguoja ar kosėja, vėdinkite kambarį, lašinkite vaistų į nosį, duokite aukštesnę pagalvę. Pirmiausia visuomet žiūrėkite, ar miegą gali paveikti sveikatos būklė.
- Dienos ritmas: Visuomet kviečiu tėvus pažinti savo mažylio individualius nuovargio, alkio ženklus. Tik taip galime parinkti tinkamą dienos ritmą. Kai kūdikis pervargsta ar yra guldomas nepakankamai pavargęs, o gal dienos metu per ilgai pamiegojęs, užmigti yra labai sunku. Svarbu dienos metu užsiimti su vaiku, kad vakare jis būtų pakankamai pavargęs ir jau norėtų ilsėtis. Tačiau nereikia jo pernelyg apkrauti prieš miegą, kadangi aktyvūs žaidimai prieš einant miegoti išblaškys vaiką ir jam bus sunkiau užmigti.
- Įpročiai: Kūdikiai turi poreikius, kuriuos būtina atliepti. Tačiau kaip tai padaryti, klausimas kur kas sudėtingesnis. Kartais tėvai, jausdami vidinį spaudimą užmigdyti mažylius kuo greičiau, imasi intensyvių pagalbos priemonių, prie kurių mažyliai gana greitai pripranta. Tai gali būti šokinėjimas ant gimnastikos kamuolio, vežiojimas vežimėliu po kuo nelygesnį kelią, intensyvus supimas ar net migdymas mašinoje.
- Žinių apie kūdikių miego ypatumus trūkumas: Kartais, tiesiog iš nežinojimo, tėvai ne visai teisingai interpretuoja kūdikių miegą. Tarkime, naujagimiai miega gana neramiai, skleidžia įvairius garsus, raukosi ir tai yra visiškai normalu.
- Tėvų lūkesčiai: Tėvus pasiekia labai skirtinga informacija apie mažylių miegą. Deja, kartais tėvai turi ne visai realių lūkesčių ir nusivilia, jei mažylis jų nepateisina. Iš tiesų, yra kūdikių, kurie nuo trečio mėnesio išmiega visą naktį, tačiau tai labiau išskirtiniai atvejai nei norma.
- Baimė: 3-5 metai - dominuoja tamsos baimės. Tad visai gali būti, kad jūsų sūnus šalia įpratimo, drauge išgyvena ir tokio raidos etapo baimes. Iki šešerių metų vaikai dar gyvena magiškame animistiniame pasaulyje ir nelabai skiria realybę nuo fantazijos.
- Atsiskyrimo nerimas: Vaikų protesto miegoti vienam priežastimi gali būti ir vaiko atsiskyrimo nerimas, noras kontroliuoti aplinką. Gali būti, jog jie supranta, kad miegodami nebepažais, nebendraus su tėvais. Tuo pačiu jie nėra tikri, ar tėvai jam miegant niekur nedings.
- Emocinė įtampa: Vaikai yra emocinės būtybės ir jie labai jautrūs tėvų emocinėms būsenoms. Dažniausiai pasitaikančios vaikų nerimo, įtampos priežastys: pakitusi mamos būsena, tėvų sutrikę santykiai, nesutarimas su broliais ar seserimis, ilgas ir netikėtas išsiskyrimas su tėvais, gresiančios ar įvykusios tėvų skyrybos, šeimos sudėties pasikeitimai ir kt.
- Nerealūs pažadai: Negalėdami užmigdyti vaiko jie jam pažada mažai tikėtinus dalykus, pavyzdžiui, "jei miegosi savo lovoje, rytoj eisime į zoologijos sodą". O rytoj atsiranda skubių darbų arba staiga pradeda lyti ir į zoologijos sodą vaiko niekas neveda. Vaikas jaučiasi apgautas, nemylimas, kyla mintys, ar gali pasitikėti tėvais. Neigiamai veikia ir papirkinėjimas: "Jei miegosi savo kambaryje, į taupyklę įmesiu pinigėlių" - tokia tėvų pozicija formuoja neteisingą požiūrį į vertybes.
- Sarkazmas: Tikrą grėsmę vaikų psichinei sveikatai ir efektyviam tarpusavio bendravimui kelia suaugusiųjų sarkazmas. "Kuo tu save laikai? Tu per didelis tokioms kvailystėms, kaip miegoti su mama vienoje lovoje", "Kas darosi - gal į lėliuką pavirtai, kad šalia tavęs turiu sėdėti visą valandą?" - tokių posakių, asmenybę žeidžiančių etikečių auklėjime geriau vengti. Vaiko menkinimas sukelia atsakomąsias reakcijas - keršto fantazijas ir agresyvų puolimą. Jo jausmus žeidžia ir nepasitikėjimas, laikymas melagiu.
Miegoti kartu su kūdikiu ar guldyti kūdikį į jo lovelę, tėvai pasirenka patys. Svarbiausia, kad ir tėvai, ir pats kūdikis žinotų aiškia savo miegojimo vietą, laiką ir galimus miegojimo partnerius. Jeigu mažylis kartais užmiega tėvams žiūrint televizorių, kartais žaisdamas su seserimi jos lovoje, o kartais su kuriuo nors iš tėvų, o vėliau yra pernešamas tai į savo, tai į tėvų lovą - toks poilsis, kai nubundi nebe ten, kur užmigai ir nebe su tuo, su kuo miegojai, suteikia labai daug chaoso mažyliui.
Kūdikio miegas neturėtų būti panašus į „miego turizmą“, kai kiekvieną kartą viskas būna vis kitaip ir vis įdomiau. Turbūt ne vienas iš suaugusiųjų ne juokais išsigąstų, jeigu užmigęs savo lovoje su mylimąja, vidury nakties nubustų vienas ir dar virtuvėje. Tokiu atveju isteriškas vaiko verksmas vidury nakties tampa visai pateisinamas, ar ne? Visiems turi būti aišku, kas šeimoje kur, su kuo ir kada miega.
Taip pat žr Visų pirma nereikėtų to daryti aklai tiesiog „nuo rytojaus“. Reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko raidos etapus. Trys mėnesiai - kūdikiui kritinis amžius. Tie mažyliai, kuriems pavyksta išbūti tėvų lovoje iki trijų mėnesių amžiaus, turi labai daug galimybių ten ir likti iki metų ar net gerokai ilgiau. Taip pat „iškrėsti“ mažylio nederėtų dantukų dygimo laikotarpiu, nes tuo metu dažnas noras žįsti mamai neleis išvis pailsėti naktį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į vystymosi šuolius, nes, pavyzdžiui, išmokti stovėti ir būti guldomam nakties metu į savo lovelę - tiek daug reikšmingų pasikeitimų vienu metu yra išties nemenkas išbandymas, ar ne? Pratinti kūdikį prie savo lovelės reikia tada, kai kūdikio kasdienybė yra daugmaž nusistovėjusi, o pati mama gana pailsėjusi. Kad ir kaip sklandžiai vyktų šis procesas - darbas naktį pareikalauja savo jėgų.
Konkretus migdymo laikas taip pat turi labai svarbią reikšmę kokybiškam kūdikio miegui ir užmigimui. Jeigu kūdikis visada bus guldomas tuo pačiu metu (ir nesvarbu, ar tai dienos, ar nakties miegas), artėjant jo miegučio valandai organizmas pats ims ruoštis poilsiui ir miegui. Dar geriau būtų, jeigu nuo pat mažumės kūdikis turėtų savo miegojimo ritualą. Nors ir atrodo, kad jis dar labai mažas ir jam tai nėra taip ir svarbu - tai taip pat turi nemenką įtaką. Pamažu vaikas ims atpažinti pasiruošimo miegui veiksmus: nuprausė, perrengė miego rūbeliais, pamaitino, padainavo. Kiekvieną vakarą pasikartojanti ta pati įvykių seka mažylį ramina, maloniai nuteikia nakties miegui ir padeda lengviau užmigti.
Auginti vaiką atsižvelgiant į jo jausmus ir poreikius yra būtina, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad per daug laisvės gali ir bauginti, nes tokiu atveju nebelieka ribų, kurios vaikui yra reikalingos. Visų pirma, reikia sąžiningai ir argumentuotai aptarti su partneriu, kaip įsivaizduojate savo poilsį - kas su kuo ir kur miega. Viskas prasideda nuo žinojimo, ko norite.
Kaip perkelti kūdikį į lovytę?
Remiantis tuo, kad miegojimo fazės yra suskirstytos į giliojo ir negiliojo, galima rinktis: paguldyti kūdikį į lovytę giliojo miego fazės metu, kuomet kūdikis yra kietai įmigęs arba pratinti užmigti patį, kol mažylis dar nėra įmigęs, tačiau jau lyg ir miega paviršiniu ir jautriu miegu (tačiau vis dar viską aplinkui jaučia).
Pirmuoju atveju kūdikį tėvai migdo tol, kol jis galutinai užmiega, t. y. nusvyra ir atsipalaiduoja rankytės ir kojytės, nurimsta akių vokai, kvėpavimas tampa lėtas ir ritmiškas, nebestebimas žindymo refleksas lūpose. Tam reikia laiko, tačiau po maždaug 20 minučių migdymo mažylis įminga giliu miegu, todėl dedamas į lovytę neturėtų nubusti.
Antruoju atveju mažylis mokomas iškart užmigti pats. Tai turėtų atrodyti maždaug taip: pavalgė - atsirūgo - paguldytas į lovytę pasivartė (jam, aišku, reikia pagalbos: paglostymo, čiulptuko, padainavimo ir panašiai) - užmigo.
Tarp šių užmigimo būdų yra vienas esminis skirtumas: kaip kūdikis užmiega vakare, taip jis nori būti užmigdomas ir naktį. Išmokęs užmigti pats, mažylis ir nakties metu pavalgęs viską kartoja įprastai: pavalgiau - atsirūgau - paguldytas į lovytę pasivarčiau - užmigau. Paprastai nakties metu visa tai vyksta daug greičiau, nes kūdikis irgi nori miego.
Mažylis, kuris paguldomas į lovytę jau miegantis, lieka kaip ir nesupratęs, kaip jis ten atsidūrė ir ką dabar joje daryti, todėl nakties metu paprastai nori ilgai valgyti arba būti sūpuojamas, kol visiškai užmiega. Tada mamos, nebeturėdamos jėgų dar ir nakties metu ilgai siūbuoti, kol kūdikis įmigs taip, kad būtų galima be vargo paguldyti į jo lovytę, dažniausiai guldosi mažylius šalia ir miega kartu. Ir problemos kaip nebūta. Visi miega, nereikia niekam keltis ir visi pailsi.
Kaip įrengti miegamąjį, kai gimsta kūdikis?
Rengiantis šeimos pagausėjimui, patartina investuoti į būsimų tėvų miegamojo pritaikymą naujiems poreikiams: iš anksto numatyti, kur stovės kūdikio lovelė bei kur laikysite papildomai kambaryje atsirasiančius daiktus, pavyzdžiui, komoda, vystymo stalą ir kitus kūdikiui bei jums reikalingus daiktus. Taip pat statant kūdikio lovelę šalia tėvų lovos, reikėtų pagalvoti apie patogų tarpą praeiti ir kartu patogiai prieiti. Kad spalvoti ir margi vaiko žaislai tėvų miegamajame nekurtų netvarkos, interjero dizaineriai pataria juos laikyti uždarose spintelėse arba atvirose lentynose, sudėtus į prie interjero spalvų derančias dėžes. Daiktams laikyti gali padėti ir pakabinamos spintelės ar net po vaikiška lovele esantys stalčiai.
Patalynė
Patalynė taip pat geriausia būtų balta ar šviesi, kad ją lengvai būtų galima skalbti aukštoje temperatūroje. Patartina, kad visi užvalkalai būtų pagaminti iš 100 proc. medvilnės, kad kūdikio odelė lengvai kvėpuotų.
Kokia patalynė vaikui reikalinga? Jums reikės įsigyti paklodę. Patogiausia, jei ji būtų su guma, vaikeliui aktyviai spardantis ir judant, paklodė liks vietoje. Prekyboje galima rasti neperšlampančių paklodžių. Jos tikrai puikus dalykas, apsaugantis čiužinį nuo prabėgimų, tačiau šios paklodės turi būti kvėpuojančios. Tad pirkdamos tokį variantą, atkreipkite dėmesį, kad paklodė būtų neperšlampanti, bet orui laidi! Įsivaizduokite save miegančią ant šiltnamio plėvelės 🙂 Jau po poros valandų būsite visa suprakaitavusi ir šlapia, juk nenorime, kad taip jaustųsi kūdikis. Galima tiesti įprastą medvilninę paklodėlę, o po apačia įtiesti neperšlampantį kvėpuojantį patiesaliuką.
Kaldrytė (antklodė) kaip ir visi audiniai turėtų būti kvėpuojanti. Derėtų atsižvelgti į metų laiką ir parinkti atitinkamą užkloto storį, kad nebūtų nei per šilta nei per šalta, taip pat ji turi būti lengva. Kūdikiams puikiai tiktų medvilninės ir poliesterio užpildu kimšta antklodė. Medvilnė puikiai leis cirkuliuoti orui, o poliesteris neleis kauptis bakterijoms. Tokios antklodės yra žymiai pigesnės nei tarkim natūralios merino vilnos užklotai. Nors pastarieji nepamainomai geresni dėl savo natūralios sudėties, nedaugelis gali jas įpirkti dėl aukštos kainos. Tiesa, jei visgi susigundysite ją pirkti, būtinai pauostykite ar vilna neskleidžia stipraus kvapo, kuris dirgins Jūsų kūdikį. Nesusigundykite pirkti pigių visiškai sintetinių antklodžių. Jos neleis normaliai kvėpuoti kūdikio odelei, kūdikis suprakaituos ir verks, o Jūs nė nesuprasite kodėl. Antklodės užvalkalas turėtų būti 100 proc. medvilninis.
Pagalvėlė kūdikiams iki metukų nereikalinga. Nors prekyboje siūlomos neaukštos poros centimetrų pagalvėlės, pediatrai pataria jas dėti tik vaikams sulaukus metukų laiko. Po galvyte galima padėti marlinę palutę, kad sugertų kūdikio seiles.
Patartina nusipirkti du patalynės komplektukus. Jei matysite, kad reikia daugiau, bet kada galima nusipirkti papildomai.
Kaip kloti lovytę vaikui?
Baldakimas - tai tas grožis, audeklas, kabinamas virš vaikiškos lovytės ir dailiai apgaubiantis lovytę. Sutinku, kad tai tikrai gražu, tačiau tuom jo nauda ir pasibaigia 🙂 Pripažinta, kad baldakimai kelia pavojų paaugusiems leliukams, nes šie įsitraukia audeklą į lovelę ir jame susisuka, kas sukelia pavojų kūdikio uždusimui. Taip pat šie daiktai yra puikūs dulkių surinkėjai. Jei neatsispirsite šiam grožiui ir nusipirksite baltą puošnų baldakimą, pasiruoškite ne rečiau kaip kas mėnesį jį skalbti. Baldakimą namuose naudočiau nebent norint vaikelį apsaugoti nuo uodų 🙂 Tačiau jei tokių nėra, pasiduoti pagundai, kad gražu - nederėtų. Juk ir kainuoja.
Apsauginės pagalvėlės - dar vienas grožis, suteikiantis jaukumo ir mielumo įspūdį - lovelių apsaugėlės. Jų funkcija apsaugoti kūdikį, kad nesusitrenktų galvelės į medinius lovelės strypelius. Na norėčiau atkreipti mamyčių dėmesį, kad specialistai nepataria naujagimių lovelėse rišti šių grožių, nes naujagimis gali prisispausti prie minkštų apsaugėlių ir dusti.
Metodai, kaip išmokyti vaiką užmigti savarankiškai
Laipsniškas atsiskyrimas: Tai veiksmingas būdas, padedantis vaikui priprasti prie užmigimo savarankiškai. Pradžioje būkite šalia vaiko. Sėdėkite šalia jo lovelės, kol jis užmigs. O tupon palaipsniui tolkite. Kas kelias naktis pamažu tolkite nuo lovos, kol galėsite išeiti iš kambario, kai vaikas dar nemiega. Jei vaikas prabunda, stenkitės nuraminti jį balsu iš tolo, bet nesugrįžkite prie lovos. Taip palaipsniui vaikas įpras užmigti, net jei jūsų nebus šalia.
Apdovanojimų sistema: Teigiamas paskatinimas gali padėti vaikui išmokti užmigti savarankiškai. Sukurkite mažus apdovanojimus už kiekvieną sėkmingą savarankiško užmigimo naktį. Taip vaikas stengiasi kiekvieną naktį kuo greičiau užmigti pats, kad kitą rytą gautų apdovanojimą, tačiau šis metodas tinka tik vyresnio amžiaus vaikams. Jie turi suprasti už ką būtent gavo apdovanojimą.
Naktiniai vizitai: Geriausia, ką galite padaryti - su meile, bet tvirtai ir užtikrinant, kad prireikus būsite šalia, sugrąžinti vaiką į jo lovą. Jei savomis jėgomis nepavyksta rasti tokio elgesio priežasties ir įveikti šių sunkumų, drąsiai kreipkitės pagalbos į psichologą. Įsidėmėkite, kad sūnus turi pajusti jumyse tvirtumą ir užtikrintumą, kad net ir atėjęs naktį pas Jus jis vis tiek turės likusią nakties dalį miegoti savo lovoje. Jei šią taisyklę taikysite nuolatos, saugodama ne tik vaiką, bet ir save, savo poilsį, vaikas palaipsniui nurims ir protestų nebebus, atsipalaiduos ir greit užmigs. Tačiau stenkitės, kad vaikas neišsibudintų: nejunkite šviesos, venkite kontakto, kuo mažiau kalbinkite vaiką - tiesiog nuveskite jį atgal į lovą, apkamšykite ir grįžkite į miegamąjį.
Miego įpročius treniruojantis laikrodis: Jei vaikas keliasi labai anksti arba retkarčiais naktimis ateina pas jus, galima paieškoti miego įpročius treniruojančio laikrodžio. Šie išmanieji prietaisai švieselėmis, linksmais veidukais ar garsais praneša, kad jau galima keltis, o kada dar reikia likti lovoje.
Patogi vieta miegoti: Sukurkite miegui tinkamą atmosferą savo vaiko kambaryje. Svarbi tinkama temperatūra ir drėgmė. Jei kambarys yra sausesnis, jums reikės oro drėkintuvo. Prieš guldant vaiką į lovą, kambarį reikia išvėdinti, kad būtų pakankamai gryno oro. Lovytės nereikėtų statyti toje kambario vietoje, kur gali būti skersvėjis. Taip pat svarbu, kad vaikui nebūtų per šalta ar per karšta. Reikia aprengti vaiką pagal kambario temperatūrą. Geriausia jei vaikas jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų miegos tik savo lovoje. Be to, svarbu, kad lova būtų tik vieta miegui, lovoje nereikia žaisti. Tuomet vaikas lovą sietų tik su miegu ir taip lengviau susiformuos įprotis miegoti, kai jis paguldomas į lovą.
Tamsa ir tyla: Kambaryje turi būti tamsu ir tylu. Tamsa skatina melatonino, reikalingo užmigti, gamybą. Tad užtraukite užuolaidas ir išjunkite šviesą. Vaikui tai bus signalas, kad laikas miegoti. Tačiau jei nepavyksta išvengti pašalinių garsų, pavyzdžiui, automobilių triukšmo už lango ar remonto garsų iš kaimyninio buto, galite naudoti baltąjį triukšmą. Tai yra tokie garsai, kurie ramina, leidžia atsipalaiduoti ir užmigti, pavyzdžiui, lapų šlamėjimas ar lietaus garsas.
Nuoseklus miego režimas: Visada paguldykite vaiką miegoti tuo pačiu metu. Žinoma, paguldyti vaiką miegoti galima ir anksčiau, jei pastebėjote, kad vaikas žiovauja ir trina akis. Būtent tokiu momentu vaikas pasiruošęs greitai užmigti. Tačiau nereikia pratinti vaiko eiti miegoti vėliau nei nustatytu laiku. Reikėtų įpratinti vaiką kasdien eiti miegoti tuo pačiu metu.
Mylimasis žaislas: Labai gerai, jei vaikas nuo mažens turi mylimą žaislą - „bičiulį“ miegui. Tai gali būti kačiukas, triušiukas, meškiukas ar bet koks kitas minkštas žaislas, kuris vaikui asocijuojasi būtent su miegu.
Miego ritualas: Sukurkite ritualą, kurį kartosite kasdien prieš miegą. Tie patys veiksmai prieš miegą, kartojami kiekvieną dieną padeda lengviau užmigti. Pavyzdžiui, higienos procedūros, naudojant mėgstamą vaikišką kosmetiką, išgerti šiltos arbatėlės ir pasiklausyti pasakos, o tuomet miegoti. Tokiu būdu vaiko pasąmonėje pamažu formuojasi refleksas, kad jau laikas miegoti. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos vaikams pasirinkimą. Vaikų oda yra itin jautri ir linkusi į alergijas, todėl naudojama kosmetika vaikams turi būti natūrali, be kenksmingų cheminių medžiagų. Svarbu rinktis produktus, kurie yra dermatologiškai patikrinti ir pritaikyti švelnios vaikų odos poreikiams.
Ramūs žaidimai: Vakare, likus maždaug dviem valandoms iki miego, rekomenduojama leisti laiką ramiai, žaisti ramius žaidimus ir vengti triukšmingos aplinkos. Tuomet vaikui bus lengviau užmigti, o miegas bus gilesnis. Prieš miegą reikėtų vengti televizoriaus žiūrėjimo ir žaidimo planšetiniu kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu.
Tinkamas valgymas: Vyresni vaikai turėtų valgyti likus maždaug dviem valandoms iki miego, kad virškinimo sistema nebūtų pernelyg apkrauta ir nebūtų sunku užmigti. O kūdikius, atvirkščiai, reikia maitinti prieš miegą, kadangi jų maitinimo intervalai yra nedideli. Kūdikio maitinimui labai svarbu išsirinkti kokybišką buteliuką. Be to, gerai, jei buteliukas turi anti dieglių sistemą. Taip apsaugosite savo mažylį nuo dieglių sukeliamų pilvo skausmų.
Atsipalaidavimo technikos: Jei vaikas bijo, galite kartu paieškoti vaiduoklių, paskaityti terapinę pasaką ar sukurti savo, kurioje berniukas įveikia savo baimes. Nupiešus savo baimę ar košmarą, vieną kartą galite pasiūlyti vaikui pripiešti staiga atsirandantį „gynybos objektą”, kitą kartą pasiūlyti į smulkius gabalėlius suplėšyti ir išmesti piešinį, trečią sykį - užklijuoti į voką ir išsiųsti baimę negrįžtamai be atgalinio adreso.
Apkabinkite prieš miegą: Apkabinimas prieš miegą padeda sukurti saugumo jausmą, ramina, ypač jei vaikas turi nakties baimių ar nerimo. Be to, apkabinimas prieš miegą stiprina ryšį su tėvais ir yra svarbus vaiko vystymuisi.
